2023-06-07 Nr. AB-11758-3-62-3-00651-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-381-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00651-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde, kurį patikslino, ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) nuo 2020 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio, kalinimo sąlygos neatitiko norminių aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje Nr. 5, kurioje jis buvo kalinamas, pareiškėjui teko mažesnis minimalus plotas, nei nustatytas teisės aktuose. Kartu su pareiškėju šioje kameroje kalėjo 8 asmenys. Gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, grindys buvo medinės, supuvusios, po jomis knibždėjo pelės, buvo aptrupėjusios sienos ir lubos, visi paviršiai buvo nelygūs, todėl nebuvo įmanoma tinkamai juos valyti, nelygumuose kaupėsi nešvarumai, bakterijos. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, todėl laikėsi didelė drėgmė, ant sienų, lubų ir grindų kaupėsi pelėsis. Žiemą radiatoriai nešildė arba šildė labai silpnai (ir tik vakarais), todėl patalpose būdavo ne didesnė, kaip +12 – +13 oC temperatūra. Kameros apšvietimas buvo labai silpnas – ne daugiau kaip 40 liumenų (apšvietimą mažino labai aukštos lubos), todėl buvo neįmanoma tinkamai rašyti, skaityti ar užsiimti kita veikla, kuriai reikia šviesos, negadinant regėjimo. Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langai išdužę, langų ir durų rėmai kiauri, elektros instaliacija netinkama. Tualetų patalpoje buvo labai drėgna, joje buvo išdaužyti langai, klozetai, ne visi praustuvai veikė.

4. Pareiškėjas nurodė, jog kameros tualetas buvo tupimo tipo, todėl pareiškėjui, turinčiam rimtų stuburo problemų, neįgalumą, tai sudarė itin dideles problemas. Taip pat kamerose neduodavo čiužinių, todėl teko miegoti ant geležinių suvirintų juostų. Dėl to pareiškėjas kreipėsi su skundais į Alytaus PN administraciją ir Departamentą daug kartų.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad bendroje virtuvėje nuo lubų gabalais krito tinkas, visuose kampuose buvo įsiveisęs pelėsis, buvo antisanitarinės sąlygos. Maudytis buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę, dušų patalpose neveikė ventiliacija, todėl jose buvo pelėsis, bakterijos, atsiradę dėl drėgmės.

6. Pareiškėjo teigimu, jam kenčiant tokias nežmoniškas sąlygas, buvo išrašyti raminamieji vaistai. Nors pareiškėjas turėjo ir receptą, ir pinigų vaistams pirkti, bet apie mėnesį (nuo 2020 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2021 m. sausio vidurio) jis negavo jam išrašytų vaistų, negavo medicininės pagalbos. 2021 m. liepos 23 d. paleidžiant pareiškėją iš kamerų tipo patalpų, dingo jo vaistai. Be to, pareiškėjui, turinčiam (duomenys neskelbiami), nebuvo skiriamas dietinis maistas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu, diskomfortu, emocine depresija, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais. Pareiškėjas ne kartą rašė skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN administracijai ir Departamentui, tačiau nebuvo atsižvelgta į jo skunde išdėstytus faktus.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN prašė atmesti pareiškėjo skundą.

8. Atsiliepime į skundą Alytaus PN nurodė, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu visose kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), pastatyti unitazai, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi.

9. Alytaus PN teigė, jog Alytaus PN užtikrinta tinkama gyvenamųjų patalpų temperatūra, drėgmė, dirbtinė apšvieta. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Gyvenamųjų kambarių ir kamerų langai, sienos, sanitarinis mazgas, esantis viduje, iškvietimo sistema yra tvarkingi. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmestini. Dušo patalpos, esančios 22 būryje ir kamerų tipo patalpose, yra tvarkingos, jose veikia mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. 22 būryje ir kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose, visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Teisės aktuose nenurodyta, koks unitazas turi būti įrengamas (sėdimas ar tupiamas). Alytaus PN nuo 2016 m. gruodžio 27 d. yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi, kuri atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus įstaigoje pagal poreikį.

10. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose, atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

13. Teismas, pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto užtikrinimo pareiškėjui, iš atsakovo byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. sausio 7 d. gyveno 22 būrio Nr. 17 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 11,25 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,75 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 25 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 20, kuri yra 15,58 kv. m ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,89 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 5 d., nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. birželio 16 d. ir nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 23 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kuri yra 28,66 kv. m ploto, joje yra 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,09 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 9 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 15, kuri yra 11,64 kv. m ploto, joje įrengtos miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,88 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kuri yra 29,36 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,67 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 23 d. ir nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas gyveno 22 būrio Nr. 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 10,23 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,41 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 24, kuri yra 13,45 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,48 kv. m gyvenamojo ploto.

14. Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, jog kameroje Nr. 5 buvo ne 7, o 8 miegamosios vietos, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Iš Alytaus PN pateiktų nuteistųjų, buvusių kameroje Nr. 5, sąrašų teismas vertino, kad minėtoje kameroje buvo apgyvendinta nuo 3 iki 7 nuteistųjų. Atsakovo atstovo pateikti duomenys nepaneigti kitais objektyviais duomenimis, todėl teismas vadovavosi jais, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose ir 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo padarytų veiksmų neteisėtumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas minimalaus ploto normos pažeidimas, nevertino pareiškėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto kamerose ir bendrabučio tipo patalpose.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl supuvusių medinių grindų, graužikų buvimo kamerose, tinko nuo sienų ir lubų aptrupėjimo, nelygių paviršių, ventiliacijos nebuvimo, didelės drėgmės, pelėsio, per žemos temperatūros, netinkamo apšvietimo, išdužusių langų, kiaurų langų ir durų rėmų, netinkamos elektros instaliacijos, sudaužytų klozetų, neveikiančių prastuvų, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo atstovo pateiktas minėtų patalpų nuotraukas, iš kurių sprendė, jog patalpų sienos, lubos, langai, sanitariniai mazgai tvarkingi, patalpos vėdinamos atidarius langus. Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2021 m. liepos 8 d. patikrinimo aktas Nr. (1-21 4.80) PA-4273 patvirtina, kad, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui patikrinus Alytaus PN kamerų tipo patalpas Nr. 5, 15 ir 20, nustatyta, kad ant kameros Nr. 5 lubų vizualiai matosi pelėsis, kameros Nr. 15 dirbtinė apšvieta buvo 154 lx, kameros Nr. 20 dirbtinė apšvieta buvo 137 lx. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas konstatuoti, jog, pareiškėjui esant laikomam kameroje Nr. 5, buvo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 39 punktas, o kamerose Nr. 15 ir 20 nebuvo užtikrinta tinkama apšvieta, t. y. pažeistas Higienos normos HN 134:2015 14 punktas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlinkęs patikrinimą pagal pareiškėjo skundą, nenustatė kitų Higienos normos HN 134-2015 pažeidimų. Pareiškėjas nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų sąlygų bendrabučio tipo patalpose bei kitose kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus kompetentingai institucijai, įgaliotai atlikti patalpų atitikties higienos normoms patikrinimą, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius dėl netinkamų sąlygų. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų sąlygų 22 būrio 17 ir 24 gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose, kamerose Nr. 3 ir 24.

16. Atsakovo atstovas pateikė į bylą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo aktą Nr. (1-12 4.80) PA-5945, kuriame užfiksuota, kad, atlikus grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nenustatyti Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai. Teismas pažymėjo, kad grįžtamosios kontrolės metu pareiškėjas jau nebuvo apgyvendintas tikrinamose kamerose, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis pažeidžiant Higienos normos 134:2015 39 punktą nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 5 d., nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., nuo 2021 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. birželio 16 d. ir nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 23 d. (iš viso 95 paras), pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 14 punktą – nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 25 d. ir nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 9 d. (iš viso 27 paras).

17. Dėl pareiškėjo argumentų, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi tarakonai ir pelės, teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 20 punktu, darė išvadą, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu, nes pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, kai pataisos namų administracija nesiima veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo nuostatos, pagal kurias privalomasis profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas apima nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal poreikį (4 p., 16.5 p., 26.6 p. ir kt.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1714-602/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad gyvenamosiose patalpose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 134:2015 20 p.), tai patvirtina į bylą pateikta 2021 m. sausio 8 d. sutartis Nr. 305-4, pagal kurią UAB Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis įsipareigoja teikti deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas, taip pat pateikti duomenys apie paslaugų atlikimą pagal minėtą sutartį. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti netinkamus Alytaus PN veiksmus šiuo aspektu.

18. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam buvo leidžiama praustis duše tik kartą per savaitę, teismas analizavo Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, nustatantį, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neneigia, jog jam buvo sudaryta galimybė maudytis duše vieną kartą per savaitę, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti nuteistųjų maudymosi duše grafikai. Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl to, jog jam buvo leidžiama maudytis vieną kartą per savaitę, jis tik abstrakčiai paminėjo skunde šią aplinkybę. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo maudymosi duše dažnumo.

19. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jam nedavė čiužinių, todėl teko miegoti ant geležinių suvirintų juostų, įvertinęs pateiktą nuteistojo aprūpinimo patalyne bei inventoriumi kortelę, kuri patvirtino, jog pareiškėjui buvo išduotas čiužinys bei kita patalynė, kuriuos jis galėjo naudoti miego naktį metu.

20. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 m. kovo 26 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Alytaus PN administraciją, prašydamas kreiptis į Lazdijų polikliniką, kad ji pateiktų įrodymus, jog, pareiškėjui esant neįgaliam, reikalingas čiužinys. 2021 m. balandžio 13 d. skunde (reg. 2021 m. balandžio 15 d. Nr. 6-539) pareiškėjas nurodo, kodėl jis, būdamas neįgalus, yra kalinamas be čiužinio. Aplinkybes dėl dienos metu paimamo čiužinio pareiškėjas nurodo 2021 m. sausio 20 d. skunde. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjui yra nustatytas 50 procentų darbingumas, jam diagnozuotos stuburo ligos, 2013 metais pareiškėjas yra patyręs stuburo traumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog gydytojai būtų rekomendavę pareiškėjui, esant laikomam kamerų tipo patalpose, turėti čiužinį dienos metu, darė išvadą, kad Alytaus PN pareigūnai, rytais paimdami čiužinį iš pareiškėjo, ir jį sugrąžindami tik miego laikui, neatliko neteisėtų veiksmų, nes jie vadovavosi teisės aktų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios nuo 2020 m. sausio 21 d.) 220 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktu) reikalavimais.

21. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis turi stuburo traumą, todėl jam sunku naudotis tupiamu unitazu, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, kuriose nurodyta, jog tualetas gali būti tupiamas, taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra gydytojų išvadų, jog pareiškėjas negali naudotis tupiamu unitazu, nors byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas yra turėjęs stuburo traumą.

22. Įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo skiriamas dietinis maitinimas, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad gydytojas būtų rekomendavęs pareiškėjui dietinį maitinimą. Teismo vertinimu, nesant gydytojo paskirto konkretaus dietinio maitinimo ar maisto raciono, atsakovas neturėjo pareigos skirti pareiškėjui dietinį maitinimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje, UAB „Lazdijų sveikatos centras“ teikė jam sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į minėtos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojus ir gauti pažymas bei rekomendacijas dėl jo sveikatos būkles bei nuo atvykimo į Alytaus PN momento teikti minėtą informaciją pataisos įstaigos administracijai.

23. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą taip pat dėl to, jog, nors jis turėjo ir receptą, ir pinigų vaistams pirkti, apie mėnesį (nuo 2020 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2021 m. sausio vidurio) negavo jam išrašytų vaistų. Pareiškėjo pateikta Receptų, skyrimų ir išdavimų istorija iš E. sveikatos portalo, patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui buvo išrašyti vaistai Buprenofinas/Naloksonas, kurių pakanka iki 2021m. sausio 11 d. Prie minėto recepto pareiškėjas yra ranka padaręs prierašą, jog jis įsigijo vaistus atvirojoje kolonijoje. Tai paneigia pareiškėjo nurodytą skunde aplinkybę, jog jis negalėjo įsigyti vaistų nuo gruodžio vidurio. Vėliau 2022 m. sausio 6 d. pareiškėjui buvo išrašyti receptai vaistams Buprenorfinui/Naloksonui, Klonazepamui, Pregabalinui. Prie receptų Klonazepamui ir Pregabalinui pareiškėjas yra pažymėjęs, jog jį uždarė į kamerų tipo patalpas tą dieną ir nenusipirko vėliau, nes buvo 30 parų. Prie recepto Buprenorfinui/Naloksonui pareiškėjas yra padaręs prierašą, jog neturėjo pinigų, todėl nepirko šių vaistų, turėjo pirkti vėliau, bet uždarė į kamerų tipo patalpas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas 2021 m. sausio 14 d. pateikė skundą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodė, jog 2021 m. sausio 6 d. naudojosi savo banko kortele, pirko Lazdijuose vaistus. Pareiškėjo 2021 m. sausio 14 d. skunde nurodyta aplinkybė prieštarauja pareiškėjo teiginiams, jog jis nenusipirko 2021 m. sausio 6 d. išrašytų vaistų. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas turėjo galimybę įsigyti vaistus 2021 m. sausio 6 d., tačiau jų neįsigijo galbūt dėl jo paties pasirinkto elgesio varianto.

24. Duomenys apie pareiškėjo perkėlimus patvirtina, kad 2021 m. sausio 7 d. pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 15 d. pareiškėjas teikė Alytaus PN administracijai skundus dėl vaistų negavimo (Nuteistųjų prašymų ir skundų registro duomenys). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta – atsakovo atstovo pateiktame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre užfiksuota, jog 2021 m. sausio 15 d. pareiškėjas įsigijo vaistų UAB „Gintarinė vaistinė“.

25. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nepripažino atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl nesudarytos galimybės įsigyti vaistus.

26. Teismas įvertino pareiškėjo teiginius, kad, 2021 m. liepos 23 d. paleidžiant pareiškėją iš kamerų tipo patalpų, jo vaistai dingo, atsižvelgė, kad į bylą pateiktame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), pasiūlymų, peticijų ir skundų registro žurnale po 2021 m. liepos 23 d. neregistruoti pareiškėjo skundai dėl dingusių vaistų. Nuteistųjų prašymų ir skundų registre užfiksuota, jog pareiškėjas teikė skundą dėl dingusių vaistų 2021 m. gegužės 21 d. Pareiškėjas kreipėsi su 2021 m. liepos 9 d. skundu reg. Nr. 6-885 į Alytaus PN direktorių, teigdamas, jog dingo jo daiktai (taip pat ir vaistai), tačiau 2021 m. liepos 15 d. prašymu pareiškėjas paprašė nutraukti skundo Nr. 6-885 nagrinėjimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl 2021 m. liepos 23 d. dingusių daiktų, todėl negalima nustatyti vaistų dingimo fakto. Dėl išvardintų motyvų pareiškėjo argumentai dėl 2021 m. liepos 23 d. dingusių vaistų atmesti kaip nepagrįsti.

27. Pareiškėjas teigė, jog jis negavo medicininės pagalbos Alytaus PN. Tačiau pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai ir kokia medicininė pagalba jam nebuvo suteikta, kokią neturtinę žalą jis patyrė dėl jo nurodytų aplinkybių, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-7132-621/2021, kurioje buvo vertinamos aplinkybės dėl pareiškėjui nesuteiktos medicininės pagalbos Alytaus PN. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių argumentų, susijusių su nesuteikta medicinine pagalba, neaišku, ar pareiškėjas kelia ginčą dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir paminėtoje administracinėje byloje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertino deklaratyviais pareiškėjo argumentus, jog jam nebuvo suteikta medicininė pagalba Alytaus PN ir juos atmetė.

28. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinės žalos apibrėžimo turinį, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė teiginių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusia sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu, diskomfortu, emocine depresija, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais. Alytaus PN resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. pažyma Nr. 143-208 patvirtina, kad pareiškėjui buvo teikiamos psichologo konsultacijos Alytaus PN, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog šioje byloje nustatytos netinkamos kalinimo sąlygos (pelėsis ir netinkamas apšvietimas kamerose) turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo psichologinei būklei. Byloje nėra duomenų, jog nustatyti pažeidimai turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, fizinei būklei.

29. Teismas, apibendrindamas byloje išnagrinėtas aplinkybes, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio prasme. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, padarė išvadą, kad dėl Higienos normos HN 134:2015 39 ir 14 punktų pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

30. Įvertinęs pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis trukmę, pažeidimo intensyvumą, nesant byloje duomenų, įrodančių, jog padarytas pažeidimas sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, atsižvelgiant į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Alytaus PN pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

III. 31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 5000 Eur neturtinę žalą.

32. Pareiškėjas nurodo, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Tvirtina, jog byla buvo išnagrinėta šališkai, neobjektyviai, prašė apeliacinės instancijos teismo iš naujo peržiūrėti jo bylą, skunde išdėstytas aplinkybes.

33. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kamerų sąlygų, atsakovo atstovas pateikė klaidingą informaciją apie kamerų plotą ir vietų skaičių, nepagrįstai neįvertino, kad jam, kaip neįgaliam asmeniui, nepagrįstai buvo paimamas čiužinys dienos metu, dušuose nebuvo įrengtos rankenos laikytis, buvo nepatogu naudotis tupiamu tualetu. Pareiškėjas pabrėžė, kad jam nedavė maisto, kuris nekenkia kepenims. Mano, kad šiai aplinkybei patvirtinti pirmosios instancijos teismas turėjo paklausti Alytaus ligoninės specialisto gastroenterologo, kuris rekomendavo pareiškėjui laikytis specialios dietos.

34. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

35. Alytaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, išreikalavo visus įrodymus, kurie buvo reikalingi bylai išnagrinėti. Alytaus PN pabrėžė, kad pareiškėjas nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų bendrabučio tipo patalpų bei kitų kamerų, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, sąlygų. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo yra grindžiamas žalos dydis ir kaip ji konkrečiai pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais, nors pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo pagrįsti visas aplinkybes tinkamais įrodymais. Šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą, nes jis neįrodė žalos atsiradimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Alytaus PN nuo 2020 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d.

37. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino, kad dėl Higienos normos HN 134:2015 39 ir 14 punktų pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių dėl patalpų, kuriose pareiškėjas kalėjo ginčo laikotarpiu, ploto, dėl jam neteikto specialaus dietinio maitinimo, nesudarytų sąlygų naudotis sėdimu tualetu, dienos metu paimamo čiužinio.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ, apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020). Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė duomenų, patvirtinančių skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, šio teisėjo tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo (teisėjo) šališkumo yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas (teisėjas), priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad vienokios ar kitokios išvados apie nustatomų faktų egzistavimą paprastai yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 57 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinmų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su patalpų, kuriose jis buvo kalinamas, plotu, kitomis su šių patalpų būkle susijusiomis sąlygomis, taip pat skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su naudojimusi dušu, galimybe įsigyti gydytojo paskirtus vaistus, gauti medicinos paslaugas, pareiškėjo skundo dėl dingusių vaistų Alytaus PN išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų sprendime. Teisėjų kolegija naturi pagrindo abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad jis yra neįgalus asmuo, jam nustatytas 50 proc. darbingumas, jis serga (duomenys neskelbtini), todėl jam yra sudėtingiau naudotis tupiamu unitazu, tam pat jam yra poreikis naudotis čiužiniu dienos metu, jam turėjo būti skirtas dietinis maitinimas.

45. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi įpareigojo Alytaus PN pateikti papildomus įrodymus, susijusius su pareiškėjo Alytaus PN teiktais skundais ir atsakymais į juos, ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 5 įrengtų lovų skaičiumi, čiužinių nesuteikimu ir dietinio maitinimo pareiškėjui neskyrimu, teimas pasiūlė pareiškėjui pateikti sveikatos priežiūros įstaigos specialistų įrašų ar dokumentų kopijas, patvirtinančias poreikį naudotis sėdimu klozetu, taip pat patvirtinančius aplinkybes, kad pareiškėjui buvo skirti vaistai, kurių jis negalėjo įsigyti nuo 2020 m. gruodžio vidurio iki 2021 m. sausio vidurio.

46. Iš pareiškėjo pateiktų medicininių ir kitų dokumentų apie jo sveikatos būklę matyti, kad jis turi neįgaliojo pažymėjimą, pagal kurį nustatytas jo darbingumas 50 proc., jis yra patyręs stuburo traumą, jam nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, jam yra nuolat skiriami vaistai (duomenys neskelbtini). Alytaus PN neneigia, kad pareiškėjas susiduria su sveikatos problemomis, tačiau nurodo, kad, nesant specialių gydytojų rekomendacijų dėl čiužinio naudojimo dienos metu, sėdimo tualeto naudojimo ar specialaus dietinio maitinimo, skirtų tik pareiškėjui, jis vadovavosi bendraisiais teisės aktų reikalavimais (čiužiniai skiriami naudotis tik nakties poilsio metu, klozetai Alytaus PN gali būti tiek tupiami, tiek sėdimi) ir neturėjo pagrindo kitaip vertinti teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Alytaus PN nepažeidė pareiškėjo teisių nurodytais aspektais.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sėdimo unitazo asmeniui neužtikrinimas, esant tam tikroms aplinkybėms (neįgalumui), suponuoja kalinamo asmens teisių pažeidimą ir kalinimo įstaigos atidumo ir rūpestingumo pareigos nesilaikymą, dėl to atsiranda pagrindas atlyginti žalą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2254-520/2017; 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-789/2022). Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su jam nesudarytomis sąlygomis naudotis sėdimu unitazus, kadangi byloje nepateiktos gydytojų rekomendacijos. Teismas, įpareigojęs Alytaus PN pateikti paaiškinimus ir įrodymus, detaliau nesiaiškino šių aplinkybių.

48. Pažymėtina, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (BVK 173 str. 4 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija (BVK 173 str. 8 d.). Vyriausybė 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatė, kad ligonių, taip pat nėščių moterų ir žindyvių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš šių nuostatų matyti, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, o būtent gydytojų išvadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dietinio maitinimo neskyrimas, kai tam yra pagrindas, laikytinas kalinamojo teisių pažeidimu, nes maitinimas susijęs su vienu iš pagrindinių žmogaus fiziologinių poreikių patenkinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2254-520/2017).

49. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN su skundais dėl jam skirtino dietinio maitinimo, tačiau jis nepateikė teismui jo reikalavimą, susijusį su dietinio maitinimo neskyrimu (kuris, pareiškėjo teigimu, jam turi būt skiriamas dėl ligos (duomenys neskelbtini)), patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas.

50. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN pažeidė jo teises, kadangi jam nebuvo sudaryta galimybė turėti čiužinį dienos metu. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas teikė skundus dėl čiužinio tiek Alytaus PN, tiek kitiems viešojo administravimo subjektams (byloje yra 2021 m. kovo 29 d. Alytaus PN direktoriui adresuotas pareiškėjo prašymas dėl čiužinio skyrimo jam dienos metu, 2021 m. balandžio 13 d. prašymas nenagrinėti prašymo dėl čiužinio nesuteikimo, pareiškėjo 2022 m. gegužės 1 d. skundas, pateiktas Ekstremaliųjų sveikatai situacijų centrui (gautas 2021 m. birželio 14 d.)). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Alytaus PN, nesuteikdamas pareiškėjui čiužinio dienos metu, nepažeidė jo teisių.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas yra neįgalus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, susijusių su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais dėl nesuteiktos galimybės jam, kaip neįgaliam asmeniui ir asmeniui, sergančiam (duomenys neskelbtini), turėti čiužinį dienos metu, naudotis sėdimu unitazu, gauti dietinį maitinimą. Byloje nėra pateikti išsamūs pareiškėjo medicinos istorijos duomenys (yra pateikti tik atskiri dokumentai, kurių nepakanka objektyviai įvertinti pareiškėjo situaciją), taip pat nėra išreikalauti duomenys iš pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas teikusių subjektų, patvirtinantys, ar buvo teiktos rekomendacijos dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, susijusių su jo, kaip neįgalaus ir sergančio (duomenys neskelbtini) asmens, sveikatos būkle. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje šių įrodymų, nėra galimybės objektyviai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo poreikio naudotis čiužiniu dienos metu, sėdimu unitazu, gauti dietinį maitinimą.

52. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas grindė jam padarytą neturtinę žalą aplinkybėmis, kad jam nebuvo suteiktas naudoti čiužinys dienos metu, nebuvo sudaryta galimybė naudotis sėdimu unitazu, nebuvo skirtas dietinis maitinimas, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nagrinėjant šią pareiškėjo skundo dalį iš naujo, be kita ko, turi būti įvertinta ir tai, kokių veiksmų privalėjo imtis atsakovo atstovas, turėdamas informaciją, kad pareiškėjas yra neįgalus asmuo ir serga (duomenys neskelbtini).

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiosios instancijos teismo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 39 ir 14 punktų pažeidimai ir aplinkybės, nustatytos išnagrinėjus bylos dalį iš naujo, bus reikšmingi, nustatant tinkamą neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį. Todėl šiame bylos nagrinėjimo etape, kai nėra išsamiai įvertintos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl galbūt padarytų pažeidimų, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimą pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos dalis bus nagrinėjama iš naujo ir pirmosios instancijos teismui kils pareiga įvertinti visų nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą bei trukmę, nustatyti padarytos neturtinės žalos dydį bei tinkamą jos atlyginimo būdą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas grindė jam padarytą neturtinę žalą aplinkybėmis, kad jam nebuvo suteiktas naudoti čiužinys dienos metu, nebuvo sudaryta galimybė naudotis sėdimu unitazu, nebuvo skirtas dietinis maitinimas, ir kuria teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl nesuteikto naudoti čiužinio dienos metu, nesudarytos galimybės naudotis sėdimu unitazu, neskirto dietinio maitinimo, ir kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis