2013-10-02 Nr. AB-5738-3-65-3-00083-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-729/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00083-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašė: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bendrai priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl trukdymų jam praktikuoti religiją, atlyginimą; 2) iš Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl netinkamos sveikatos priežiūros, atlyginimą; 3) iš Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, atlyginimą; 4) iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl jo neteisėto laikymo netinkamomis sąlygomis, atlyginimą bei 10 000Lt neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė panaudojus prieš jį jėgą bei neužtikrinus sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, atlyginimą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų, kuriais buvo prašoma iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimų Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, buvo atsisakyta priimti. Ši nutarties dalis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 23 d.

Taip pat Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2013 m. gegužės 31 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo nurodytus kitos skundo dalies trūkumus ir teismui vieningu procesiniu dokumentu pateikti įskaitomą bei atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 23, 24 straipsnių reikalavimus skundą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundo likusį dalis bus laikoma nepaduotu ir skundas nutartimi grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

Nutartyje teismas pabrėžė, jog iš skundo neaišku, kokie konkretūs atsakovo veiksmai ar neveikimas, susiję su pareiškėjo sveikatos priežiūra, pareiškėjo manymu, yra neteisėti, kada jie buvo vykdomi arba kada nebuvo veikiama pagal teisės aktų reikalavimus, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai arba neveikimas, ar jais buvo pažeistos atsakovo(-ų) veiklą reglamentuojančios teisės normos bei kaip šie pažeidimai pasireiškė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde teigdamas, jog jis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo neteisėtai prievarta laikomas ir jo laikymo sąlygos netinkamos, skunde nenurodė konkrečių laikotarpių bei konkrečių, jo manymu, atsakovo padarytų pažeidimų, nenurodė kaip pagal teisės aktus turėjo veikti atsakovas. Teismas pabrėžė, jog dauguma pareiškėjo skunde nurodytų teiginių nėra patvirtinami konkrečiais faktais, yra abstraktūs, todėl nėra galimybės nustatyti pareikštų reikalavimų nagrinėjimo apimties ir ribų. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pagrįsdamas suformuluotus reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas turi nurodyti, kaip atsakovas veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, taip pat, ar būtent toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą, kad būtų visiškai aišku, iš ko pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, o taip pat pareiškėjas privalo pateikti prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą bei jos sumos dydį pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 24 straipsnio 1 dalis).

Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas teismui pateikė 2013 m. gegužės 29 d. skundą, kuriame atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir iš atsakovo prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala dėl jo neteisėto laikymo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki skundo pateikimo, kur yra neužtikrinamos religinių apeigų atlikimas, neteikiamos įvairios gydymo paslaugos arba jos teikiamos netinkamai, neteikiamos socialinės ir reabilitavimo paslaugos, yra per mažas pasivaikščiojimo kiemelis, o nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2013 m. kovo mėnesio pareiškėjas į pasivaikščiojimus nebuvo išvedamas, nes kiemelis buvo remontuojamas. Teigė, kad jis yra neteisėtai perkeltas ir laikomas Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, kur laikymo sąlygos yra blogos, nes kamerose nėra šviesos, jos yra rūsyje ir pan.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, konstatavęs, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino.

Teismas nustatė, kad naujai pateiktame skunde pareiškėjo nurodomi atsakovo veiksmai (neveikimas), iš kurių jis kildina neturtinės žalos jam padarymą, išliko abstraktaus pobūdžio, žalos padarymo aplinkybės iš esmės nėra konkretizuojamos, iš skundo (išskyrus duomenis dėl pasivaikščiojimų nesuteikimo) negalima nustatyti konkrečių faktų, veikimo ar neveikimo datų, t. y., identifikuoti kilusį ginčą.

