2023-09-27 Nr. AB-17178-3-61-3-01601-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1212-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01601-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą pareiškėjui Ž. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 21R-143 (AG-1/06-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria Komisija panaikino Agentūros 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-1582 (11.2.12E) (toliau – ir Agentūros sprendimas).

2. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 19-1011306662-A1 (toliau – ir Paraiška). Atlikdama Paraiškos vertinimą, Agentūra vadovavosi valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu pateiktais duomenimis. Atsakovas paaiškino, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Kontrolės taisyklės) 66.9 papunkčiu, Centras patikslina KŽS_DR5LT. Buvo nustatyta, jog laukas kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. 139461-3370, Nr. 2, pasėlio kodas EPT (ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius), deklaruotas lauko plotas – 12,90 ha, lauko dalis 2,15 ha, patenkanti į KŽS, kurio GKODAS yra bl3 (toliau – ir Laukas), įbraižytas išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamą kontrolinio žemės sklypo bl3 plotą, kuris nebuvo dirbamas / prižiūrimas.

3. Atsakovas vadovavosi Kontrolės taisyklių 8 priedo 1.2.4 papunkčiu ir nurodė, kad, baigusi vertinti Paraišką, Agentūra priėmė 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. BR6-292 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Agentūros 2020 m. sprendimas). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 21R-577 (AG-789/03-2020) (toliau – Komisijos 2021 m. Sprendimas) panaikino Agentūros 2020 m. sprendimą ir įpareigojo Agentūrą pakartotinai įvertinti Paraišką. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgusi į Komisijos 2021 m. sprendime nurodytus argumentus, vadovaudamasi Centro pateiktais duomenimis bei Komisijos nagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjo pateiktais matininko R. V. matavimais dėl krūmais apaugusio ploto, kuriuose nurodyta, kad krūmais apaugęs plotas yra 2,0361 ha, Agentūra Sprendime nustatė tikslų netinkamą paramai bl3 plotą Lauke, nurodė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmokų suma, todėl susidarė 1 347,81 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai.

4. Atsakovas nurodė, kad apie Agentūros sprendimą ir galutinę (1 337,27 Eur) grąžintiną išmokų sumą pranešė pareiškėjui Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. BR6-7942 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Agentūros 2021 m. raštas). Nesutikdamas su Agentūros sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri skundžiamu sprendimu panaikino Agentūros sprendimą. Atsakovo teigimu, Komisijos sprendime nurodyta, kad Agentūra, pagrįstai vadovaudamasi Centro ir matininko pateiktais duomenimis, priėmė skolos sprendimą, tačiau Agentūros sprendimą panaikino dėl, Komisijos manymu, neteisingai apskaičiuotos grąžintinų išmokų sumos. Atsakovas paaiškino, kad Komisijos Sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėjui 2019 m. buvo išmokėta 5 356,89 Eur dydžio parama, tačiau pagal Agentūros 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. BR6-4597137 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Agentūros 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas) jam priklausė 4 038,96 Eur dydžio parama, tokiu atveju grąžintinų lėšų sumą turėtų sudaryti 1 317,93 Eur. Komisija pažymėjo, kad Agentūros sprendime nurodyta 1 347,81 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią Komisija įvertino kaip neteisingą. Komisija nurodė ir tai, kad galutinė grąžintinų išmokų suma nurodyta Agentūros 2021 m. rašte dėl susidariusios skolos grąžinimo negali būti laikomas sukeliančiu pasekmes administracinių aktu. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo Komisijos sprendimo argumentu, paaiškino, kad, Agentūrai baigus administruoti Paraišką, pareiškėjui 2019 m. gruodžio 11 d. buvo išsiųstas pranešimas F8, Nr. 3739800 „Dėl skirtos išmokų sumos“, kuriame pareiškėjui pranešta apie priklausančią 5 386,77 Eur išmoką. Atsakovas nurodė, kad, pritaikius moduliaciją ir finansinę drausmę, į pareiškėjo sąskaitą buvo pervesti 5 356,89 Eur.

5. Atsakovas pažymėjo, kad dėl bl3 plotų Paraiška buvo iš naujo peradministruota, pareiškėjui parengtas Agentūros 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas, kuriuo jam buvo pranešta apie priklausančią 4 038,96 Eur išmoką, kuri sumažėjo 1 347,81 Eur nuo Pranešimo. Atsakovas nurodė, kad skola po pakartotinio Paraiškos administravimo buvo apskaičiuota pagal Agentūros 2021 m. lapkričio 17 d. sprendime ir Pranešime nurodytų pareiškėjui priklausančių paramos sumų skirtumą: 5 386,77 Eur – 4 038,96 Eur = 1 347,81 Eur. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra tinkamai paskaičiavo grąžintinos skolos sumą, o Komisija, savo sprendime apskaičiuodama grąžintiną skolos sumą, padarė klaidą iš išmokėtos 5 356,89 Eur (kuriai buvo pritaikyta moduliacija ir finansų drausmė – tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos pareiškėjui atitinkamais kalendoriniais metais, sumų, viršijančių teisės aktais nustatytus dydžius, sumažinimas remiantis atitinkamomis reikšmių skalėmis) sumos atėmė 2021 m. lapkričio 17 d. sprendime nurodytą 4 038,96 Eur sumą ir gavo neteisingą 1 317,93 Eur sumą, dėl ko galutinė suma nesutapo su Agentūros teisingai apskaičiuota suma.

6. Atsakovas nesutiko su Komisijos sprendimo išvada, kad Agentūros sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūros 2021 m. sprendimas priimtas vadovaujantis Kontrolės taisyklių 3.21, 3.19, 89, 86, 80 punktais, 8 priedo 1.2.4 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 3D-336 redakcija) 54, 63 punktais, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 dalies, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, Centro duomenimis ir matininko matavimais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

7. Atsakovas nurodė, kad Agentūros 2021 m. sprendimas 2021 m. lapkričio 29 d. nurodytu informacijos pateikimo būdu, t. y. el. paštu, buvo pateiktas pareiškėjui, tą pačią dieną šis sprendimas buvo paskelbtas Agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (toliau – ir Portalas). Agentūros 2021 m. sprendimas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jame nurodyta: asmens, priėmusio sprendimą, vardas, pavardė, pareigos, sprendimo data ir numeris bei teisinis ir faktinis pagrindimai, taip pat apskundimo tvarka, todėl Agentūros 2021 m. sprendimas atitinka administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus.

8. Atsakovas paaiškino, kad Agentūros 2021 m. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. raštu, kuriame pareiškėjui pranešta apie Agentūros 2021 m. sprendimą, nurodyta galutinė grąžintina 1 337,27 Eur skolos suma, paaiškinta, kad Agentūros 2021 m. sprendime nurodytai 1 347,81 Eur grąžintinų išmokų sumai, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL 2013 L 347, p. 549), su paskutiniais 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento pakeitimais ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1310/2013 (OL 2013 L 347, p. 865) (toliau – ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013) 26 straipsniu ir 2019 m. lapkričio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1928, kuriuo patikslinamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 nustatytas 2019 kalendorinių metų tiesioginių išmokų koregavimo koeficientas ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/916 (OL 2019 L 299, p. 50) (toliau – ir Reglamento (ES) Nr. 2019/1928) 1 straipsniu buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas).

9. Atsakovo teigimu, Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. raštas yra informacinio bei paaiškinamojo pobūdžio, jame nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo sumažinta pareiškėjui Agentūros 2021 m. sprendime apskaičiuota grąžintina skolos suma. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui buvo pritaikytas grąžintinos skolos mažinimas, o tai yra pareiškėjo situaciją lengvinanti aplinkybė. Atsakovas paaiškino, kad Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. rašte nurodyta 1 337,27 Eur grąžintina suma yra pateikta Portale, kuris pagal Kontrolės taisyklių 72.7 ir 78 punktų nuostatas laikomas pagrindiniu informavimo apie paraiškos duomenis šaltiniu, Portale esančią informaciją pareiškėjas gali matyti prisijungęs prie savo paskyros. Atsakovas darė išvadą, kad Komisija savo sprendimo dalyje, su kuria Agentūra nesutinka, visiškai nepagrįstai įvertino situaciją, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

10. Pareiškėjas Ž. J. atsiliepimu į atsakovo prašymą prašė prašymą atmesti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūros skundas teismui pateiktas 2021 m. balandžio 19 d. Nuo šios skundo pateikimo datos yra praėję daugiau nei 12 mėnesių.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu tenkino atsakovo prašymą ir panaikino Komisijos sprendimo dalį, kuria panaikintas Agentūros 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. SP1-1582 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

12. Teismas vadovavosi Kontrolės taisyklių 71.1, 71.4, 71.5, 71.6, 71.10, 71.11, 101 punktais, žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių 38, 39, 76 punktais, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir konstatavo, kad Agentūra yra atsakinga institucija, įpareigota administruoti paraiškas, apskaičiuoti paramos dydį, paramą išmokėti, taikyti sankcijas. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija ginčijamame sprendime, nesutikdama su Agentūros sprendimu, savo iniciatyva apskaičiavo pareiškėjui grąžintinos paramos dydį, nors nenurodė jokio teisės akto, kurį taikė apskaičiuodama pareiškėjui grąžintiną sumą. Teismas pažymėjo, kad Komisija neatlieka viešojo administravimo institucijos veiksmų, tačiau privalo vertinti viešojo administravimo institucijų priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Komisijai pateiktame skunde, kurį ne kartą tikslino, prašė panaikinti Agentūros sprendimą, nurodė nesuprantantis, iš kur atsirado 1 337,27 Eur skola, pažymėjo, kad kitame lape nurodyta kita skolos suma – 1 347,81 Eur, tačiau nekėlė klausimo dėl aritmetiškai neteisingai apskaičiuotos grąžintinos paramos sumos. Teismas darė išvadą, kad Komisija šiuo aspektu išėjo iš ginčo ribų.

13. Teismas, nesutikdamas su Komisijos sprendimo išvada, kad Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 6 dalyje nustatyto administraciniam sprendimui keliamo motyvuotumo reikalavimo, nurodė, kad Agentūros sprendime išsamiai nurodyta faktinė informacija, kurią vertino Agentūra (pareiškėjo deklaruotus laukus pagal Paraišką, Paraiškos vertinimo metu pareiškėjui išmokėtas sumas ir kt.), kita informacija (Centro duomenys, matininko matavimų duomenys ir kt.), nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas Sprendimas. Tuo pačiu nurodyta, kad pakartotinai įvertinus paraišką, susidarė 1 347,81 Eur grąžintina lėšų suma, tačiau galutinė grąžintinų lėšų suma nurodyta rašte „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Teismas nurodė, kad Agentūros 2021 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. BR6-7942 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ pareiškėjui ir buvo nurodyta galutinė 1 337,27 Eur suma, pritaikius tiesioginių išmokų drausmę (mažinimą). Teismas pažymėjo, kad Komisija sprendimo 5 lape konstatavo, jog Agentūros sprendime nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais vadovaudamasi Agentūra pareiškėjui pritaikė sankcijas, bei pateiktas detalus sankcijų paskaičiavimas. Teismas konstatavo, kad Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, Komisijai nebuvo pagrindo jo naikinti. Teismas nepagrįstu laikė Komisijos sprendimą, kuriuo panaikintas teismo teisėtu ir pagrįstu pripažintas Agentūros sprendimas, todėl teismas turėjo pagrindą panaikinti Komisijos sprendimą atsakovo prašyme išdėstytais argumentais.

III. 14. Pareiškėjas Ž. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo pateikti išvadą dėl teismo veiksmo – teismo sprendimo siuntimo pareiškėjui neregistruotu paštu.

15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo prašymas teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 19 d., o užregistruotas daugiau nei po metų. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, 2019 m. vertindamas Paraišką, nedarė patikros vietoje, rėmėsi tik teoriniais rodikliais, vadovavosi iš trečiųjų šalių gauta teorine informacija. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas paskutiniais programos įgyvendinimo metais neužskaitė jo deklaruojamo (12,90 ha) ploto, nors ankstesnius ketverius programos metus tam pačiam deklaruojamam plotui, įskaitant ir 2,15 ha lauko dalį, pretenzijų neturėjo, šį plotą visada leisdavo deklaruoti elektroniniu būdu, nes jis būdavo tinkamas deklaruoti, ir deklaruojamas pagal visas taisykles. Pareiškėjas paaiškina, kad pagal “ept“ deklaruotas plotas visada buvo toks pat, sumažėti neturėjo jokių galimybių, nes visame deklaruojamame plote visada ganydavosi gyvuliai ir jis pastoviai būdavo tvarkomas. Pareiškėjas akcentuoja, kad gyvuliai ganėsi deklaravimui tinkamose pievose, jokie krūmai nebuvo deklaruojami. Kai kur ganomas pievas užstoja medžių lajos (vešlios medžių viršūnės), kas iš palydovų neleidžia tiksliai pamatyti viso ploto, prarandama 20–25 proc. bendro pievų vaizdo, esančio ant žemės. Tokiu būdu paklaidos yra didelės, ypač miškingose vietovėse, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė, nesudarė galimybių viską patikrinti vietoje.

16. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pateikta informacija, kad deklaruotame 12,90 ha plote esanti 2,15 ha lauko dalis, patenkanti į kontrolinį žemės sklypą (KŽS), kurio GKODAS yra bl3, įbraižytas išmokoms skirtame KŽS bll, apima ir paramai netinkamą KŽS bl3 plotą, kuris nebuvo dirbamas/ prižiūrimas. Pareiškėjas tvirtina, kad visas 12,90 ha plotas, įskaitant ir 2,15 ha, visada buvo kruopščiai tvarkomas ir prižiūrimas. Ploto tvarkymo faktą patvirtinanti pažyma, pasirašyta (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, kuri buvo pateikta Komisijos posėdžiuose. Pareiškėjo teigimu, atsakovas taip pat klaidingai nurodo informaciją, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso kompensacinių išmokų suma.

17. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnį, nes pareiškėjui negalėjo pritaikyti tiesioginių išmokų finansinės drausmės dėl paties atsakovo padarytos kaltės. Taip pat pažeistas ES Reglamento Nr.640/2014 19 straipsnis. Pareiškėjo teigimu, Agentūros sprendime nurodyta informacija yra netiksli, teorinė, o ne faktinė. Agentūra neteisėtai paskyrė sankcijas, taip pažeisdama 2013 m. gruodžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neatsakingo ir klaidingo Paraiškos vertinimo, Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 6 dalyje nustatyto administraciniam sprendimui keliamo motyvuotumo reikalavimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas turėjo galimybę už mažareikšmį pažeidimą netaikyti sankcijų, o pareikšti žodinę pastabą, o tais atvejais, kai pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima, pateikti rašytinį nurodymą pašalinti pažeidimą per protingą terminą.

18. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad Agentūros 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas atitinka administraciniams sprendimams keliamus reikalavimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Komisija sutiko su Agentūros 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalimi dėl sankcijos taikymo, nesutiko tik su sankcijos sumos apskaičiavimu. Atsakovo teigimu, Agentūra tinkamai paskaičiavo grąžintinos skolos sumą, o Komisija savo sprendime klaidingai nurodė argumentus dėl nurodytos grąžintinos skolos sumos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 21R-143 (AG-1/06-2022) dalies, kuria Komisija panaikino Agentūros 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-1582 (11.2.12E), teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą ir panaikino ginčijamą Komisijos sprendimo dalį, konstatavęs, kad Komisija nepagrįstai ir išeidama už pareiškėjo skundo ribų savo iniciatyva apskaičiavo pareiškėjui grąžintinos paramos dydį, taip pat nustatęs, kad, priešingai nei nurodė Komisija, Agentūros Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas jam buvo išsiųstas neregistruotu paštu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 95 straipsnyje įtvirtinta, jog jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos proceso šalims, kurios nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiamos administracinio teismo sprendimo patvirtintos kopijos (nuorašai). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie šios bylos procesą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo nuorašas jo paskelbimo dieną buvo išsiųstas paštu pareiškėjui jo nurodytu adresu. Pažymėtina, kad ABTĮ nenumato, jog teismo sprendimo nuorašai turi būti siunčiami registruotu paštu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog asmuo, būdamas pakankamai aktyvus ir rūpestingas, žinodamas teismo sprendimo apskundimo terminus, privalo pats ar per savo įgaliotą atstovą aktyviai domėtis teismo sprendimu ir rūpintis jo nuorašo gavimu (žr., pvz., 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-13-502/2015). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas nagrinėti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašo siuntimo būdas nepaneigė pareiškėjo teisės į apeliaciją.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo prašymas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo užregistruotas praėjus daugiau nei metams laiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši administracinė byla yra elektroninė, atsakovas prašymą teismui išsiuntė per elektroninių paslaugų portalą 2022 m. balandžio 19 d., pirmosios instancijos teismo teisėjos 2022 m. balandžio 25 d. rezoliucija atsakovo prašymas buvo priimtas. Todėl tai, kad ant atsakovo prašymo klaidingai nurodyta data – 2021 m. balandžio 19 d., o ne 2022 m. balandžio 19 d., nesudaro pagrindo sutikti su pareiškėjo vertinimu, kad atsakovo prašymas teisme buvo užregistruotas praėjus daugiau nei metams.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį į tai, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

26. Šiuo atveju pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės sudaro aplinkybės dėl to, kad atsakovas nedarė patikros vietoje, visas 12,90 ha plotas buvo tvarkomas ir prižiūrimas ir pan., t. y. aplinkybės, kuriomis remdamasis pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, ginčydamas Agentūros 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais argumentų. Pažymėtina, kad Komisija ginčo sprendime konstatavo, jog Agentūra, nustačiusi, kad pareiškėjui pagal Paraišką buvo išmokėta didesnė nei priklausė parama, pagrįstai nusprendė ją susigrąžinti iš pareiškėjo, tačiau panaikino Agentūros 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą nustačiusi, kad atsakovas šiame sprendime nurodė neteisingą grąžintinų lėšų sumą, t. y. ne 1 317,93 Eur, o 1 347,81 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde Komisijai, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neginčija Agentūros 2021 m. lapkričio 25 d. sprendime nurodytos grąžintinų lėšų sumos aritmetinio apskaičiavimo. Taip pat pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatavimo, kad Agentūra yra atsakinga institucija, įpareigota administruoti paraiškas, apskaičiuoti paramos dydį, paramą išmokėti, taikyti sankcijas, o jos priimtas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas, priešingai nei konstatavo Komisija, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių atsakovo prašymo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys