Legislator Case Law & Legislation
edc5ea47-3ef5-4c7d-b3fc-06c7497f609b AI generated

edc5ea47-3ef5-4c7d-b3fc-06c7497f609b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number edc5ea47-3ef5-4c7d-b3fc-06c7497f609b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė          IeÅ¡kovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. jo iÅ¡duotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius bei panaikinti Å¡ių vekselių pagrindu Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notaro 2012 m. sausio 10 d. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us Nr. RK-64 ir Nr. RK-65.

Legislator headnote

AI generated

edc5ea47-3ef5-4c7d-b3fc-06c7497f609b · Lietuvos apeliacinis teismas: Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ių sandorių tariamumo. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog ieÅ¡kovas vekselius ginčijo jau pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras. Teismo vertinimu, kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų – ir iÅ¡raÅ¡ydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1251/2013                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4; 21.4.1.5;                                                                                121.18(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ (Å¡iuo metu bankrutuojanti) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1986-601/2012 pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Tinklai“ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė          IeÅ¡kovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. jo iÅ¡duotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius bei panaikinti Å¡ių vekselių pagrindu Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notaro 2012 m. sausio 10 d. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us Nr. RK-64 ir Nr. RK-65.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2011 m. kovo 12 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 20110312 VT/VIT, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas įsipareigojo priimti prekes ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovui dėl finansinių sunkumų laiku neatsiskaičius už parduotas prekes, siekiant užtikrinti ir supaprastinti įsipareigojimų atsakovui įvykdymÄ , įsiskolinimo sumos (950 867,57 Lt) dydžiui ieÅ¡kovas iÅ¡davė neprotestuotinus paprastuosius vekselius: 2011 m. lapkričio 8 d.

– dėl 525 442,50 Lt sumos ir 2011 m. gruodžio 1 d. – dėl 425 424,07 Lt sumos. 2012 m. sausio 3 d. Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ prie sutarties, kuriame buvo užfiksuotas susidariusio įsiskolinimo dydis – 950 867,57 Lt skolos ir 84 561,98 Lt delspinigių, numatyti įsiskolinimo grÄ Å¾inimo terminai bei palÅ«kanos, mokėtinos už nustatytu laiku negrÄ Å¾intÄ skolÄ . 2012 m. sausio 5 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, o 2012 m. vasario 21 d. iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.

Atsakovas 2012 m. balandžio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl jo įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nurodydamas reikalavimo sumÄ â€“ 1 982 185,42 Lt, t. y. į kreditorinio reikalavimo sudėtį atsakovas papildomai įtraukė ir sumas pagal iÅ¡duotus vekselius. IeÅ¡kovas akcentavo, jog atsakovas vekseliuose įraÅ¡ytas sumas nepagrįstai nurodė kaip ieÅ¡kovo skolas (tokiu bÅ«du reikalaudamas dvigubo apmokėjimo), nes iÅ¡duotais ir ginčijamais vekseliais nebuvo siekiama sukurti naujos prievolės, tai buvo tik įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimo priemonė.

Ginčijami vekseliai buvo pasiraÅ¡yti reikalaujant atsakovui, jie atsirado iÅ¡ jau galiojančio teisinio santykio – sutarties. IeÅ¡kovo vertinimu, vekseliai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais remiantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 19 straipsnio pagrindu, nes atsakovas tyčia veikė ieÅ¡kovo nenaudai, reikalaudamas skolos ir pagal sutartį, ir pagal vekselius, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio pagrindu, nes ieÅ¡kovas nesiekė sukurti naujos prievolės, o vekselius iÅ¡rašė tik siekdamas užtikrinti skolos grÄ Å¾inimÄ pagal sutartį.        Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl dvigubo apmokėjimo reikalavimo yra nepagrįstos, kadangi ieÅ¡kovui vis žadant ir neatsiskaitant su atsakovu bei susidarius labai dideliam įsiskolinimui, ieÅ¡kovas pasiÅ«lė pasiraÅ¡ant vekselius sumokėti netesybas, kurios bÅ«tų mokamos tuo atveju, jei skola nebÅ«tų grÄ Å¾inta arba nebÅ«tų pateikta užtikrinimo priemonių. Atsakovui nesumokėjus skolos ir suėjus vekselių apmokėjimo terminams, Å¡alys 2012 m. sausio 3 d. sudarė susitarimÄ , pagal kurį ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti skolÄ iki 2012 m. balandžio 30 d. ir įsipareigojo hipoteka užtikrinti piniginių prievolių įvykdymÄ .

Tačiau, nepaisant intensyvių derybų su ieÅ¡kovu dėl skolų grÄ Å¾inimo tiek 2011 m. pabaigoje, tiek 2012 m. pradžioje, paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas dar 2011 metais rengė restruktÅ«rizavimo plano metmenis, o netrukus po susitarimo sudarymo, t. y. 2012 m. sausio 5 d. (po dviejų dienų nuo susitarimo) buvo gautas praneÅ¡imas, jog ieÅ¡kovas kreipiasi į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai rodo jo nesÄ Å¾iningumÄ atsakovo atžvilgiu, gi atsakovas buvo sÄ Å¾iningas, bendradarbiavo su ieÅ¡kovu.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas, įgydamas vekselius, buvo nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovo niekas nevertė pasiraÅ¡yti vekselių, jis suprato, kad vekseliai bus pateikti apmokėti, jeigu skola nebus padengta, t. y. vekselių iÅ¡davimas atitiko tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo valiÄ .  II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.            Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibÅ«dintÄ vekselio teisinę reikÅ¡mę ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, jog vekseliai buvo iÅ¡duoti siekiant užtikrinti skolos pagal sutartį grÄ Å¾inimÄ , sprendė, kad net ir laikant įrodyta aplinkybę, jog vekseliai atliko prievolės pagal sutartį užtikrinimo funkcijÄ , nebÅ«tų pagrindo pripažinti vekselius negaliojančiais, nes tokiu bÅ«du prievolę pagal sutartį pakeistų prievolė pagal vekselius, t. y. iÅ¡nyktų prievolė pagal sutartį, o atsirastų abstrakti prievolė pagal vekselius, kuriÄ privalu vykdyti.

Teismas pažymėjo, jog Å¡alių susitarimo sudarymas suėjus vekselių apmokėjimo terminui tik patvirtina ieÅ¡kovo skolos nesumokėjimÄ , tačiau neturi įtakos vekselių galiojimui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo vieÅ¡Ä patikimumÄ , specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotÄ vekselio davėjo galimybę reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui. Teismas akcentavo aplinkybę, jog skolininkas pagal vekselį gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumo, įgyjant vekselį.

Teismas pažymėjo, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Todėl ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčo vekselius.

Teismas laikė neįrodyta aplinkybę, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes paprašė patvirtinti finansinį reikalavimÄ ir dėl pagal sutartį atsiradusios skolos, ir pagal vekselius, t. y. sudvigubino tÄ pačiÄ skolÄ .         Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kinio argumentus dėl vekselių tariamumo,   pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pripažįsta, jog vekselius iÅ¡davė laisva valia, pats juos iÅ¡rašė, o vekselių gavėjas, suėjus vekselių apmokėjimo terminui, juos pateikė vykdyti, t. y. iÅ¡ esmės sandorį įgyvendino.

Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ių sandorių tariamumo. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog ieÅ¡kovas vekselius ginčijo jau pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras. Teismo vertinimu, kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų – ir iÅ¡raÅ¡ydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo.

Todėl aplinkybės, kad vekselį iÅ¡davęs asmuo galbÅ«t klydo dėl vekselio iÅ¡raÅ¡ymo teisinių padarinių, teismų praktikoje nėra laikomas Ä®PVÄ® 19 straipsnio normos dispozicijos reikalaujama aplinkybe. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai           Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovo iÅ¡duotus vekselius bei panaikinti Kauno miesto 16-ojo notaro biuro 2012 m. sausio 10 d. iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us Nr. RK-64 ir RK-65.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir suabsoliutino vekselio vieÅ¡o patikimumo savybę, nevertindamas jo negaliojimo pagrindų. Vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė galioja tik sÄ Å¾iningo Å¡io vertybinio popieriaus turėtojo atžvilgiu. Pirmajam vekselio įgijėjui vekselio patikimumo taisyklė negalioja visa apimtimi: pirmajam vekselio įgijėjui vekselio davėjas gali pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais.

Teismas nevertino aplinkybės, jog vekselių iÅ¡davimo tikslas buvo tik palengvinti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog iÅ¡duodant vekselius Å¡alių tikslas buvo ne prisiimti naujus įsipareigojimus, nes jiems nebuvo jokio pagrindo, o papildomai užtikrinti ir supaprastinti susidariusio įsiskolinimo pagal sutartį grÄ Å¾inimÄ .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti vekselio turėtojui prieÅ¡taravimų, grindžiamų skolininko ir vekselio turėtojo asmeniniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju teismas nevertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovas, iÅ¡duodamas vekselius, naujos prievolės nesukÅ«rė. Atsakovas, praÅ¡ydamas dvigubo apmokėjimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl vekseliai pripažintini negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino, kad ginčijamais vekseliais neva buvo kompensuoti atsakovo nuostoliai, atsiradę dėl skolos pagal sutartį savalaikio nesumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino po vekselių iÅ¡raÅ¡ymo sudaryto Å¡alių susitarimo, kuriame užfiksuotas įsiskolinimo dydis ir nuostoliai – nuo prievolės įvykdymo termino priklausančios (kintamosios) palÅ«kanos.

Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pripažino, jog laiku grÄ Å¾inus skolÄ pagal sutartį vekseliai ieÅ¡kovui bÅ«tų grÄ Å¾inti.            IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog byloje sprendžiamas ginčas yra sudėtingas, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, byloje keliami sudėtingos teisinės analizės reikalaujantys klausimai.

IeÅ¡kovo manymu, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, bus sudaryta galimybė tinkamai iÅ¡klausyti Å¡alis, bus iÅ¡tirti visi byloje esantys įrodymai, turintys esminės reikÅ¡mės nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus.              Atsakovas UAB „ViaCon Tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė buvęs sÄ Å¾iningas, vekselius priėmė teisėtai.

IeÅ¡kovas nuo 2011 metų rudens žadėjo užtikrinti skolos grÄ Å¾inimÄ , tačiau dėl įvairių priežasčių įkeisti turtÄ buvo delsiama ir galiausiai skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonės nebuvo pateiktos. Negalint įkeisti turto, tačiau siekiant užtikrinti skolos grÄ Å¾inimÄ , ieÅ¡kovas pasiÅ«lė sumokėti netesybas, kurios bÅ«tų mokamos tuo atveju, jeigu skola nebÅ«tų grÄ Å¾inta arba nebÅ«tų pateikta užtikrinimo priemonių. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovo argumentai nepagrįsti, kadangi vekselis neatlieka prievolės užtikrinimo.

IeÅ¡kovui iÅ¡kėlus restruktÅ«rizavimo bylÄ , atsakovas neturi pirmumo kitų kreditorių atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo vekselio abstraktumo savybę, jog tokiu bÅ«du yra sukuriama savarankiÅ¡ka prievolė. Atsakovas nurodė, jog vekselių iÅ¡raÅ¡ymo metu nesÄ Å¾iningas buvo tik ieÅ¡kovas, kuris iÅ¡viliojo prekių už 1 milijonÄ litų, tačiau visiÅ¡kai nevykdė atsiskaitymų. Atsakovas svarbia laikė aplinkybę, jog ieÅ¡kovas vekselius iÅ¡davė laisva valia ir niekieno neverčiamas.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka             IeÅ¡kovas (apeliantas) UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliantas nurodė, jog byloje analizuojamos sudėtingos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl bÅ«tina atskleisti ginčo esmę. Apelianto manymu, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, bus sudaryta galimybė Å¡alims bÅ«ti iÅ¡klausytoms, iÅ¡tirti visi byloje esantys įrodymai, turintys esminės reikÅ¡mės nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikÅ¡to praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kios, nesutariama dėl Ä®PVÄ® nuostatų, reglamentuojančių vekselio iÅ¡davimÄ ir ginčijamÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Kolegija pažymi, jog Å¡alių pozicijos grindžiamos raÅ¡ytiniais įrodymais, jos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, Å¡alys, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiÅ¡kinimus žodžiu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto nurodyta priežastis – sudėtinga faktinių ir teisinių aplinkybių analizė, nėra pakankamas pagrindas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto praÅ¡ymÄ atmeta. Dėl vekselio prigimties ir teisinių savybių IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ir atsakovas UAB „ViaCon Tinklai“ 2011 m. kovo 12 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 20110312 VT/VIT (toliau – pirkimo - pardavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas – priimti prekes ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sÄ lygomis (b. l. 12-15).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovui laiku neatsiskaičius už parduotas prekes, ieÅ¡kovas 2011 m. lapkričio 8 d. atsakovui iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį dėl 525 442,50 Lt sumos, o 2011 m. gruodžio 1 d. iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį dėl 425 425,07 Lt sumos (toliau – ginčijami vekseliai) (b. l. 8-9). 2012 m. sausio 3 d. Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ prie 2011 m. kovo 12 d. pirkimo - pardavimo sutarties (toliau - papildomas susitarimas), kuriame buvo užfiksuotas susidariusio įsiskolinimo dydis – 950 867,57 Lt skola ir 84 561,98 Lt delspinigiai, numatyti įsiskolinimo grÄ Å¾inimo terminai, taip pat palÅ«kanos, mokėtinos už nustatytu laiku negrÄ Å¾intÄ skolÄ , bei nurodytos ieÅ¡kovo prievolės pagal pirkimo - pardavimo sutartį užtikrinimo priemonės (b. l. 16-17).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovas papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų (pateikti prievolės užtikrinimo priemones bei sumokėti skolÄ ) neįvykdė. Nurodytų vekselių pagrindu 2012 m. sausio 10 d. Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarė iÅ¡davė atsakovui vykdomuosius įraÅ¡us Nr. RK–64 ir RK–65 (b. l. 10-11). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi ieÅ¡kovui iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla (b. l. 18-23). Atsakovas 2012 m. balandžio 11 d.

RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ administratoriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nurodydamas reikalavimo sumÄ â€“ 1 982 185,42 Lt, t. y. į kreditorinio reikalavimo sumÄ atsakovas įtraukė įsiskolinimÄ pagal pirkimo - pardavimo sutartį ir ginčijamuose vekseliuose nurodytas sumas (b. l. 24-25). IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas (apeliantas) prašė pripažinti negaliojančiais atsakovui iÅ¡duotus vekselius bei panaikinti vykdomuosius įraÅ¡us. IeÅ¡kovas teigė, jog pasiraÅ¡ydamas vekselius veikė atsakovo įtakoje, vekseliais siekdamas tik užtikrinti įsipareigojimų dėl skolos grÄ Å¾inimo įvykdymÄ .

             Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog papildomo susitarimo sudarymas neturi įtakos ginčijamų vekselių galiojimui. Pirmosios instancijos teismas akcentavo ribotas vekselio davėjo galimybes reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio turėtojui. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas (apeliantas) neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo bei tyčinių veiksmų apelianto nenaudai vekselių gavimo metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijami vekseliai atitiko apelianto valiÄ ir todėl nebuvo tariami sandoriai.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nurodė, jog teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, suabsoliutino vekselio vieÅ¡o patikimumo savybę, nevertindamas jo negaliojimo pagrindų. Pasak apelianto, pirmajam vekselio įgijėjui vekselio patikimumo taisyklė negalioja visa apimtimi: pirmajam vekselio įgijėjui vekselio davėjas gali pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Atsakovas, praÅ¡ydamas dvigubo apmokėjimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl vekseliai pripažintini negaliojančiais.

Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčijamais vekseliais neva buvo kompensuoti atsakovo nuostoliai, atsiradę dėl skolos pagal sutartį savalaikio nesumokėjimo. Teismas nevertino papildomo susitarimo bei ikiteisminio tyrimo duomenų. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme vekselis, bÅ«damas vertybiniu popieriumi, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalis).

Paprastuoju vekseliu jo davėjas įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui jame nurodytÄ sumÄ (CK 1.105 straipsnio 3, 4 dalys, Ä®PVÄ® 2 straipsnio 3, 4 punktai). IÅ¡ įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sÄ vokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besÄ lygiÅ¡ka mokėjimo pareiga ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantas pagrįstai nurodė, jog vekselis turi vieÅ¡o patikimumo savybę, kuri reiÅ¡kia tai, kad sÄ Å¾iningas Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas Å¡iame dokumente iÅ¡reikÅ¡tos teisės subjektas.

Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo Å¡iam vertybiniam popieriui iÅ¡duoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trÅ«kumus, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas. Taigi vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė lemia tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Ä®statymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio. Prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiÅ¡ka, t. y. jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iÅ¡ Å¡ios prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias vekselio savybes, nurodė, jog vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad Å¡i prievolė nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su vekselio iÅ¡davimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Å i abstrakti prievolė atsiranda iÅ¡raÅ¡ius vekselį. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas – abstraktus vienaÅ¡alis sandoris. Dėl Å¡io abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali bÅ«ti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad vekselis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).Teisėjų kolegija pažymi, jog vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje.

Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ : vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besÄ lygiÅ¡kumas suteikia kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta. Taigi plačiÄ ja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iÅ¡ kurio kilusių santykių pagrindu buvo iÅ¡duotas vekselis, užtikrinimo funkcijÄ dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Tačiau, atlikdamas nurodytÄ užtikrinimo funkcijÄ , vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, iÅ¡raÅ¡ius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali bÅ«ti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas pirmiau nurodytÄ kasacinę praktikÄ , pažymėjo, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra iÅ¡vardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK Å¡eÅ¡tosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja Å¡ių priemonių taikymo tvarkÄ , tačiau nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali bÅ«ti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Pažymėtina, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, kad vekseliai gali bÅ«ti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ ). Pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę priimti vekselius iÅ¡ kredito gavėjo ir kitų asmenų, siekdamas užtikrinti, jog vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį bus įvykdyti. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobÅ«dį gali bÅ«ti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iÅ¡ sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo iÅ¡duotas, įvykdymÄ , tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali bÅ«ti sutapatinama su CK Å¡eÅ¡tosios knygos penktajame skyriuje iÅ¡vardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos Å¡io skyriaus normos, nes tiek jo iÅ¡davimÄ , tiek jame nurodytos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reglamentuoja atskiras Ä®PVÄ®, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iÅ¡ teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo iÅ¡duotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieÅ¡tarauja Å¡iuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui.

Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Å iame kontekste teisėjų kolegija reiÅ¡kia įsitikinimÄ , jog apeliantas pagrįstai nurodo, kad ginčijami vekseliai nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti naudojami kaip prievolės pagal pirkimo - pardavimo sutartį užtikrinimo priemonė.

Aptarta vekselio teisinių savybių analizė nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčijamų vekselių iÅ¡raÅ¡ymu buvo panaikinta apelianto prievolė pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kurios dydis, be kita ko, nurodytas ir po ginčijamų vekselių iÅ¡davimo sudarytame Å¡alių papildomame susitarime. Taigi nagrinėjamu atveju byloje susiklostė teisėta situacija, kuomet atsakovas įgijo teisę savo reikalavimÄ patenkinti tiek pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, tiek pasinaudodamas ginčijamų vekselių, kaip vertybinių popierių, teikiamais privalumais.

Nors Å¡alių (apelianto ir atsakovo) pozicijos dėl ginčijamų vekselių iÅ¡davimo tikslo iÅ¡ esmės skiriasi, apeliantui teigiant, esÄ vekseliais buvo palengvinta įsiskolinimo pagal pirkimo - pardavimo sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ra, o atsakovui teigiant, kad vekseliais buvo įtvirtinta apelianto pareiga mokėti netesybas, visgi konstatuotina, jog vekseliai buvo iÅ¡duoti bÅ«tent pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu vekselių pagrindu sukurtos prievolės abstraktumo savybė nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia savarankiÅ¡kÄ abiejų prievolių (tiek pagal sutartį, tiek pagal ginčijamus vekselius) galiojimÄ .

Apelianto keliama Å¡ių prievolių dvigubinimo (kuomet atsakovas siekia reikalavimų patenkinimo vienu metu ir pagal sutartį, ir pagal vekselius) problema neturi įtakos ginčijamų vekselių galiojimui jį iÅ¡davusio asmens valios (ne) buvimo prasme bei apelianto nurodytų aplinkybių kontekste. Toks apelianto keliamas klausimas analizuojamas kitoje Å¡ios nutarties dalyje. Dėl apelianto teisės ginčyti vekselius Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, pirmosios instancijos teismo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantas vekselius ginčija kaip sandorius, sudarytus dėl apelianto valios ydingumo, teigdamas, kad vekseliai yra tariami sandoriai (sudaryti nesiekiant sukurti teisinių pasekmių – naujos prievolės), kad atsakovas jau vekselių įgijimo metu ketino jais pasinaudoti nesÄ Å¾iningai, pareikÅ¡damas padidintÄ (dvigubÄ ) finansinį reikalavimÄ .

Minėta, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, vieÅ¡o patikimumo savybė, kuriÄ užtikrina griežti vekselio formalumo ir jame įtvirtintos prievolės abstraktumo reikalavimai, lemia tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas teisėtu jo savininku ir Å¡iame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Dėl to įsipareigojęs pagal vekselį asmuo neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įraÅ¡ytÄ sumÄ , remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo Å¡iam vertybiniam popieriui iÅ¡duoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas šį vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trÅ«kumus, t. y. buvo nesÄ Å¾iningas įgijėjas.

Taigi vekselio vieÅ¡o patikimumo taisyklė galioja tik sÄ Å¾iningiems vekselio turėtojams, kÄ ir akcentavo pirmosios instancijos teismas.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėtoje 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, iÅ¡aiÅ¡kino, jog pirmajam vekselio įgijėjui vekselio vieÅ¡o patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais.

Vis dėlto tokiÄ vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais.

Nagrinėjamu atveju apeliantas yra ginčijamų vekselių davėjas, o atsakovas – pirmasis (vienintelis) šių vekselių turėtojas, todėl apeliantas pagrįstai nurodo turįs teisę reikšti prieštaravimus, grindžiamus tiek šių vertybinių popierių formos trūkumais, tiek asmeniniais jo ir atsakovo (vekselių turėtojo) santykiais. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino vekselio viešo patikimumo ir jo pagrindu atsiradusios prievolės abstraktumo savybes.

Nors pirmosios instancijos teismas ir akcentavo ribotas apelianto galimybes reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus vekselio įgijėjui, tačiau kaip matyti iÅ¡ skundžiamojo sprendimo motyvų, visgi apelianto subjektinė teisė reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, grindžiamus ir Å¡alių asmeniniais santykiais, nebuvo apribota, kadangi pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, vertino ginčijamų sandorių teisėtumÄ juos iÅ¡davusio asmens valios ydingumo kontekste: vertino tiek ieÅ¡kinio argumentus dėl galimo atsakovo nesÄ Å¾iningumo įgyjant ginčijamus vekselius, tiek vertindamas aplinkybę, ar ginčijami vekseliai turi tariamųjų sandorių požymių.

          Kaip minėta, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apeliantas laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ginčijamais vekseliais nesiekė sukurti naujos prievolės, o siekė užtikrinti esamos prievolės pagal pirkimo - pardavimo sutartį įvykdymÄ , t. y. palengvinti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , suteikiant atsakovui galimybę iÅ¡vengti bylinėjimosi dėl įsiskolinimo pagal tÄ sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimo. Apelianto vertinimu, atsakovas jau ginčijamų vekselių įgijimo metu vekselius vertino kaip savarankiÅ¡kÄ prievolę sukursiančius sandorius.

Tokius atsakovo veiksmus apeliantas laiko nesÄ Å¾iningais.           Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-418/2008; 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarbia laikė aplinkybę, jog apeliantas ginčijamus vekselius iÅ¡rašė ir atsakovui iÅ¡davė laisva valia. Kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrindė teiginių, esÄ jis veikė atsakovui reikalaujant iÅ¡duoti ginčijamus vekselius (CPK 178 straipsnis). Kolegija sprendžia, jog apelianto nurodytos vekselių iÅ¡davimo aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad vekseliai buvo iÅ¡duoti dėl akių ir realiai nesukÅ«rė Å¡alims teisių ir pareigų (teisinių padarinių).

Pažymėtina, jog pats apeliantas, nuosekliai dėstydamas ginčijamų vekselių iÅ¡davimo aplinkybes, pripažino, kad vekseliai atsakovui buvo iÅ¡duoti siekiant užtikrinti prievolės pagal pirkimo - pardavimo sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ â€“ palengvinti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Akivaizdu, jog ginčijamų vekselių iÅ¡davimas atitiko tikruosius apelianto ketinimus – užtikrinti prievolės pagal pirkimo - pardavimo sutartį įvykdymÄ , palengvinant galimÄ Ä¯siskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Ankstesnėje nutarties dalyje iÅ¡analizavus vekselio savybes bendrÄ ja prasme, spręstina, kad apelianto lÅ«kesčiai, jog sukÅ«rus naujÄ prievolę pagal vekselius, prievolė pagal pirkimo - pardavimo sutartį iÅ¡nyks, laikytini nepagrįstais.

Spręstina, jog ginčijami vekseliai sukÅ«rė realias teisines pasekmes, kurių apeliantas ir siekė. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentÄ , jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl akių. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija iÅ¡reiÅ¡kia pritarimÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai dėl apelianto valios ydingumo nebuvimo ginčijamų vekselių iÅ¡davimo metu. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi tarp Å¡alių kilusio ginčo mastÄ , įžvelgia bÅ«tinybę akcentuoti kitÄ svarbiÄ aplinkybę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011 suformuota praktika, akcentavo vekselių ginčijimo momentÄ , teigdamas, jog tuo atveju, jeigu vekselio iÅ¡raÅ¡ymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡ karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada Å¡is bus perduotas pagal indosamentÄ . Nagrinėjamu atveju apeliantas vekselius pradėjo ginčyti jau pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras.

Akivaizdu, jog Å¡alių ginÄÄ sÄ lygojo ne pats ginčijamų vekselių iÅ¡raÅ¡ymas ir iÅ¡davimas, o jų pateikimas vykdyti ir, kaip nurodo apeliantas, reikalavimo dvigubinimas, pateikiant finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovo restruktÅ«rizavimo bylos administratoriui. Taigi apelianto įrodinėjamos aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, turėtų bÅ«ti vertinamos kaip galimas atsakovo nesÄ Å¾iningumas, buvęs ne ginčijamų vekselių iÅ¡raÅ¡ymo, o jų pateikimo vykdyti kartu su reikalavimo pareiÅ¡kimu pagal pirkimo - pardavimo sutartį momentu, kitaip tariant, pareiÅ¡kiant apeliantui dvigubÄ (dvigubai padidintu mastu) reikalavimÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas, grįsdamas atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , nepagrįstai Å¡ias dvi atskiras sandorių stadijas tarpusavyje susiejo. Teisėjų kolegija akcentuoja aplinkybę, jog vekselis yra vienaÅ¡alis sandoris, kurio iÅ¡raÅ¡ymas iÅ¡ esmės priklauso nuo vekselio davėjo (nagrinėjamu atveju – apelianto) valios. Tuo tarpu veiksmai pateikiant vekselį vykdyti priklauso iÅ¡imtinai nuo vekselio turėtojo (nagrinėjamu atveju – atsakovo) valios. Todėl aplinkybės, įrodinėtinos tiek vekselio iÅ¡davimo, tiek jo pateikimo vykdyti etapuose esmingai skiriasi.

Be to, skiriasi Å¡ių aplinkybių įtaka ginčijamo sandorio galiojimui, kadangi vekselio galiojimui vekselio davėjo valios ydingumo prasme neturi įtakos nesÄ Å¾iningi vekselio turėtojo veiksmai nepagrįstai pateikiant vekselį vykdyti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, esant akivaizdiems įrodinėtinų aplinkybių skirtumams, nagrinėjamu atveju Å¡alių veiksmai, atsižvelgiant į prievolės stadijÄ , turi bÅ«ti vertinami izoliuotai. Ankstesnėje nutarties dalyje teisėjų kolegija, vertindama vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybes (vieÅ¡o patikimumo savybę, vekseliu sukuriamos (naujos) prievolės abstraktumo savybę), sprendė, jog vekseliu sukuriama visiÅ¡kai nauja prievolė, kurios sukÅ«rimas savaime nepanaikina ir nepaneigia ankstesnės prievolės (pvz., pagal sutartį).

Todėl ankstesnėje nutarties dalyje padarius iÅ¡vadÄ , jog ginčijami vekseliai nebuvo ydingi apelianto valios prasme, gali bÅ«ti vertinami tik tie atsakovo veiksmai, kuriais jis, apelianto teigimu, siekia reikalavimo masto dvigubinimo. Ä® bylÄ pateikti duomenys: Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas (b. l. 36-45), pareiÅ¡kimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 47-51) ir apelianto įsiskolinimÄ pagal pirkimo - pardavimo sutartį bei pagal vekselius sudarančių sumų aritmetinis atitikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro prielaidas pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog atsakovas nepagrįstai galėjo reikalauti dvigubai padidinto finansinio reikalavimo patenkinimo kartu ir pagal vekselius, ir pagal pirkimo - pardavimo sutartį.

Visgi, nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡to reikalavimo ribas. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio dalyko, apeliantas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais ginčijamus vekselius dėl vekselio davėjo valios ydingumo ginčijamų vekselių iÅ¡davimo momentu. Tuo tarpu atsakovo veiksmų reikalaujant to paties piniginio reikalavimo patenkinimo (apelianto teigimu) tiek pagal pirkimo - pardavimo sutartį, tiek ir pagal ginčijamus vekselius, vertinimas reikÅ¡tų ieÅ¡kinio dalyko ribų peržengimÄ .

Tokiu bÅ«du jau turėtų bÅ«ti vertinamas ne ieÅ¡kovo valios ydingumas, buvęs ginčijamų vekselių iÅ¡raÅ¡ymo metu, ko ir prašė ieÅ¡kovas, o atsakovo kreditorinio reikalavimo pagal ginčijamus vekselius pareiÅ¡kimo pagrįstumas, ko nagrinėjamu atveju nė viena Å¡alis tiesiogiai (ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma) nereikalavo. Kolegijos įsitikinimu, galimas atsakovo veiksmų neteisėtumas ir nesÄ Å¾iningumas, reikalaujant pagal tÄ pačiÄ skolinę prievolę sumokėti ir pirkimo - pardavimo sutarties, ir vekselių pagrindu, yra už ieÅ¡kinio ribų ir nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, ar pagrįstai apelianto restruktÅ«rizavimo byloje atsakovas pareiÅ¡kė tokio dydžio finansinį reikalavimÄ , kurį gali sudaryti į atskiras reikalavimo dalis iÅ¡skirtos skolininko prievolės pagal pirkimo - pardavimo sutartį ir pagal ginčijamus vekselius. Ankstesnėje nutarties dalyje teisėjų kolegija minėjo, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, abstrakti prievolė yra savarankiÅ¡ka, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu.

Tai reiÅ¡kia, kad sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad atsakovas, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiÅ¡kė reikalavimus ieÅ¡kovui, kaip vekselių davėjui ir kaip skolininkui pagal pirkimo - pardavimo sutartį, nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais. Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota įsiskolinimo dydžio prasme, todėl iÅ¡ už prievolės įvykdymÄ atsakingų asmenų (vieno ar kelių) jis gali reikalauti tik tiek, kiek iÅ¡ sandorio kilusi jo teisė yra pažeista.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tuo atveju, kai vekselio turėtojas (atsakovas) piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu), kaip teigia apeliantas, ir tuo pažeidžia vekselio davėjo (apelianto) teises, Å¡is turi galimybę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka ir bÅ«dais (CK 1.138 str., CPK 5 straipsnis).            Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).           Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų         Atsakovas UAB „ViaCon Tinklai“ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 1 299,98 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose bei ataskaitose apie suteiktas teisines paslaugas nurodoma, kad iÅ¡laidas sudarė informacijos, reikalingos atsiliepimui parengti rinkimas, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas ir iÅ¡siuntimas, bylos eigos stebėjimas.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl iÅ¡laidų atsakovui atlyginimo dydžio, įvertina nurodytų teisinių paslaugų rūšį, taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktas rekomendacijas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog atsakovÄ apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas, atstovavęs jam ir pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog bÅ«tų teisinga ir protinga atsakovui UAB „ViaCon Tinklai“ iÅ¡ apelianto priteisti 800 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) UAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ atsakovui UAB „ViaCon Tinklai“ 800 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                    Alė Bukavinienė                                                                                                                                   Marytė Mitkuvienė                                                                                                                                                           Gintaras Pečiulis