Teismas pažymėjo, kad nenurodydamas skunde teismo reikalaujamų konkrečių aplinkybių ir faktų, neapibrėždamas neteisėto, pareiškėjo manymu, atsakovo veikimo ar neveikimo laike, pareiškėjas įgyja galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nes kituose savo skunduose vėl nurodo analogiškas žalos padarymo aplinkybes, žalą kildindamas iš abstrakčių, nei laike, nei konkrečiais faktais neapibrėžtos, todėl iš dalies tapataus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veikimo ar neveikimo tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki šiol): t. y. iš teisių atlikinėti ir dalyvauti religinėse apeigose, gauti sveikatos priežiūros paslaugas varžymo, pasivaikščiojimų ribojimo, laikymo areštinėje ir pan. Kituose skunduose pareiškėjas naujai reikalauja atlyginti žalą, nors jos atsiradimą grindžia panašiomis, abstrakčiomis aplinkybėmis, neleidžiančiomis identifikuoti ginčų skirtumų ar jų tapatumo (pvz., pareiškėjo šiame skunde nurodytos aplinkybės iš dalies sutampa su Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. I-109-739/2013 pareikšto patikslinto pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo aplinkybėmis, Nr. I-253-739/2013 patikslinto skundo aplinkybėmis, susijusiomis su pareikštu neturtinės žalos atlyginimo reikalavimu ir t. t.). Taigi, pareiškėjui nevykdant teismo įpareigojimų dėl skundo trūkumų šalinimo, gali susidaryti tokia situacija, kai iš tapačių aplinkybių kildinamą žalą, pareiškėjas reikalauja atlyginti keletą kartų. Be to, pareiškėjas, net ir teismo įpareigotas, nepateikia jo skundą pagrindžiančių įrodymų, nors tokius įrodymus turi ir yra pateikęs kitose bylose (pvz., Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-109-739/2013). Nepaisant to, pareiškėjas reikalauja, kad įrodymai būtų išreikalauti iš atsakovo, nepateikdamas duomenų, kad atsakovas jo prašymu įrodymus pareiškėjui suteikti atsisakė. Taip pat pareiškėjas nesilaiko ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų pateikti skundo su priedais egzempliorių(kopijų) tiek, kad juos būtų galima įteikti kitai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, nes teismui pateikė vienintelį procesinio dokumento egzempliorių.

III. Pareiškėjas G. K. padavė atskirąjį skundą (b. l. 25), prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo skundas yra abstraktaus pobūdžio. Pažymi, kad skunde nurodė, pažeidimo laikotarpį – nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gegužės 29 d., kai buvo laikomas Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato areštinėje; nurodė veiksmus ir neveikimą, dėl kurių jam padaryta žala – neužtikrinta religinių apeigų atlikimo galimybė, neteikiamos gydymo paslaugos, nevykdomas socialinės reabilitacijos darbas, skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas nebuvo išvedamas į pasivaikščiojimo kiemelį, pareiškėjas neteisėtai perkeltas iš pataisos namų į teritorinės policijos įstaigos areštinę. Pareiškėjo nuomone, kai kurios jo skunde nurodytos aplinkybės įrodytinos atsakovui pateikus atsiliepimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes jis nepašalino teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimali būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Taigi teismo nutartyje įvardintų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardinti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kurią kildina iš, jo nuomone, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. – neužtikrinamos religinių apeigų atlikimas, neteikiamos įvairios gydymo paslaugos arba jos teikiamos netinkamai, neteikiamos socialinės ir reabilitavimo paslaugos, yra per mažas pasivaikščiojimo kiemas, pareiškėjas yra neteisėtai perkeltas ir laikomas Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, kur laikymo sąlygos yra blogos, nes kamerose nėra šviesos, jos yra rūsyje ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo priimtinumo klausimą, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad panašūs abstraktaus pobūdžio reikalavimai ir nurodomos aplinkybės iš dalies sutampa su kitose administracinėse bylose (Nr. I-109-739/2013, Nr. I-253-739/2013) pareiškėjo pateiktuose skunduose tam pačiam atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodytomis aplinkybėmis. Todėl, tiksliai nenurodant reikalavimo apimties ir ribų, galima situacija, kai iš tų pačių veiksmų kildinamą žalą pareiškėjas reikalauja atlyginti keliose skirtingose bylose. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas su skundu privalo pateikti savo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o prašydamas juos išreikalauti iš atsakovo – įrodyti, kad pats neturi galimybių juos gauti. Iš pareiškėjo skundo, pateikti šalinant trūkumus, neįmanoma tiksliai nustatyti reikalavimo apimties ir ribų, aiškiai atriboti naujame skunde keliamą ginčą nuo pareiškėjo anksčiau teismui pateiktų skundų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo, pateikto šalinant trūkumus, turinį, iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties motyvais ir konstatuotina, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytų jo skundo trūkumų, todėl teismas pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir nėra pagrindo jos naikinti, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė