edc55ab8-b1bb-40b5-8ca2-34aef60b239d · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-491-876/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32676-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.7

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,

nuteistajam A. S., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios N. K. ieškinys tenkintas dalinai ir jai iš A. S. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur (trys šimtai eurų) turėtas bylinėjimo išlaidas.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuspręsta pradėjus bausmės vykdymÄ panaikinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d., apie 12 val. 50 min., namo, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, kairės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė N. K. į deÅ¡inės pusės veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. K. sveikatÄ .

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. nuosprendį ir jį išteisinti nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir priteisti iš N. K. A. S. naudai pagal iki bylos nagrinėjimo pabaigos teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

1.1. Apelianto įsitikinimu, visi byloje esantys liudytojų parodymai pagrindžia, kad nukentėjusiajai N. K. nebuvo padarytas joks sužalojimas. TokiÄ iÅ¡vadÄ nuteistasis daro iÅ¡ liudytojos I. Z. parodymų, liudytojo R. J. parodymų bei teismo ekspertės S. B. parodymų. A. S. įsitikinimu, akivaizdu, kad pati nukentėjusioji nereiÅ¡kė noro kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o Å¡i aplinkybė užfiksuota policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų vaizdo įraÅ¡uose ((duomenys neskelbtini))). IÅ¡ nurodytų vaizdo įrašų, skundo autoriaus teigimu, taip pat akivaizdu, jog ant nukentėjusiosios veido nėra jokių smurto žymių, paraudimų ar nubrozdinimų.

1.2. Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį, jog iš teismo ekspertės S. B. duotų parodymų, darytina išvada, kad kraujosruva pradeda ryškėti tik kelių valandų bėgyje. Byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 12.50 val., pareigūnų kūno kamerų vaizdo medžiagoje matoma, kad vaizdo fiksavimo laikas yra apie 14.40 val., taigi nuo įvykio iki vaizdo fiksavimo buvo praėję pora valandų, per kurį bet koks sužeidimas turėjo išryškėti, tačiau užfiksuotoje vaizdo medžiagoje nėra matoma jokių sužeidimo požymių. Nuteistojo teigimu, pačios nukentėjusiosios parodymai dėl patirto sužalojimo bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nuoseklūs.

1.3. Nuteistojo A. S. teigimu, policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų vaizdo įraÅ¡e (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) užfiksuoti N. K. pasisakymai jÄ charakterizuoja kaip galimai nevisiÅ¡kai sÄ Å¾iningÄ asmenybę (teiginiai dėl pinigų, klausimai dėl patepimo), taip pat linkusiÄ kitiems asmenims daryti poveikį (nurodo aplinkybes dėl policijoje anksčiau dirbusio ir dabar dirbančio sÅ«naus) bei pagražinti įvykių aplinkybes (painiojimaisi dėl A. S. veiksmų). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes apylinkės teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti nukentėjusiosios parodymus dėl neva jos atžvilgiu naudoto smurto.

1.4. Nuteistasis skunde nurodo, jog visa Å¡i byla yra dirbtinai sukurta vien tam, kad bÅ«tų naudojama kaip spaudimas dėl turtinių ginčų, susijusių dėl bendrai su nukentėjusiÄ ja paveldėto namo, esančio (duomenys neskelbtini) pasidalijimo. Nuteistojo manymu, nukentėjusioji siekia savo naudai nesÄ Å¾iningai iÅ¡spręsti paveldėto turto naudojimosi ir nuosavybės klausimus sudarydama spaudimÄ nuteistajam Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

1.5. Apeliaciniame skunde A. S. taip pat nurodo, jog jis iÅ¡kart po neva nusikalstamos veikos atlikimo nebėgo, nesislėpė ir niekaip nesistengė iÅ¡vengti kontakto su kitais asmenimis, laukė atvyksiančių policijos pareigÅ«nų ir jais bendradarbiavo. Taip pat visÄ laikÄ laikėsi pozicijos, kad nenaudojo smurto ir nukentėjusiosios nežalojo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu Å¡ios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, vertintos nebuvo.

1.6. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui A. S. taip pat nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nepaÅ¡alino pagrįstų abejonių dėl ekspertizės iÅ¡vadų patikimumo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistė, remdamasi nespalvotomis nukentėjusiosios veido nuotraukomis, specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nukentėjusiajai N. K. yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame roke. IÅ¡vados tiriamojoje dalyje nurodoma, kad ..<...> deÅ¡inės akies apatiniame voke Å¡iek tiek apimant skruostÄ 5x1.5cm gelsva poodinė kraujosruva". Nuteistasis teigia, kad nėra aiÅ¡ku kaip specialistė nustatė, kad poodinė kraujosruva yra geltona, kai nuotraukos yra nespalvotos ir pridėtose nespalvotose nuotraukose nesimato jokių poodinės kraujosruvos požymių. Pačiame nuosprendyje yra nurodomi prieÅ¡taringi teigimai, jog ekspertei nekilo abejonių, kad jokio sužalojimo nebuvo (reiÅ¡kia sužalojimo nebuvo), todėl galima teigti, kad su ekspertize susijusios abejonės nebuvo paÅ¡alintos, o nuosprendis priimtas remiantis abejotina ekspertize negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

1.7. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai patenkintu ir priteistu 500 (penkių Å¡imtų) eurų civiliniu ieÅ¡kiniu. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad nukentėjusioji dėl patirto sumuÅ¡imo labai pergyveno, jai skaudėjo akis, skausmas neiÅ¡nyko iki Å¡iol, ji prastai miega, tapo labai jautri ir nervinga, labai iÅ¡sigando ir vis dar bijo, kad A. S. ko nors blogo jai nepadarytų, nes ji gyvena viena, o tarp jų vyksta teisiniai ginčai dėl jų bendro paveldėto turto padalijimo. Skundo autoriaus įsitikinimu, iÅ¡ byloje esančių policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų vaizdo įrašų matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji nebuvo blogos nuotaikos, buvo žvali, juokavo su pareigÅ«nais ir nebuvo jokių streso ar didelio pergyvenimo ženklų. Taip pat byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios teiginius, todėl akivaizdu, kad teismas, tenkindamas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯ Å¡ias svarbias aplinkybes neatsižvelgė ir dėl to nepagrįstai iÅ¡ nuteistojo priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ .

3. Nukentėjusioji N. K. atsiliepimu į nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo, kad jos patirtÄ sužalojimÄ patvirtina tiek jos nuoseklÅ«s parodymai, tiek 2022 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apklausta ekspertė S. B.. Nukentėjusioji taip pat nesutinka su nuteistojo A. S. apeliacinio skundo praÅ¡ymu sumažinti jai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Atsiliepimu N. K. aukÅ¡tesnės instancijos teismo praÅ¡o jos naudai iÅ¡ nuteistojo priteisti 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. IÅ¡ nuteistojo A. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytų iÅ¡vadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad A. S. atžvilgiu turi bÅ«ti priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai N. K.. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo A. S. kaltės.

8. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. ir nukentėjusiosios N. K. duotais paaiÅ¡kinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, neginčytinai nustatyta, jog įvykio dienÄ , t. y. 2022 m. rugpjūčio 24 d., A. S. buvo atvykęs į namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Å i aplinkybė nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, tačiau dėl tolimesnės įvykių eigos nuteistojo ir nukentėjusiosios versijos iÅ¡siskyrė.

9. Nuteistasis viso proceso metu tvirtino, jog jis atvyko į nukentėjusiosios namus pasiimti namų knygos ir ketino pasikalbėti apie tolimesnį namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), likimÄ , kadangi jis nuosavybės teise pusiau priklauso A. S.. Nuteistasis savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu ketino įraÅ¡yti pokalbį tarp jo ir nukentėjusiosios, tačiau ji pagrasino jam iÅ¡kviesianti policijos pareigÅ«nus. Apie bet kokį buvusį fizinį kontaktÄ ar smÅ«gius tarp A. S. ir nukentėjusios N. K. nuteistasis neigia. Nukentėjusioji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvyko į namus, tačiau A. S. neapklausė, bendravo tik su nukentėjusiÄ ja. Nors nuteistasis A. S. kategoriÅ¡kai neigia sudavęs N. K. į veidÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo versija vertinama kaip gynybinė, siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji kategoriÅ¡kai paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

10. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 20 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. K. parodė, kad A. S. yra jos prieš dvejus metus mirusio vyro pusbrolis, kurį pažįsta apie penkiasdešimt metų. Kol vyras buvo gyvas, nuteistasis buvo visai kitokio elgesio. Po vyro mirties namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir A. S. lygiomis dalimis. Ji minėtame name gyvena dešimt metų. Dėl turto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyksta ginčas, tačiau ginčas nėra pasiekęs teismo.

Nukentėjusioji A. S. yra davusi namo raktus, todėl jis į namÄ patekti gali kada nori. Ä®vykio dienÄ vidurdienį nuteistasis atvyko minėtu adresu į namÄ , kambaryje, kuriame buvo nepilnamečiai nukentėjusiosios anÅ«kai, kurie vėliau pasiÅ¡alino, fotografavo, po to sustojo prie indaujos ir pasiėmė lankstinukÄ , kurį N. K. pasiėmė iÅ¡ jo rankų ir pasakė, kad indaujoje jo daiktų nėra, o jis atsakė, kad čia viskas priklauso jam. Kai nukentėjusioji uždarė indaujos duris, A.

S. trenkė jai į veidÄ , į deÅ¡inį skruostÄ prie akies kaire savo ranka. Akis paraudo, iki Å¡iol jÄ skauda. Kraujas nebėgo, mėlynė atsirado kitÄ dienÄ . Nukentėjusiajai iÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, A. S. jų laukė lauke. PareigÅ«nai apklausė tik N. K., nuteistojo neapklausė. Nukentėjusioji atsisakė medicininės pagalbos, nes kraujo nebuvo. N. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tiek iÅ¡kart po įvykio, tiek dabar sako tiesÄ . Po įvykio išėjusi į laukÄ N. K. vaikams pasakė, kad jÄ muÅ¡a.

Po įvykio nuteistasis nukentėjusiosios paklausė „Tai, kÄ , pasidažei“. A. S. nukentėjusiosios klausinėjo, kada ji jam paliks turtÄ , jos įsitikinimu, jis jÄ nori iÅ¡krapÅ¡tyti iÅ¡ namo. Po įvykio N. K. pasidarė labai jautri, nervinga, pergyvena dėl namo ateities, visko bijo, blogai miega. A. S. jai daugiau negrasino. Nuteistasis kiekvienÄ kartÄ atvykęs fotografuodavo, nukentėjusiajai rodydavo nuotraukas, o jose bÅ«davo nufotografuotas namas, kambariai, jis taip pat telefono aparatu įraÅ¡inėdavo viskÄ , kÄ kalbėdavo su nukentėjusiÄ ja.

Po įvykio A. S. su N. K. susisiekęs nebuvo (1 t., b. l. 162-165). AnalogiÅ¡kas įvykių sekos ir sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 50). Taigi, esmines panaudoto smurto jos atžvilgiu aplinkybes N. K. nurodė vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, t. y. nuosekliai aiÅ¡kino, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d. vidurdienį, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuteistasis kairės rankos kumščiu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajai į deÅ¡inės pusės veido sritį.

11. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis kvestionuoja nukentėjusiosios parodymų teisingumÄ , nes pasak jo, iÅ¡ policijos pareigÅ«nų Body kamerų vaizdo įrašų matyti, jog N. K. pasakodama įvykio aplinkybes jas pagražina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo A. S. skundo argumentu ir pažymi, jog esminę įvykio aplinkybę, kad A. S. nukentėjusiosios N. K. panaudojo fizinį smurtÄ â€“ trenkė jai į veido sritį, nukentėjusioji nurodė į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiÅ«ros protokole apžiÅ«rėti Body kameros įraÅ¡ai Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Protokole nurodyta, jog nukentėjusioji policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad pas jÄ yra problemos, nes jos namas nėra oficialiai padalintas į dvi dalis. Ä® namus atvyko A. S., kuris pradėjo viskÄ fotografuoti ir filmuoti. Nuteistasis lindo į kambaryje esančiÄ indaujÄ ir moteriai paklausus ko jis čia lenda, jis atsakė, jog viskas jam priklauso ir tada jai uždarant minėtÄ indaujÄ , A. S. tyčia trenkė moteriai į akį (1 t., b. l. 62-64). Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, jog N. K. yra linkusi daryti kitiems asmenims poveikį ar kai kurie jos pasisakymai jÄ charakterizuoja kaip nevisiÅ¡kai sÄ Å¾iningÄ asmenybę, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nepaneigia panaudoto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurto fakto.

12. Nėra pagrindo pritarti ir apelianto argumentams, kuriais bandoma įrodinėti, jog iÅ¡ liudytojų I. Z. ir R. J. parodymų galima spręsti, kad nukentėjusiajai N. K. nebuvo padarytas sužalojimas. 2022 m. rugsėjo 9 d. apklausiamas liudytojus pareigÅ«nas R. J. parodė, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. dirbo kartu su vyriausiÄ ja patrule I. Z., apie 13 val. 46 min. iÅ¡ Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad prieÅ¡ penkias minutes pranešėjos (nukentėjusiosios N. K.) namuose namo savininkas A.

S. ranka trenkė jai į veidÄ . Budėtojo pareigÅ«nai I. Z. ir R. J. buvo paskirti į įvykį ir iÅ¡ Kauno judėjo link įvykio vietos. Atvykus nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) policijos pareigÅ«nus pasitiko pranešėja N. K., kuri paaiÅ¡kino, kad gyvena Å¡iuo adresu, tačiau namas ir namų valda priklauso dviem savininkams, t. y. N. K. ir A. S.. Nukentėjusioji pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog jai bÅ«nant namuose, atvyko nuteistasis ir įėjęs į namo vidų pradėjo mobiliuoju telefonu fotografuoti ir filmuoti, priėjęs prie indaujos jÄ atidarė ir apžiÅ«rinėjo, priėjus nukentėjusiajai A.

S. rankos kumščiu tyčia jai sudavė į veido sritį (1 t., b. l. 41-43). BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 30 d. teisiamajame posėdyje R. J. apklausiamas kaip liudytojas, prisiekęs sakyti tiesÄ ir bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimÄ , parodė, jog panaÅ¡ių įvykių darbe yra labai daug, į kuriuos tenka važiuoti, apie kaltinime nurodytÄ Ä¯vykį neatsimena. KÄ parašė tarnybiniame praneÅ¡ime ir pasakojo tyrėjai yra tiesa.

Vėliau, teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjus baudžiamosios bylos medžiagoje esančius policijos pareigÅ«nų Body kamerų vaizdo įraÅ¡us, R. J. parodė, kad atsimena įvykį, ant moters akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Teisėjai pagarsinus liudytojo apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu, R. J. jÄ patvirtino (1 t., b. l. 177-181). 2023 m. kovo 30 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Z. parodė, jog dažnai vyksta į įvykius, neprisimena, ar yra mačiusi A. S. ir nukentėjusiÄ jÄ bei neprisimena tiriamo įvykio.

Ä®vykių bÅ«na labai daug, prisimena tuos asmenis, pas kuriuos vyksta dažnai. Teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjus policijos pareigÅ«nų Body kamerų vaizdo įraÅ¡us, liudytoja parodė, kad per miglÄ prisimena įvykį, smulkių detalių neprisimena, prisimena, kad nuteistasis ir nukentėjusioji kažkuo nepasidalino, apie smurtÄ nieko neprisimena. Jeigu atvykę pareigÅ«nai mato, kad yra akivaizdÅ«s sužalojimai, kviečia gydytojus (1 t., b. l. 177-181). Nagrinėjamas įvykis vyko 2022 m. rugpjūčio 24 d., teisiamasis posėdis, kurio metu buvo apklausti į įvykio vietÄ vykę policijos pareigÅ«nai – 2023 m. kovo 30 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų (septyniems mėnesiams).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į policijos pareigÅ«nų darbo krÅ«vį, iÅ¡kvietimų skaičių, kÄ parodė ir patys liudytojai, natÅ«ralu, jog minėti policijos pareigÅ«nai apklausti teisme neprisiminė apie konkretų įvykį, tačiau pažymėtina, jog pareigÅ«nams R. J. bei I. Z. peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us bei pagarsinus liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metus parodymus, jie patvirtino, jog minėtas įvykis buvo. Atsakant į apelianto skundo argumentÄ , jog iÅ¡ liudytojų parodymų spręstina, kad nukentėjusiajai nebuvo padarytas joks sužalojimas, pažymėtina, kad visų pirma, policijos pareigÅ«nai nėra medicinos ekspertai, kurie galėtų konstatuoti padarytus sužalojimus.

Antra, nors pareigÅ«nai ir nurodė, jog nesimatė nukentėjusiajai N. K. padaryti sužalojimai, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad akivaizdÅ«s sužalojimai yra mėlynė, žaizda, kraujavimas. Pagal objektyvius baudžiamojoje byloje esančius parodymus, tokie sužalojimai nukentėjusiajai ir nebuvo fiksuoti, todėl vien tai, kad po įvykio nukentėjusiajai ant veido neliko akivaizdžių sužalojimų, nepaneigia fizinio smurto fakto. Å iai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios N. K. deÅ¡inės akies apatiniame voke, Å¡iek tiek apimant skruostÄ , 5x1,5 cm gelsva poodinė kraujosruva.

Sužalojimas padarytas buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti ranka, galimai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 24 d. Labiau tikėtina, kad sužalojimas padarytas smūgio metu (1 t., b. l. 48-49). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, specialisto išvada kartu su nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais sutampa ir nėra prieštaringos bei papildo viena kita.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. ginčija baudžiamojoje byloje esančių nukentėjusiosios N. K. nuotraukų įrodomÄ jÄ galiÄ , teigiant, kad nuotraukos nespalvotos ir jose nesimato jokių poodinės kraujosruvos požymių. Teisėjų kolegija atsakydama į šį apelianto skundo argumentÄ pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos L. J. 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl padarytų asmens nuotraukų, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigÅ«nų reagavimo į praneÅ¡imus apie smurtÄ artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtÄ patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir Å¡io sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, vizualiai matėsi veido sumuÅ¡imas, todėl N. K. leidimu, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktÄ , sumuÅ¡imas užfiksuotas fotonuotraukomis (1 t., b. l. 57). Duomenų, kad Å¡ios nuotraukos sufalsifikuotos, ar jų turinys pakeistas kitu modifikacijos bÅ«du, byloje nėra pateikta. Ir nors Å¡ios nuotraukos yra nespalvotos bei nėra labai kokybiÅ¡kos, tačiau nuotraukų turinys – paraudimas ir patinimas nukentėjusiosios N. K. deÅ¡inės pusės veido srityje po akimi, atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, dėl kurių padarymo A. S. skundžiamu nuosprendžiu ir buvo teistas.

14. Apeliantas A. S. savo nekaltumÄ bando įrodyti aplinkybėmis, jog jis po įvykio nebėgo, nesislėpė ir niekaip nesistengė iÅ¡vengti kontakto su kitais asmenimis, laukė atvyksiančių policijos pareigÅ«nų ir jais bendradarbiavo, taip pat jo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklÅ«s. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ios nuteistojo nurodytos aplinkybės jas vertinant visų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumoje, nepaneigia jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios N. K. atžvilgiu, ko pasėkoje jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat apeliacinio skundo argumentÄ , jog Å¡i baudžiamoji byla yra dirbtinai sukurta vien tam, kad bÅ«tų iÅ¡spręsti turtiniai ginčai dėl namo tarp A. S. ir N. K., aukÅ¡tesnysis teismas atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų Å¡iÄ nuteistojo pozicijÄ , todėl ji vertintina kaip A. S. gynybine versija.

Dėl neturtinės žalos dydžio

15. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis 500 Eur (penki Å¡imtai eurų), vadovaujantis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, yra neproporcingai didelis ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio įvertino, jog dėl A. S. neteisėtų veiksmų ji labai pergyveno, jai skaudėjo akis, skausmas neiÅ¡nyko iki Å¡iol, ji prastai miega, tapo labai jautri ir nervuota, labai iÅ¡sigando ir vis dar jaučia baimę, kad nuteistasis kÄ nors blogo jai nepadarytų, nes ji gyvena viena, o tarp jos ir A. S. vyksta teisiniai ginčai dėl jų bendro paveldėto turto padalijimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nukentėjusioji nuteistojo veiksmais buvo pažeminta, ji jautė skriaudÄ , kad jÄ sumušė jos mirusio vyro pusbrolis, su kuriuo ji normaliai sutardavo iki jos vyro mirties, jai skaudu, kad jos garbingame amžiuje buvo sumuÅ¡ta vyro giminaičio, kai ji niekada nebuvo sumuÅ¡ta savo vyro ar kitų asmenų. Pastebėtina, jog naujų aplinkybių, kurios nuteistojo manymu, sudarytų pagrindÄ sumažinti nukentėjusiajai priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir kurios nebÅ«tų įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nėra nurodyta iÅ¡ esmės. Matyti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik nukentėjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo nurodytas aplinkybes, tačiau ir pačios nukentėjusiosios elgesį nagrinėjamo įvykio kontekste.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti jau priteistos neturtinės žalos dydžio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingai didelis ar neadekvatus, pažeidžiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl N. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Nukentėjusioji N. K. kartu su pateiktu atsiliepimu į nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ , pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai advokato pagalbos iÅ¡laidas, patirtas dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka (dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo). Prie praÅ¡ymo pateikė 2023 m. liepos 10 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sÄ skaitÄ už teisines paslaugas, kurios sudaro 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bei pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį, kad nukentėjusioji N. K. patyrė 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų (2 t., b. l. 31-33).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiÅ¡kai sumokėtÄ pinigų sumÄ , bet ir į Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumÄ bei į teismų praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Tos pačios taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teismo procese.

19. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ieÅ¡kojimo, be kita ko turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Å i baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nukentėjusioji organizuodama tinkamÄ savo teisių gynimÄ kreipėsi į atstovÄ advokatÄ ir pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo apeliacinį skundÄ . Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl nukentėjusiosios praÅ¡ymas priteisti jos patirtas iÅ¡laidas už jai suteiktÄ teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinamas visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ nuteistojo A. S. nukentėjusiosios N. K. naudai 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

20. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi A. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. S. yra 188,33 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys eurai trisdeÅ¡imt trys centai), kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ jo valstybei.

21. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ , BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimant tokį sprendimÄ galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

22. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo A. S. teisės į gynybÄ užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis yra labiau reikÅ¡mingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieÅ¡ bÅ«tinumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo proceso iÅ¡laidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiosios N. K. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato pagalbai turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Nepriteisti iÅ¡ nuteistojo A. S. valstybės naudai 188,33 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trys eurai trisdeÅ¡imt trys centai) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 3 d. pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Judita Sungailaitė

Laima Šeputienė

Vaidas Vasiliauskas