2017-01-04 Nr. AB-383-3-61-3-02784-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-11-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02784-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Laivės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) su apeliaciniu skundu 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinio teismą, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir apeliacinį skundą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gruodžio 17 d., pareiškėjui įteiktas 2016 m. vasario 18 d., o skundą dėl šio sprendimo pareiškėjas teismui pateikė (išsiuntė paštu) 2016 m. rugpjūčio 26 d. Įvertinęs pareiškėjo išdėstytus argumentus, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog per laikotarpį nuo 2016 m. vasario 3 d. pareiškėjas būtų domėjęsis savo teisių gynimu, t. y. aiškinęsis, ar jo pasirinktas atstovas ėmėsi kokių nors veiksmų 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimui apskųsti. Taip pat byloje teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas per šį laikotarpį būtų pakartotinai kreipęsis į nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“ ir (ar) kitas institucijas. Teismas pažymėjo, jog į pirmosios instancijos teismą dėl 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo pareiškėjas kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 4 d. prašymu, t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo ir 6 mėnesiams nuo tada, kai, pareiškėjo teigimu, jis buvo išleistas iš baudos izoliatoriaus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas neveikė aktyviai, nebuvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą teismas netenkino.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo skundą tenkinti ir atnaujinti apskundimo terminą.

Nurodo iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad baudos izoliatoriuje buvo iki 2016 m. vasario 3 d., po to buvo perkeltas į kameros tipo patalpą, kur yra iki šiol. Akcentuoja, kad į nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“ kreipėsi net kelis kartus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Tokiu būdu siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011).

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. gruodžio 17 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo pirmą kartą pateikė 2016 m. rugpjūčio 4 d., b. l. 158), t. y. žymiai praleidęs aptartą terminą.

Atsižvelgus į pareiškėjo susipažinimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu momentą (2016 m. vasario 18 d., b. l. 156), darytina išvada, kad pareiškėjas nuo susipažinimo su siekiamu apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimu kreipėsi praėjus daugiau nei 5 mėnesiams – uždelsęs pernelyg ilgai.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime šio sprendimo apskundimo terminas buvo nurodytas aiškiai ir konkrečiai – „sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą“. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo padavimo tvarka pareiškėjui turėjo būti suprantama, tačiau jis į apeliacinės instancijos teismą kreipėsi pernelyg ilgai uždelsęs.

Pareiškėjas nurodo, kad tokį ilgą delsimą iš esmės nulėmė nevyriausybinės organizacijos, į kurią pareiškėjas buvo kreipęsis dėl teisinės pagalbos, neveiklumas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir kreipiantis teisinės pagalbos (konsultacijų) į nevyriausybinę organizaciją, pareiškėjas šiai organizacijai neperleidžia pareigos rūpintis jo procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 4 d. su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ jam nepateikia atsakymo. Šios aplinkybės teisėjų kolegija sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas savo procesines teises suprato, žinojo, per kokį terminą turi būti skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas, procesinėmis teisėmis naudojosi – pats kreipėsi į teismą be nevyriausybinės organizacijos pagalbos, surašydamas prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Vis dėlto pareiškėjas nenurodo, kodėl su panašaus pobūdžio prašymu, nevyriausybinei organizacijai nebendradarbiaujant į pirmosios instancijos teismą nesikreipė anksčiau.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė operatyviai, pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio variantą (delsė paduoti apeliacinį skundą), todėl apeliacinio skundo padavimo terminą, teisėjų kolegijos vertinimu, praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas