Court reclassifies murder attempt to intentional homicide due to severe injuries and direct intent evidence.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court overturned the first-instance verdict regarding the defendant's classification of the crime, while upholding the sentence length. The defendant was initially convicted of attempted murder under Article 129(1) of the Criminal Code, but the prosecution argued the severe injuries and specific weapon usage indicated direct intent for intentional homicide under Article 129(2). The court found the first-instance court's rejection of the direct intent argument legally unfounded and contrary to Supreme Court precedent, necessitating a reclassification of the offense.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamoji teisė: When severe injuries and specific modus operandi demonstrate the perpetrator's awareness of the lethal nature of the act, the crime is classified as intentional homicide rather than attempted murder, even if the victim did not die.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
Baudžiamoji byla Nr                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-2/2012                                                    Proceso Nr. 1-23-1-00944-2007-3Procesinių sprendimų kategorijos 1.2.3.1; 1.2.3.2.6; 2.4.6.3.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Valdimaro BavÄjano (praneÅ¡Äjo),teisÄjų:
Violetos RažinskaitÄs, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynÄjams RiÄardui GirdziuÅ¡ui, Algirdui Gurauskui, Valdui VenckÅ«nui,nuteistajam V. B., iÅ¡teisintajam E. G.,specialistui Dainiui TumÄnui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dÄl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V.
B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 str. 1 d. laisvÄs atÄmimu dvylikai metų.Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., Å¡iÄ bausmÄ subendrinus dalinio sudÄjimo bÅ«du su 2007-07-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas dvylikai metų ir Å¡eÅ¡iems mÄnesiams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.  Į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas suÄmimo nuo 2008 m. gegužÄs 14 d. iki 2010 m. rugpjÅ«Äio 14 d. laikas.IÅ¡ V.
B. priteista nukentÄjusiajai A. V. 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei Kauno teritorinei ligonių kasai 178,40 Lt V. V. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.E. G. dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 6 p., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinÄios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir jam baudžiamoji byla nutraukta (BPK 3 str. 1 d. 1p.).TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: V. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkriÄio 28 d., apie 19 val., prie namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavÄ smÅ«gius kumÅ¡Äiais ir nenustatytais kietais bukais daiktais V.
V. į įvairias kÅ«no vietas, taip atÄmÄ galimybÄ V. V. prieÅ¡intis, bei, tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , V. V. įkÄlÄ Ä¯ automobilį âMercedes Benz 113â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iuo automobiliu nuo 19 val. 10 min. iki 21 val. 30 min., važiuodamas Kaune, tiksliai nenustatytu marÅ¡rutu, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis ir iÅ¡ viso suduodamas V. V. ne mažiau keturiolikos smÅ«gių kumÅ¡Äiais ir nenustatytais kietais bukais daiktais padarÄ muÅ¡tines žaizdas rankose, kojose, galvoje, lÅ«pose, iÅ¡muÅ¡Ä virÅ¡utinius dantis, padarÄ poodines kraujosruvas nugaroje, atvirus dilbių ir blauzdos kaulų lūžimus bei su Å¡iais sunkiais ir pavojingais gyvybei sužalojimais apie 21 val. 30 min.
V. V. nugabeno prie prekybos kiosko, esanÄio (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais tyÄia nužudÄ V. V., nes pastarasis dÄl padarytų atvirų blauzdos kaulų ir abiejų alkÅ«nkaulių lūžimų 2007 m. gruodžio 5 d. ligoninÄje mirÄ, t. y. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d. E. G. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dÄl to, kad 2007 m. lapkriÄio 28 d., apie 19 val., prie namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavÄ smÅ«gius kumÅ¡Äiais, metaliniais strypais V.
V. į įvairias kÅ«no vietas, taip atÄmÄ galimybÄ V. V. prieÅ¡intis, bei tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs V. V. įkÄlÄ Ä¯ automobilį âMercedes Benz 113â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo automobiliu nuo 19 val. 10 min. iki 21 val. 30 min., važiuodamas Kaune, tiksliai nenustatytu marÅ¡rutu, veikdamas bendrininkų grupe su V. B. ir kitais nenustatytais asmenimis bei iÅ¡ viso suduodamas V. V. ne mažiau keturiolikos smÅ«gių kumÅ¡Äiais, metaliniais strypais, padarÄ muÅ¡tines žaizdas rankose, kojose, galvoje, lÅ«pose, iÅ¡muÅ¡Ä virÅ¡utinius dantis, padarÄ poodines kraujosruvas nugaroje, atvirus dilbių ir blauzdos kaulų lūžimus bei su Å¡iais sunkiais ir pavojingais gyvybei sužalojimais apie 21 val. 30 min.
V. V. nugabeno prie prekybos kiosko, esanÄio (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais tyÄia, ilgÄ laikÄ muÅ¡damas ir taip jį kankindamas, itin žiauriai nužudÄ V. V., nes pastarasis dÄl padarytų atvirų blauzdos kaulų ir abiejų alkÅ«nkaulių lūžimų 2007 m. gruodžio 5 d. ligoninÄje mirÄ, t. y. padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 6 p. Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendį kaip nepagrįstÄ ir jį iÅ¡teisinti.
Vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., teigia, kad teismas nepagrįstai rÄmÄsi liudytojo V. Å . ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, nes Å¡ie asmenys neatpažino apelianto, kaip asmens sumuÅ¡usio nukentÄjusįjį.Teismas nenustatÄ, ar nukentÄjusiojo V. V. nagų nuokarpos byloje atsirado teisÄtai, nes byloje nÄra duomenų apie tai, kas ir kada Å¡ias nuokarpas paÄmÄ. Tokių duomenų nÄra ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1829/07 (02). Nenustatyta ir tai, kam priklausanÄius, kada paimtus, kiek ir kokių rankų nagų pavyzdžius 2008 m. rugsÄjo 2 d.
Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus darbuotoja pateikÄ Å¡ioje byloje ikiteisminį tyrimÄ atlikusiems pareigÅ«nams. Apelianto nuomone, taip buvo pažeista nustatyta pavyzdžių lyginamajam tyrimui paÄmimo tvarka, kas leidžia teigti, kad gauti duomenys yra nepatikimi. Be to, nepagrįstai neapklausti medicininį tyrimÄ atlikÄ specialistai - D.TumÄnas, A. K., O. S., bei pavyzdžius paÄmusi darbuotoja V. B..Skunde apeliantas apibÅ«dina ligos, kuria jis serga, požymius ir teigia, kad teismas nepagrįstai netyrÄ aplinkybÄs, jog apelianto odos dalelÄs jam sveikinantis su nukentÄjusiuoju galÄjo patekti į pastarojo panages.
Byloje neiÅ¡reikalauta ligos istorija, neapklaustas apeliantÄ gydantis gydytojas. Juo labiau, kad specialistas G. Å . nurodÄ, jog apelianto odos dalelÄs nebuvo tirtos.   Teismas, atmesdamas apelianto parodymus bei tokiu bÅ«du jam (V. B.) perkeldamas įrodinÄjimo naÅ¡tÄ , pažeidÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato (toliau - Senato) 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â 3.1.6 p. reikalavimus. Be to, apelianto santykiai su nukentÄjusiuoju buvo normalÅ«s, įvykio dienÄ jie buvo trumpai susitikÄ, pasisveikino, pakalbÄjo, jokių piktumų tarp jų nebuvo ir apeliantas neturÄjo nei tikslo, nei motyvo nužudyti nukentÄjusįjį.Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. G. yra iÅ¡teisintas dÄl nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 6 p., padarymo ir Å¡ioje dalyje priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti E. G. kaltu padarius paminÄtÄ nusikaltimÄ bei skirti jam Å¡eÅ¡iolikos metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atlikti paskiriant pataisos namuose.Taip pat praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dÄl nuteistojo V.
B. ir pastarojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. bei skirti Å¡eÅ¡iolikos metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jÄ atlikti paskiriant pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies prokuroras neginÄija.Prokuroras, analizuodamas E. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 25-26) bei teisiamajame posÄdyje, teigia, kad jie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Teisme jis nenurodÄ savo parodymų keitimo priežasties, o jo nurodytos įvykio aplinkybÄs prieÅ¡tarauja liudytojo E. K. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 42-43) ir teisme.
Liudytojos S. S. parodymai prieÅ¡tarauja tiek paties E. G., tiek E. K. parodymams. TodÄl Å¡ių liudytojų (S. S. ir E. K.) ir liudytojos D. J. parodymai turi bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas padÄti E. G. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, patvirtinant jo gynybos versijÄ . Prokuroras, remdamasis liudytojo Nr. 1 parodymais, teigia, kad iÅ¡teisintasis, įvykio metu bÅ«damas kieme kartu su V. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, bendravo su V. V., E. G. balso tonas buvo pakeltas, t. y. vystÄsi konfliktinÄ situacija.
Liudytojas V. Å . matÄ, kad tuo metu grupÄ vyriÅ¡kių užpuolÄ vienÄ asmenį, kuriam sudavÄ smÅ«gius, jį įkÄlÄ (įkrovÄ) į Å¡viesos spalvos autobusiukÄ ir iÅ¡gabeno iÅ¡ kiemo. Byloje esanÄiomis specialistų iÅ¡vadomis neginÄijamai nustatyta, kad V. V. buvo vežiojamas automobilyje âMercedes Benzâ, faktiÅ¡kai priklausanÄiame E. G.. Skunde aptardamas liudytojo D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 185) ir teisiamajame posÄdyje (t. 11, b. l. 47), bei Kauno apskrities VPK ONTV pateiktus duomenis, prokuroras nurodo, kad bÅ«tent D.
V. naudojama SIM kortele buvo įdÄta į V. V. naudotÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .Taip pat prokuroras pažymi liudytojų D. J., S. J. ir L. K. parodymus bei teigia, kad E. G. po nusikaltimo padarymo slÄpÄ ir naikino įkalÄius, t. y. slÄpÄ autobusiukÄ , kuriame buvo mirtinai sužalotas V. V., po to šį automobilį valÄ, taip naikindamas nusikaltimo pÄdsakus, o vÄliau jį pardavÄ.Vadovaudamasis duomenimis apie tai, prie kurių bazinių stoÄių jungÄsi įvykio metu E. G. naudojamas mobilaus ryÅ¡io telefonas, prokuroras pažymi, kad teisme jo (E. G.) pateiktoje versijoje nurodomos tariamos jo buvimo vietos - kavinÄ âD.
â ir sesers D. J. namai - yra pakankamai dideliu atstumu nuo paminÄtų bazinių stoÄių. TodÄl prokuroras teigia, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžianÄių E. G. kaltÄ dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 2 d. 6 p. padarymo, o nuosprendyje iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, dÄl ko apygardos teismas priÄmÄ nepagrįstÄ sprendimÄ E. G. iÅ¡teisinti. Taip pat nuteistÄ jį V. B. pripažindamas kaltu pagal BK 129 str. 1 d., teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ bei neteisingai nustatÄ Å¡io nuteistojo tyÄios rūšį ir jos turinį.
Vadovaudamasis Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 âDÄl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei byloseâ (toliau â Senato nutarimo Nr. 46) 4 ir 6 p. nuostatomis, teigia, kad vertinant tyÄios turinį, teismas privalÄjo įvertinti visas įvykio aplinkybes: nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, lokalizacijÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ . Remdamasis specialisto iÅ¡vadomis Nr. MK 232/07(01) (t. 1, b. l. 34-40), prokuroras teigia, kad V. B. pagal socialinÄ ir protinÄ brandÄ , psichinio iÅ¡sivystymo lygį bei psichologines savybes nusikalstamos veikos padarymo metu galÄjo pilnai suprasti ir įvertinti savo veiksmų pobÅ«dį ir esmÄ, numatÄ ir suvokÄ pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį bei suprato, kad tokie jo veiksmai neiÅ¡vengiamai gali sukelti mirtį.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. V. padaryti akivaizdÅ«s sužalojimai (atviri blauzdikaulio, abiejų alkÅ«nkaulių lūžimai), Å¡is nuteistais tokių pasekmių ir siekÄ, t. y. V. B. veikÄ tiesiogine neapibrÄžta tyÄia.Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad byloje nesurinkti duomenys, patvirtinantys, jog V. V. nužudytas jį kankinant ir itin žiauriai. Be to, apygardos teismo iÅ¡vada, jog toks nusikaltimas (BK 129 str. 2 d. 6 p.) padaromas tik tiesiogine tyÄia, prieÅ¡tarauja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai (kasacinÄ byla 2K-174/2007).
Byloje nustatyta (liudytojų V. Å ., L. B., R. S., liudytojo Nr. 1 parodymai), kad smÅ«gių sudavimas V. V. truko apie 2 val. TodÄl prokuroras, vadovaudamasis Senato nutarimo Nr. 46 17 p. nuostatomis, teismų praktika kasacinÄje byloje Nr.2K-301/2008 ir paminÄtoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytais duomenimis apie V. V. padarytų sužalojimų pobÅ«dį (iÅ¡muÅ¡ti dantys, atvirti dilbių, blauzdos kaulų lūžimai) ir suduotų smÅ«gių skaiÄių (ne mažiau 14), teigia, kad nukentÄjusysis dÄl 2 val. trukusio smurto jo atžvilgiu jautÄ fizinį skausmÄ ir dÄl jo gyvybÄs atÄmimo bÅ«do intensyvumo patyrÄ dideles, pakankamai ilgai trunkanÄias fizines ir dvasines kanÄias, t. y. kad V.
V. buvo žalojamas itin žiauriai. Tuo paÄiu prokuroras teigia, kad V. B. suprato, jog nukentÄjusiajam buvo sukeltos didelÄs fizinÄs ir dvasinÄs kanÄios bei veiksmai nukentÄjusiojo atžvilgiu buvo vykdomi itin žiauriai ir jį kankinant.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje dalyvavÄs nuteistasis V. B. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuratÅ«ros â atmesti. IÅ¡teisintasis E. G. praÅ¡Ä prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti. ProkurorÄ praÅ¡Ä prokuratÅ«ros skundÄ patenkinti, o nuteistojo V.
B. â atmesti.Prokuroro skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas. DÄl E. G. iÅ¡teisinimo Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nÄra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinanÄių E. G. kaltÄ dÄl tyÄinio V. V. nužudymo. Å ios teismo iÅ¡vados prokuroro skundo argumentai nepaneigia.Prokuroro skunde apeliuojama į E. G. parodymų nenuoseklumÄ , jų neatitikimÄ liudytojo E. K. ir S. S. parodymams bei siÅ«loma iÅ¡teisintojo bei paminÄtų liudytojų parodymus, o taip pat liudytojos D.
J. parodymus vertinti kritiÅ¡kai.Su tokiu skunde nurodytų asmenų parodymų vertinimu sutikti negalima.Pagal BPK 20 str. prasmÄ kaltinamojo parodymai, nežiÅ«rint jų specifiÅ¡kumo (turi teisÄ laisvai rinktis gynybos taktikÄ , atsisakyti duoti parodymus, juos keisti, yra suinteresuotas bylos baigtimi), taip pat yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis. Norint Å¡iuos parodymus atmesti, nepakanka konstatuoti, kad jie ,,vertinami kritiÅ¡kaiâ arba, kad jie buvo nenuoseklÅ«s. BÅ«tina nurodyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo ar iÅ¡teisintojo parodymus.
Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokių įrodymų byloje nÄra.IÅ¡ tiesų ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 25-26) ir pirmosios instancijos teisme E. G. parodymai buvo skirtingi. Å ių parodymų esminiai skirtumai teisingai apibÅ«dinti prokuroro apeliaciniame skunde. Galima sutikti ir su prokuroro skundo teiginiu, kad E. G. nurodyta parodymų keitimo priežastis - ,,nenorÄjau apÅ¡nekÄti žmonių, todÄl nieko nekalbÄjau, kad kitiems nebÅ«tų nemalonumųâ gali bÅ«ti vertinama kaip neįtikinama.
TaÄiau negalima atmesti ir E. G. nurodytos parodymų keitimo priežasties â nenoro įvelti į Å¡iÄ situacijÄ S. S.. TaÄiau nÄ vieni iÅ¡ Å¡ių parodymų (E. G. parodymus davÄ du kartus, t. y. vienÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu ir vienÄ kartÄ teisme, o ne 5 kartus, kaip teigia prokuroras) nÄra iÅ¡teisintajam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ patvirtinantys duomenys, nes abiem atvejais E. G. kategoriÅ¡kai neigÄ savo dalyvavimÄ V. V. nužudyme.Kolegija atkreipia apelianto dÄmesį, kad pagal BPK 20 str. 3 d. nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Å iuo aspektu pažymÄtina, kad prokuroro nurodomi tariamai esminiai prieÅ¡taravimai tarp E. G., E. K., S. S., liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas parodymų dÄl pokalbyje dalyvavusių asmenų skaiÄiaus į E. G. iÅ¡vykimo iÅ¡ kiemo, esanÄio (duomenys neskelbtini), laiko taip pat nÄra E. G. kaltÄ patvirtinantys įrodymai, nes nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų, tarp jų ir E. K., kurio negalima įtarti noru padÄti E. G., nepatvirtino, jog iÅ¡teisintasis muÅ¡Ä V. V., ar įsodino į baltos spalvos mikroautobusÄ .Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, 42-43, 46-47 b. l.) kategoriÅ¡kai nenurodÄ, kad E. G., atsisveikinÄs su V.
V., iÅ¡važiavo. Jis tik patvirtino, kad ,,V. V. atsisveikindamas paspaudÄ tam vyrui, su kuriuo kalbÄjosi, rankÄ â.IÅ¡ esmÄs tokias paÄias iÅ¡siskyrimo su V. V. aplinkybes teisme patvirtino ir E. G.. Taigi, jokių esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių asmenų parodymų nÄra. Prokuroro apeliaciniame skunde be pagrindo sureikÅ¡minami tam tikri neatitikimai E. G., E. K., S. S., liudytojo, kuriam taikytas anonimiÅ¡kumas (toliau liudytojo Nr.
1) parodymuose dÄl asmenų, buvusių kieme ir bendravusių tarpusavyje, skaiÄiaus. NatÅ«ralu, kad visi Å¡ie asmenys, bÅ«dami toje paÄioje erdvÄje, bet skirtingose vietose (kieme ar name, kurio langai yra į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemÄ ), o taip pat Å¡iÄ aplinkybÄ stebÄdami panaÅ¡iu, bet netapaÄiu laiku, galÄjo skirtingai suprasti ir įvertinti ar V. V. bei E. G. bendrauja tik dviese, ar Å¡iame bendravime dalyvauja ir kiti kieme buvÄ asmenys.Bet kuriuo atveju Å¡i aplinkybÄ taip pat nÄra joks tiesioginis ar netiesioginis E. G. kaltÄs įrodymas.Prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡kraipomi E. K. ir S. S. parodymai dÄl E. G. ir V.
V. atsisveikinimo aplinkybių. E. K. pirmosios instancijos teisme netvirtino, jog iÅ¡ kiemo ,,atsisveikinÄ su V. V., iÅ¡važiavo visi asmenysâ. Jis nurodÄ, kad ,,negaliu konkretizuoti, kiek iÅ¡važiavo. GrupelÄ iÅ¡važiavo grupelÄ likoâ (12 t., 6-7 b. l.).Liudytoja S. S. pirmosios instancijos teisme taip pat netvirtino, kad su E. G. kalbÄjÄ asmenys liko kieme, o iÅ¡vyko tik E. G.. Å i liudytoja nurodÄ, kad ,,į asmenis, su kuriais kalbÄjosi E. G., aÅ¡ nekreipiau dÄmesioâ (11 t., 79-80 b. l.).
IÅ¡ esmÄs tokius paÄius parodymus Å¡i liudytoja davÄ ir apeliacinÄs instancijos teisme (12 t., 104-105 b. l.). Taigi, jokių esminių prieÅ¡taravimų paminÄtų asmenų parodymuose nÄra.Prokuroro apeliaciniame skunde E. G. kaltÄ grindžiama liudytojo Nr. 1 parodymais, kurių įrodomoji vertÄ yra aiÅ¡ki. E. G. neginÄija, kad liudytojo nurodytu laiku kalbÄjosi su V. V. apie iÅ¡daužytus langus ir pastarojo tarpininkavimÄ dÄl žalos atlyginimo. Nekyla abejonių, kad tokio turinio pokalbis galÄjo vykti pakeltu tonu.
Taigi, paminÄto liudytojo parodymai iÅ¡teisintojo kaltÄs dÄl tyÄinio V. V. nužudymo taip pat nepatvirtina.PažymÄtina ir tai, kad liudytojo Nr. 1 parodymai (7 t., 30 b. l., t. 10, b. l. 101-102, t. 12, b. l. 117-118) dÄl girdÄto pokalbio garsumo (kalbÄjo tyliai, kitu atveju â garsiai), kalbanÄiųjų skaiÄiaus (kalbÄjo du asmenys ir maždaug 5 asmenys) yra pakankamai prieÅ¡taringi. Å ių prieÅ¡taravimų aiÅ¡kinimas tuo, kad praÄjus ilgesniam laikui nuo įvykio jo aplinkybÄs prisimenamos geriau, yra neįtikinamos.
Jokios įrodomosios vertÄs neturi ir beprasmis E. G. parodymas atpažinti iÅ¡ fotonuotraukų (bet ne iÅ¡ balso) liudytojui Nr. 1, kuris E. G. pažinojo jau anksÄiau.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, turÄjo teisÄ perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus liudytojo V. Å . parodymus, nes Å¡is liudytojas į teismo posÄdį negalÄjo atvykti dÄl svarbių priežasÄių (10 t., b. l. 109, 110). DÄl tokių paÄių priežasÄių Å¡is liudytojas negalÄjo atvykti ir į posÄdį apeliacinÄs instancijos teisme (12 t., b. l. 89).
PaminÄto liudytojo parodymų perskaitymas reiÅ¡kia, kad teismas Å¡iuos parodymus betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ ir turÄjo teisÄ pripažinti juos įrodymu. TaÄiau Å¡ių parodymų įrodomoji vertÄ yra ribota. IÅ¡ paminÄtų parodymų seka, kad V. V. buvo muÅ¡amas ir įmestas į autobusiukÄ . Å ios aplinkybÄs yra neabejotinai nustatytos, bet jos dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad aptartame smurtavimo procese dalyvavo E. G.. Byloje neginÄijamai nustatyta, jog V. V. buvo vežiojamas mikroautobusu, kuris faktiÅ¡kai priklausÄ E. G..
Pastarasis paaiÅ¡kino, kad minÄtÄ automobilį paskolino V. V., po to automobilis dingo. VÄliau â 2007 m. pradžioje automobilį iÅ¡sipirko. Å ios iÅ¡teisintojo nurodomos aplinkybÄs nÄra įprastos ir labai įtikinamos, taÄiau, deja dar pasitaikanÄios. TodÄl paminÄtÄ E. G. versijÄ kaltinanÄioji institucija taip pat turi paneigti. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokių duomenų byloje nÄra, o prokuroras teisme jų papildomai nepateikÄ. Tokie duomenys nenurodyti ir prokuroro apeliaciniame skunde.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo D.
V. parodymus ir pagrįstai konstatavo, kad Å¡io liudytojo parodymai nepatvirtina, jog E. G. siÅ«lÄ D. V. pirkti V. V. telefonÄ . DÄl Å¡ios itin reikÅ¡mingos aplinkybÄs D. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas labai neprofesionaliai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Å ioje apklausoje nedetalizuota, kokius konkreÄius veiksmus atliko liudytojo nurodyti ir vÄliau atpažinti asmenys (E. G. ir V. B.), t. y. neužfiksuota, kuris asmuo su savimi turÄjo telefonÄ , kuris nustatÄ jo kainÄ ir kuo pasireiÅ¡kÄ abiejų asmenų dalyvavimas bandymo parduoti telefonÄ procese (7 t., 185-186 b. l.).Pirmosios instancijos teisme D.
V. jau kategoriÅ¡kai netvirtino, jog telefonÄ siÅ«lÄ pirkti V. B. ir E. G. (11 t., b. l. 47-48). IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų taip pat seka, kad į siÅ«lomÄ pirkti telefonÄ trumpam (1-3 minutÄms) jis buvo įdÄjÄs savo telefono SIM kortelÄ ir skambino žmonai, norÄdamas patikrinti, ar telefonas veikia ir kad Å¡io telefono galutinÄje iÅ¡vadoje nepirko. Kolegija neabejoja, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bÅ«tų sugebÄjÄ nustatyti D. V. ar jo žmonos turimų mobilaus ryÅ¡io telefonų numerius.
TaÄiau iÅ¡ vyriausiojo tyrÄjo V. S. tarnybinio praneÅ¡imo (3 t., 40 b. l.) ir prokuratÅ«ros praÅ¡ymo, suraÅ¡yto 2008 m. birželio 13 d., t. y. po D. V. apklausos, matyti, kad toks paminÄto liudytojo SIM kortelÄs įdÄjimas į V. V. telefonÄ iÅ¡ viso neužfiksuotas. TaÄiau iÅ¡ aptartų dokumentų matyti, kad nuo 2007 m. gruodžio 14 d. iki gruodžio 20 d. į V. V. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ buvo įdÄta SIM kortelÄ, kuriai buvo priskirtas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio nurodytu laikotarpiu buvo skambinta visai eilei asmenų.
Å is numeris nepriklauso nei E. G., nei D. V. (tai pastarasis patvirtino pirmosios instancijos teisme). Asmens, kuris naudojosi Å¡iuo abonento numeriu, o taip pat asmenų, kuriems buvo skambinta nurodytu laikotarpiu iÅ¡ V. V. telefono, nustatyti tyrÄjams nepavyko. E. G. ir V. B. V. V. telefono aparato pardavinÄjimo D. V. faktÄ visÄ laikÄ nuosekliai neigÄ. Tam, kad bÅ«tų galima atmesti tokius jų parodymus, nenuoseklių ir raÅ¡ytiniais bylos duomenimis paneigtų Å¡io liudytojo parodymų aiÅ¡kiai nepakanka.Byloje iÅ¡ tiesų nustatyta, kad E. G. plovÄ ir valÄ mikroautobusÄ , pirko naujas sÄdynes.
TaÄiau tai nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad Å¡iuos darbus jis atliko siekdamas sunaikinti nusikaltimo pÄdsakus. Byloje esanÄiuose policijos darbuotojų tarnybiniuose praneÅ¡imuose (2 t., b. l. 171, 186) teigiama, kad E. G. įtaria, jog gali bÅ«ti paieÅ¡komas ir slapstosi nuo policijos pareigÅ«nų bei asmenų, su kuriais palaikÄ draugiÅ¡kus santykius V. V.. Å ie bylos duomenys visiÅ¡kai nesiderina su prokuroro skundo argumentais, kad E. G., bÅ«damas pakankamai atsargus, tyÄia ir visai nesislÄpdamas (kitų asmenų akivaizdoje) naikino nusikaltimo pÄdsakus, likusius mikroautobuse, kuriame pagal kaltinimÄ jis ir V.
B. bei kiti nenustatyti asmenys vežiojo sužalotÄ V. V., ir maža to â iÅ¡teisintÄ jį kaltinanÄias aplinkybes (automobilio valymÄ ) telefonu dar aptarinÄjo su paÅ¡aliniais asmenimis.Pats E. G. ir liudytojai S. J. bei D. J. nurodÄ, kad automobilis buvo valomas prieÅ¡ jį parduodant. Tokiu bÅ«du, pats automobilio valymo ir sÄdynių keitimo faktas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti aiÅ¡kinamas įvairiai ir nebÅ«tinai taip, kaip teigiama prokuroro apeliaciniame skunde.Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog informacija apie E. G. mobilaus ryÅ¡io telefono buvusius telekomunikacijų įvykius 2007 m. lapkriÄio 28 d. paneigia iÅ¡teisintojo versijÄ apie lankymÄ si kavinÄje ,,D.â ir D.
J. namuose. Su Å¡iais skundo argumentais sutikti negalima. PažymÄtina, kad prokuroro teiginiai apie iÅ¡teisintojo versijos paneigimÄ , grindžiami ne objektyviais bylos duomenimis, o subjektyvia apelianto nuomone apie atstumÄ nuo nurodytų objektų (kavinÄs ir D. J. namų) iki bazinių stoÄių, prie kurių jungÄsi E. G. telefonas.ApeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡reikalavo duomenis iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io operatorių. Tokius duomenis savo iniciatyva pateikÄ ir iÅ¡teisintojo gynÄjas. Å ie duomenys nepatvirtina kaltinimo versijos, kad E. G. buvo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo iÅ¡mesta V.
V. piniginÄ ir prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) gatvÄje, kur buvo iÅ¡mestas V. V.. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ,,TELE2â raÅ¡tų matyti, kad 19 val. 26 min. vykÄs prisijungimas prie bazinÄs stoties Nr. 205A, kuri yra Partizanų g. Nr. 200 rodo, kad asmuo negalÄjo bÅ«ti prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), o 19 val. 29 min. prisijungimas prie bazinÄs stoties Nr. 22c, esanÄios Pamario g. Nr. 1, negalÄjo įvykti asmeniui esant (duomenys neskelbtini) (V. V. iÅ¡metimo vieta). Tuo tarpu E. G. ir S. S. nurodytos buvimo vietos, t. y. kavinÄ ,,D.â ir D.
J. namai yra nurodytų bazinių stoÄių veikimo zonoje.Taigi, Å¡ie objektyvÅ«s duomenys E. G. versijos ne tik, kad nepaneigia, bet prieÅ¡ingai â jÄ patvirtina.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų S. S. ir D. J. parodymus ir pagrįstai jais vadovavosi priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį E. G.. Kolegija neturi pagrindo Å¡iuos įrodymus vertinti kitaip arba atmesti juos vien tik todÄl, kad jie yra nepalankÅ«s kaltinimui ar duoti asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi. PažymÄtina, kad liudytojos S. S. Å¡iuo metu nesieja jokie artimi santykiai su E. G..
Be to, ji nerodÄ jokios iniciatyvos liudyti pirmosios instancijos teisme. PrieÅ¡ingai, į teismo posÄdį jÄ teko iÅ¡kviesti padedant policijai. Kolegija dar kartÄ apklausÄ Å¡iÄ liudytojÄ apeliacinÄs instancijos teisme ir akivaizdžiai įsitikino, kad jos parodymai yra nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir visiÅ¡kai savarankiÅ¡ki. Tai savo ruožtu kolegijai suformavo vidinį įsitikinimÄ , jog Å¡ie parodymai yra patikimas įrodymas, kurį patvirtina kiti bylos surinkti įrodymai, t. y. aptarti duomenys apie telekomunikacijos įvykius, D.
J. parodymai ir apeliacinÄs instancijos teisme apžiÅ«rÄtos kolonÄlÄs garantinis talonas bei instrukcija (12 t., b. l. 105). Å ie įrodymai yra ženkliai svaresni nei prokuroro skunde nurodyti duomenys, kurie arba yra visai neinformatyvÅ«s, arba turi dvejopÄ informacinÄ vertÄ. Tokie apelianto skunde nurodyti atskiri duomenys negali sudaryti patikimos įrodymų visumos, neabejotinai patvirtinanÄios iÅ¡teisintojo kaltÄ.TodÄl Å¡ioje dalyje tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ ir naikinti E. G. priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindo nÄra.
DÄl V. B. nuteisimo pagal BK 129 str. 1 d. Nuosprendį Å¡ioje dalyje ginÄija prokuroras ir nuteistasis V. B..Nuteistasis savo skunde apeliuoja į V. V. nagų nuokarpų atsiradimo teisÄtumÄ , o tuo paÄiu specialisto iÅ¡vados patikimumÄ .Su Å¡iais skundo argumentais sutikti negalima.ApeliacinÄs instancijos teisme buvo aiÅ¡kintasi dÄl V. V. nagų nukirpimo aplinkybių. Tuo tikslu posÄdyje buvo apklaustas specialistas D. TumÄnas, sanitaras A. K., registratorÄ O. S.. IÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų seka, kad nagų paÄmimo neužfiksavimas specialisto iÅ¡vadoje buvo paprasÄiausia klaida.
D. TumÄnas taip pat paaiÅ¡kino, jog nužudymo atvejais visada lavonui nukerpami nagai, kurių supainioti su kitais nagais nÄra galimybÄs.IÅ¡ tyrÄjos tipinÄs užduoties, kurioje yra suformuluoti įvairÅ«s, tarp jų ir pertekliniai klausimai, matyti, kad specialistas buvo įpareigotas paimti pavyzdžius, tarp jų ir rankų nagus, lyginamiesiems tyrimams (1 t., 31-32 b. l.). Kad tokie pavyzdžiai faktiÅ¡kai buvo paimti ir pateikti tyrimui, patvirtina daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, užduotis atlikti objektų tyrimÄ ir specialisto iÅ¡vada (1 t., 41, 42-43, 46-47 b. l.).
Daryti prielaidÄ , kad byloje buvo tirtas kito asmens (ne V. V.) panagių turinys, kuriame taip pat rasti V. B. biologiniai pÄdsakai, kolegija neturi jokio pagrindo.PažymÄtina ir tai, kad tyrÄjai iki 2007 m. gruodžio 6 d., 9-10 val., pilnai pakako laiko suraÅ¡yti trafaretinÄ užduotį atlikti objektų tyrimÄ ir jÄ pateikti specialistui. Specialistas apeliacinÄs instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad mirusiojo autopsija pradedama tik gavus tyrÄjų užduotį. TodÄl V. B. gynÄjo teiginiai apie užduoties ar tyrimo akto suraÅ¡ymÄ kitomis datomis neturi jokio realaus pagrindo.Tokiu bÅ«du, visos abejonÄs dÄl V.
V. nagų paÄmimo teisÄtumo, o tuo paÄiu specialisto iÅ¡vados (1 t., 52-53) patikimumo yra paÅ¡alintos. TodÄl pirmosios instancijos teismo sprendimas grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį Å¡iuo objektyvios kilmÄs įrodymu neprieÅ¡tarauja BPK 20 str. nuostatoms.Galima sutikti su V. B. ir jo gynÄjo teiginiais, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrindÄ V. B. kaltÄ, yra 2009 m. vasario 9 d. specialisto iÅ¡vada (1 t., 52-53 b. l.). Apeliaciniame skunde Å¡ios iÅ¡vados aiÅ¡kumas, iÅ¡samumas neginÄijamas.
TaÄiau aiÅ¡kindamas savo biologinių pÄdsakų pateikimo į nužudytojo panages aplinkybes, V. B. nurodÄ, kad jis serga žvyneline (psoriaze), todÄl Å¡ie pÄdsakai galÄjo bÅ«ti po jo pasisveikinimo su V. V. 2007 m. lapkriÄio 27 d. ApeliacinÄs instancijos teisme Å¡i apelianto nurodyta aplinkybÄ buvo tiriama. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paminÄta apelianto versija yra paneigta. Byloje iÅ¡ tiesų yra nustatyta, jog apeliantas 2007 m. lapkriÄio mÄnesį sirgo žvyneline. TaÄiau iÅ¡ byloje esanÄių (11 t., 63 b. l., 12 t., 63 b. l.) ir teismui pateiktų medicininių dokumentų ir gydytojos dermatologÄs E. N. paaiÅ¡kinimų seka, kad nurodytu laikotarpiu Å¡iuose dokumentuose neužfiksuotas ligos paÅ«mÄjimas, pasireiÅ¡kÄs atvirų žaizdų ant rankų kraujavimu.
IÅ¡ tiesų paminÄta gydytoja nepatvirtino ir nepaneigÄ biologinių pÄdsakų palikimo galimybÄs kito žmogaus panagÄse apelianto nurodytu bÅ«du, taÄiau kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad toks pÄdsakų palikimo bÅ«das (kai pasisveikinimo metu kontaktuojama dviejų asmenų rankų delnai) yra neįtikinamas, o, įvertinus papildomas aplinkybes, dar ir neįmanomas.Byloje nÄra jokių duomenų, kad V. B. ir V. V. nužudymo iÅ¡vakarÄse sveikinosi kitokiu bÅ«du nei priimta sveikintis Lietuvoje (pavyzdžiui, V.
V. braižant nagais kraujuojanÄias V. B. rankų ar kitų kÅ«no dalių žaizdas). Neįtikinamai atrodo ir ta aplinkybÄ, kad V. V. iki jo sužalojimo nesiplovÄ rankų ar jos nebuvo plaunamos ir dezinfekuojamos iki jo mirties 2007 m. gruodžio 5 d. gydymo įstaigoje. Taigi, netgi darant prielaidÄ , kad nedidelis kiekis V. B. biologinių pÄdsakų galÄjo pateikti po V. V. panagÄmis apelianto nurodytu bÅ«du, Å¡ie pÄdsakai per tokį laikÄ turÄjo pasiÅ¡alinti ar bÅ«ti paÅ¡alinti, taÄiau taip neatsitiko.
Å i aplinkybÄ leidžia pagrįstai manyti, jog po nužudytojo panagÄmis pateko pakankamai didelÄ biologinių pÄdsakų dalis, o tai savo ruožtu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad didesnis kiekis paminÄtų pÄdsakų po V. V. panagÄmis pateko Å¡iam ginantis nuo smurtaujanÄio V. B.. Padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ nereikalingos jokios ypatingos specialios žinios. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 str. ir 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pakankamai iÅ¡samiai aptarÄ jų patikimumÄ ir pagrįstai atmetÄ V.
B. parodymus.TaÄiau prokuroras yra teisus, savo apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 6 p. perkvalifikavo į BK 129 str. 1 d.IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytų motyvų seka, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog V. B. nukentÄjusįjį nužudÄ veikdamas netiesiogine tyÄia. Byloje nustatyta, kad V. V. sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 14 smÅ«gių. IÅ¡ visų sužalojimų tik atviri abiejų alkÅ«nkaulių ir blauzdos kaulų lūžimai, kurie komplikavosi blauzdų arterijų okliuzija, apatinių galÅ«nių iÅ¡emija, Cruch sindromu, kojų raumenų nekroze, bÅ«kle po abiejų kojų amputacijos, inkstų funkcijos nepakankamumu, yra priskiriami prie sunkių sveikatos sutrikdymų.
Toks sužalojimų pobÅ«dis, jų lokalizacija, mirties laikas neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad Å¡ie sužalojimai yra aiÅ¡kiai nesuderinami su gyvybe. Byloje taip pat nÄra jokių duomenų, kad V. B. matÄ V. V. kojų ar rankų atvirus lūžius, nes Å¡io kÅ«no dalys Å¡altu metu laiku buvo neabejotinai pridengtos rÅ«bais. Tokių aplinkybių visuma nepatvirtina prokuroro teiginių, kad ,,V. B. suprato, jog tokie jo veiksmai neiÅ¡vengiamai gali sukelti mirtį, o atsižvelgiant į tai, kad V.
V. padaryti akivaizdÅ«s sužalojimai (atviri blauzdikaulio abiejų alkÅ«nių lūžimai), ir siekÄ Å¡ių pasekmiųâ. Atkreiptinas apelianto dÄmesys į tai, kad jau aptarti skundo teiginiai apie tyÄios kryptingumÄ yra bÅ«dingi tiesioginÄs konkretizuotos tyÄios turiniui, nors skunde praÅ¡oma konstatuoti, kad V. B. veikÄ tiesiogine neapibrÄžta tyÄia. Esant tokiems prieÅ¡taringiems skundo reikalavimams sunkinti nuteistojo teisinÄ padÄtį ir nustatyti kitokį tyÄios turinį ir kryptingumÄ kolegija neturi juridinio pagrindo.TaÄiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikaltimas, numatytas BK 129 str. 2 d. 6 p. gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyÄia.
Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-174/2007 formuojamai teismų praktikai. Å ioje nutartyje nurodyta, kad nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti padaromas ir netiesiogine tyÄia, nes Å¡i aplinkybÄ rodo gyvybÄs atÄmimo bÅ«dÄ , o netiesioginÄ tyÄia atimti gyvybÄ reiÅ¡kia kaltininkų psichinį santykį su padariniais.Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pakankamai didelis sužalojimų skaiÄius (14), jų lokalizacija (įvairiose kÅ«no vietose), laiko tarpas, per kurį sužalotas ir kruvinas nukentÄjusysis buvo vežiojamas automobilyje (maždaug nuo 19 val. iki 21 val. 30 min.) bei smÅ«gių sudavimas kietu buku pailgos formos daiktu, turÄjusiu briaunÄ , į alkÅ«nių, blauzdų kaulus, suprantant, kad tokiais smÅ«giais gali bÅ«ti padaryti skausmingi kaulų lūžiai, rodo, kad pats gyvybÄs atÄmimo proceso pobÅ«dis buvo žiaurus ir kad V.
B. tai suvokÄ, t. y. suvokÄ, jog toks smurtavimo bÅ«das sukelia dideles fizines kanÄias.Taigi, prokuroro skundo argumentai Å¡iuo aspektu (dÄl nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo) yra pagrįsti. TodÄl nuosprendžio dalis dÄl V. B. nuteisimo pagal BK 129 str. 1 d. keistina dÄl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Jo nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 129 str. 2 d. 6 p.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad V.
B. turi bÅ«ti skiriama bausmÄ, didesnÄ už sankcijos vidurkį. Tokia bausmÄ skirtina ir pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str.     1 p., n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti.V. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 129 str. 2 d. 6 p. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam penkiolikos metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistojo V.
B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras BavÄjanas      TeisÄjai                                                                 Violeta RažinskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Linas Å iukÅ¡ta                   Â