2022-04-06 Nr. AB-7927-3-61-3-02170-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-282-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02170-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir G. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, uždarai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“), akcinei bendrovei „Kauno energija“, O. V. A., R. G., J. N., J. B., V. E., G. G., T. U., N. N., O. P., B. Ž., M. Ž., F. J., L. P., B. J., K. V. ir T. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. P. ir G. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Būsto energijos taupymo agentūra“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. D1-631 likvidavus VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, viešosios įstaigos teisės, pareigos ir įsipareigojimai perduotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai) (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (4) B2-1351 (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai nurodo, kad jie yra daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) bendraturčiai, o tretieji suinteresuoti asmenys yra daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Pareiškėjai nuo 2012 m. liepos mėn. savo Bute yra įrengę vietinį šildymą ir jį apšildo vietiniu šildymu, tuo tarpu centralizuotu šildymu nesinaudoja. Tretieji suinteresuoti asmenys savo butus šildo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Kauno energija“ tiekiamu centralizuotu šildymu, kuriuo taip pat ruošiamas karštas vanduo, vartojamas tik trečiųjų suinteresuotų asmenų butuose.

2.2. Daugiabučio namo butų savininkai 2017 m. lapkričio 15 d. viešame susirinkime balsų dauguma priėmė sprendimą (toliau – ir Butų savininkų sprendimas) visų gyventojų lėšomis, įskaitant pareiškėjus, rengti namo renovacijos investicinį projektą, pagal kurį nusprendė ir pareiškėjų lėšomis įrengti tik trečiųjų suinteresuotų asmenų asmeniniams poreikiams skirtą naują kolektorinę (dvivamzdę) šildymo sistemą su šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistemą, taip pat ir pareiškėjų lėšomis atnaujinti ir pertvarkyti katilinę ir demontuoti centralizuoto šildymo prietaisus 2-oje laiptinėje, o 1-oje laiptinėje neįrengti jokių centralizuoto šildymo prietaisų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

2.3. Atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti Daugiabučio namo projektą, numatantį, kad visų butų savininkų lėšomis, įskaitant pareiškėjus, bus atnaujintas AB „Kauno energija“ priklausantis šilumos punktas ir įrengti naują kolektorinę (dvivamzdę) šildymo sistemą su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema. Kilusiam ginčui dėl Sprendimo pritarti valstybės lėšomis remiamos renovacijoms išlaidoms, prie kurių privalėtų prisidėti ir pareiškėjai, remontuodami AB „Kauno energija“ priklausantį šilumos punktą ir keliems butų ar kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius inžinerinius įrenginius, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-489/2013). Joje išaiškinta, kad tokio pobūdžio patalpos nepriskirtinos prie bendrojo naudojimo patalpų CK 4.82 straipsnio prasme. Jomis naudojasi tik dalis namo gyventojų, kurie ir yra šių patalpų bendraturčiai, jiems priklausančios nuosavybės dalys yra nustatytos nuosavybės įsigijimo dokumentuose, todėl netaikytina CK 4.82 straipsnio 5 dalyje išdėstyta taisyklė. Atitinkamai ir pareiga rūpintis šių patalpų būkle bei jų išlaikymo išlaidos tenka ne visiems namo gyventojams, o tik tiems, kurie įgiję patalpas nuosavybėn. Daugiabutis gyvenamasis namas suplanuotas ir pastatytas taip, jog ginčo naujai įrengiama kolektorine centralizuoto šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema, taip pat iš AB „Kauno energija“ priklausančiu centralizuotos šilumos punktu naudojasi tik tretieji suinteresuoti asmenys. Todėl atsakovas nepagrįstai pritarė Daugiabučio namo projektui, neįvertinęs šių esminių aplinkybių, kad šilumos punktas turi būti prižiūrimas jo savininko AB „Kauno energija“, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims skirta centralizuoto šildymo sistema turi būti įrengiama tik trečiųjų suinteresuotų asmenų lėšomis.

2.4. Sprendime nėra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nėra aiški jo rezoliucinė dalis, o dalis vertinimo kriterijų apskritai neišnagrinėta. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas pritarė, kad pareiškėjams skirta parama būtų naudojama AB „Kauno energija“ priklausančio šilumos punkto atnaujinimui ir trečiųjų suinteresuotų asmenų poreikiams skirtos naujos šildymo sistemos įrengimui. Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Taip pat akcentavo, kad atsakovei teisės aktai nesuteikia teisės priimti sprendimų dėl ne gyventojams, o AB „Kauno energija“ priklausančio šilumos punkto renovacijos.

4. Atsakovas Agentūra su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Daugiabučio namo butų savininkai (18 butų) CK 4.85 straipsnio numatyta balsų dauguma balsuodami 2017 m. lapkričio 15 d. nusprendė dalyvauti renovacijos programoje ir gyventojų lėšomis pasirengti investicinį planą, o 2018 m. sausio 30 d. patvirtino minėto namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, kurio parengimo organizavimas ir administravimas, jo įgyvendinimas ir finansavimas, vadovaujantis patvirtintu investicijų planu, pavedimo sutartimi pavestas – uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Būsto valda“. Balsavime dėl investicinio plano dalyvavo ir jam pritarė taip pat ir pareiškėjas A. P., kuris buvo susirinkimo sekretorius. Taigi pareiškėjui 2018 m. buvo žinoma renovacijos dokumentų teikimo eiga, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad jie apie 2018 m. kovo mėn. suderintą paraišką sužinojo tik 2020 m. gegužės mėn.

4.2. Sprendimu buvo nuspręsta, kad Daugiabutis namas, įskaitant bendrojo naudojimo objektus, bus atnaujinamas (modernizuojamas), o paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai turimai daliai bendrojoje nuosavybėje, ir individualios investicijos. Skundžiamame informacinio pobūdžio Sprendime nurodoma, kad pateikta paraiška atnaujinti (modernizuoti) Daugiabutį namą atitinka Aplinkos ministro 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. Dl-803 paskelbto kvietimo teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus sąlygas (toliau – ir Kvietimas). Jame taip pat nurodyta, kad pasibaigus kvietimo terminui, paraiškos teikėjas bus kviečiamas pasirašyti Valstybės paramos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartį, o projektų eilė po reitingavimo bus viešai skelbiama internetiniame tinklapyje. Skundas labai išplėstas ir jame nesusikoncentruojama į konkretų veiksmą – paraiškos suderinimą, bet skundžiami ir tolesni renovacijos sprendiniai, veiksmai, kuriuos atliko ar juose dalyvavo ne Agentūra, bet projekto administratorius.

4.3. Agentūros tinklalapyje Daugiabutį namą, kaip įrašytą dalyvaujantį renovacijoje pagal paskelbtą kvietimą, buvo galima rasti prie (duomenys neskelbtini) pozicijos. Ši informacija yra viešai prieinama, todėl teiginys, kad pareiškėjai apie 2018 m. kovo mėn. suderintą paraišką sužinojo tik 2020 m. gegužės mėn., kelia abejonių. Pareiškėjų skundas pateiktas nesilaikant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų terminų.

4.4. Dėl šildymo sistemos renovacijos atsakovas paaiškino, kad visi siūlomi projektiniai sprendimai turi būti derinami su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto projektuotoju bei techniniu prižiūrėtoju. Agentūra nėra įgaliota spręsti ginčų, susijusių su nuosavybės teisės į infrastruktūros objektus, reikalingus energijai tiekti, įgyvendinimu, jų išdėstymu bendrosiose ar privačiosiose patalpose, civiliniais bei finansiniais fizinių ir juridinių asmenų santykiais. Bet kuriuo atveju daugiabučio namo šildymo sistemos elementams išdėstyti, pvz.: šilumos punktui įrengti, pastato bendraturčiai/namo valdytojas turi išskirti patalpas pastate, nuspręsti dėl šilumos punkto ir šilumos įrenginių išdėstymo konkrečioje vietoje. Daugiabučiuose namuose sprendimai priimami balsų dauguma, įgyvendinami per bendrojo naudojimo ar projekto administratorių.

4.5. UAB „Mepco” pagal 2017 m. gruodžio 30 d. paslaugų sutartį, pasirašytą su UAB „Būsto valda” sudarė Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą. Investicijų planas buvo viešai aptartas ir pristatytas daugiabučio namo gyventojams. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) Investicinis planas savo esme yra preliminarus, o konkretūs sprendiniai atsispindi techniniame darbo projekte, kuris rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017„Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 11 priedo nuostatomis. Techninis darbo projektas tai dokumentas, kuriame yra tiksliai numatyta, kokie darbai, kokia apimtimi ir kaip turės būti atlikti atnaujinant (modernizuojant) namą. Techniniame darbo projekte yra įvertinami visi kiekiai, tikslūs brėžiniai ir techninės specifikacijos, o investicijų planas yra techninės užduoties dalis bei neleidžia nukrypti nuo suplanuotos maksimalios galimos sumos investicijoms.

4.6. Agentūros funkcijas nustato Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 4 dalis. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis Agentūra nėra įgaliota spręsti skundų ir ginčų, susijusių su nuosavybės teisės į infrastruktūros objektus, reikalingus energijai tiekti, įgyvendinimu, taip pat Agentūra nėra įgaliota spręsti ginčų, susijusių su nuosavybės teise.

4.7. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise.

4.8. Dažnai daugiabučiame name, net ir atjungus savo patalpą nuo centralizuotos šildymo sistemos, susiformuoja situacija, kai vis tiek išliekama daugiabučio namo bendros šildymo sistemos vamzdyno dalininku, nes daugiabučio namo šiluma cirkuliuoja, sklinda per atitvaras. Todėl tokie savininkai moka jiems priskirtus mokesčius už šilumos energiją bendroms reikmėms, kas įrodo, kad, net ir atsijungę savininkai negali būti visiškai atleisti nuo dalyvavimo namo šilumos vamzdyno renovacijos išlaidose, nebent namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkai nuspręstų kitaip. Be to, atsijungus nuo centralizuoto šildymo, išlieka galimybė vėl prisijungti, jei pats pastatas šildomas centralizuotai.

4.9. Investicijos už atnaujintą (modernizuotą) šildymo sistemą, kadangi ši priemonė yra priskiriama pastato bendrojo naudojimo objektams, yra solidariai apmokamos visų butų ir kitų patalpų savininkų, nebent tarpusavio susitarimu butų ir kitų patalpų savininkams yra numatomos kitos prievolės. Agentūra nėra įgaliota ir negali vertinti, ar konkrečiu atveju bute įrengta inžinerinė sistema, susijusi su bendrosiomis pastato šildymo ir karšto vandens inžinerinėmis sistemomis, ar Buto savininkai laikytini namo bendrosios inžinerinės sistemos dalininkais, ar yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos ne tik savo buto įrenginius, bet ir nuo namo bendros inžinerinės šildymo sistemos ir nėra jos dalininkai.

4.10. Dėl investicinio plano ekspertinio įvertinimo atsakovas paaiškino, kad Agentūra pareiškėjams pateikė informaciją 2020 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (4)-B2-2592, taip pat susipažinimui dėl nustatytų trūkumų buvo pateikta 2020 m. balandžio 7 d. investicinio plano ekspertizės kopija. Agentūra neįgaliota vertinti, ar konkrečiu atveju bute įrengta inžinerinė sistema, susijusi su bendrosiomis pastato šildymo ir karšto vandens inžinerinėmis sistemomis. Investicijų planas – tai nėra techninis darbo projektas ir jame kiekiai yra nurodyti apytikriai, kurie būtent projektavimo metu ir yra tikslinami. Skirtingų investicijų plano rengėjų, ekspertų apskaičiuotos to paties objekto darbų kiekių apimtys gali nesutapti. Perkant rangos darbus yra nurodomi darbų kiekiai iš techninio darbo projekto, o ne iš investicijų plano. Jeigu techninio darbo projekto rengimo metu paaiškėtų, kad investicijų plane nurodyti kiekiai yra ženkliai mažesni, Agentūra rekomenduotų tikslinti investicijų planą, nes būtų didelė tikimybė, kad gyventojų patvirtinto biudžeto rangos darbams įsigyti neužteks, tačiau nustatyti neatitikimai kiekiuose gali būti ištaisomi techninio projekto metu.

4.11. Agentūra skundžiamu Sprendimu, esant paskelbtam Aplinkos ministro kvietimui, privalėjo vertinti pateiktą paraišką, kuri esant daugiabučio namo butų savininkų daugumos pritarimui buvo Daugiabučio namo renovacijos vienu iš pradinių dokumentų, po kurio seka eilė kitų renovacijos įgyvendinimui reikalingų juridinių ir techninių dokumentų. Priimtas sprendimas – informacinis raštas atitinka teisės aktų reikalavimus. Renovacijos procese dalyvauja įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos, finansuotojas, Agentūra administruoja valstybės paramos teikimą Statybos darbų valstybinę priežiūra atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Skundžiamo akto panaikinimas pažeistų kitų Namo butų ir patalpų savininkų teisėtus interesus ir teisę į pastato atnaujinimą (modernizavimą). Agentūros Sprendimas yra teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Agentūrai yra suteiktos viešojo administravimo subjekto funkcijos ir ji turi išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai, t. y. įvertinti investicijų plano ir paraiškos atitiktį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1. Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) vykdomas savarankiškai. Agentūra, vadovaudamasi Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punktu, vertina investicijų planus ir vykdo atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei vykdo atnaujinimo (modernizavimo) ir energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimo priežiūrą. Dalyvaujant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, sprendimą dėl projekto įgyvendinimo CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka priima namo patalpų savininkai, o jo įgyvendinimą pagal patvirtintą investicijų planą pavedama organizuoti projekto administratoriui (kuris kartu yra ir statytojas).

5.2. Skundžiamo Sprendimo turinys patvirtina, jog Agentūra, atsižvelgdama į Kvietimą, informavo, jog pateikta paraiška atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą atitinka jame nurodytas sąlygas. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas yra parengtas tinkamai ir šis projektas yra derinamas vadovaujantis Aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-667 patvirtintu Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašu (toliau – ir Investicijų plano rengimo tvarkos aprašas). Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjai, jame yra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas šis individualus administracinis aktas, taip pat aiškiai nurodyta, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas yra parengtas tinkamai ir yra derinamas vadovaujantis minėtu aprašu. Todėl pareiškėjų skundo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas nemotyvuotas bei neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįsti.

5.3. Nors pareiškėjams priklausantis Butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau jis yra name, kuriame yra centralizuotai tiekiama šilumos energija. Šilumos punktas savo esme ir paskirtimi yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Šilumos punktas yra būtinas tinkamam namo eksploatavimui ir naudojimui užtikrinti. Aplinkybė, kad pareiškėjai yra įsirengę vietinį šildymą, nepanaikina jų pareigos rūpintis šilumos punkto, kaip bendrojo naudojimo objekto, būkle ir prisidėti prie jo išlaikymo. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti ir prižiūrėti, įskaitant išlaidas už daugiabučio namo bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos atnaujinimą (modernizavimą), taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos, t. y. pareiškėjams, todėl pareiškėjų teiginiai, kad atsakovas nepagrįstai pritarė Daugiabučio namo projektui, neįvertinęs esminių aplinkybių, jog šilumos punktas turi būti prižiūrimas jo savininko AB „Kauno energija“, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims skirta centralizuoto šildymo sistema turi būti įrengiama tik trečiųjų suinteresuotų asmenų lėšomis, yra nepagrįsti.

5.4. Teisės aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą, numato, kad su projekto vykdymu susijusią informaciją turi suteikti projektą įgyvendinantis administratorius, Agentūrai nepriskirta tikrinti projekto administratoriaus veiksmų, teikiant dokumentus, informaciją investiciniam ar techniniam darbo projektui rengti, organizuojant butų savininkų susirinkimus aptarti projekto sprendinius.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1. Šilumos punktas yra neatskiriama namo dalis ir turi būti namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir kitų patalpų savininkai), todėl atsisakymo mokėti sąlygos šiuo atveju nėra taikomos. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise (Šilumos ūko įstatymo 24 str. 1 d.). Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.

6.2. Visa namo šildymo bei karšto vandens sistema, įskaitant šilumos punktą, pagal savo esmę ir paskirtį yra namo bendrojo naudojimo objektas – bendroji pastato inžinerinė sistema ir būtina namo tinkamam eksploatavimui, naudojimui ir išlaikymui, todėl nepaisant to, kad pareiškėjams priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos ir pareiškėjai yra įsirengę vietinį šildymą, jie ir toliau lieka namo šildymo bei karšto vandens sistemos bendraturčiais ir privalo rūpintis šios bendros namo inžinerinės sistemos, įskaitant šilumos punkto, būkle ir proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namo šildymo ir karšto vandens sistemos su šilumos punktu remontui ir modernizavimui (atnaujinimui). Kaip yra išaiškinęs LAT, teisiškai visiškai nereikšminga, kad pareiškėjai nesinaudoja šiais bendrojo naudojimo objektais, taip pat nereikšminga jų funkcinė paskirtis. Taigi atsijungę nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemos pareiškėjai išlieka namo bendros inžinerinės šilumos įrangos bendraturčiais ir privalo proporcingai savo daliai apmokėti tiek suvartotą šilumos energiją namo bendrosioms reikmėms, tiek ir bendras investicijas už namo šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimą (modernizavimą). Investicijos už atnaujintą (modernizuotą) namo šildymo ir karšto vandens sistemą su šilumos punktu, kuri yra priskiriama namo bendrojo naudojimo objektams, turi būti apmokamos visų namo butų ir kitų patalpų savininkų, nebent jie teisės aktų nustatyta tvarka priimtų sprendimą atleisti pareiškėjus nuo šios prievolės.

6.3. Sprendimas yra teisėtas, motyvuotas, atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat jis prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

7.1. UAB „Būsto valda“ vykdo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Ji organizavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų. Patalpų savininkams buvo sudarytos galimybės susipažinti su namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano projektu ir numatytu preliminariu investicijų paskirstymu. 2018 m. sausio 30 d. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokole užfiksuota, jog balsuojant raštu grąžinta 11 biuletenių, turinčių 11 balsų, ir tai sudaro šešiasdešimt vieną (61,11) proc. visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų (nuosavybės teisės objektų) skaičiaus. Protokole užfiksuota, kad kvorumas yra, balsavimas laikomas įvykusiu. Priimant sprendimą nuspręsta patvirtinti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir nustatyti, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui) ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.). Taip pat nustatyta, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu pavedamas trečiajam asmeniu.

7.2. UAB „Būsto valda“, vadovaudamasi Butų savininkų sprendimu, pateikė paraišką atsakovui dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), o atsakovas skundžiamu Sprendimu patvirtino, kad pateikta paraiška atnaujinti (modernizuoti) Daugiabutį namą atitinka Kvietime nurodytas sąlygas. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas yra parengtas tinkamai ir šis projektas yra derinamas vadovaujantis Aplinkos ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-267 patvirtintu Paraiškų atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą teikimo, vertinimo ir atrankos tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Sprendime taip pat nurodoma, kad derinamam projektui suteiktas projekto identifikacinis numeris Nr. KJ50791. Projekto parengimo ir įgyvendinimo suvestinė kaina yra 228 603,84 Eur. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas įtvirtina, kad Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Vyriausybės įsteigta Agentūra, kurios veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Viena iš Agentūros funkcijų – vertinti investicijų planus ir vykdyti atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi atsakovas veikė griežtai nustatytų teisės aktų normų ribose. Taip pat teisės aktuose nustatyti aiškūs kriterijai bei terminai, kuriais vadovaujantis atsakovas privalo vertinti paraiškas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Atsakovas Sprendime aiškiai nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis priimtas Sprendimas, taip pat aiškiai nurodė, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas yra parengtas tinkamai ir yra derinamas vadovaujantis Tvarkos aprašu. Tokiu atveju pareiškėjų argumentai, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas bei neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl naikintinas, yra nepagrįsti.

7.3. 2020 m. vasario 28 d. viešame Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų susirinkime balsų dauguma buvo priimtas sprendimas visų namo gyventojų lėšomis, iš AB „Kauno energija“ išpirkti šilumos punktą. Atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, 2020 m. gegužės 25 d. buvo pasirašytas šilumos punkto įrengimo perdavimo–priėmimo aktas, kurio pagrindu šilumos punkto nuosavybės teisė perėjo visiems be išimties daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Nors skundžiamo Sprendimo metu šilumos punktas priklausė AB „Kauno energija“, tai neeliminuoja pareiškėjų pareigos prisidėti prie išlaidų, skirtų daugiabučio namo šilumos punkto išlaikymui. Tai, kad pareiškėjai nuo 2012 m. yra įsirengę vietinį šildymą ir savo butą apšildo vietiniu šildymu, o centralizuotu šildymu nesinaudoja, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti tai, kad 2012 m. išnyko jų kaip daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo objekto, šiuo atveju – šilumos punkto, išlaikymui ir remontui. Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise.

7.4. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 punktas nustato, jog šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butu ir patalpų savininkai).

7.5. Pareiškėjai yra užvedę civilinę bylą Nr. Nr. e2-143-1126/2021 Kauno apylinkės teisme bei administracinę bylą Nr. eI3-9841-423/2020 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose, kurios taipogi susijusios Daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu). Pareiškėjai nepagrįstai, piktnaudžiaudami savo teise kreiptis į teismą, siekia sutrukdyti namo modernizavimui (atnaujinimui), taip pažeisdami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus į daugiabučio namo renovaciją.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjų A. P. ir G. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė iš pareiškėjų A. P. ir G. P. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto valda“ 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kelia ginčą dėl Sprendimo, kuriuo, pasak pareiškėjų, patvirtintas Daugiabučio namo projektas, numatantis, kad visų butų savininkų lėšomis, įskaitant pareiškėjus, bus remontuojamas AB „Kauno energija“ priklausantis šilumos punktas ir įrengta tik trečiųjų suinteresuotų asmenų poreikiams skirta kolektorinė (dvivamzdė) šildymo sistema su šildytuvais butuose, šilumos apskaita ir karšto vandens ruošimo sistema. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti tokį Sprendimą, nes, jų teigimu, Sprendimas pritarti valstybės lėšomis remiamos renovacijoms išlaidoms, prie kurių privalo prisidėti ir pareiškėjai, remontuodami AB „Kauno energija“ priklausantį šilumos punktą ir keliems butų ar kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius inžinerinius įrenginius, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės savo skunde teismui nenurodė, kokiu būdu galimai buvo pažeistos jų teisės ir / ar teisėti interesai. Pareiškėjai tik nurodė, kad ginčas yra kilęs tarp pačių daugiabučio namo bendrijos narių, t. y. dėl to, kad pareiškėjai nuo 2012 m. liepos mėn. savo Bute yra įrengę vietinį šildymą ir savo butą apšildo vietiniu šildymu, tuo tarpu centralizuotu šildymu nesinaudoja. Tretieji suinteresuoti asmenys savo butus šildo AB „Kauno energija“ tiekiamu centralizuotu šildymu, kuriuo taip pat ruošiamas karštas vanduo, vartojamas tik trečiųjų suinteresuotų asmenų butuose. Teismas konstatavo, kad toks ginčas nėra (ir negali būti) šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes jis nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, nepaisant to, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad Sprendime nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjams privalomų elgesio taisyklių, jų teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės pareiškėjams. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas net neadresuotas pareiškėjams, yra labiau raštas, kuris tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Jame pateikiama detali informacija UAB „Būsto valda“ dėl paraiškos atnaujinti (renovuoti) daugiabutį namą. Teismas konstatavo, kad iš Sprendimo turinio spręstina, jog atsakovas suteikė informaciją, siekdamas kuo detaliau ir aiškiau atsakyti į galimai iškilusius UAB „Būsto valda“ klausimus dėl namo atnaujinimo (renovacijos). Sprendimas savaime nereiškia, kad bus atlikta namo (įskaitant šilumos punktą) renovacija, tai priklauso nuo pačių butų savininkų valios, taip pat Sprendimu nebuvo sprendžiama, kaip butų savininkai tarpusavyje dalinasi išlaidas. Teismo vertinimu, nesant aiškiai nurodytų kilusių ir/ar kilsiančių neigiamų teisinių pasekmių, ABTĮ taikymo požiūriu teismui nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Teismas sprendė, kad Sprendimas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

11. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjų skundo argumentai dėl Sprendimo pritarti valstybės lėšomis remiamos renovacijoms išlaidoms, prie kurių privalėtų prisidėti ir pareiškėjai, remontuodami AB „Kauno energija“ priklausantį šilumos punktą ir inžinerinius įrenginius, dėl aktualios LAT praktikos šiuo klausimu, dėl to, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims skirta centralizuoto šildymo sistema turi būti įrengiama tik trečiųjų suinteresuotų asmenų lėšomis yra vertintini kaip kilęs ginčas tarp daugiabučio namo butų savininkų ir tuo pačiu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų inicijuojamas ginčas patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

12. Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, išanalizavęs pareiškėjų argumentus, teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjų skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jis iš esmės sukeltų pareiškėjams apibrėžtas (konkrečias) tiesiogines neigiamas teisines pasekmes. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjų skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Spręsdamas dėl UAB „Būsto valda“ prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į skundą rengimas, t. y. 871,20 Eur, teismas nurodė, kad UAB „Būsto valda“ teisinis interesas šiame ginče buvo priešingas nei pareiškėjų – Sprendimas adresuotas UAB „Būsto valda“, UAB „Būsto valda“ palaikė atsakovo poziciją ir prašė skundą atmesti. Todėl atmetus pareiškėjų skundą teismas sprendė, kad UAB „Būsto valda“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra protinga, todėl už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 871,20 Eur suma priteistina iš pareiškėjų trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Būsto valda“ naudai.

III. 14. Pareiškėjai A. P. ir G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą ir ginčą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Byla buvo išnagrinėta neišsprendus 2021 m. sausio 4 d. mirusio trečiojo suinteresuoto asmens M. Ž. procesinių teisių ir pareigų perėmimo. Administracinis teismas sustabdo bylą, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą (ABTĮ 98 str. 1 d. 1 p.). Vienai iš šalių mirus ar pasibaigus juridiniam asmeniui, byloje tampa iš esmės neįmanoma nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes bei apskritai išspręsti bylą. Šiuo pagrindu sustabdant bylą, sudaromos sąlygos mirusią ar pasibaigusią bylos šalį pakeisti jos teisių perėmėju bei taip užtikrinti, jog byla bus išnagrinėta tinkamai, t. y. nepažeidžiant nė vienos iš šalių teisių. Kadangi pareiškėjų skundo reikalavimas nėra asmeninio pobūdžio ir yra galimas teisių perėmimas, byla turėjo būti sustabdyta kol paaiškės teisių perėmėjas. Tačiau teismas bylą išnagrinėjo neišsprendęs trečiojo suinteresuoto asmens teisių perėmimo ir informavęs paveldėtojų, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas dėl esminių administracinių bylų teisenos proceso pažeidimo ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, kuris turėtų išspręsti mirusio trečiojo asmens teisių perėmimo klausimą, į bylą įtraukdamas trečiojo asmens paveldėtojus ir juos tinkamai informuodamas apie bylą.

15.2. Pareiškėjų vertinimu, byla turėjo būti nutraukta, o ne sprendimu atmestas skundas. Administracinės bylos ginčo dalyku gali būti tik tokie viešojo administravimo subjekto priimti aktai, kurie sukelia juos skundžiančiam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio, t. y. jame tik pateikiama informacija tam tikrais klausimais ar aiškinama tam tikra tvarka, nurodomas teisinis reglamentavimas, toks aktas negali būti administracinio ginčo dalyku. Todėl pirmos instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjų skundo reikalavimas apskritai neturėjo būti priimtas, turėjo ne priimti sprendimą dėl pareiškėjo skundo atmetimo, o administracinę byla nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.).

15.3. Pareiškėjai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl UAB „Būsto valda“ priteistų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai pažymi, kad teismui pripažinus, jog skundžiamas atsakovo Sprendimas nėra individualus administracinis aktas ir todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, byloje nebuvo apgintos jokios trečiojo suinteresuoto asmens teisės, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo LVAT, suformuotos 2015 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-662-154-15, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, kai išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos jo teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu. Pareiškėjai cituoja LVAT bei LAT praktiką, kuri pareiškėjų vertinimu patvirtina, kad UAB „Būsto valda“ veikė kaip byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų – butų savininkų – atstovas pagal pavedimą, todėl nebuvo jokio pagrindo teikti savarankišką atsiliepimą, jei Kauno savivaldybė pateikė atsiliepimą, o kiti tiesiogiai byloje dalyvaujantys butų savininkai jokių atsiliepimų neteikė, nes nemanė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas kaip nors įtakoja butų savininkų teises.

15.4. Pareiškėjų nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė advokato kontoros pažymos apie kliento, kuriam atstovauja įvairiose bylose (pvz., Nr. eI3-844-423/2021, e2S-1538-230/2020, e2S-1539- 230/2020, eI2-688-1066/2021, e2-143-1126/2021) atsiskaitymą, nurodant visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimus, numerius, juose nurodytas sumas ir datas, tačiau jokių duomenų už kurias teisines paslaugas buvo išrašyta sąskaita ir už kurias teisines paslaugas ir pagal kokią sąskaitą sumokėjo atsakovas nėra, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimai už 871,20 Eur sumą yra būtent už šioje byloje, o ne kitoje byloje suteiktas teisines paslaugas, nes trečiasis asmuo nepateikė advokatų kontoros teismui adresuotos pažymos, kurioje būtų nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Taip pat teismas turėtų įvertinti, kad advokatų kontora ir trečiasis asmuo yra PVM mokėtojai, kurie sumokėtą PVM mokestį atgavo per užskaitą, todėl teismas priteistas PVM mokestis sudarė sąlygas trečiajam asmeniui praturtėti be pagrindo.

15.5. UAB „Būsto valda“, žinodama, kad veikia kaip byloje tiesiogiai dalyvaujančių butų savininkų, kurie patys teikė atsiliepimus (pvz., Kauno miesto savivaldybė) arba į bylą neteikė jokių atsiliepimų (kiti butų savininkai fiziniai asmenys), atstovas, suprasdamas, kad ginčo sprendimas dėl paraiškos derinimo nesukelia jokių tiesioginių pasekmių, neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl toks UAB „Būsto valda“ elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir protingu naudojimusi savo procesinėmis teisėmis.

15.6. Pareiškėjai tvirtina, kad atsakovo Sprendimas atitinka visus individualaus administracinio akto požymius, todėl yra nagrinėtinas administracinio teismo. Pareiškėjai tvirtina, kad Tvarkos aprašas aiškiai nustato administracinę procedūrą, kuri užbaigiama individualiu administraciniu aktu – atsakovo sprendimu dėl butų savininkų paraiškos derinimo. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad atsakovas suderino butų savininkų paraišką, priimdamas Sprendimą ir apie šį sprendimą informuodamas butų savininkų atstovą – UAB „Būsto valda“. Sprendimas atitinka visus individualaus administracinio akto požymius: 1) akte yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (šiuo konkrečiu atveju atsakovas suderino butų savininkų paraišką skirti paramą, suteikiančią teisę pasirašyti valstybės paramos sutartį); 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus (šiuo konkrečiu atveju atsakovas yra įgaliotas derinti butų savininkų paraiškas skirti paramą); 3) aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (šiuo konkrečiu atveju butų savininkai įgyja teisę pasirašyti valstybės paramos sutartį pateikus tikslius skaičiavimus); 4) akto galiojimas nėra tęstinis, tai vienkartinio taikymo aktas (šiuo konkrečiu atveju derinimas netenka galios, jei butų savininkai nepritaria Agentūros suderintam planui per 12 mėnesių); 5) aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (šiuo konkrečiu atveju derinimas yra skirtas butų savininkams ir jų atstovui UAB „Būsto valda“) ir konkrečiai situacijai (šiuo konkrečiu atveju derinimas yra skirtas Daugiabučio namo renovacijai); 6) aktas privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (šiuo konkrečiu atveju derinimas yra privalomas atsakovui ir butų savininkams ir jų atstovui UAB „Būsto valda“); 7) akto paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka (šiuo konkrečiu atveju atsakovo sprendimas nėra skelbiamas viešai kaip norminis teisės aktas).

15.7. Sprendime yra imperatyviai suformuluotos pareiškėjams privalomos elgesio taisyklės, suteiktos teisės ir nustatytos pareigos pareiškėjams. Skundžiamas pareiškėjų Sprendimas yra adresuotas visiems Daugiabučio namo butų savininkams, veikiantiems per jų atstovą pagal pavedimą UAB „Būsto valda“, todėl tai nėra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, o individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjams ir tretiesiems asmenims teisines pasekmes, įskaitant teisės pasirašyti valstybės paramos sutartį suteikimą teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad iš Sprendimo turinio spręstina, kad atsakovas suteikė informaciją, siekdamas kuo detaliau ir aiškiau atsakyti į galimai iškilusius UAB „Būsto valda “ klausimus dėl namo atnaujinimo (renovacijos), nes pats atsakovas priimtame Sprendime ir atsiliepime į skundą nurodė priešingai, kad priėmė individualų administracinį aktą, kuriuo suderino butų savininkų paraišką skirti paramą, kuris suteikė butų savininkams teisę pasirašyti valstybės paramos sutartį pagal atsakovo suderintą investicijų projektą, kuris numato paramos skyrimą ir UAB „Kauno energija“, kuriai priklauso ginčo name esantis šilumos punktas.

15.8. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nežinojo, kad Daugiabučiame name esantis šilumos punktas nėra butų savininkų nuosavybė, todėl neįvertino, kad valstybės parama šio šilumos punkto renovacijai apskritai negalėjo būti derinama, kad valstybės parama nėra ir negali būti teikiama asmenims, kurie nėra butų ir kitų patalpų savininkai Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio prasme.

15.9. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai atsikerta į pateiktus atsiliepimus ir akcentuoja, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, ne tik nežinojo, kad ginčo name esantis šilumos punktas nėra butų savininkų nuosavybė, tačiau ir neįvertino, kad pareiškėjai neprivalo savo lėšomis prižiūrėti jiems nepriklausančių šilumos punktų, taip pat neprivalo apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus, nes šios aplinkybės paaiškėjo tik LVAT paskelbus 2021 m. kovo 31 d. sprendimą.

16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

16.1. Agentūra yra pasisakiusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui teiktame atsiliepime į skundą.

16.2. Agentūra nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad nepagrįstai ir neteisėtai Sprendimu suderino paraišką. Agentūra vadovavosi Tvarkos aprašo 11 punktu, t. y. vertinimą atliko nustatydama ar pateikta paraiška ir prie paraiškos pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr.1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės), Investicijų plano rengimo tvarkos aprašo nuostatoms ir Kvietime nustatytoms sąlygoms. Agentūra neturėjo teisinio pagrindo nepritarti pateiktai paraiškai ir prie paraiškos pridedamiems dokumentams. Priėmus priešingą sprendimą t. y. nepritarti pateiktai paraiškai, Agentūra būtų priėmusi sprendimą prieštaraujantį aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų reikalavimams ir tikrinamų dokumentų apimčiai, kurie yra keliami teikiamai paraiškai bei pridedamiems prie paraiškos dokumentams. Paraiškos teikėjas, taip kaip jis apibrėžtas Tvarkos apraše, teikdamas paraišką turi įsitikinti, kad visa Investicijų plane numatyta parama bus suteikta tiems subjektams, kurie yra apibrėžti Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme t. y. butų ir kitų patalpų savininkams. Šiuo atveju faktas, kad šilumos punktas, 2020 m. vasario 28 d. butų ir kitų patalpų savininku sprendimo pagrindu, yra nupirktas, tik įrodo, kad visa Investicijų plane numatyta valstybės parama skirta būtent butų ir kitų patalpų savininkams.

16.3. Jeigu būtų nustatyta, kad valstybės parama suteikta ne butų ir kitų patalpų savininkams Agentūra, turėtų teisę ir pareigą grąžintis išmokėtą valstybės paramą. Teisės aktai, paraiškos teikėjui ir butų ir kitų patalpų savininkams, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo eigoje, nedraudžia įsigyti turtą, kaip pavyzdžiui, šilumos punktą, ir susitvarkyti nuosavybės teisės dokumentus, todėl ir pagrindo naikinti Agentūros sprendimą nėra.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Savivaldybė atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

17.1. Butų savininkų sprendimai dalyvauti renovacijos programoje, patvirtinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, įsigyti šilumos punktą, taip pat skundžiamas Sprendimas priimti iki trečiojo suinteresuoto asmens M. Ž. mirties. Vadovaujantis 2018 m. sausio 30 d. Daugiabučio namo savininkų balsavimo raštu protokolo 3 punktu bei Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais daugiabučio namo butų savininkus byloje atstovauja UAB „Būsto valda“. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje; teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str.). Paaiškėjus trečiojo suinteresuoto asmens M. Ž. teisių perėmėjui, jam bus privalomi visi aukščiau nurodyti Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo sustabdyti bylą, todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliantų skundo argumentai, jog teismas bylą išnagrinėjo neišsprendęs trečiojo suinteresuoto asmens teisių perėmimo ir informavęs paveldėtojų, taip pat, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl esminių administracinių bylų teisenos proceso pažeidimo.

17.2. Sprendimas yra informacinis raštas, motyvuotas bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Skundžiamo sprendimo panaikinimas pažeistų kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėtus interesus ir teisę į namo atnaujinimą (modernizavimą).

17.3. Nors pareiškėjams priklausantis Butas yra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau jis yra Daugiabučiame name, kuriam yra centralizuotai tiekiama šilumos energija. Šilumos punktas savo esme ir paskirtimi yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Be to, šilumos punktas yra būtinas tinkamam namo eksploatavimui ir naudojimui užtikrinti, todėl tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra įsirengę vietinį šildymą, nepanaikina jų pareigos rūpintis šilumos punkto, kaip bendrojo naudojimo objekto, būkle ir prisidėti priėjo išlaikymo. Tai, kad skundžiamo Sprendimo metu šilumos punktas priklausė AB „Kauno energija“, šios aplinkybės nepaneigia. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti ir prižiūrėti, įskaitant išlaidas už Daugiabučio namo bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemos atnaujinimą (modernizavimą), taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (LAT 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017). Todėl pareiškėjų teiginiai, kad atsakovas nepagrįstai pritarė Daugiabučio namo projektui, numatančiam, kad butų savininkų ir valstybės paramos lėšomis bus atnaujintas AB „Kauno energija" priklausantis šilumos punktas, yra nepagrįsti.

17.4. Savivaldybės vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė UAB „Būsto valda“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB „Būsto valda“ atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

18.1. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens velionės M. Ž. procesinių teisių ir pareigų perėmimo, UAB „Būsto valda“ nurodo, kad pareiškėjams jau 2021 m. sausio mėnesį tapo žinomas velionės M. Ž. mirties faktas (Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-143-1126/2021, kuriame pateiktas mirties faktas, pareiškėjai yra ieškovais), tačiau pareiškėjai teismui neteikė prašymų dėl administracinės bylos stabdymo ar bent informacijos apie šią faktinę aplinkybę. Šią aplinkybę pareiškėjai nurodo tik apeliaciniame skunde. Toks pareiškėjų procesinis elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tokiu nesąžiningu procesiniu elgesiu pareiškėjai siekia vilkinti bylos nagrinėjimą taip pažeisdami proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus. Be to, priimtas teismo sprendimas nesukūrė jokių papildomų teisių ir pareigų nei mirusiajai, nei galimiems jos teisių perėmėjams, palyginus su tomis teisėmis ir pareigomis, kurias velionė M. Ž. turėjo iki jos mirties. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes bei argumentus, nėra pagrindo naikinti Sprendimo ir grąžinti nagrinėjamą bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

18.2. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų UAB „Būsto valda“ pažymi, kad, būdamas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo administratorius bei šio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdytojas/įgyvendintojas turi pagrįstą interesą byloje bei priimtas Sprendimas neabejotinai turi įtakos jo teisėms bei pareigoms. Taigi UAB „Būsto valda“, įvertinęs bylos pobūdį, ginčijamo atsakovo priimto sprendimo turinį, teisėtai bei pagrįstai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, siekdamas gauti profesionalias teisines konsultacijas. Pareiškėjus nuo pat skundo pateikimo teismui dienos atstovavo profesionalus teisininkas - advokato padėjėjas, turėjo suprasti, kad pateikdamas tokį skundą ir inicijuodamas administracinės bylos iškėlimą, pareiškėjai taip pat prisiima ir galimus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, jiems gali tekti atlyginti kitos šalies ar trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių atsirastų dėl jų inicijuoto administracinės bylos proceso.

18.3. Sprendimu atsakovas vertino, ar paraiška ir kartu pateiktas investicijų planas, kiti dokumentai, atitinka teisės aktų reikalavimus ir kvietime nustatytas sąlygas. UAB „Būsto valda“ visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ginčijamame Sprendime nėra jokių imperatyvių suformuluotų pareiškėjams privalomų elgesio taisyklių, jų teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės, Sprendimas nėra adresuotas pareiškėjams, tačiau yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, dėl ko ABTĮ taikymo požiūriu, teismui butų pagrindas konstatuoti pareiškėjų teisių arba įstatymo saugomų interesų pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2018 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (4) B2-1351, priimto atliekant paraiškos atnaujinti (modernizuoti) Daugiabutį namą vertinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo nėra dėl to, kad:

20.1. Daugiabučio namo butų savininkai balsų dauguma balsuodami 2017 m. lapkričio 15 d. nusprendė dalyvauti Daugiabučio namo renovacijos programoje ir gyventojų lėšomis pasirengti investicinį planą, įskaitant pareiškėjus, rengti namo renovacijos investicinį projektą dėl šildymo sistemos renovavimo, o 2018 m. sausio 30 d. patvirtino Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, kurio parengimo organizavimas ir administravimas, jo įgyvendinimas ir finansavimas, vadovaujantis patvirtintu investicijų planu, pavedimo sutartimi pavestas – UAB „Būsto valda“.

20.2. UAB „Būsto valda“ Agentūrai pateikė 2018 m. sausio 30 d. „Paraišką atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį (čius) namą (us)“ (toliau – ir 2018 m. sausio 30 d. paraiška), prie kurios pridėjo dokumentus, susijusius su planuojamu įgyvendinti Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu.

20.3. Agentūra, įvertinusi 2018 m. sausio 30 d. paraišką, 2018 m. kovo 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Sprendimu 2018 m. sausio 30 d. paraišką pateikusiam Daugiabučio namo butų savininkų atstovui buvo suteikta informacija apie tai, kad:

(1) 2018 m. sausio 30 d. paraiška atitinka Kvietime nurodytas sąlygas, Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas yra parengtas tinkamai ir šis projektas yra derinamas pagal Investicijų plano rengimo tvarkos aprašą. Derinamam projektui suteiktas konkretus identifikacinis numeris (Nr. KJ50791), nurodyta projekto parengimo ir įgyvendinimo kainą (228 603,84 Eur), nurodyta Kvietime nustatyta projektų reitingavimo tvarka;

(2) pasirašant Valstybės paramos tiekimo sutartį Agentūra vertins, ar investicijų plane numatyta priemonė, susijusi su bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų pertvarka, atitinka naujas Programos nuostatas ir įvertins ar ši priemonė priskiriama prie energetinį efektyvumą didinančių priemonių. Agentūra pateikė rekomendacijas dėl Daugiabučio namo sienų šiltinimo;

(3) pagal Taisyklių nuostatas Agentūrai privalo būti pateiktas prašymas (De minimis prašymas) išduoti pažymą apie galimos suteikti nereikšmingos pagalbos dydį butų ir kitų patalpų savininkams, vykdantiems ūkinę veiklą;

(4) Daugiabučio namo butų savininkų atstovas prašomas informuoti, ar Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas bus įgyvendinamas pagal Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą energinio efektyvumo didinimo programą;

(5) Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane yra suskaičiuota papildoma 10 procentų valstybės parama, tačiau numatytos įgyvendinti priemonės neatitinka Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių (Taisyklės) 71 punkte nurodyto priemonių baigtinio sąrašo. Pakvietus pasirašyti valstybės paramos sutartį, Agentūra prašė pateikti patikslintus detalius skaičiavimus, kuriomis priemonėmis pagal Taisyklių 71 punktą bei nuo kokio investicijų sumos yra paskaičiuota papildoma parama. Taip pat Agentūra rekomendavo informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų apie papildomos 10 procentų valstybės paramos perskaičiavimą.

21. Pareiškėjai dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi į teismą.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Sprendimas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, kadangi jis pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjams privalomų elgesio taisyklių, jų teisių ir pareigų, jiems nėra taikytos poveikio priemonės.

23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, prašo panaikinti Sprendimą ir ginčą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Jie teigia, kad Sprendimas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjams, kad pirmosios instancijos teismas, nesustabdęs bylos kol paaiškės trečiojo asmens teisių perėmėjas, pažeidė procesinės teisės normas, ir kad nepagrįstai iš pareiškėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidas.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo dalyką, pirmiausiai būtina įvertinti, ar Sprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjams. Taip pat būtina nustatyti, ar šis atsakovo Sprendimas gali būti vertinamas kaip baigiamasis (galutinis) Agentūros sprendimas, kuriuo užbaigiama 2018 m. sausio 30 d. paraiškos vertinimo administracinė procedūra.

26. Ginčo santykiai, susiję su 2018 m. sausio 30 d. paraiškos pateikimu ir vertinimu, reglamentuojami ginčui aktualios redakcijos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.), Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr.1725 patvirtintose Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse (redakcija galiojusi nuo 2018 m sausio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d.) (Taisyklės), Aplinkos ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-267 patvirtintame Paraiškų atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą teikimo, vertinimo ir atrankos tvarkos apraše (redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 8 d.) (Tvarkos aprašas), Aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-667 patvirtintame Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos apraše (redakcija galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d.) (toliau – ir Investicijų plano rengimo tvarkos aprašas).

27. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose įtvirtinti valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (toliau – ir valstybės parama) teikimo būdai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Agentūra, kuri tai darydama, be kita ko, atlieka šias funkcijas: vertina investicijų planus ir vykdyti atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (2 p.); konsultuoja daugiabučio namo atnaujinimo proceso dalyvius (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, savivaldybes ir savivaldybių programų įgyvendinimo administratorius) atnaujinimo ir valstybės paramos teikimo klausimais, organizuoja ir vykdo visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą (6 p.).

28. Taisyklės nustato daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros, valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimo išlaidų apmokėjimo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektų administratoriams ar savivaldybėms sąlygas ir tvarką.

28.1. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) pagal šias Taisykles teikiama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jeigu pagal numatytas įgyvendinti priemones: pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo – taikoma daugiabučiams namams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai (3.1 p.); skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 25 procentais, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo – taikoma daugiabučiams namams, kuriems pagal Statybos įstatymą nenustatomi minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai (3.2 p.).

28.2. Taisyklių 70 straipsnyje nustatyta, kad valstybės parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti teikiama įgyvendinus projektą ir įvykdžius Taisyklių 3 punkte nurodytas sąlygas. Taisyklių 71 punkte nustatyta, kad valstybinė parama teikiama: kompensuojant 30 procentų investicijų, tenkančių Programos priede nurodytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms (71.1 p.); papildomai kompensuojant 10 procentų investicijų, tenkančių šioms priemonėms įgyvendinti (jeigu projekto įgyvendinimo metu jos įgyvendinamos): daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas ir įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų (įskaitant šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos prijungimo darbus) (71.2, 71.2.1 p.); pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius (71.2, 71.2.2 p.).

28.3. Taisyklių 91 punkte nustatyta, kad projektų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaujantis šiomis Taisyklėmis ir Aplinkos ministerijos tvirtinamu Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašu, vykdo Agentūra. Taisyklių 92 punkte nustatyta, kad „projektų įgyvendinimo priežiūrą sudaro: 91.1. investicijų planų atitikties Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymui, Programai ar ją atitinkančioms savivaldybių programoms, Nutarimui, Taisyklėms, Projektų rengimo tvarkos aprašui, Paraiškų teikimo ir atrankos tvarkos aprašui vertinimas ir derinimas; 92.2 Valstybės paramos sutarties sudarymas ir vykdymo kontrolė; <...> 92.6. butų ir kitų patalpų savininkų, Projektų administratorių ir kitų suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimas ir metodinės pagalbos teikimas“.

29. Tvarkos apraše nustatyta, kad paraiškos teikėjas – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pagal pavedimo sutartį veikiantis asmuo, teikiantis Projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius, arba savivaldybės administracija (2.3 p.); paraiškas vertina ir jų atranką pagal kvietime nustatytas sąlygas vykdo Agentūra (10 p.); „<....> Vertinant paraišką ir kartu su ja pateiktą investicijų planą bei kitus dokumentus, tikrinama ar paraiška ir kartu su ja pateikti dokumentai atitinka Įstatymo, Programos, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių, patvirtintų Nutarimu, Investicijų plano rengimo tvarkos aprašo reikalavimus ir kvietime nustatytas sąlygas“ (11 p.);

„jeigu įvertinusi paraišką ir kartu su ja pateiktus dokumentus Agentūra nustato, kad jie atitinka 11 punkte nurodytus reikalavimus ir sąlygas, ji (Agentūra) paraišką derina ir apie tai per 5 darbo dienas informuoja paraiškos teikėją tokiu būdu, kokiu buvo gauta paraiška (išskyrus atvejį, kai paraiškos teikėjas pageidauja būti informuotas elektroniniu būdu) (12 p.); „jeigu paraiškos vertinimo metu Agentūra nustato, kad paraiška ir kartu su ja pateikti dokumentai užpildyti neišsamiai ar su trūkumais ar nepridėti visi reikalingi 11 punkte nurodyti dokumentai, Agentūra per 5 darbo dienas nuo trūkumų nustatymo dienos tokiu būdu, kokiu buvo gauta paraiška (išskyrus atvejį, kai paraiškos teikėjas pageidauja gauti elektroniniu būdu), gražina paraišką paraiškos teikėjui, nurodydama trūkumus ir prašydama iki paraiškų pateikimo termino pabaigos juos ištaisyti.

Jeigu paraiškos teikėjas iki paraiškų pateikimo termino pabaigos neištaiso nurodytų trūkumų, paraiška gali būti teikiama Agentūrai Tvarkos aprašo 8 punkte nustatytais atvejais arba paskelbus kitą kvietimą teikti paraiškas. Gavusi patikslintą paraišką, Agentūra, per 5 darbo dienas pakartotinai įvertinusi paraišką ir prie jos pridedamus dokumentus, paraišką derina ar nepritaria (nurodomi nepritarimo motyvai atsižvelgiant į 11 punktą) ir raštu informuoja paraiškos teikėją“ (13 p.); „pasibaigus paraiškų teikimo terminui, jeigu kvietime nenustatyta kitaip, Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytus reikalavimus ir sąlygas atitinkančios paraiškos reitinguojamos pagal kvietime nustatytus paraiškų atrankos kriterijus ir, atsižvelgus į kvietime nurodytą kvietimo lėšų sumą, sudaromas einamaisiais metais finansuojamų atnaujinimo (modernizavimo) projektų sąrašas“ (14 p.);

„jeigu atlikus Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytus veiksmus lieka paraiškų, neįtrauktų į einamaisiais metais finansuojamų atnaujinimo (modernizavimo) projektų sąrašą, sudaromas rezervinis atnaujinimo (modernizavimo) projektų sąrašas. Šiame sąraše esantys projektai eilės tvarka gali būti perkeliami į Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytą sąrašą, jeigu į jį įtrauktas projektas neįgyvendinamas (pvz., patikslintą Investicijų planą nepatvirtina butų ir kitų patalpų savininkai ar negaunamas preliminarus finansų institucijos sprendimas dėl lengvatinio kredito suteikimo)“ (15 p.);

„Tvarkos aprašo 14 ir 15 punktuose nurodyti sąrašai tvirtinami Agentūros direktoriaus įsakymu ir skelbiami Agentūros interneto svetainėje. Agentūra per 5 darbo dienas nuo nurodytų sąrašų patvirtinimo dienos raštu informuoja paraiškų teikėjus apie jų pateiktų paraiškų įtraukimą į einamaisiais metais finansuojamų atnaujinimo (modernizavimo) projektų sąrašą ir rezervinį atnaujinimo (modernizavimo) projektų sąrašą“ (16 p.).

30. Investicijų plano rengimo tvarkos apraše reglamentuojama Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarka. Pagal šio aprašo 3 punktą investicijų planas yra daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo etapas, kuriame, įvertinus architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimus, pagal namo energinio naudingumo sertifikato ir namo fizinės būklės tyrimo ir vertinimo duomenis ir reikalavimus pagrindžiamos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės nustatant jų energinį ir ekonominį efektyvumą, investicijų dydį ir jų paskirstymą butų ir kitų patalpų savininkams, nustatomos pagrindinės techninės užduoties sąlygos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniam darbo projektui parengti. Techninis darbo projektas rengiamas butų ir kitų patalpų savininkams Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patvirtinus Investicijų planą ir gavus preliminarų projekto finansuotojo sutikimą dėl techninio darbo projekto rengimo ir (ar) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo finansavimo ir kredito suteikimo, jeigu techninio darbo projekto parengimo ir (ar) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo išlaidas numatoma apmokėti lengvatinio kredito lėšomis. Techninis darbo projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 11 priedo nuostatomis.

31. Teisėjų kolegija, Sprendimo turinį įvertinusi paminėto teisinio reglamentavimo kontekste, prieina prie išvados, kad Sprendimas savo turiniu yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame Tvarkos apraše nustatyta tvarka yra pateikta informaciją apie projekto derinimo procedūrą, t. y. jame nurodyti derinimo metu nustatyti trūkumai, teikiama metodinė informacija trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto valda“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. Akcentuotina, kad pareiškėjai procesiniuose dokumentuose taip pat nenurodė, kokias konkrečias teisines pasekmes Sprendimas jiems sukelia.

32. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra.

33. Iš pristatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad derinimo procedūra, kurios metu buvo priimtas Sprendimas, užbaigiama, kai Tvarkos aprašo 14-16 punktuose nustatyta tvarka Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtinami finansuojamų projektų sąrašai. Vadinasi, nėra jokio pagrindo atsakovo Sprendimą vertinti kaip baigiamąjį (galutinį) Agentūros sprendimą, kuriuo užbaigiama 2018 m. sausio 30 d. paraiškos vertinimo administracinė procedūra. Sprendimas yra vienas iš tarpinių Agentūros priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį, 2018 m. sausio 30 d. paraiškos vertinimo administracinę procedūrą užbaigiantį sprendimą.

34. LVAT yra konstatavęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020). Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

35. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjų pateiktą skundą dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, kadangi tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas nėra priskiriamas administracinių bylų kompetencijai.

36. ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjų skundas dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.). Tai konstatavus, kiti proceso šalių argumentai, įskaitant ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su trečiojo suinteresuoto asmens teisių perėmimu, nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto valda“ 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat šis trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš pareiškėjų priteisti jam 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

38. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nebuvo apgintos jokios trečiojo suinteresuoto asmens teisės, nes UAB „Būsto valda“ veikė kaip byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų – butų savininkų – atstovas pagal pavedimą, todėl nebuvo jokio pagrindo teikti savarankišką atsiliepimą. Taip pat pareiškėjų nuomone, šio trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dokumentai nepagrindžia jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

39. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (ABTĮ 40 str. 4 d.). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Nagrinėjamu atveju teisminį ginčą inicijavo pareiškėjai. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Būsto valda“ yra Daugiabučio namo projekto administratorius, kuris teikė paraišką Agentūrai, kaip projektų priežiūrą vykdančiam subjektui, ir gavo Agentūros Sprendimą, kurį pareiškėjai nagrinėjamu atveju ir skundžia. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad paminėtas trečiasis suinteresuotas asmuo yra suinteresuotas bylos eiga. Tokį suinteresuotumą nustatė ir pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Teisminio proceso metu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Būsto valda“ nuosekliai palaikė poziciją, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti, atitinkamai pareiškėjai prašė priešingo rezultato – panaikinti Sprendimą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos procesinis rezultatas – nutraukti bylą – yra naudingas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto valda“, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą iš pareiškėjų (ABTĮ 40 str.).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Būsto valda“ pateiktus patirtas bylinėjosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, prieina prie išvados, kad pateiktuose dokumentuose aiškiai atsispindi kas yra mokėtojas už teisines paslaugas, kas parengė mokėjimo dokumentą ir už kokias konkrečiai paslaugas sumokėta. Dokumentuose nustatyta informacija neprieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, nepaneigia teisės aktų garantuojamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės būti atstovaujamam profesionalaus teisininko ir apgynus savo interesus atgauti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Nesutiktina su pareiškėjų argumentais, jog PVM mokestis nėra priskirtinas advokatų išlaidoms. Tai, kad PVM mokestis yra sumokamas į valstybės biudžetą, nėra pagrindas atskirti šias išlaidas nuo užmokesčio advokatui, kurio maksimalius priteistinus dydžius nustato teisės aktai. Nesant jokių įstatymo išlygų, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1150-520/2021).

43. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Būsto valda“ prašomos iš pareiškėjų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, sumos (atitinkamai 871,20 Eur ir 726 Eur) yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Atsižvelgdama į tai, vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos sumos (t. y. 871,20 Eur ir 726 Eur), yra protingos ir pagrįstos, todėl jos lygiomis dalimis iš pareiškėjų priteistinos trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto valda“ (šiuo metu „Civinity namai Kaunas, UAB“) (ABTĮ 40 str. 3 d.).

44. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjams grąžinamas už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėtas žyminis mokestis – 22,50 Eur. Tuo pačiu pagrindu pareiškėjams grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už skundą apeliacinės instancijos teisme – 13 Eur (ABTĮ 137 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 41 straipsnio 3 dalimi, 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. P. ir G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir G. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, uždarai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“), akcinei bendrovei „Kauno energija“, O. V. A., R. G., J. N., J. B., V. E., G. G., T. U., N. N., O. P., B. Ž., M. Ž., F. J., L. P., B. J., K. V. ir T. D. dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Priteisti iš pareiškėjų A. P. ir G. P. lygiomis dalimis trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarai akcinei bendrovei „Civinity namai Kaunas“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Būsto valda“) 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti pareiškėjams A. P. ir G. P. 22,50 Eur (dvidešimt du eurus, 50 centų) žyminį mokestį, sumokėtą už skundą, bei 13 Eur (trylika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė