Legislator Case Law & Legislation
edc646c5-2932-4f28-b4e7-d272a4ec464f AI generated

Court reclassifies murder attempt to intentional homicide due to severe injuries and direct intent evidence.

Case Number edc646c5-2932-4f28-b4e7-d272a4ec464f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court overturned the first-instance verdict regarding the defendant's classification of the crime, while upholding the sentence length. The defendant was initially convicted of attempted murder under Article 129(1) of the Criminal Code, but the prosecution argued the severe injuries and specific weapon usage indicated direct intent for intentional homicide under Article 129(2). The court found the first-instance court's rejection of the direct intent argument legally unfounded and contrary to Supreme Court precedent, necessitating a reclassification of the offense.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamoji teisė: When severe injuries and specific modus operandi demonstrate the perpetrator's awareness of the lethal nature of the act, the crime is classified as intentional homicide rather than attempted murder, even if the victim did not die.

Keywords

AI generated
intentional homicide classification direct intent determination attempted murder reclassification severe injury evidence Criminal Code Article 129

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 303 str. 5 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamoji procesos kodekso 328 str. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. 1 p.

Cited Case Law

AI generated
Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-174/2007

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-2/2012                                                    Proceso Nr. 1-23-1-00944-2007-3Procesinių sprendimų kategorijos 1.2.3.1; 1.2.3.2.6; 2.4.6.3.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų:

Violetos Ražinskaitės, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjams Ričardui GirdziuÅ¡ui, Algirdui Gurauskui, Valdui VenckÅ«nui,nuteistajam V. B., iÅ¡teisintajam E. G.,specialistui Dainiui Tumėnui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V.

B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dvylikai metų.Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., Å¡iÄ bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du su 2007-07-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.  Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo nuo 2008 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. rugpjūčio 14 d. laikas.IÅ¡ V.

B. priteista nukentėjusiajai A. V. 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei Kauno teritorinei ligonių kasai 178,40 Lt V. V. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.E. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 6 p., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir jam baudžiamoji byla nutraukta (BPK 3 str. 1 d. 1p.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 28 d., apie 19 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė smÅ«gius kumščiais ir nenustatytais kietais bukais daiktais V.

V. į įvairias kÅ«no vietas, taip atėmė galimybę V. V. prieÅ¡intis, bei, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. V. įkėlė į automobilį „Mercedes Benz 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iuo automobiliu nuo 19 val. 10 min. iki 21 val. 30 min., važiuodamas Kaune, tiksliai nenustatytu marÅ¡rutu, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir iÅ¡ viso suduodamas V. V. ne mažiau keturiolikos smÅ«gių kumščiais ir nenustatytais kietais bukais daiktais padarė muÅ¡tines žaizdas rankose, kojose, galvoje, lÅ«pose, iÅ¡mušė virÅ¡utinius dantis, padarė poodines kraujosruvas nugaroje, atvirus dilbių ir blauzdos kaulų lūžimus bei su Å¡iais sunkiais ir pavojingais gyvybei sužalojimais apie 21 val. 30 min.

V. V. nugabeno prie prekybos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais tyčia nužudė V. V., nes pastarasis dėl padarytų atvirų blauzdos kaulų ir abiejų alkÅ«nkaulių lūžimų 2007 m. gruodžio 5 d. ligoninėje mirė, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d. E. G. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad 2007 m. lapkričio 28 d., apie 19 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė smÅ«gius kumščiais, metaliniais strypais V.

V. į įvairias kÅ«no vietas, taip atėmė galimybę V. V. prieÅ¡intis, bei tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , bejėgiÅ¡kos bÅ«klės V. V. įkėlė į automobilį „Mercedes Benz 113“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo automobiliu nuo 19 val. 10 min. iki 21 val. 30 min., važiuodamas Kaune, tiksliai nenustatytu marÅ¡rutu, veikdamas bendrininkų grupe su V. B. ir kitais nenustatytais asmenimis bei iÅ¡ viso suduodamas V. V. ne mažiau keturiolikos smÅ«gių kumščiais, metaliniais strypais, padarė muÅ¡tines žaizdas rankose, kojose, galvoje, lÅ«pose, iÅ¡mušė virÅ¡utinius dantis, padarė poodines kraujosruvas nugaroje, atvirus dilbių ir blauzdos kaulų lūžimus bei su Å¡iais sunkiais ir pavojingais gyvybei sužalojimais apie 21 val. 30 min.

V. V. nugabeno prie prekybos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais tyčia, ilgÄ laikÄ muÅ¡damas ir taip jį kankindamas, itin žiauriai nužudė V. V., nes pastarasis dėl padarytų atvirų blauzdos kaulų ir abiejų alkÅ«nkaulių lūžimų 2007 m. gruodžio 5 d. ligoninėje mirė, t. y. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 6 p. Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendį kaip nepagrįstÄ ir jį iÅ¡teisinti.

Vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. Š. ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, nes šie asmenys neatpažino apelianto, kaip asmens sumušusio nukentėjusįjį.Teismas nenustatė, ar nukentėjusiojo V. V. nagų nuokarpos byloje atsirado teisėtai, nes byloje nėra duomenų apie tai, kas ir kada šias nuokarpas paėmė. Tokių duomenų nėra ir specialisto išvadoje Nr. M 1829/07 (02). Nenustatyta ir tai, kam priklausančius, kada paimtus, kiek ir kokių rankų nagų pavyzdžius 2008 m. rugsėjo 2 d.

Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus darbuotoja pateikė Å¡ioje byloje ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams. Apelianto nuomone, taip buvo pažeista nustatyta pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo tvarka, kas leidžia teigti, kad gauti duomenys yra nepatikimi. Be to, nepagrįstai neapklausti medicininį tyrimÄ atlikę specialistai - D.Tumėnas, A. K., O. S., bei pavyzdžius paėmusi darbuotoja V. B..Skunde apeliantas apibÅ«dina ligos, kuria jis serga, požymius ir teigia, kad teismas nepagrįstai netyrė aplinkybės, jog apelianto odos dalelės jam sveikinantis su nukentėjusiuoju galėjo patekti į pastarojo panages.

Byloje neiÅ¡reikalauta ligos istorija, neapklaustas apeliantÄ gydantis gydytojas. Juo labiau, kad specialistas G. Å . nurodė, jog apelianto odos dalelės nebuvo tirtos.   Teismas, atmesdamas apelianto parodymus bei tokiu bÅ«du jam (V. B.) perkeldamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ , pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato (toliau - Senato) 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.6 p. reikalavimus. Be to, apelianto santykiai su nukentėjusiuoju buvo normalÅ«s, įvykio dienÄ jie buvo trumpai susitikę, pasisveikino, pakalbėjo, jokių piktumų tarp jų nebuvo ir apeliantas neturėjo nei tikslo, nei motyvo nužudyti nukentėjusįjį.Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. G. yra iÅ¡teisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 6 p., padarymo ir Å¡ioje dalyje priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti E. G. kaltu padarius paminėtÄ nusikaltimÄ bei skirti jam Å¡eÅ¡iolikos metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atlikti paskiriant pataisos namuose.Taip pat praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistojo V.

B. ir pastarojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. bei skirti Å¡eÅ¡iolikos metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atlikti paskiriant pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies prokuroras neginčija.Prokuroras, analizuodamas E. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 25-26) bei teisiamajame posėdyje, teigia, kad jie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teisme jis nenurodė savo parodymų keitimo priežasties, o jo nurodytos įvykio aplinkybės prieÅ¡tarauja liudytojo E. K. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 42-43) ir teisme.

Liudytojos S. S. parodymai prieÅ¡tarauja tiek paties E. G., tiek E. K. parodymams. Todėl Å¡ių liudytojų (S. S. ir E. K.) ir liudytojos D. J. parodymai turi bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas padėti E. G. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, patvirtinant jo gynybos versijÄ . Prokuroras, remdamasis liudytojo Nr. 1 parodymais, teigia, kad iÅ¡teisintasis, įvykio metu bÅ«damas kieme kartu su V. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, bendravo su V. V., E. G. balso tonas buvo pakeltas, t. y. vystėsi konfliktinė situacija.

Liudytojas V. Å . matė, kad tuo metu grupė vyriÅ¡kių užpuolė vienÄ asmenį, kuriam sudavę smÅ«gius, jį įkėlė (įkrovė) į Å¡viesos spalvos autobusiukÄ ir iÅ¡gabeno iÅ¡ kiemo. Byloje esančiomis specialistų iÅ¡vadomis neginčijamai nustatyta, kad V. V. buvo vežiojamas automobilyje „Mercedes Benz“, faktiÅ¡kai priklausančiame E. G.. Skunde aptardamas liudytojo D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 185) ir teisiamajame posėdyje (t. 11, b. l. 47), bei Kauno apskrities VPK ONTV pateiktus duomenis, prokuroras nurodo, kad bÅ«tent D.

V. naudojama SIM kortele buvo įdėta į V. V. naudotÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .Taip pat prokuroras pažymi liudytojų D. J., S. J. ir L. K. parodymus bei teigia, kad E. G. po nusikaltimo padarymo slėpė ir naikino įkalčius, t. y. slėpė autobusiukÄ , kuriame buvo mirtinai sužalotas V. V., po to šį automobilį valė, taip naikindamas nusikaltimo pėdsakus, o vėliau jį pardavė.Vadovaudamasis duomenimis apie tai, prie kurių bazinių stočių jungėsi įvykio metu E. G. naudojamas mobilaus ryÅ¡io telefonas, prokuroras pažymi, kad teisme jo (E. G.) pateiktoje versijoje nurodomos tariamos jo buvimo vietos - kavinė „D.

“ ir sesers D. J. namai - yra pakankamai dideliu atstumu nuo paminėtų bazinių stočių. Todėl prokuroras teigia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 6 p. padarymo, o nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko apygardos teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ E. G. iÅ¡teisinti. Taip pat nuteistÄ jį V. B. pripažindamas kaltu pagal BK 129 str. 1 d., teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei neteisingai nustatė Å¡io nuteistojo tyčios rūšį ir jos turinį.

Vadovaudamasis Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ (toliau – Senato nutarimo Nr. 46) 4 ir 6 p. nuostatomis, teigia, kad vertinant tyčios turinį, teismas privalėjo įvertinti visas įvykio aplinkybes: nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, lokalizacijÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ . Remdamasis specialisto iÅ¡vadomis Nr. MK 232/07(01) (t. 1, b. l. 34-40), prokuroras teigia, kad V. B. pagal socialinę ir protinę brandÄ , psichinio iÅ¡sivystymo lygį bei psichologines savybes nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo pilnai suprasti ir įvertinti savo veiksmų pobÅ«dį ir esmę, numatė ir suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį bei suprato, kad tokie jo veiksmai neiÅ¡vengiamai gali sukelti mirtį.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. V. padaryti akivaizdūs sužalojimai (atviri blauzdikaulio, abiejų alkūnkaulių lūžimai), šis nuteistais tokių pasekmių ir siekė, t. y. V. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad byloje nesurinkti duomenys, patvirtinantys, jog V. V. nužudytas jį kankinant ir itin žiauriai. Be to, apygardos teismo išvada, jog toks nusikaltimas (BK 129 str. 2 d. 6 p.) padaromas tik tiesiogine tyčia, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai (kasacinė byla 2K-174/2007).

Byloje nustatyta (liudytojų V. Å ., L. B., R. S., liudytojo Nr. 1 parodymai), kad smÅ«gių sudavimas V. V. truko apie 2 val. Todėl prokuroras, vadovaudamasis Senato nutarimo Nr. 46 17 p. nuostatomis, teismų praktika kasacinėje byloje Nr.2K-301/2008 ir paminėtoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytais duomenimis apie V. V. padarytų sužalojimų pobÅ«dį (iÅ¡muÅ¡ti dantys, atvirti dilbių, blauzdos kaulų lūžimai) ir suduotų smÅ«gių skaičių (ne mažiau 14), teigia, kad nukentėjusysis dėl 2 val. trukusio smurto jo atžvilgiu jautė fizinį skausmÄ ir dėl jo gyvybės atėmimo bÅ«do intensyvumo patyrė dideles, pakankamai ilgai trunkančias fizines ir dvasines kančias, t. y. kad V.

V. buvo žalojamas itin žiauriai. Tuo pačiu prokuroras teigia, kad V. B. suprato, jog nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės fizinės ir dvasinės kančios bei veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vykdomi itin žiauriai ir jį kankinant.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuratÅ«ros – atmesti. IÅ¡teisintasis E. G. prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė prokuratÅ«ros skundÄ patenkinti, o nuteistojo V.

B. – atmesti.Prokuroro skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas. Dėl E. G. iÅ¡teisinimo Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių E. G. kaltę dėl tyčinio V. V. nužudymo. Å ios teismo iÅ¡vados prokuroro skundo argumentai nepaneigia.Prokuroro skunde apeliuojama į E. G. parodymų nenuoseklumÄ , jų neatitikimÄ liudytojo E. K. ir S. S. parodymams bei siÅ«loma iÅ¡teisintojo bei paminėtų liudytojų parodymus, o taip pat liudytojos D.

J. parodymus vertinti kritiÅ¡kai.Su tokiu skunde nurodytų asmenų parodymų vertinimu sutikti negalima.Pagal BPK 20 str. prasmę kaltinamojo parodymai, nežiÅ«rint jų specifiÅ¡kumo (turi teisę laisvai rinktis gynybos taktikÄ , atsisakyti duoti parodymus, juos keisti, yra suinteresuotas bylos baigtimi), taip pat yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis. Norint Å¡iuos parodymus atmesti, nepakanka konstatuoti, kad jie ,,vertinami kritiÅ¡kai“ arba, kad jie buvo nenuoseklÅ«s. BÅ«tina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo ar iÅ¡teisintojo parodymus.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokių įrodymų byloje nėra.IÅ¡ tiesų ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 25-26) ir pirmosios instancijos teisme E. G. parodymai buvo skirtingi. Å ių parodymų esminiai skirtumai teisingai apibÅ«dinti prokuroro apeliaciniame skunde. Galima sutikti ir su prokuroro skundo teiginiu, kad E. G. nurodyta parodymų keitimo priežastis - ,,nenorėjau apÅ¡nekėti žmonių, todėl nieko nekalbėjau, kad kitiems nebÅ«tų nemalonumų“ gali bÅ«ti vertinama kaip neįtikinama.

Tačiau negalima atmesti ir E. G. nurodytos parodymų keitimo priežasties – nenoro įvelti į Å¡iÄ situacijÄ S. S.. Tačiau nė vieni iÅ¡ Å¡ių parodymų (E. G. parodymus davė du kartus, t. y. vienÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu ir vienÄ kartÄ teisme, o ne 5 kartus, kaip teigia prokuroras) nėra iÅ¡teisintajam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ patvirtinantys duomenys, nes abiem atvejais E. G. kategoriÅ¡kai neigė savo dalyvavimÄ V. V. nužudyme.Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal BPK 20 str. 3 d. nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad prokuroro nurodomi tariamai esminiai prieÅ¡taravimai tarp E. G., E. K., S. S., liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas parodymų dėl pokalbyje dalyvavusių asmenų skaičiaus į E. G. iÅ¡vykimo iÅ¡ kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), laiko taip pat nėra E. G. kaltę patvirtinantys įrodymai, nes nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų, tarp jų ir E. K., kurio negalima įtarti noru padėti E. G., nepatvirtino, jog iÅ¡teisintasis mušė V. V., ar įsodino į baltos spalvos mikroautobusÄ .Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, 42-43, 46-47 b. l.) kategoriÅ¡kai nenurodė, kad E. G., atsisveikinęs su V.

V., iÅ¡važiavo. Jis tik patvirtino, kad ,,V. V. atsisveikindamas paspaudė tam vyrui, su kuriuo kalbėjosi, rankÄ â€œ.IÅ¡ esmės tokias pačias iÅ¡siskyrimo su V. V. aplinkybes teisme patvirtino ir E. G.. Taigi, jokių esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių asmenų parodymų nėra. Prokuroro apeliaciniame skunde be pagrindo sureikÅ¡minami tam tikri neatitikimai E. G., E. K., S. S., liudytojo, kuriam taikytas anonimiÅ¡kumas (toliau liudytojo Nr.

1) parodymuose dėl asmenų, buvusių kieme ir bendravusių tarpusavyje, skaičiaus. NatÅ«ralu, kad visi Å¡ie asmenys, bÅ«dami toje pačioje erdvėje, bet skirtingose vietose (kieme ar name, kurio langai yra į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemÄ ), o taip pat Å¡iÄ aplinkybę stebėdami panaÅ¡iu, bet netapačiu laiku, galėjo skirtingai suprasti ir įvertinti ar V. V. bei E. G. bendrauja tik dviese, ar Å¡iame bendravime dalyvauja ir kiti kieme buvę asmenys.Bet kuriuo atveju Å¡i aplinkybė taip pat nėra joks tiesioginis ar netiesioginis E. G. kaltės įrodymas.Prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡kraipomi E. K. ir S. S. parodymai dėl E. G. ir V.

V. atsisveikinimo aplinkybių. E. K. pirmosios instancijos teisme netvirtino, jog iš kiemo ,,atsisveikinę su V. V., išvažiavo visi asmenys“. Jis nurodė, kad ,,negaliu konkretizuoti, kiek išvažiavo. Grupelė išvažiavo grupelė liko“ (12 t., 6-7 b. l.).Liudytoja S. S. pirmosios instancijos teisme taip pat netvirtino, kad su E. G. kalbėję asmenys liko kieme, o išvyko tik E. G.. Ši liudytoja nurodė, kad ,,į asmenis, su kuriais kalbėjosi E. G., aš nekreipiau dėmesio“ (11 t., 79-80 b. l.).

IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus Å¡i liudytoja davė ir apeliacinės instancijos teisme (12 t., 104-105 b. l.). Taigi, jokių esminių prieÅ¡taravimų paminėtų asmenų parodymuose nėra.Prokuroro apeliaciniame skunde E. G. kaltė grindžiama liudytojo Nr. 1 parodymais, kurių įrodomoji vertė yra aiÅ¡ki. E. G. neginčija, kad liudytojo nurodytu laiku kalbėjosi su V. V. apie iÅ¡daužytus langus ir pastarojo tarpininkavimÄ dėl žalos atlyginimo. Nekyla abejonių, kad tokio turinio pokalbis galėjo vykti pakeltu tonu.

Taigi, paminėto liudytojo parodymai išteisintojo kaltės dėl tyčinio V. V. nužudymo taip pat nepatvirtina.Pažymėtina ir tai, kad liudytojo Nr. 1 parodymai (7 t., 30 b. l., t. 10, b. l. 101-102, t. 12, b. l. 117-118) dėl girdėto pokalbio garsumo (kalbėjo tyliai, kitu atveju – garsiai), kalbančiųjų skaičiaus (kalbėjo du asmenys ir maždaug 5 asmenys) yra pakankamai prieštaringi. Šių prieštaravimų aiškinimas tuo, kad praėjus ilgesniam laikui nuo įvykio jo aplinkybės prisimenamos geriau, yra neįtikinamos.

Jokios įrodomosios vertės neturi ir beprasmis E. G. parodymas atpažinti iš fotonuotraukų (bet ne iš balso) liudytojui Nr. 1, kuris E. G. pažinojo jau anksčiau.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, turėjo teisę perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo V. Š. parodymus, nes šis liudytojas į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių (10 t., b. l. 109, 110). Dėl tokių pačių priežasčių šis liudytojas negalėjo atvykti ir į posėdį apeliacinės instancijos teisme (12 t., b. l. 89).

Paminėto liudytojo parodymų perskaitymas reiÅ¡kia, kad teismas Å¡iuos parodymus betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir turėjo teisę pripažinti juos įrodymu. Tačiau Å¡ių parodymų įrodomoji vertė yra ribota. IÅ¡ paminėtų parodymų seka, kad V. V. buvo muÅ¡amas ir įmestas į autobusiukÄ . Å ios aplinkybės yra neabejotinai nustatytos, bet jos dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad aptartame smurtavimo procese dalyvavo E. G.. Byloje neginčijamai nustatyta, jog V. V. buvo vežiojamas mikroautobusu, kuris faktiÅ¡kai priklausė E. G..

Pastarasis paaiÅ¡kino, kad minėtÄ automobilį paskolino V. V., po to automobilis dingo. Vėliau – 2007 m. pradžioje automobilį iÅ¡sipirko. Å ios iÅ¡teisintojo nurodomos aplinkybės nėra įprastos ir labai įtikinamos, tačiau, deja dar pasitaikančios. Todėl paminėtÄ E. G. versijÄ kaltinančioji institucija taip pat turi paneigti. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokių duomenų byloje nėra, o prokuroras teisme jų papildomai nepateikė. Tokie duomenys nenurodyti ir prokuroro apeliaciniame skunde.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo D.

V. parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad Å¡io liudytojo parodymai nepatvirtina, jog E. G. siÅ«lė D. V. pirkti V. V. telefonÄ . Dėl Å¡ios itin reikÅ¡mingos aplinkybės D. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas labai neprofesionaliai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Å ioje apklausoje nedetalizuota, kokius konkrečius veiksmus atliko liudytojo nurodyti ir vėliau atpažinti asmenys (E. G. ir V. B.), t. y. neužfiksuota, kuris asmuo su savimi turėjo telefonÄ , kuris nustatė jo kainÄ ir kuo pasireiÅ¡kė abiejų asmenų dalyvavimas bandymo parduoti telefonÄ procese (7 t., 185-186 b. l.).Pirmosios instancijos teisme D.

V. jau kategoriÅ¡kai netvirtino, jog telefonÄ siÅ«lė pirkti V. B. ir E. G. (11 t., b. l. 47-48). IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų taip pat seka, kad į siÅ«lomÄ pirkti telefonÄ trumpam (1-3 minutėms) jis buvo įdėjęs savo telefono SIM kortelę ir skambino žmonai, norėdamas patikrinti, ar telefonas veikia ir kad Å¡io telefono galutinėje iÅ¡vadoje nepirko. Kolegija neabejoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bÅ«tų sugebėję nustatyti D. V. ar jo žmonos turimų mobilaus ryÅ¡io telefonų numerius.

Tačiau iÅ¡ vyriausiojo tyrėjo V. S. tarnybinio praneÅ¡imo (3 t., 40 b. l.) ir prokuratÅ«ros praÅ¡ymo, suraÅ¡yto 2008 m. birželio 13 d., t. y. po D. V. apklausos, matyti, kad toks paminėto liudytojo SIM kortelės įdėjimas į V. V. telefonÄ iÅ¡ viso neužfiksuotas. Tačiau iÅ¡ aptartų dokumentų matyti, kad nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki gruodžio 20 d. į V. V. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ buvo įdėta SIM kortelė, kuriai buvo priskirtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio nurodytu laikotarpiu buvo skambinta visai eilei asmenų.

Å is numeris nepriklauso nei E. G., nei D. V. (tai pastarasis patvirtino pirmosios instancijos teisme). Asmens, kuris naudojosi Å¡iuo abonento numeriu, o taip pat asmenų, kuriems buvo skambinta nurodytu laikotarpiu iÅ¡ V. V. telefono, nustatyti tyrėjams nepavyko. E. G. ir V. B. V. V. telefono aparato pardavinėjimo D. V. faktÄ visÄ laikÄ nuosekliai neigė. Tam, kad bÅ«tų galima atmesti tokius jų parodymus, nenuoseklių ir raÅ¡ytiniais bylos duomenimis paneigtų Å¡io liudytojo parodymų aiÅ¡kiai nepakanka.Byloje iÅ¡ tiesų nustatyta, kad E. G. plovė ir valė mikroautobusÄ , pirko naujas sėdynes.

Tačiau tai nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad Å¡iuos darbus jis atliko siekdamas sunaikinti nusikaltimo pėdsakus. Byloje esančiuose policijos darbuotojų tarnybiniuose praneÅ¡imuose (2 t., b. l. 171, 186) teigiama, kad E. G. įtaria, jog gali bÅ«ti paieÅ¡komas ir slapstosi nuo policijos pareigÅ«nų bei asmenų, su kuriais palaikė draugiÅ¡kus santykius V. V.. Å ie bylos duomenys visiÅ¡kai nesiderina su prokuroro skundo argumentais, kad E. G., bÅ«damas pakankamai atsargus, tyčia ir visai nesislėpdamas (kitų asmenų akivaizdoje) naikino nusikaltimo pėdsakus, likusius mikroautobuse, kuriame pagal kaltinimÄ jis ir V.

B. bei kiti nenustatyti asmenys vežiojo sužalotÄ V. V., ir maža to – iÅ¡teisintÄ jį kaltinančias aplinkybes (automobilio valymÄ ) telefonu dar aptarinėjo su paÅ¡aliniais asmenimis.Pats E. G. ir liudytojai S. J. bei D. J. nurodė, kad automobilis buvo valomas prieÅ¡ jį parduodant. Tokiu bÅ«du, pats automobilio valymo ir sėdynių keitimo faktas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti aiÅ¡kinamas įvairiai ir nebÅ«tinai taip, kaip teigiama prokuroro apeliaciniame skunde.Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog informacija apie E. G. mobilaus ryÅ¡io telefono buvusius telekomunikacijų įvykius 2007 m. lapkričio 28 d. paneigia iÅ¡teisintojo versijÄ apie lankymÄ si kavinėje ,,D.“ ir D.

J. namuose. Su Å¡iais skundo argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, kad prokuroro teiginiai apie iÅ¡teisintojo versijos paneigimÄ , grindžiami ne objektyviais bylos duomenimis, o subjektyvia apelianto nuomone apie atstumÄ nuo nurodytų objektų (kavinės ir D. J. namų) iki bazinių stočių, prie kurių jungėsi E. G. telefonas.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡reikalavo duomenis iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io operatorių. Tokius duomenis savo iniciatyva pateikė ir iÅ¡teisintojo gynėjas. Å ie duomenys nepatvirtina kaltinimo versijos, kad E. G. buvo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo iÅ¡mesta V.

V. piniginė ir prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo išmestas V. V.. Priešingai, iš ,,TELE2“ raštų matyti, kad 19 val. 26 min. vykęs prisijungimas prie bazinės stoties Nr. 205A, kuri yra Partizanų g. Nr. 200 rodo, kad asmuo negalėjo būti prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), o 19 val. 29 min. prisijungimas prie bazinės stoties Nr. 22c, esančios Pamario g. Nr. 1, negalėjo įvykti asmeniui esant (duomenys neskelbtini) (V. V. išmetimo vieta). Tuo tarpu E. G. ir S. S. nurodytos buvimo vietos, t. y. kavinė ,,D.“ ir D.

J. namai yra nurodytų bazinių stočių veikimo zonoje.Taigi, Å¡ie objektyvÅ«s duomenys E. G. versijos ne tik, kad nepaneigia, bet prieÅ¡ingai – jÄ patvirtina.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų S. S. ir D. J. parodymus ir pagrįstai jais vadovavosi priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį E. G.. Kolegija neturi pagrindo Å¡iuos įrodymus vertinti kitaip arba atmesti juos vien tik todėl, kad jie yra nepalankÅ«s kaltinimui ar duoti asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi. Pažymėtina, kad liudytojos S. S. Å¡iuo metu nesieja jokie artimi santykiai su E. G..

Be to, ji nerodė jokios iniciatyvos liudyti pirmosios instancijos teisme. PrieÅ¡ingai, į teismo posėdį jÄ teko iÅ¡kviesti padedant policijai. Kolegija dar kartÄ apklausė Å¡iÄ liudytojÄ apeliacinės instancijos teisme ir akivaizdžiai įsitikino, kad jos parodymai yra nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir visiÅ¡kai savarankiÅ¡ki. Tai savo ruožtu kolegijai suformavo vidinį įsitikinimÄ , jog Å¡ie parodymai yra patikimas įrodymas, kurį patvirtina kiti bylos surinkti įrodymai, t. y. aptarti duomenys apie telekomunikacijos įvykius, D.

J. parodymai ir apeliacinės instancijos teisme apžiÅ«rėtos kolonėlės garantinis talonas bei instrukcija (12 t., b. l. 105). Å ie įrodymai yra ženkliai svaresni nei prokuroro skunde nurodyti duomenys, kurie arba yra visai neinformatyvÅ«s, arba turi dvejopÄ informacinę vertę. Tokie apelianto skunde nurodyti atskiri duomenys negali sudaryti patikimos įrodymų visumos, neabejotinai patvirtinančios iÅ¡teisintojo kaltę.Todėl Å¡ioje dalyje tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ ir naikinti E. G. priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindo nėra.

Dėl V. B. nuteisimo pagal BK 129 str. 1 d. Nuosprendį Å¡ioje dalyje ginčija prokuroras ir nuteistasis V. B..Nuteistasis savo skunde apeliuoja į V. V. nagų nuokarpų atsiradimo teisėtumÄ , o tuo pačiu specialisto iÅ¡vados patikimumÄ .Su Å¡iais skundo argumentais sutikti negalima.Apeliacinės instancijos teisme buvo aiÅ¡kintasi dėl V. V. nagų nukirpimo aplinkybių. Tuo tikslu posėdyje buvo apklaustas specialistas D. Tumėnas, sanitaras A. K., registratorė O. S.. IÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų seka, kad nagų paėmimo neužfiksavimas specialisto iÅ¡vadoje buvo paprasčiausia klaida.

D. Tumėnas taip pat paaiÅ¡kino, jog nužudymo atvejais visada lavonui nukerpami nagai, kurių supainioti su kitais nagais nėra galimybės.IÅ¡ tyrėjos tipinės užduoties, kurioje yra suformuluoti įvairÅ«s, tarp jų ir pertekliniai klausimai, matyti, kad specialistas buvo įpareigotas paimti pavyzdžius, tarp jų ir rankų nagus, lyginamiesiems tyrimams (1 t., 31-32 b. l.). Kad tokie pavyzdžiai faktiÅ¡kai buvo paimti ir pateikti tyrimui, patvirtina daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, užduotis atlikti objektų tyrimÄ ir specialisto iÅ¡vada (1 t., 41, 42-43, 46-47 b. l.).

Daryti prielaidÄ , kad byloje buvo tirtas kito asmens (ne V. V.) panagių turinys, kuriame taip pat rasti V. B. biologiniai pėdsakai, kolegija neturi jokio pagrindo.Pažymėtina ir tai, kad tyrėjai iki 2007 m. gruodžio 6 d., 9-10 val., pilnai pakako laiko suraÅ¡yti trafaretinę užduotį atlikti objektų tyrimÄ ir jÄ pateikti specialistui. Specialistas apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad mirusiojo autopsija pradedama tik gavus tyrėjų užduotį. Todėl V. B. gynėjo teiginiai apie užduoties ar tyrimo akto suraÅ¡ymÄ kitomis datomis neturi jokio realaus pagrindo.Tokiu bÅ«du, visos abejonės dėl V.

V. nagų paėmimo teisėtumo, o tuo pačiu specialisto iÅ¡vados (1 t., 52-53) patikimumo yra paÅ¡alintos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡iuo objektyvios kilmės įrodymu neprieÅ¡tarauja BPK 20 str. nuostatoms.Galima sutikti su V. B. ir jo gynėjo teiginiais, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrindė V. B. kaltę, yra 2009 m. vasario 9 d. specialisto iÅ¡vada (1 t., 52-53 b. l.). Apeliaciniame skunde Å¡ios iÅ¡vados aiÅ¡kumas, iÅ¡samumas neginčijamas.

Tačiau aiÅ¡kindamas savo biologinių pėdsakų pateikimo į nužudytojo panages aplinkybes, V. B. nurodė, kad jis serga žvyneline (psoriaze), todėl Å¡ie pėdsakai galėjo bÅ«ti po jo pasisveikinimo su V. V. 2007 m. lapkričio 27 d. Apeliacinės instancijos teisme Å¡i apelianto nurodyta aplinkybė buvo tiriama. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paminėta apelianto versija yra paneigta. Byloje iÅ¡ tiesų yra nustatyta, jog apeliantas 2007 m. lapkričio mėnesį sirgo žvyneline. Tačiau iÅ¡ byloje esančių (11 t., 63 b. l., 12 t., 63 b. l.) ir teismui pateiktų medicininių dokumentų ir gydytojos dermatologės E. N. paaiÅ¡kinimų seka, kad nurodytu laikotarpiu Å¡iuose dokumentuose neužfiksuotas ligos paÅ«mėjimas, pasireiÅ¡kęs atvirų žaizdų ant rankų kraujavimu.

IÅ¡ tiesų paminėta gydytoja nepatvirtino ir nepaneigė biologinių pėdsakų palikimo galimybės kito žmogaus panagėse apelianto nurodytu bÅ«du, tačiau kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad toks pėdsakų palikimo bÅ«das (kai pasisveikinimo metu kontaktuojama dviejų asmenų rankų delnai) yra neįtikinamas, o, įvertinus papildomas aplinkybes, dar ir neįmanomas.Byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. ir V. V. nužudymo iÅ¡vakarėse sveikinosi kitokiu bÅ«du nei priimta sveikintis Lietuvoje (pavyzdžiui, V.

V. braižant nagais kraujuojančias V. B. rankų ar kitų kÅ«no dalių žaizdas). Neįtikinamai atrodo ir ta aplinkybė, kad V. V. iki jo sužalojimo nesiplovė rankų ar jos nebuvo plaunamos ir dezinfekuojamos iki jo mirties 2007 m. gruodžio 5 d. gydymo įstaigoje. Taigi, netgi darant prielaidÄ , kad nedidelis kiekis V. B. biologinių pėdsakų galėjo pateikti po V. V. panagėmis apelianto nurodytu bÅ«du, Å¡ie pėdsakai per tokį laikÄ turėjo pasiÅ¡alinti ar bÅ«ti paÅ¡alinti, tačiau taip neatsitiko.

Å i aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog po nužudytojo panagėmis pateko pakankamai didelė biologinių pėdsakų dalis, o tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad didesnis kiekis paminėtų pėdsakų po V. V. panagėmis pateko Å¡iam ginantis nuo smurtaujančio V. B.. Padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ nereikalingos jokios ypatingos specialios žinios. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 str. ir 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pakankamai iÅ¡samiai aptarė jų patikimumÄ ir pagrįstai atmetė V.

B. parodymus.Tačiau prokuroras yra teisus, savo apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 6 p. perkvalifikavo į BK 129 str. 1 d.IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų seka, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog V. B. nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad V. V. sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 14 smÅ«gių. IÅ¡ visų sužalojimų tik atviri abiejų alkÅ«nkaulių ir blauzdos kaulų lūžimai, kurie komplikavosi blauzdų arterijų okliuzija, apatinių galÅ«nių iÅ¡emija, Cruch sindromu, kojų raumenų nekroze, bÅ«kle po abiejų kojų amputacijos, inkstų funkcijos nepakankamumu, yra priskiriami prie sunkių sveikatos sutrikdymų.

Toks sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija, mirties laikas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad šie sužalojimai yra aiškiai nesuderinami su gyvybe. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad V. B. matė V. V. kojų ar rankų atvirus lūžius, nes šio kūno dalys šaltu metu laiku buvo neabejotinai pridengtos rūbais. Tokių aplinkybių visuma nepatvirtina prokuroro teiginių, kad ,,V. B. suprato, jog tokie jo veiksmai neišvengiamai gali sukelti mirtį, o atsižvelgiant į tai, kad V.

V. padaryti akivaizdÅ«s sužalojimai (atviri blauzdikaulio abiejų alkÅ«nių lūžimai), ir siekė Å¡ių pasekmių“. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jau aptarti skundo teiginiai apie tyčios kryptingumÄ yra bÅ«dingi tiesioginės konkretizuotos tyčios turiniui, nors skunde praÅ¡oma konstatuoti, kad V. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant tokiems prieÅ¡taringiems skundo reikalavimams sunkinti nuteistojo teisinę padėtį ir nustatyti kitokį tyčios turinį ir kryptingumÄ kolegija neturi juridinio pagrindo.Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikaltimas, numatytas BK 129 str. 2 d. 6 p. gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia.

Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-174/2007 formuojamai teismų praktikai. Å ioje nutartyje nurodyta, kad nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti padaromas ir netiesiogine tyčia, nes Å¡i aplinkybė rodo gyvybės atėmimo bÅ«dÄ , o netiesioginė tyčia atimti gyvybę reiÅ¡kia kaltininkų psichinį santykį su padariniais.Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pakankamai didelis sužalojimų skaičius (14), jų lokalizacija (įvairiose kÅ«no vietose), laiko tarpas, per kurį sužalotas ir kruvinas nukentėjusysis buvo vežiojamas automobilyje (maždaug nuo 19 val. iki 21 val. 30 min.) bei smÅ«gių sudavimas kietu buku pailgos formos daiktu, turėjusiu briaunÄ , į alkÅ«nių, blauzdų kaulus, suprantant, kad tokiais smÅ«giais gali bÅ«ti padaryti skausmingi kaulų lūžiai, rodo, kad pats gyvybės atėmimo proceso pobÅ«dis buvo žiaurus ir kad V.

B. tai suvokė, t. y. suvokė, jog toks smurtavimo bÅ«das sukelia dideles fizines kančias.Taigi, prokuroro skundo argumentai Å¡iuo aspektu (dėl nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo) yra pagrįsti. Todėl nuosprendžio dalis dėl V. B. nuteisimo pagal BK 129 str. 1 d. keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Jo nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 129 str. 2 d. 6 p.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

B. turi bÅ«ti skiriama bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį. Tokia bausmė skirtina ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str.     1 p., n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.V. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 129 str. 2 d. 6 p. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistojo V.

B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras Bavėjanas      Teisėjai                                                                 Violeta Ražinskaitė                                                                  Linas Å iukÅ¡ta                   Â