edc04cf4-2e93-4805-bece-a8cfd0cb5561 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                 Nuorašas                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-2289-486/2018                                                                                                                                                  Proceso Nr. 1-01-1-26453-2018-4                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos : (S)                                                                              1.2.25.4.2.6.; 1.1.6.6.;. 1.1.9.2.; 1.1.9.8                                          VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2018 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant prokurorei R. A.,kaltinamajai D. P., kaltinamosios gynėjui advokatui P. J., laiduotojui A. P.,    vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim“ direktore, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalies, padarymu.           Teismas n u s t a t ė :

            D. P. 2018 m. birželio 4 d., apie 20.05 val., Vilniuje, S. S. gatvėje, ties pastatu Nr. 52, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta 2.23 promilės etilo alkoholio. Å iais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.          Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji D.

P. parodė, kad 2018 m. birželio 4 d., bÅ«dama darbe nuo pietų pradėjo vartoti turėtÄ alkoholinį gėrimÄ - brendį. Alkoholį gėrė apimta nuovargio ir Å¡irdgėlos po motinos laidotuvių, kuri mirė nesenai prieÅ¡ įvykį, dėl vėžio. Apie 19.30 val. sėdo į UAB „Avataras“ priklausantį automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo namo. Pasukusi į kiemÄ iÅ¡ S. S. g. važiavo link savo namo. Apvažiuodama duobę, važiavo arti kelkraščio stovinčio automobilio.

Tačiau nepajuto jo kliudžiusi, todėl nuvažiavo tolyn. Priparkavo automobilį iÅ¡ nugarinės „Maxima“ parduotuvės pusės ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio ruošėsi eiti link namų. Å alia iÅ¡vydo vyrÄ , kuris pasiteiravo ar pajuto apgadinusi automobilį. Tuomet kartu su vyriÅ¡kiu nuėjo prie apgadinto automobilio. Priėjus prie kieme stovinčio automobilio Mazda pamatė, kad apgadintas kairės pusės galinis bamperis ir sparnas. Tuomet tas vyras iÅ¡kvietė policijÄ . Kol atvyko policijos pareigÅ«nai ji ir vyriÅ¡kis laukė prie Mazda automobilio.

Atvykę policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo apgadintÄ automobilį, po to davė jai pÅ«sti į alkotesterį. Tačiau, supratusi, kÄ padarė, kad vairuodama neblaivi apgadino automobilį, papÅ«sti į alkotesterį jai nepavyko. Tuomet policininkai nuvežė jÄ Ä¯ „narkologinį“, kur ji papÅ«tė į alkotesterį ir buvo paimtas jos kraujo mėginys. Dėl įvykdyto nuoÅ¡irdžiai gailisi ir praÅ¡o nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , jÄ atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

           Laiduotojas A. P. paaiÅ¡kino, kad jis yra kaltinamosios D. P. vyras, su ja kartu dirba jų įkurtoje įmonėje „Avataras“. Jis daugiau nei 20 metų dirbęs policijoje, jam net pačiam nemalonu ir gėda kalbėti apie šį įvykį. Mano, kad jis gali daryti kaltinamajai teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl praÅ¡o nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , perduodant kaltinamÄ jÄ jam pagal laidavimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.           Kaltinamosios D. P. kaltė, be jos visiÅ¡ko prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais.            Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Policijos valdybos praneÅ¡imu, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį (b.1. 2).

          Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 5499/2018(01) konstatuota, jog D. P. kraujyje, paimtame 2018 m. birželio 4 d., 21.10 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio (b.l. 33).           Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyr. patrulis D. Å . savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2018-06-04, 20.00 val., dirbant kartu su vyr. patruliu A. S. gavo praneÅ¡imÄ , kad S. S.g. 26 eismo įvykis, Toyota kliudė Mazda.

Toyotos vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus prie 26 namo, susisiekta su pranešėju. Pranešėjas paaiÅ¡kino, kad automobilis Toyota, v.n. (duomenys neskelbtini) pavažiuodamas kliudė stovintį automobilį Mazda, v.n. (duomenys neskelbtini) A. T. nesustojęs nuvažiavo. Liudininkas nuėjo paskui, matė, kad vairuoja moteris. Einant link 26 namo sutiko moterį, kuri vairavo Toyota, ji ėjo link automobilio Mazda, buvo nusiteikus geranoriÅ¡kai. Liudininkui įtarus, kad vairuotoja neblaivi, jis iÅ¡kvietė policijÄ .

Atvykus, bandant nustatyti D. P. blaivumÄ , Å¡i nesugebėjo įpÅ«sti į alkotesterį, buvo stiprus alkoholio kvapas, sutrikusi judesių koordinacija Vairuotoja D. P. nuvežta į narkologinį dispancerį (b.l. 7).            Pagal LR BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.            Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D.

P. įvykdė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be D. P. visiÅ¡ko prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis (b.l. 7), policijos ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis (b.l. 4-5), administracinio nusižengimo protokolu su priedais (b.l. 8-10), VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada (b.l. 33), kita bylos medžiaga. Teismas, remdamasis iÅ¡vardintų nuoseklių, neprieÅ¡taringų ir vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamosios D.

P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.           Kaltinamosios D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).             Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.           Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .           Teisme buvo gautas kaltinamosios D.

P. ir jos vyro A. P. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jÄ D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir perduodant jÄ sutuoktinio A. P. atsakomybei pagal laidavimÄ .          Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).           Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos.

Kaltinamoji D. P. anksčiau neteista, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ , todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Tačiau vien to atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo taikymo laiduotojÄ vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , neÅ¡aliÅ¡kai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimÄ pagrįstu.

          Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktikÄ dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos A.

T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).            IÅ¡ gautų duomenų matyti, kad A. P. yra kaltinamosios D. P. sutuoktinis, su kuriuo kaltinamoji gyvena apie 20 metų, turi du vaikus. Laiduotojas yra dirbantis, dirba kartu su kaltinamÄ ja, yra įkÅ«rę įmonę UAB „Avataras“, neteistas, administracine tvarka baustas tik kartÄ . Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo žmonai.

Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamÄ Ä¯takÄ . Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.            Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir D. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad yra visos sÄ lygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu LR BK 40 str. nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.

Esant įstatyme numatytoms sÄ lygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.).           Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal LR BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme. D. P. vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kraujyje rasta 2.23 promilės etilo alkoholio. Taip ji padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai nustatytinas 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, t. y. mažesnis nei vidutinis terminas, nustatytas LR BK 68 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju D. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteista, todėl teismo vertinimu, 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę – Å¡iuo atveju 2018 m. birželio 4 d., paskyrus kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ Â (b.l. 29-30) (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K- 7-144-628/2018).

          Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.            Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja LR BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti Å¡io turto panaudojimo reikÅ¡mę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymÄ taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebÅ«tų įmanomas. Dažnai Å¡is kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialÅ«s daiktai, kurie darant nusikalstamÄ veikÄ ir kėsinantis į nusikaltimo objektÄ , dalykÄ tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymÄ . LR BK 281 str. 7 d. prasme, transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė.            Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji D.

P. vairavo automobilį T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal bylos duomenis priklauso jų vadovaujamai įmonei UAB „ Avataras”, todėl bylos nagrinėjimo metu kilo klausimas dėl automobilio konfiskuotino turto vertės priteisimo (LR BK 72 straipsnio 5 dalis).             Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.

Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , kelių transporto priemonės vairavimÄ arba praktinio vairavimo mokymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Už Å¡iÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi.

Pagal LR BK VI skyriuje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nors teismo sprendimas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės turi bÅ«ti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamÄ veikÄ nėra nuteisiamas. Lietuvos A. T. apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas LR BK 67 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ Å¡ioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties iÅ¡plaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas Å¡iuo atveju paliekamas teismo nuožiÅ«rai. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

            Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant LR BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas.

Tai reiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Teismas vertina, kad visgi kaltinamoji D. P. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių iÅ¡ KET pažeidimų (nusikaltimų), vairuodama neblaivi ji kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui (Å¡iuo atveju net kliudė kitÄ automobilį), be to dėl savo apsvaigimo įvykio metu net nesugebėjo pripÅ«sti į alkotesterį, todėl pagrindo nepriteisti konfiskuoto turto vertės kaip kad prašė kaltinamoji ar advokatas nėra, kadangi nelaikytina, kad tai bÅ«tų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuriÄ paskyrus bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti.

          KardomÄ jÄ priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ , palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentÄ perduoti VÄ® „Regitra.  Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 303 str. 4 d., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a : D. P., gim., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jÄ vyro A.

P., gim. 1971-12-13, atsakomybėn pagal laidavimÄ , 1 (vieneriems) metams, be užstato. BaudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-2289-486/2018 D. P. atžvilgiu nutraukti.           KardomÄ jÄ priemonę - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ , palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus dokumentÄ perduoti VÄ® „Regitra“. Vadovaujantis LR BK 68 str. 1 d., paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 4 d. (nuo dokumento paėmimo).          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ kaltinamosios D.

P. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino automobilio T. A., v.n. (duomenys neskelbtini) vertę, 7040 (septynis tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt) eurų.             Konfiskuotino automobilio vertės mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, sumokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 880 (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) eurų. PirmÄ jÄ Ä¯mokÄ Ä¯mokant per 40 (keturiasdeÅ¡imt) dienų nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Ä®mokos sumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (Laisvės pr. 79A, Vilnius). IÅ¡aiÅ¡kinti D. P., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui A. P., kad, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                         (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras:Teisėjas                                                                                                        J. J.                                                    Â