edcb65c3-87e8-4d8f-a451-5ab14005bcff · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-601-919/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28223-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.8. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant R. L., dalyvaujant prokurorei R. N. K., nuteistojo P. M. gynėjai advokatei V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas P. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 5 d. 07.30 val. iki 2019 m. liepos 5 d. 17.45 val., tai yra viena diena, jÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo metu P. M. įpareigotas dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. L. nusikaltimu padarytÄ ir teismo priteistÄ turtinę žalÄ . IÅ¡ P. M. nukentėjusiajam R. L. priteista 466,63 eurai turtinės, 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ P. M.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 1 288,27 eurai už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. P. M. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 5 d. apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be jokios priežasties, iÅ¡ nugaros R. L. sugriebęs rankomis už pečių, pargriovė ant žemės ir gulinčiam ant pilvo spyrė ne mažiau 4 kartus į kairį Å¡onÄ ir kairę rankÄ , sukeldamas didelį skausmÄ , padarė nukentėjusiajam R. L. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairio VI, VII Å¡onkaulių lūžimo, kairio raktikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti. 2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad Alytaus apylinkės teismas pripažino jį kaltu be jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų. Teismas rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo R. L. ir liudytojos J. B. parodymai bei leidžiančiais daryti tik prielaidas liudytojų E. S., A. V., A. S. parodymais. Nors Alytaus apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodo, jog netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, kadangi esminėse aplinkybėse jo parodymai nekito.

Tačiau nuteistasis nurodo, kad R. L. painiojosi nurodydamas jo užpuolimo situacijÄ , suduotų smÅ«gių skaičių ir peties sužalojimo momentÄ , painiojosi nurodydamas kaip nukrito nuo suolo ir kaip elgesį po įvykio. R. L. pasakojamos aplinkybės turi daug prieÅ¡taravimų, parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tam galėjo turėti įtakos neblaivumas. Teismo aptarti liudytojos J. B. parodymai yra tik iÅ¡vestiniai ir papasakoti asmens, kuris turėjo aiÅ¡kų nusistatymÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį.

Be to, R. L. jai nurodytos aplinkybės nesutapo su jo paties nurodytomis aplinkybėmis. Netgi Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nenurodė apie R. L. suduotus smÅ«gius. Nors liudytoja J. B. teisme pasakojo visiÅ¡kai kitas aplinkybes negu ikiteisminio tyrimo metu, teismui abejonių dėl Å¡ios liudytojos patikimumo nekilo. Liudytojas A. V. įvykio nematė, visas aplinkybes sužinojo iÅ¡ R. L., kuris galėjo nuteistÄ jį apkalbėti, be to, apie suduotus smÅ«gius ir skaičių nieko neminėjo. Policijos pareigÅ«no E. S. parodymai nepatvirtina nuteistojo kaltės, tačiau patvirtina jog buvo ant jo veido sužalojimas, kas nepaneigia nurodytos aplinkybės, jog nuteistajam sudavė smÅ«gį R.

L.. Be to, Å¡is liudytojas patvirtino, kad nuteistasis buvo Å¡oke, pasimetęs ir kvietė policijÄ , dėl tos priežasties kad buvo sumuÅ¡tas R. L., kuris neblaivus vairuodamas automobilį pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Specialistas L. U. papildomai paaiÅ¡kino, kad toks sužalojimas, koks buvo nustatytas R. L. galėjo bÅ«ti padarytas ir vieno poveikio pasėkoje, tai yra, pačiam nukentėjusiajam krentant ir atsimuÅ¡ant į kietÄ pavirÅ¡ių, nes sužalojimai yra vienoje plokÅ¡tumoje. Toks specialisto paaiÅ¡kinimas eliminuoja nuteistojo P. M. kaltę dėl 4-5 smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam R.

L.. 2.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas aptarė specialisto paaiÅ¡kinimÄ dėl R. L. seno nesugijusio raktikaulio lūžio, nustatyto ir įraÅ¡yto VÅ¡Ä® Alytaus S. Kudirkos ligoninės epikrizėje. Specialistas nurodė, jog iÅ¡vados l punkte nurodytas kairio raktikaulio lūžis ir VÅ¡Ä® Alytaus S. Kudirkos ligoninės epikrizėje minimas senas nesugijęs raktikaulio kÅ«no lūžis, yra vienas ir tas pats lūžis, nors radiologo įvardijamas kaip senas. Specialistas patikslino, kad raktikaulio lūžis, kuris buvo įvardijamas kaip senas nesugijęs lūžis ir raktikaulio petinio galo lūžis, kuris, konstatuotas 2019 m. liepos 9 d. epikrizėje yra skirtingi lūžiai.

Tai patvirtina ir liudytojo A. V. parodymai, jog R. L. seniai buvo patyręs kairio peties traumÄ autoįvykyje, tad teismas turėjo paÅ¡alinti abejones iÅ¡tirdamas R. L. ligos istorijÄ dėl praeityje patirtus sužalojimus. Seni sužalojimai turėjo bÅ«ti įvertinti ta prasme, kokie paties nukentėjusiojo veiksmai galėjo turėti įtakos naujo sužalojimo atsiradimui, kurio padarymu nuteistas P. M.. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismas nuosprendyje vertindamas kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės ir paneigdamas P. M. nurodytas aplinkybes, jog jam sudavė smÅ«gį R.

L. ir neiÅ¡laikęs pusiausvyros dėl girtumo galėjo nukristi pats, rėmėsi 2019 m. gruodžio 23 d. Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ R. L. atžvilgiu. IÅ¡ nutarimo matyti, kad medicinos specialisto iÅ¡vadoje buvo nurodyta, jog sužalojimas nuteistajam galėjo bÅ«ti padarytas tiek smÅ«giavimo metu, tiek krentant. Taigi, specialistas kategoriÅ¡kai nepatvirtino, jog susižaloti nuteistasis galėjo pats. Todėl susidaro įspÅ«dis, kad vienu atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nes negalima nei patvirtinti, nei paneigti R.

L. kaltės, kitu atveju asmuo teisiamas, nors iÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad R. L. galėjo susižaloti ir pats. Nuteistojo nuomone, buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcijÄ iÅ¡ karto atmetant ir kritiÅ¡kai vertinant jo parodymus ir vadovaujantis R. L. parodymais, nors Å¡is asmuo irgi buvo stipriai neblaivus ir negalėjo tinkamai suvokti įvykio aplinkybių, tai yra, jam 04.20 val. buvo nustatytas 1.46 promilės girtumas, o įvykis įvyko apie 02.30 val. 2.4. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas spręsdamas civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

NežiÅ«rint į tai, kad tarp P. M. veiksmų ir atsiradusių pasekmių priežastinis ryÅ¡ys neįrodytas, teismas nustatė neproporcingai didelį neturtinės žalos dydį. Teismas nepakankamai atsižvelgė į pažeistų vertybių svarbÄ , pačio nukentėjusiojo neatsargius veiksmus, todėl buvo pažeistas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principas. Teismas, priteisdamas iÅ¡ nuteistojo 5 000 eurus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, vadovavosi teismų praktika, kur buvo priteistos ženkliai mažesnės sumos, tuo tarpu iÅ¡ P. M. buvo priteista neproporcingai didelė suma.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais. Apeliacinius skundu nuteistasis P. M. praÅ¡o jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytos iÅ¡vadomis dėl P. M. kaltės.

5. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir nuteistojo P. M. apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas P. M. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Vien ta aplinkybė, kad teismas, byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei juos suvokia nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ar nepagrįstÄ sprendimÄ .

6. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyriumi, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomas įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2020, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡dėstė P. M. kaltinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė jo keltÄ versijÄ , jog nukentėjusysis galėjo susižeisti pats, griÅ«damas, visiÅ¡kai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad P. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

7. Nuteistasis P. M. apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 2019 m. liepos 4 d. su A. V. susitarė važiuoti žvejoti prie (duomenys neskelbtini) A. sakė, kad kartu važiuos bendri pažįstami A. S. ir R. L.. Tai ne pirmas kartas kaip visi keturi važiuoja žvejoti. Atvyko apie 14 val. Visi kartu žvejojo ir vartojo alkoholį. A. V. ir A. S. nuėjus miegoti, liko prie ežero žvejoti, o nukentėjusysis R. L. sėdėjo prie stalo. Praėjo vietiniai žvejai, jie buvo nepatenkinti, kad užimtos žvejojimo vietos.

Jam grįžtant nuo ežero, buvo užpultas nukentėjusiojo R. L., kuris nuteistajam sudavė vienÄ smÅ«gį į smilkinio sritį. Nuo Å¡io smÅ«gio jis suklupo. Nuėjo prie palapinių ir prikėlė A. V.. Nukentėjusysis sėdo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. Policijos pareigÅ«nus kvietė dėl R. L. jo atžvilgiu panaudoto smurto ir paimto telefono. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. M. nurodė, jog gindamasis abiem rankomis į krÅ«tinę, kiek turėjo sveikatos, atsistÅ«mė R.

L. ir jis nuo Å¡io stÅ«mimo nukrito. Jis nenustÅ«mė nukentėjusiojo nuo suoliuko, jam smÅ«gių nesudavė. Policijos pareigÅ«nus kvietė, kadangi nukentėjusysis jį užpuolį, sudavė jam smÅ«gį, ir pagalvojo, kad jis paėmė jo telefonÄ . Kai atvyko pareigÅ«nai, jiems nenurodė aplinkybės, kad R. L. jį sumušė, nes nenorėjo didesnio konflikto. Beisbolo lazda visÄ laikÄ buvo jo automobilyje. Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo iÅ¡kėlęs versijÄ , jog tiek jį patį, tiek nukentėjusįjį R.

L. galėjo sužaloti kiti pašaliniai asmenys.

8. Nukentėjusysis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su P. M. yra iÅ¡ matymo pažįstami. Iki Å¡io įvykio konfliktų su juo neturėjo. Ä®vykio dienÄ atvyko į žvejybÄ prie Lizdų ežero. Be jo ir P. M. kartu buvo A. V. ir A. S.. Pradėjo žvejoti, vartojo alkoholį. Konflikto jokio nebuvo, jis tik P. M. papriekaiÅ¡tavo dėl muzikos. Jo paprašė pritildyti leidžiamos muzikos garsÄ arba visai iÅ¡jungti. Žodinis konfliktas tarp jų nevyko.

P. M. nuėjo prie ežero, o jis liko sėdėti prie stalo. Po kiek laiko P. M. atėjo nuo ežero, jį nuvertė nuo suoliuko ir pradėjo spardyti, daužyti. Ten kur jis sėdėjo, iki ežero buvo apie 50 metrų atstumas. Prie suoliuko jis sėdėjo vienas, A. V. ir A. S. palapinėse miegojo. Atėjęs nuo ežero P. M. pasakė, kad juos kažkas puola. Priėjęs prie jo, čiupo jam iš už nugaros, nuvertė nuo suoliuko ant žemės. Nugriuvęs ant žemės, bandė keltis, tačiau P. M. vėl jį pargriovė ir pradėjo spardyti.

P. M. kažkas pasivaideno, kad jį kažkas puola, jis matyt buvo pergėręs. Daugiausia spardė į Å¡onÄ , sulaužė Å¡onkaulius ir dvejose vietose buvo sulaužytas raktikaulis. SmÅ«giai buvo suduoti į kairį Å¡onÄ , jam gulint ant žemės. SmÅ«giai suduoti rankomis ir kojomis. Galėjo bÅ«ti 4-5 smÅ«giai. Sudavęs smÅ«gius P. M. nuėjo. Jis kvietėsi A. V., bet jis iÅ¡lindo iÅ¡ palapinės tik tada, kai jau buvo sumuÅ¡tas. A. V. prašė, kad jis iÅ¡kviestų jam pagalbÄ . Buvo Å¡oko bÅ«senoje.

A. V. jam nepagelbėjo, visi buvo girti. A. V. buvo išėjęs iÅ¡ palapinės, matė, kad jis yra sumuÅ¡tas. Tuomet sėdo į savo automobilį ir pavažiavo į gretimÄ aikÅ¡telę už 50 metrų. Paskambino savo draugei J. B., paprašė jos atvažiuoti. Jai papasakojo visas aplinkybes. J. B. atvažiavo kitu automobiliu maždaug už 30 minučių, jį nuvežė į ligoninę. Dėl sužalojimų gydėsi mėnesį laiko. Buvo atlikta operacija. Ä® raktikaulį sudėjo varžtus. Bus reikalinga operacija varžtams iÅ¡imti.

Į ligoninę buvo atėjęs A. V., jam papasakojo, kas nutiko. A. V. pasakė, kad tai yra jo ir P. M. reikalas. Aplinkui buvo ramu, kitų stovyklautojų nebuvo. Ligoninėje jam buvo nustatytas apie promilės girtumas. Jis iš visų buvo blaiviausias. Policijos pats nekvietė, kadangi jam labai skaudėjo, norėjo greičiau papulti pas medikus. Praeityje raktikaulio lūžio neturėjęs. Eismo įvykio metu buvo sulaužytas petys.

9. Liudytoja J. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jos draugas. Naktį apie 2.00-2.30 val. jai paskambino R. L. ir pasakė, kad įvyko įvykis ir paprašė, kad atvažiuotų jo pasiimti. Ji atvažiavo kitu automobiliu. Atvežė dukra. Atvyko maždaug per 20 minučių. R. L. jos laukė miške, aikštelėje. Jis buvo sumuštas, pats negalėjo automobilio vairuoti. Tuomet ji persėdo į nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavo į Alytaus ligoninę. R. papasakojo, kad buvo užpultas ir sumuštas. Sakė, kad jį netikėtai užpuolė. Minėjo, kad tai buvo jaunuolis P..

10. Liudytojas E. S. parodė, kad jis yra policijos pareigÅ«nas. Gavo praneÅ¡imÄ , kad pranešėjas kvietėsi policijos pagalbos, nes neva sukonfliktavo su draugu. Pranešėjas pranešė, kad tas draugas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos neblaivus su automobiliu. Važiavo link įvykio vietos, jokio automobilio nesutiko. Ä®vykio vietoje P. M. įdomiai aiÅ¡kino aplinkybes. Gal buvo susijaudinęs ar apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojas daugiau bendravo su kitais dviem asmenimis. IÅ¡ pasakojimų suprato, kad jie visi atvyko žvejoti, žvejojant įvyko konfliktas su kitais asmenimis, kurie buvo ne jų draugai, o kitame krante.

Atėję į jų stovyklavietę, susistumdė su nepažįstamais asmenimis, pranešėjas nukrito ant žemės ir galimai susižalojo akį, matėsi įdrėskimas. P. M. teigė, kad jo draugÄ galėjo sumuÅ¡ti asmenys iÅ¡ kito kranto. Dar jis nerado savo telefono, sakė, kad galimai tas draugas jį paėmė. Taip pat sakė, kad tas draugas kaltino jį dėl sumuÅ¡imo. PareigÅ«nams pasakojo, kad nesupranta, kodėl tas draugas ant jo užpyko, kodėl kaltina jį sumuÅ¡imu. Nurodė, kad nukentėjusysis pradėjo su juo konfliktuoti ir stumdytis, kad nukentėjusysis nesuprato, kad jį kažkas sumušė.

Pagal kaltininko pasakojimÄ nebuvo galima suprasti visų įvykio aplinkybių. Susidarė įspÅ«dis, kad pareiÅ¡kėjas neadekvačiai mÄ sto. Mėtėsi klausimuose. Kai buvo įvykio vietoje, triukÅ¡mo negirdėjo, kitų asmenų nematė. Buvo nuėję ir toliau pažiÅ«rėti į krantus, bet daugiau žmonių nesimatė. P. M. dėl jo sužalojimo atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , galimai dėl girtumo ar dėl kitų priežasčių. Jis nenuosekliai pasakojo aplinkybes, iÅ¡ jo pasakojimo negalėjo nustatyti konflikto priežasčių ir aplinkybių.

Kiti asmenys konflikto nematė, kadangi miegojo. Lyg tai girdėjo kažkokį triukÅ¡mÄ . Ä®vykio vietoje nustatė girtumÄ , surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl įvykio. P. M. nurodė, kad policijos pareigÅ«nus kvietė, nes norėjo praneÅ¡ti dėl telefono ir iÅ¡važiavusio draugo elgesio. Nurodė, kad pranešė, kad jam nebÅ«tų bėdų, jeigu draugas paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Pats pareiÅ¡kimÄ atsisakė raÅ¡yti. Vėliau telefonÄ surado, dėl to pareiÅ¡kimo nerašė.

11. Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dienÄ prie Lizdų ežero žvejojo, vartojo alkoholį. Vakare jis nuėjo miegoti, o R. L. liko sėdėti prie laužo. Nakties metu R. L. įlėkė į palapinę, jį prižadino, pasakė, tas durnius ar debilas sulaužė jam raktikaulį. Jis išėjo iÅ¡ palapinės, P. M. stovėjo, o R. L. buvo susiėmęs už raktikaulio, matėsi, kad jam skauda. R. L. liepė jį vežti į ligoninę, tačiau jis nesutiko, kadangi buvo neblaivus. PasiÅ«lė pagalvoti, kÄ daryti.

R. L. pasėdėjo ant suoliuko, susiėmęs už peties, tuomet nuėjo į savo automobilį ir iÅ¡važiavo. Tuomet pradėjo kalbėti, kas čia įvyko. P. M. pasakė, kad buvo kažkas atėję į jų stovyklavietę. P. M. buvo pasimetęs, stovėjo rankas iÅ¡skėtęs, sakė, kad ėjo pro Å¡alį kažkokie du asmenys. IÅ¡ P. M. pasakojimo nesuprato, kas įvyko. Sakė, kad jis nemušė R. L.. Jie visi buvo neblaivÅ«s, jis kÄ tik pabudęs iÅ¡ miego. Požymių nesimatė, kad bÅ«tų atėję kažkokie svetimi žmonės. Nukentėjęs nieko nesakė apie svetimus žmones, jis tik buvo susiėmęs už rankos, jam skaudėjo.

SekančiÄ dienÄ po įvykio buvo nuvažiavęs į ligoninę pas nukentėjusįjį, bet jis buvo nekalbus, gal buvo piktas. Nukentėjusysis nesakė, kaip buvo sužalotas, sakė, kad jį mušė. IÅ¡ nukentėjusiojo kalbos suprato, kad jį sumušė P. M.. Jiems stovyklaujant, vienu momentu buvo nesutarimas tarp R. L. ir P. M., kad pastarasis leido muzikÄ , kuri nepatiko nukentėjusiajam. Tačiau jokių požymių, kad galėtų kažkas panaÅ¡aus įvykti, nebuvo. P. M. ir nukentėjusysis abu panaÅ¡iai buvo neblaivÅ«s. P. M. sakė, kad dingo jo telefonas.

Policijai paskambino iÅ¡ jo ar A. S. telefono. Vėliau jis surado P. M. telefonÄ , nukritusį ant žemės. P. M. skambino policijai, sakė, kad buvo sumuÅ¡tas. Atvykus P. M. rodė beisbolo lazdÄ , sakė, kad jeigu reikės turės kuo apsiginti. R. L. prieÅ¡ kokius 20-25 metus turėjo avarijÄ , jam buvo sužalota koja ir kairys petys.

12. Liudytojas A. S. parodė, kad žvejojo prie (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Jis pirmas nuėjo į automobilį miegoti. Nepastebėjo, kad tarp P. M. ir nukentėjusiojo bÅ«tų kilę konfliktų. Buvo nesutarimų dėl muzikos ir dėl automobilio, bet jų nesureikÅ¡mino. Automobilyje gulėdamas iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tuomet iÅ¡girdo iÅ¡važiuojančios maÅ¡inos garsÄ . Pamatė, kad nėra R. L. maÅ¡inos. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, gerai nesuvokė situacijos.

P. M. buvo pasimetęs, atrodė, kad jam Å¡okas. Sakė, kad kažkokie žmonės ėjo ir kažkas įvyko, bet jis nesuprato nurodytų aplinkybių. Suprato tik tiek, kad P. M. nerado savo telefono, todėl davė jam savo telefonÄ , kad galėtų paskambinti policijai, nes norėjo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . P. M. buvo susimušęs galvÄ . Nesakė, kaip susimušė. IÅ¡ visų pasakojimų nesuprato, kad konfliktas vyko tarp P. M. ir nukentėjusiojo. Ryte suprato, kad tarp jų kažkas įvyko. Po įvykio su A.

V. buvo ligoninėje pas R. L., jis pasakojo, kad P. M. jį užpuolė. Nukentėjęs smulkių aplinkybių nenurodė. TÄ dienÄ beisbolo lazdos nematė.

13. Iš Specialisto išvados matyti, kad R. L. nustatyti kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, kairio raktikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes to sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino nurodė, kad R. L. buvo padaryta kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžimai bei kairio raktikaulio lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikiu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės VI, VII šonkaulių bei kairio raktikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Nustatytas raktikaulio lūžimas, nėra senas lūžimas. Jam nebuvo pateikta duomenų apie senesnio raktikaulio lūžimÄ . Pirmosios instancijos teismo teisėjai pagarsinus byloje esančiÄ epikrizę (1 t. b. l. 87-88) nurodė, kad Å¡io dokumento jis nematė. Čia yra apraÅ¡yta rentgeno nuotrauka daryta po Å¡io lūžimo. Čia rentgenologas žiÅ«rėjo dėl plaučių, o nustatytas raktikaulio lūžimas skaitomas kaip senas. Tai yra tas pats lūžimas, kuris buvo ir akte, apie jokį senesnį lūžimÄ nėra jokių duomenų, čia rentgenologas apraÅ¡o tuos pačius Å¡onkaulių lūžimus ir raktikaulio lūžimÄ .

Rentgenologas pažymi, kad trauma sena, nes ne iÅ¡karto nuotrauka daryta, bet lūžis yra tas pats. Buvo daryta operacija, žastikaulio osteosintezė, apie kitÄ lūžimÄ nėra duomenų. Traumatologas fiksavo lūžimus, nukentėjusysis buvo operuotas, atliekama osteosintezė, po to daroma rentgeno nuotrauka ir ji apraÅ¡oma. Fiksuojamas kairio galo raktikaulio lūžimas, jokių senų lūžimų nėra fiksuota. Darydami savo iÅ¡vadas, remiasi nustatyta traumatologo diagnoze. Rentgenologo įraÅ¡as nėra galutinė diagnozė, Å¡i nuotrauka specialaus tyrimo iÅ¡vadoms įtakos neturi.

Å iam sužalojimui neturėtų jokios įtakos seni lūžimai, kadangi tai buvo naujas lūžimas, dėl jo asmuo buvo gydytas, dėl jo buvo atlikta operacija. TeoriÅ¡kai kairio petinio galo lūžimas ir kairio raktikaulio kÅ«no lūžis yra ne tas pats, bet čia raktikaulio lūžimÄ nustatė specialistas traumatologas, jis remiasi operavusio gydytojo nustatyta diagnoze. Apie liekamuosius reiÅ¡kinius po tokios traumos gali pasakyti tik gydantis traumatologas, kuris operavo ir stebėjo ligonį. Galutinėje diagnozėje buvo nustatyti du, o ne trys Å¡onkaulių lūžiai.

Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, nes lokalizacijos kitos, šonkauliai ir petinis galas. Šonkauliai galėjo būti sužaloti ir vieno poveikio pasėkoje, bet visi sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant. Neatmetama, kad vieno kritimo metu galėjo atsirasti patirti sužalojimai, kadangi sužalojimai buvo vienoje plokštumoje, atmesti šios galimybės negalima.

14. IÅ¡ aukÅ¡tesnės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo P. M. parodymai viso proceso metu nuolat kito, buvo nenuoseklÅ«s ir pateikiamos vis skirtingos versijos dėl įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. teigė, kad konfliktavo su nepažįstamais asmenimis, nukrito ir susižalojo pats, taip pat Å¡io konflikto su kitais žvejais metu galėjo bÅ«ti sužalotas nukentėjusysis R. L.. Å ias aplinkybes nurodė atvykusiems pareigÅ«nams E. S. ir A. K.. Liudytojas E. S. teisme patvirtino, kad pagal P. M. pasakojimÄ nebuvo galima suprasti visų įvykio aplinkybių, pareigÅ«nui susidarė įspÅ«dis, kad P. M. neadekvačiai mÄ sto, parodymuose mėtosi.

Taip pat P. M. pareigūnams nurodė aplinkybę, kad draugas jį kaltina dėl jo sumušimo, todėl jis pirmas pranešė policijos pareigūnams. 2019 m. liepos 5 d. apklausos metu nuteistasis jau nurodė, kad R. L. netikėtai sudavė jam smūgį į veido sritį. Tuomet jis gindamasis kiek turėjo sveikatos abejomis rankomis į krūtinę jį atstūmė nuo savęs, dėl šio stūmimo R. L. nukrito ant žemės. Vėlesnių apklausos metu P. M. vėl pakeitė parodymus, nurodydamas, kad R.

L. nuo savęs nestūmė. Taigi, aukštesnės instancijos teismas mano, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistojo P. M. parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymus įvertino tinkamai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, R. L. davė nuoseklius parodymus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi nukentėjusiojo R. L. parodymais, juos vertindamas kartu su kitais bylos duomenimis. Liudytojas A. V. iÅ¡ dalies patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kuris nurodė, kad nukentėjusysis R. L. iÅ¡ karto po įvykio jam sakė, kad jo atžvilgiu smurtÄ vartojo bÅ«tent P. M..

Be to, ir liudytoja J. B., kuri parodė, jog vežant R. L. į ligoninę, pastarasis įvardijo, kad jį sužalojo asmuo vardu Paulius. Be to, specialisto išvada patvirtina, kad R. L. kairės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, kairio raktikaulio lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Specialistas L. U. nurodė, kad sužalojimai padaryti vienoje plokštumoje, todėl neatmetama galimybė, kad ir kritimo metu galėjo atsirasti visi patirti sužalojimai.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad senas raktikaulio lūžimas specialisto nebuvo įvertintas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu specialistas L. U. nurodė, kad duomenys apie senÄ lūžimÄ neturi įtakos duotai specialisto iÅ¡vadai ir neturi įtakos vertinant sužalojimus nustatytus R. L.. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir įvertinti bei Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad P. M. Å¡ioje byloje nustatytu laiku ir aplinkybėmis sukėlė nukentėjusiajam R.

L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam R. L., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nukentėjusiajam, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir, kolegijos vertinimu, priteisė iÅ¡ nuteistojo tinkamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

17. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykio metu nukentėjusysis R. L. patyrė fizinį skausmÄ , neigiamų emocijų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, baimę, tai yra jam buvo padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , atitinkančia sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo kriterijus žalÄ Ä¯vetino 5 000 eurų.

18. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo P. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė