Legislator Case Law & Legislation
2026-02-05 Nr. CB-711-2-69-3-05179-2024-0 AI generated

2026-02-05 Nr. CB-711-2-69-3-05179-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2026-02-05 Nr. CB-711-2-69-3-05179-2024-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimą žalą padariusio asmens įpėdinei – atsakovei. Ieškovė objektyviai negalėjo pareikšti reikalavimo įpėdinei anksčiau, nes iki palikimo priėmimo pabaigos nebuvo žinoma, kas taps įpėdiniu; baudžiamoji byla buvo nutraukta kaltinamajam mirus, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; ieškovė aktyviai gynė savo teises kitu įstatymo numatytu būdu – pareikšdama reikalavimus draudikui.

Legislator headnote

AI generated

2026-02-05 Nr. CB-711-2-69-3-05179-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovė V. V. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. patikslintą ieškinį atsakovei M. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-338

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05179-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 23 d. paduotu ieškovės V. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė V. V. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. patikslintą ieškinį atsakovei M. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą.

Ieškovė V. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimą žalą padariusio asmens įpėdinei – atsakovei. Ieškovė objektyviai negalėjo pareikšti reikalavimo įpėdinei anksčiau, nes iki palikimo priėmimo pabaigos nebuvo žinoma, kas taps įpėdiniu; baudžiamoji byla buvo nutraukta kaltinamajam mirus, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; ieškovė aktyviai gynė savo teises kitu įstatymo numatytu būdu – pareikšdama reikalavimus draudikui.

2. Teismai neteisingai aiškino Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nes šiuo atveju neatlyginta žala liko ne dėl draudimo sumos viršijimo, o dėl neteisingo žalos vertinimo, todėl tai neužkerta kelio deliktinei atsakomybei.

3. Teismai netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismai rėmėsi ankstesnėje byloje, ieškovės iškeltoje civilinės atsakomybės draudikui, neįvertindami neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių: tęstinių liekamųjų reiškinių; ilgalaikio mobilumo sutrikimo; nuolatinio skausmo ir gyvenimo kokybės pablogėjimo.

4. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir nepagrindė išvadų byloje esančių įrodymu turiniu. Teismas nepasisakė dėl įpėdinės prievolės atlyginti žalą, kildinamą ne iš draudimo teisinių santykių, o iš žalą padariusio asmens prievolių perėmimo paveldėjimo būdu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė