edc72064-d703-4c8a-a758-168eaa61a6cd · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės AAS „BTA  Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

M. ieÅ¡kinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. M. (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau ir atsakovė) 4 519,57 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 160 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2020 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu į ieÅ¡kovės vairuojamÄ automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (toliau ir v/n) (duomenys neskelbtini) atsitrenkė iÅ¡ paskos važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. R. (toliau ir eismo įvykis). Teigė, jog kaltę dėl eismo įvykio pripažino (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. R., todėl buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija.

3. IeÅ¡kovės teigimu, eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę. Todėl ji kreipėsi į atsakovę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, sugadinus ieÅ¡kovės automobilį (duomenys neskelbtini), v/n  (duomenys neskelbtini) atlyginimo, o atsakovė 2020 m. kovo 12 d. sudarytoje žalos sÄ matoje nurodė, kad nuostolis dėl ieÅ¡kovės automobilio sugadinimo sudaro 5 459,01 Eur.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡i suma atsakovės 2020 m. gegužės 20 d. buvo padidinta iki 7 435,43 Eur tik po to, kai ieÅ¡kovė pateikė atsakovei papildomus įrodymus – (i) nepriklausomų turto vertintojų įmonės UAB „PajÅ«rio autorika“ vertinimo ataskaitÄ Â Nr. 20200318-1, kurioje automobilio atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai be PVM, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimÄ , nurodyti 11 955 Eur (toliau ir vertinimo ataskaita); (ii) automobilių remonto įmonių UAB „Hokla“ ir UAB „Viva Grupė“ paskaičiavimus dėl jos automobilio remonto kainos, atitinkamai 10 627,20 Eur (be PVM) ir 12 328,18 Eur (be PVM).

4. Atsakovei atsisakant iÅ¡mokėti likusiÄ ginčo automobilio atkÅ«rimo kaÅ¡tų sumÄ , ieÅ¡kovė prašė jÄ priteisti, t. y. 4 519,57 Eur (11 955 Eur – 7 435,43 Eur). ReikalavimÄ ieÅ¡kovė grindė teisiniu reglamentavimu - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDÄ®), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos  Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis“ (toliau  ir Taisyklės), Civilinio kodekso normomis, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau ir TVVPÄ®) nuostatomis.

5. Be kita ko, ieškovė taip pat prašė priteisti jai 160 Eur patirtų nuostolių, susijusių su turto vertinimo ataskaitos užsakymu ir atlikimu, kuriuos ji patyrė dėl atsakovei įstatymu numatytos pareigos teisingai apskaičiuoti ir kompensuoti patirtus nuostolius, vykdymo.

6. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) įprastine TPVCAPD sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2021 m. vasario 26 d. Neginčijo aplinkybių, kad : 2020 m. kovo 5 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta priklausanti ieškovei transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) atsakovės draudėjas, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas buvo atsakingas dėl eismo įvykio kilimo; apie įvykį ieškovė atsakingam draudikui pranešė 2020 m. kovo 6 d.

7. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė, vadovaudamasi pateiktomis transporto priemonės nuotraukomis, 2020 m. kovo 12 d. pateikė ieÅ¡kovei sÄ matÄ , kurioje buvo apskaičiuoti remonto darbai, dažymo darbai, transporto priemonės dalys, t. y. iÅ¡ viso buvo apskaičiuota 6 019,4 Eur žalos atlyginimo suma, tačiau kadangi sÄ matoje buvo nurodytas apskaičiuotas nusidėvėjimas lygus 560,39 Eur, jį atėmus, draudimo sÄ matos kaina buvo 5 459,01 Eur. Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei nesutikus su apskaičiuota iÅ¡mokos suma, atsakovė priėmė sprendimÄ dėl realios remonto kainos įvardijimo kreiptis į tris remonto įmones (UAB „Autobroliai“, UAB „Inchcape motors“ ir UAB „Temis“), kurios pagal pateiktas automobilio sugadinimų nuotraukas nustatė faktinę remonto kainÄ , t. y. minėtos remonto įmonės automobilio remonto kainÄ nurodė 7 627,42 Eur be PVM, 7 993,99 Eur be PVM ir 6 684,89 Eur be PVM.

Anot atsakovės, ieÅ¡kovei buvo pažymėta, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti remiantis Taisyklių 13 punktu, kuris numato, jog „Nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateiktus Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus ar remonto iÅ¡laidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus“.

Nurodė, kad atsakovė, gavusi minėtų remonto įmonių sudarytas remonto darbų sÄ matas, galimos mokėti draudimo iÅ¡mokos dydį perskaičiavo ir priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti 7 435,43 Eur be PVM dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alai atlyginti, t. y. trijų remonto įmonių pasiÅ«lytos kainos vidurkį. Atsakovės teigimu, Å¡i suma buvo iÅ¡mokėta.

8. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė priėmė sprendimÄ nesivadovauti ieÅ¡kovės pateiktomis remonto įmonių sÄ matomis bei vertinimo ataskaita, nes: (i) abiejose sÄ matose, UAB „Hokla“ ir UAB „Viva Grupė“, nėra iÅ¡skaičiuotas remonto medžiagų nusidėvėjimas; (ii) palyginus visas pateiktas sÄ matas, skiriasi darbų apimtis; (iii) visose sÄ matose pasiÅ«lyti darbų valandiniai įkainiai nėra ekonomiÅ¡ki - atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktos sÄ matos sudarytos naudojant didesnius nei vidutiniai rinkos valandiniai darbų įkainiai; (iv) ieÅ¡kovės pateikta vertinimo ataskaita nėra pagrįsta dokumentais, kurie patvirtintų, jog dalių rinkos kainos yra tokios, kokios nurodytos Å¡ioje ataskaitoje; (v) ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad objektyviausias žalos dydžio įvertinimas yra galimas tik tuomet, jeigu apgadinto automobilio savininkas yra suinteresuotas atlikti transporto priemonės remontÄ , o ne gauti kompensacijÄ už padarytus apgadinimus pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Atsakovė atkreipė ieÅ¡kovės dėmesį, kad ji apmokės automobilio remonto darbus, jei bus kreiptasi į atsakovės (atsakingo draudiko) partnerius arba į savo pasirinktÄ autoservisÄ (bÅ«tina sÄ lyga prieÅ¡ atliekant remonto darbus turi bÅ«ti suderinta remonto darbų sÄ mata); (vi) kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai reikalavimÄ atlyginti žalÄ nukentėjęs asmuo reiÅ¡kia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDÄ®, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalÄ pateikimo, jo vertinimo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012); (vii) Civilinio kodekso 6.249  straipsnyje yra įtvirtinta, jog „Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai)“.

Anot atsakovės, ieÅ¡kovės pateikta vertinimo ataskaita realiai patirtų iÅ¡laidų nepagrindžia, todėl laikytina, jog ja remiantis reikalaujamo atlyginti nuostolio dydis nėra įrodytas, nes žalos dydį visais atvejais privalo įrodyti jÄ patyręs asmuo, kadangi žala nėra preziumuojama (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis); (viii) ieÅ¡kovÄ ir eismo įvykio kaltininkÄ sieja deliktiniai santykiai, tačiau draudimo bendrovės pareigos atlyginti žalÄ pagrindas yra draudimo sutartis, todėl ir prievolė atlyginti žalÄ yra sutartinė, o ne deliktinė, nepaisant to, kad draudžiamasis įvykis yra deliktas.

Tai leidžia teigti, jog sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui turi bÅ«ti taikomi ir bendrieji sutarčių bei prievolių vykdymo principai (Civilinio kodekso 6.38  straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 3 dalis). Dėl Å¡ios priežasties, anot atsakovės, ieÅ¡kovės reikalavimas draudikui kylančiÄ prievolę tenkinti nesivadovaujant racionaliausiu ekonominiu požiÅ«riu įvykdymo metodu, pažeidžia tiek bendruosius Civiliniame kodekse įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei žalos atlyginimo principus, tiek draudimo bendrovių veiklÄ reglamentuojančių teisės norminių aktų nuostatas, kadangi reikalavimo patenkinimas kompensuoti daugiau žalos nei yra patirta, prieÅ¡tarauja vienai iÅ¡ pagrindinių draudimo bendrovių funkcijų - atlyginti tiesioginius realius nuostolius, tačiau ne didesnę žalÄ nei buvo patirta dėl draudžiamojo įvykio.

9. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovei yra iÅ¡mokėta tokia draudimo iÅ¡moka, kurios pagrindu autoservisai kokybiÅ¡kai suremontuotų (atkurtų) ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę, dėl ko draudimo iÅ¡mokos suma laikytina pakankama ieÅ¡kovės nuostoliams, patirtiems dėl transporto priemonės apgadinimo, kompensuoti.

10. Atsakovė nesutiko atlyginti ieÅ¡kovės patirtus 160 Eur nuostolius dėl vertinimo ataskaitos rengimo, nes manė, kad iÅ¡laidos dėl turto vertintojo negali bÅ«ti pripažįstamos nuostoliais, patirtais dėl Å¡io eismo įvykio. Teigė, kad iÅ¡laidos už turto vertinimÄ , kaip pasekmė, Å¡iuo konkrečiu atveju yra pernelyg nutolusios nuo neteisėtų veiksmų, kurie nulėmė transporto priemonės apgadinimÄ , todėl neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (iÅ¡laidų už turto vertinimÄ ) ryÅ¡ys, dėl ko eliminuojama ir galimybė civilinei atsakomybei taikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 4 519,57 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 160 Eur nuostolių, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 4 679,57 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 26 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir 1 557 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymo. Sprendė, kad ginčo atveju nuostolio dydį turi pareigÄ nustatyti draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį (Draudimo įstatymo (toliau ir DÄ®) 98 straipsnis).

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui Å¡alys pateikė penkias remonto įmonių parengtas ginčo automobilio remonto sÄ matas bei buvo pateikta ginčo automobilio vertinimo ataskaita. Nuostolio suma parengtose ataskaitose apskaičiuota Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. Teismas pažymėjo, kad Å¡alys byloje neginčijo, kad Audatex sistemos bazė, įvedus darbų kategorijÄ , nurodo bÅ«tinas medžiagų, darbo valandų sÄ naudas bei jų įkainius, o bÅ«tini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus; vartotojo rankiniu bÅ«du įvesti duomenys sÄ matoje žymimi žvaigždute (*).

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad sÄ matos parengtos vadovaujantis viena iÅ¡ įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatos).

14. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu analizuojant Å¡alių pateiktus įrodymus dėl automobilio atstatymo kaÅ¡tų dydžio, Å¡alių įrodymai esminiai skyrėsi. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei pateikus draudikui įrodymus, kuriais ji grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, bÅ«tent draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumÄ tarp jo nustatytos žalos dydžio ir praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio sumos.

Teismas pažymėjo, jog ginčo atveju draudikas į ekspertus dėl ginčo automobiliui padarytos žalos nustatymo nesikreipė, o teisminio nagrinėjimo metu, turėdamas pareigÄ paneigti savo pareigÄ mokėti nurodytÄ Å¾alos sumos dalį, nesutiko dėl ekspertizės atlikimo. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, o Å¡ių įrodymų pateikimas perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovei kaip atsakingam draudikui.

15. Teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus atsakovės raÅ¡ytinius įrodymus, atkreipė dėmesį į tai, kad draudiko pradinėje remonto sÄ matoje (2020 m. kovo 12 d.) nebuvo nurodytos automobilio sugadintos dalys (lonžeronai), kurios sudaro esminę remonto kaÅ¡tų dalį. Be kita ko, teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovės remonto įmonės UAB „Inchcape motors“ pateikta remonto sÄ mata neturi kontrolinio lapo, kuris yra privalomas rengiant remonto sÄ matas pagal Audatex sistemos programÄ , dėl ko šį atsakovės pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ teismas vertino kaip neatitinkantį raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, dėl ko jo toliau neanalizavo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktose sÄ matose yra rankiniu bÅ«du kainos pakoreguotos, pavyzdžiui, detalės „G K lonžeronas“ (kodas 3991) gamintojo kaina nurodyta 2 030,15 Eur, deÅ¡inės pusės lonžerono kaina taip pat nurodoma 2 030,15 Eur (kodas 3992), o pakoregavus kainas, nurodoma atitinkamai 500 Eur, 550 Eur, t. y. kaina nurodoma 4 kartus mažesnė nei gamintojo nurodyta; tai pastebėta ir kitų detalių atžvilgiu. Skundžiamame sprendime teismas atkreipė dėmesį, kad pats draudikas patvirtina, kad kai kurias detales jis siÅ«lo keisti ne naujomis, o dėvėtomis, viena vertus, nurodydamas, kad remontuojant automobilių kėbulo karkasÄ , įskaitant ir lonžeronus, saugumÄ lemia automobilio gamintojo remonto technologijos ir jų laikymasis, taip pat, kad remontÄ bÅ«tina atlikti griežtai tik pagal gamintojo remonto instrukcijas, kita vertus, nurodo, kad ginčo automobiliui tikrai galima naudoti dėvėtas detales.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad UAB „Temis“ pateiktame elektroniniame laiÅ¡ke (data nenurodyta) nurodyta, kad lonžeronus galima keisti dėvėtomis detalėmis, nes nesudėtinga atskirti per sujungimo vietas ir prijungti ant remontuojamo automobilio, o liudytoju teismo posėdyje apklaustas ginčo turto vertinimÄ atlikęs D. G. nurodė, kad keisti lonžeronų dėvėtomis dalimis negalima pagal automobilio gamintojo Audatex sistemoje nurodytas remonto technologijas bei instrukcijas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad draudikas nepaneigė jam įstatymu nustatytos pareigos įrodyti atsisakymo mokėti didesnę draudimo sumÄ nei reikalauja nukentėjusi Å¡alis.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ sÄ lygoja tai, kad atsakovė nepateikė kvalifikuotų argumentų dėl rankinio sÄ matos pakoregavimo, taip pat nepateikė įrodymų, jog sugadintos detalės ir (ar) dalys (t.y. ložeronai, dėl kurių ir kilo esminis ginčas) gali bÅ«ti remontuojamos ir po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, jog ieškovės pateikta automobilio vertinimo ataskaita teismas negali vadovautis paneigiami Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1  dalyje nurodytomis nuostatomis, numatančiomis, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pateikta vertinimo ataskaita, nepateikė įrodymų, kad ataskaita yra neteisinga ar kad dėl jos PriežiÅ«ros įstaiga priėmė atitinkamÄ sprendimÄ dėl jos atitikties TVVPÄ® 22 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovės atstovo argumentu, kad Å¡iuo įrodymu teismas gali vadovautis spręsdamas dėl ginčo automobilio žalos dydžio.

17. Ä®vertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus teismo motyvus, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė leistinais įrodymais pagrindė savo reikalavimÄ , o atsakovė, kuriai perėjo pareiga įrodyti teisingÄ Å¾alos atlyginimo dydį, neįrodė aplinkybių, suteikiančių teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ , dėl ko teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 4 519,57 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo tenkino.

18. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodytus argumentus, kad nepateikti įrodymai dėl vertintojo nurodytų dalių kainų ar kainų dydžio, darbų apimčių, sprendė, kad juos paneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad Å¡ios kainos nustatomos automatiÅ¡kai Audatex kompiuterinėje programoje, kuriÄ naudojo ir pačios atsakovės nurodytos remonto įmonės.

19. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 160 Eur dydžio nuostolius, susijusius su vertintojo ataskaitos parengimu, kadangi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, konstatuojant visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas – nuostolių dydis yra įrodytas, iÅ¡laidos patirtos atsakovei tinkamai nevykdant įstatymu jai nustatytos pareigos imtis aktyvių veiksmų žalai nustatyti, todėl prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovės atstovė, priežastinį ryšį tarp patirtų iÅ¡laidų ir atsakovės veiksmų patvirtina atsakovės raÅ¡ytinis atsisakymas imtis veiksmų žalos dydžio skirtumui eliminuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 20. Atsakovė AAS „BTA  Baltic Insurance Company“ (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o teismo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 4 519,57 Eur priteisimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ netenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dėl 4 519,57 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pateiktÄ automobilių remonto įmonės UAB „Jnchcape motors" sÄ matÄ . PaaiÅ¡kina, kad kontrolinis lapas yra informacinio pobÅ«džio sÄ matos sudedamoji dalis; jis yra skirtas greitu bÅ«du palyginti ar patikrinti, kokias kainas pasirinko autoservisas savo pasiÅ«lyme, kiek ir kokių pozicijų yra sÄ matoje ir kt.; kontrolinį lapÄ galima lyginti su dokumento turinio lapu, o turinio lapo nebuvimas nereiÅ¡kia dokumento ydingumo. Anot apeliantės, visa informacija apie automobilio remontui parinktas detales, darbus ir jų kainas yra sÄ matos pagrindinėje dalyje, todėl kontrolinio lapo nepateikimas kartu su sÄ mata savaime nereiÅ¡kia sÄ matos klaidingumo ir pirmosios instancijos teismas privalėjo Å¡io dokumento turinį vertinti kartu su kitais atsakovės pateiktais įrodymais.

22. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, tiek autoservisų pateiktas automobilio sÄ matas, tiek tų pačių autoservisų paaiÅ¡kinimus dėl dalių remontui panaudojimo ir gamintojo remonto technologijų taikymo. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas, atlikęs analizę, nurodė, kad „Atsakovės pateiktose sÄ matose yra rankiniu bÅ«du kainos pakoreguotos <...>, o pakoregavus kainas, nurodoma atitinkamai 500 Eur, 550 Eur, t. y. kaina nurodoma 4 kartus mažesnė nei gamintojo nurodyta", tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto, kad ieÅ¡kovės pateiktose UAB „Hokla" ir UAB „Viva" sÄ matose taip pat yra koreguotos lonžeronų kainos (sÄ matų pozicijos 3991 ir 3992) ir yra įraÅ¡ytos 550 Eur kainos.

Anot apeliatės, toks koregavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad rinkoje lonžeronų kainos yra tokios, kokias nurodo penki dideli Lietuvoje veikiantys autoservisai. Atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent įmonės, kurios teikia automobilių remonto paslaugas ir kurių tai yra kasdienis darbas, gali pateikti pakankamai objektyvų paskaičiavimÄ dėl automobilio remonto sÄ naudų, todėl abejoti jų pateiktomis remonto sÄ matomis nėra pagrindo. Nurodo, jog ginčo atveju atsakovė visiÅ¡kai pagristai, gavusi iÅ¡ automobilių remonto paslaugas teikiančių įmonių remonto sÄ matas, pasirinko Å¡ių iÅ¡laidų vidurkį (nustatė vidutinius darbų ir keičiamų/remontuojamų detalių ir (ar) dalių įkainius), nustatydama bÅ«tinųjų remonto iÅ¡laidų dydį draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti.

Apeliantė pažymi, kad pateikdamos automobilio remonto sÄ matas, kiekviena įmonė už nurodytÄ kainÄ Ä¯sipareigojo automobilį suremontuoti, dėl ko, anot apeliantėss, tokios draudiko apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos ieÅ¡kovei bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos laikytinos realiomis ir toks draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo bÅ«das ir pagal suformuotÄ teismų praktikÄ laikomas teisingu ir sÄ Å¾iningu.

23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vertino UAB „Autobroliai" ir UAB „Temis" paaiÅ¡kinimus dėl automobilio remonto dėvėtomis detalėmis galimybių. Teigia, kad byloje yra pateiktas UAB „Autobroliai" paaiÅ¡kinimas, kuriame UAB „Autobroliai" vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad remontuojant automobilių kėbulo karkasÄ , įskaitant ir lonžeronus, saugumÄ lemia automobilio gamintojo remonto technologijos ir jų laikymasis, o ne detalių amžius. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas neatskyrė „detalių" sÄ vokos nuo „gamintojo remonto technologijos" sÄ vokos.

PaaiÅ¡kina, kad tai, jog detalė yra nenauja nereiÅ¡kia, kad jÄ panaudojant remontuojant transporto priemonę bus pažeistos gamintojo remonto technologijos, ir, atvirkščiai, turėdami naujÄ detalę galima pažeisti gamintojo remonto technologijas. Nurodo, kad bÅ«tent tinkamu remontų technologijų užtikrinimo garantu yra autoservisai, kurie įsipareigoja suremontuoti transporto priemonę, laikydamiesi visų gamintojo technologijų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į UAB „Autobroliai" paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodoma, kad „remontui (duomenys neskelbtini) tikrai galima naudoti dėvėtas detales, tai yra normali ir įprasta praktika.

Kadangi jos tinka tik nuo tokio pat modelio <...>, tai dėvėtos dalys bus panašaus amžiaus, kaip ir buvo ir iki įvykio“. Pažymi, kad ir UAB „Temis" paaiškinime išdėstyta ta pati pozicija ir nurodoma, kad „visi kėbulo elementų sujungimai atliekami vienodai tiek su nauja, tiek su dėvėta dalimi<...>“. Anot apeliantės, šie autoservisų paaiškinimai, konkrečiai skirti ieškovės automobilio (duomenys neskelbtini) remontui, įrodo, kad remontuojant transporto priemonę autoservisuose UAB  „Autobroliai" arba UAB „Temis" yra naudojamos gamintojų nurodomos remonto technologijos nepaisant detalių amžiaus.

Be to, apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė, kad rinkoje esančios tokios pat ar panaÅ¡ios dėvėtos dalys, Å¡iuo atveju lonžeronai, neužtikrins techninių aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimų arba jų įsigijimas bus pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lems bÅ«tinumÄ siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis. Pažymi, kad ieÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad Å¡ios transporto priemonės dalys jo automobilyje buvo pakeistos prieÅ¡ pat įvykį naujomis. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs, kad „liudytoju teismo posėdyje apklaustas ginčo turto vertinimÄ atlikęs D.

G. nurodė, kad keisti lonžeronų dėvėtomis dalimis negalima pagal automobilio gamintojo Audatex sistemoje nurodytas remonto technologijas bei instrukcijas“, iš esmės vadovavosi ir liudytojo parodymais, kuris yra turto vertintojas, ir kuris neturi patirties transporto priemonių remonto srityje; be to, anot apeliantės, nebuvo pateiktas joks įrodymas, kad toks draudimas Audatex sistemoje iš tikrųjų egzistuoja.

24. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė remdamasis pateikta vertinimo ataskaita ir jos rengėjo D. G. paaiÅ¡kinimais, tačiau, anot apeliantės, pateikta vertinimo ataskaita nepatenka į Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, todėl Å¡ie įrodymai neturi didesnės įrodomosios galios nei įrodymai, kuriuos pateikė atsakovė. Pabrėžia, kad jokie teisės aktai nenumato, kad draudimo bendrovės privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal pateiktÄ turto vertintojo ataskaitÄ ; tokia pareiga nėra numatyta jokiame teisės akte ir to nenumato ir TVVPÄ®, kuris reglamentuoja turto vertintojų veiklÄ .

25. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims. PaaiÅ¡kina, kad draudikas priima sprendimÄ sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ vadovaujantis teisės aktų normomis ir turėdamas tokiam veiksmui, iÅ¡mokos mažinimui, pagrindÄ , o Å¡iuo atveju atsakovė nesumažino draudimo iÅ¡mokos, atsakovė atlygino ieÅ¡kovei visÄ Å¾alÄ .

26. IeÅ¡kovė I. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o teismo atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

27. Pažymi, kad apeliaciniu skundu atsakovė neskundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės buvo priteista 160 Eur nuostolių suma, susijusi su ieÅ¡kovės patirtomis iÅ¡laidomis turto vertintojo paslaugoms. Å iame kontekste ieÅ¡kovė taip pat pažymi tai, kad atsakovės pozicija neatrodo nuosekli, kadangi atsakovė pripažįsta ieÅ¡kovės patirtų ir pirmosios instancijos teismo priteistų iÅ¡laidų turto vertintojo paslaugoms pagrįstumÄ , tačiau nepripažįsta turto vertintojo parengtos vertinimo ataskaitos, kurios pagrindu pagal tÄ patį teismo sprendimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės buvo priteista papildoma draudimo iÅ¡moka.

28. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, jog atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino aplinkybes, kad nei vienos iÅ¡ remonto įmonių, kurių pateiktomis sÄ matomis atsakovė apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ , atstovas nėra tiesiogiai apžiÅ«rėjęs sugadinto ieÅ¡kovės automobilio; atsakovė dėl sÄ matų pateikimo kreipėsi tik į Å¡ias konkrečias remonto įmones, nes su jomis atsakovė yra susijusi sutartiniais verslo santykiais. Å iame kontekste ieÅ¡kovė pažymi, kad turto vertintojas D.

G., kuris parengė vertinimo ataskaitÄ Nr.  20200318-1, pats tiesiogiai apžiÅ«rėjo sugadintÄ ieÅ¡kovės automobilį; turto vertintojas su ieÅ¡kove nėra susijęs verslo ryÅ¡iais; tik turto vertintojas D. G. buvo apklaustas teismo posėdyje ir pateikė paaiÅ¡kinimus dėl jo parengtos vertinimo ataskaitos turinio, atsakė į teismo ir proceso dalyvių klausimus, taip pat paaiÅ¡kino apie tai, kokiais bÅ«dais draudimo bendrovės dažniausiai sumažina dėl transporto priemonių sugadinimo mokėtinas draudimo iÅ¡mokas, o tuo tarpu nei vienas iÅ¡ asmenų, kurių parengtais dokumentais atsakovė apskaičiavo ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ , teisme nebuvo apklaustas.

29. Anot ieÅ¡kovės, Audatex sistemos kontrolinis lapas parodo dokumento autentiÅ¡kumÄ , o nesant jo — negalima patikrinti, ar jis yra toks, kokį automatiÅ¡kai sugeneruoja Audatex sistema; kontrolinio lapo nebuvimas reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , o siekį neleisti patikrinti dokumento autentiÅ¡kumo ir teisingumo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino, kad atsakovės pateikta UAB „Inchcape motors“ sÄ mata neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų.

30. IeÅ¡kovė nurodo, kad nesutinka ir su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, tiek autoservisų sÄ matas, jų paaiÅ¡kinimus dėl dalių remontui panaudojimo ir remonto technologijų. PaaiÅ¡kina, kad nei atsakovė, nei jos pasitelkti asmenys nepateikė jokio įrodymo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) automobilių gamintojo ar jo oficialaus atstovo, kad remonto bÅ«das, technologija, kuriuos norėtų pritaikyti atsakovės pasitelkti asmenys, yra galimi pagal gamintojo reikalavimus automobilio, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio, saugumui; nepateikė jokių konkrečių įrodymų, iÅ¡ kokių tiekėjų galima bÅ«tų įsigyti konkrečias automobilio dalis už tokias kainas, kurias jie rankiniu bÅ«du įvedė tam, kad remonto kaÅ¡tų suma taptų mažesnė.

Å iame kontekste ieÅ¡kovė pažymi, kad remonto sÄ matoje, kuriÄ sudarė pati atsakovė, Audatex sistemos pateikiamų detalių kainų atsakovė rankiniu bÅ«du nekoregavo į mažesnes, o rėmėsi autentiÅ¡komis (tačiau atsakovės sudaryta remonto sÄ mata gavosi mažesnė todėl, kad ji į sÄ matÄ Ä¯traukė ne visas reikalingas detales ir darbus, kurias buvo reikalinga įtraukti). Anot ieÅ¡kovės, detalių kainų koregavimai atsakovei pasitelkus trečiuosius asmenis prasidėjo tik tada, kai ieÅ¡kovei nesutikus su atsakovės sudaryta remonto sÄ mata, ieÅ¡kovė kreipėsi į turto vertintojÄ ir pateikė jo parengtÄ vertinimo ataskaitÄ .

31. Pasisakant dėl turto vertintojo ataskaitos teisinės reikÅ¡mės, ieÅ¡kovė akcentuoja tai, kad TVVPÄ® 23  straipsnyje, įtvirtinančiame turto vertinimo ataskaitos teisinį statusÄ , yra nurodoma (1 dalis), kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol PriežiÅ«ros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Å¡io įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Anot ieÅ¡kovės, kadangi atsakovė neįrodė, jog turto vertintojo ataskaita, kurios pagrindu ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ , neatitinka įstatymo reikalavimų, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ja vadovavosi priimdamas sprendimÄ ir nenukrypo nuo paminėtos teismų praktikos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

32. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1192-600/2021 dalis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 4 519,57 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniu skundu nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 160 Eur nuostolių, dėl ko bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka Å¡iuo ginčo klausimu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

34. Atsakovė skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pateiktÄ automobilių remonto įmonės UAB „Inchcape motors " sÄ matÄ ; netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus, tiek autoservisų pateiktas automobilio sÄ matas, tiek tų pačių autoservisų paaiÅ¡kinimus dėl dalių remontui panaudojimo ir gamintojo remonto technologijų taikymo; netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus; nesivadovavo draudimo bendrovėms taikomais teisės aktams dėl žalos įvertinimo; netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės apeliacinio skundo argumentams dėl toliau nurodomų priežasčių.

35. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog: 1) 2020 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu į ieÅ¡kovės vairuojamÄ automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė iÅ¡ paskos važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. R.;

2) kaltę dėl eismo įvykio pripažino (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. R.;

3) eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovę;

4) atsakovė 2020 m. kovo 12 d. žalos administravimo byloje priėmė sprendimÄ atlyginti ieÅ¡kovei 5 459,01 Eur sumÄ (6 019,40 Eur – 560,39 Eur (detalių nusidėvėjimas));

5) ieÅ¡kovei 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu paÅ¡tu informavus apie nesutikimÄ su 5 459,01 Eur žalos atlyginimo suma ir pateikus 2020 m. kovo 18 d. IÅ¡vadÄ apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę bei vertinimo ataskaitÄ dėl 11 955 Eur transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tų, draudikas perskaičiavo draudimo iÅ¡mokos sumÄ jÄ padidindamas iki 7 435,43 Eur ir apie tai 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. gegužės 19 d. praneÅ¡imais informavo ieÅ¡kovę;

9) atsakovės teigimu, 7 435,43 Eur draudimo iÅ¡mokos sumÄ atsakovė apskaičiavo imdama vidurkį pagal jos užsakymu UAB „Autobroliai“, UAB „Inchcape motors“ ir UAB „Temis“ pateiktas sÄ matas, t. y. 7 627,42 Eur be PVM, 7 993,99 Eur be PVM ir 6 684,89 Eur be PVM ((7 627,42 + 7 993,99 + 6 684,89)/3); 10) 7 435,43 Eur suma buvo pervesta ieÅ¡kovei 2020 m. gegužės 20 d. Ginčo atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti likusiÄ ginčo automobilio atkÅ«rimo kaÅ¡tų sumÄ , t. y. 4 519,57 Eur (11 955 Eur – 7 435,43 Eur). Taigi, byloje spręstinas ginčo klausimas, ar ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės sumokėti 4 519,57 Eur sumÄ už automobilio remontÄ , įvykus eismo įvykiui.

36. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDÄ® ir Å¡io įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

37. TPVCAPD sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rÅ«Å¡is, įtvirtinta įstatyme (Civilinio kodekso 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDÄ® 1 straipsnis). Å i sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies iÅ¡vengtų neigiamų turtinių padarinių.

38. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nors draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos, padarytos už žalÄ atsakingo asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalÄ yra atsakingas žalÄ padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016, 44 punktas).

39. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai reikalavimÄ atlyginti žalÄ nukentėjęs asmuo reiÅ¡kia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDÄ®, Taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalÄ pateikimo, jo vertinimo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, o pagal minėto straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, o žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

40. TPVCAPDÄ® trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo tvarkÄ (TPVCAPDÄ® 12–23 straipsniai). TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi bÅ«ti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡yta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų iÅ¡duotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.

Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintojÄ , kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo iÅ¡laidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

41. Savo ruožtu, Taisyklių 6 punktas nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso, TPVCAPDÄ®, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar iÅ¡vadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

42. Taisyklių 13 punktas, iÅ¡ esmės atkartodamas TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar iÅ¡vadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintÄ turtÄ , pateiktus Å¡io turto remonto iÅ¡laidų skaičiavimus ar remonto iÅ¡laidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

43. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos bÅ«tinos turto remonto iÅ¡laidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. BÅ«tinas remonto iÅ¡laidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos iÅ¡laidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos iÅ¡laidos).

Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitÄ remonto bÅ«dÄ â€“ detales ir (ar) dalis, kurios gali bÅ«ti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto iÅ¡laidų, o žala apskaičiuojama pagal bÅ«tinas remonto iÅ¡laidas.

44. Taigi, tiek TPVCAPDÄ®, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima iÅ¡laidas, bÅ«tinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiÅ¡kinimas atitinka Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sampratÄ .

45. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog žala dėl transporto priemonės sugadinimo, be kita ko, apima iÅ¡laidas keičiamoms dalims ar detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kalto asmens veiksmų sugadintÄ turtÄ . Sugadinto turto vertės atkÅ«rimas iki įvykio reiÅ¡kia, kad bÅ«tina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimÄ dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiÅ¡kinimas atitinka visiÅ¡ko žalos atlyginimo funkcijÄ . VisiÅ¡ko žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado.

Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiajam neturi bÅ«ti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sÄ skaita. Kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu bÅ«du ar automatiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiÅ¡kėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panaÅ¡ių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas bÅ«tų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų bÅ«tinumÄ siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti iÅ¡laidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nes nukentėjęs asmuo bus grÄ Å¾intas į tÄ pačiÄ padėtį, kurioje buvo iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019  m.

 liepos  5  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

46. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , nustatyta, jog esminis Å¡ioje civilinėje byloje ginčo klausimas dėl mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydžio, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta ieÅ¡kovei priklausanti transporto priemonė.

47. Atitinkamai, teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčo klausimÄ , taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, o žalos dydis įrodinėjamas Civilinio proceso kodekso leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ä®vertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadas, kad ginčo atveju nuostolio dydį turi pareigÄ nustatyti draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį; ieÅ¡kovei pateikus draudikui įrodymus, kuriais ji grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumÄ tarp jo nustatytos žalos dydžio ir praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio sumos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kadangi pareiga bÅ«tent draudikui nustatyti nuostolių dydį, įvykus eismo įvykiui, kyla teisės aktų pagrindu, o tuo tarpu, esant situacijai, kuomet nukentėjęs asmuo teikia įrodymus ginčo byloje dėl galimai esant didesnės draudimo iÅ¡mokos negu jÄ apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo (arba neiÅ¡mokėjo) draudikas, akivaizdu, jog civiliniame procese egzistuojantis rungimosi principas sÄ lygoja, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir atsakovės kaip draudiko pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jÄ nuo pareigos mokėti skirtumÄ tarp jos nustatytos žalos dydžio ir praÅ¡omos atlyginti žalos dydžio sumos, atsiradimÄ .

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas, sprendžiant ginčo klausimÄ , atitinka ir kasacinės instancijos teismo suformuotÄ praktikÄ , kurioje kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog ieÅ¡kovai turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovų įrodinėjamÄ Å¾alos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019  m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims, atmestinas kaip nepagrįstas.

48. Bylos duomenimis, byloje buvo pateiktos penkios remonto įmonių parengtos ginčo automobilio remonto sÄ matos (pagal atsakovės užsakymÄ pateiktos UAB „Autobroliai“ (7 627,42 Eur be PVM apskaičiuota žalos suma), UAB „Inchcape motors“ (7 993,99 Eur be PVM apskaičiuota žalos suma) ir UAB „Temis” (6 684,89 Eur be PVM apskaičiuota žalos suma) sÄ matos bei pagal ieÅ¡kovės užsakymÄ pateiktos UAB „Hokla“ (10 627,20 Eur be PVM apskaičiuota žalos suma) ir UAB „Viva Grupė“ (12 328,18 Eur be PVM apskaičiuota žalos suma)) sÄ matos) ir UAB „PajÅ«rio autorika“ vertinimo ataskaita Nr. 20200318-1 (11 955 Eur be PVM apskaičiuota žalos suma).

Ä®vertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovės naudai praÅ¡omÄ priteisti nuostolių sumÄ , iÅ¡ esmės vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktu įrodymu - UAB „PajÅ«rio autorika“ vertinimo ataskaita Nr. 20200318-1. Savo ruožtu, toks pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas, t. y. nuostolių nustatymas vadovaujantis ieÅ¡kovės pateiktu vienu iÅ¡ įrodymų, nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje civilinėje byloje, kaip teigia atsakovė, netinkamai vertino įrodymus, įskaitant ir atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su nuostolių dydžio nustatymu.

Å iÄ apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia keli svarbÅ«s toliau nurodomi bylos aspektai. 48.1. Pirma, iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje buvo pateiktos penkios skirtingos remonto įmonių parengtos ginčo automobilio remonto sÄ matos bei buvo pateikta ginčo automobilio vertinimo ataskaita, Å¡iuos visus įrodymus skundžiamame sprendime vertino, analizavo kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių įrodymų visų įrodymų kontekste, lygino pateiktų Å¡alių sÄ matų turinį ir jį analizavo.

Vien tai, jog atsakovė nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, savaime nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus Å¡alių įrodymus vertino netinkamai. 48.2. Antra, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje pateiktus Å¡alių įrodymus (penkias remonto įmonių parengtas ginčo automobilio remonto sÄ matos bei ginčo automobilio vertinimo ataskaitÄ ), visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytoms iÅ¡vadoms dėl Å¡ių įrodymų vertinimo.

49. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės teiktos įmonės UAB „Inchcape motors“ pateikta remonto sÄ mata neturi kontrolinio lapo, kuris yra privalomas rengiant remonto sÄ matas pagal Audatex sistemos programÄ , todėl šį atsakovės pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ vertino kaip neatitinkantį raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų ir jo neanalizavo. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį atsakovės įrodymÄ , Å¡iÄ pozicijÄ grįsdama tuo, jog kontrolinio lapo nepateikimas kartu su sÄ mata nereiÅ¡kia sÄ matos klaidingumo, kadangi kontrolinis lapas yra informacinio pobÅ«džio sÄ matos sudedamoji dalis, šį kontrolinį lapÄ galima lyginti su dokumento turinio lapu.

Taigi, akivaizdu, jog atsakovė kontrolinį lapÄ kaip sÄ matos sudedamÄ jÄ daliÄ vertina itin formaliai. Savo ruožtu, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam atsakovės kontrolinio lapo kaip sÄ matos sudedamosios dalies vertinimui, kadangi jau vien tai, kad kontrolinis lapas yra sudedamoji dalis sÄ matos, negali bÅ«ti laikoma, jog Å¡is dokumentas neturi jokios svarbios reikÅ¡mės, yra tik formalus, ir gali bÅ«ti (gali nebÅ«ti); be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas ginčo turto vertinimÄ atlikęs D.

G. paaiÅ¡kino, kad kontrolinis lapas svarbus, nustatant, ar buvo rankiniu bÅ«du koreguojami duomenys. Taigi, akivaizdu, jog kontrolinis lapas nėra tik formalus dokumentas sÄ matoje, o jo nebuvimas liudija, jog dokumentas nėra pateiktas pilna apimtimi, ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog toks dokumentas neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės pateiktÄ automobilių remonto įmonės UAB „Inchcape motors " sÄ matÄ .

50. Byloje buvo nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad nuostolio suma parengtose ir byloje pateiktose sÄ matose bei vertinimo ataskaitoje buvo apskaičiuota Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. Å alys byloje neginčijo, kad Audatex sistemos bazė, įvedus darbų kategorijÄ , nurodo bÅ«tinas medžiagų, darbo valandų sÄ naudas bei jų įkainius, o bÅ«tini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus.

Vartotojo rankiniu bÅ«du įvesti duomenys sÄ matoje žymimi žvaigždute (*). Pirmosios instancijos teismas nustatė, o atsakovė apeliaciniame skunde ir neginčija aplinkybės, jog atsakovės pateiktose sÄ matose yra rankiniu bÅ«du kainos pakoreguotos. Sutiktina su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu pastebėjimu, jog ir ieÅ¡kovės teiktose sÄ matose taip pat rankiniu bÅ«du buvo koreguotos kainos. Savo ruožtu, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl patirtų nuostolių dydžio, rėmėsi ieÅ¡kovės pateikta UAB „PajÅ«rio autorika“ vertinimo ataskaita Nr. 20200318-1, kurioje kainos rankiniu bÅ«du nebuvo taisytos, o ne ieÅ¡kovės teiktomis sÄ matomis, kuriose buvo atlikti taisymai rankiniu bÅ«du.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame ginčo kontekste svarbu pažymėti, jog jeigu sÄ matos parengtos vadovaujantis viena iÅ¡ įteisintų ir leistinų programų apskaičiuojant transporto priemonės remonto iÅ¡laidas, ir Å¡ioje sÄ matose rankiniu bÅ«du atliekami tam tikri koregavimai, akivaizdu, jog tokiu atveju koregavimai turi bÅ«ti pagrindžiami konkrečiais objektyviais duomenimis, sÄ lygojančiais galimybę mažinti kompiuterine programa apskaičiuotas sumas. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog esminio nukrypimo egzistavimÄ atsakovės teiktose sÄ matose pastaroji grindžia tuo, jog kai kurias detales siÅ«lo keisti ne naujomis, o dėvėtomis, ir, Å¡iÄ aplinkybę atsakovė grindė sÄ matas sudariusių asmenų paaiÅ¡kinimais, kuriose nurodoma, kad lonžeronus galima keisti dėvėtomis, o ne naujomis detalėmis (UAB „Temis“ atsakymas); remontui tikrai galima naudoti dėvėtas detales ir saugumÄ lemia automobilio gamintojo remonto technologijos ir jų laikymasis, o ne detalių amžius.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog įmonės, teikiančios automobilių remonto paslaugas, kuri nėra ginčo automobilio oficialus atstovas Lietuvoje, patvirtinimas, jog lonžeronai (dėl kurių ir kilo esminis ginčas) gali būti remontuojami naudojant dėvėtas detales ir po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, šiuo atveju nėra laikoma pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog po remonto transporto priemonė atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju atsakovė nepateikė kvalifikuotų argumentų dėl rankinio sÄ matos pakoregavimo, taip pat nepateikė įrodymų, jog sugadintos detalės ir (ar) dalys (t.y. ložeronai, dėl kurių ir kilo esminis ginčas) gali bÅ«ti remontuojamos ir po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

51. Taigi, įvertinus tai, jog ginčo situacijoje iÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo remtis sÄ matomis, kuriose atlikti rankiniu bÅ«du koregavimai, naudojant Audatex sistemÄ , bei kurie nebuvo pagrįsti kvalifikuotais argumentais, akivaizdu, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai galėjo vadovautis ieÅ¡kovės teikta vertinimo ataskaita, kurioje duomenys nėra rankiniu bÅ«du taisyti, be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė ir jokių įrodymų, jog ataskaitoje nurodyti duomenys yra neteisingi.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis vertinimo ataskaita, tinkamai vertino įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Å iame kontekste pažymėtina, jog sutiktina su atsakovės pozicija, kad vertinimo ataskaita nepatenka į Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, todėl Å¡is įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios nei įrodymai, kuriuos pateikė atsakovė. Savo ruožtu, vertinimo ataskaita Å¡ioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo buvo vertinama ne kaip didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis įrodymus, tačiau visų įrodymų kontekste kaip įrodymas, kuris jį vertinant su kitais įrodymais patvirtina ginčo atveju patirtų nuostolių sumÄ , kadangi bÅ«tent Å¡iame dokumente nurodytas skaičiavimas nekelia abejonių dėl savo tikslumo.

52. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 4 519,57 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp ginčo Å¡alių, nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių bei tinkamai taikė ginčo klausimÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Dėl procesinės bylos baigties.

53. Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 54.

Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog ieÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo iÅ¡ viso 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisiamos pastarosios turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. LV40103840140, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė