2021-04-21 Nr. AB-8316-3-61-3-00897-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-502-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00897-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LEA lpg“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-2814 „Dėl prašymo dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti VMI sudaryti mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiką, kaip tai numato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas) 11 straipsnis. Taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. VMI ginčijamu sprendimu nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemoką sudarant mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiką (toliau – ir grafikas), kaip tai numato MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnis. VMI ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad mokesčių mokėtojai, laiku deklaravę mokėtinas mokesčių sumas, ir turintys nuo šių mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, yra atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis yra taikoma visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, kada tokie mokesčių mokėtojai pateikė mokėtinų mokesčių deklaracijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad grafikas turi būti sudaromas bet kurio mokesčio mokėtojo prašymu, atskirai nedetalizuojant, kada toks mokesčių mokėtojas turi būti deklaravęs mokėtinų mokesčių sumas – ar iki MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2019 m. sausio 1 d., ar vėliau. Detalizuojama tik tai, kad mokesčių mokėtojas atitinkamų mokesčių sumų deklaracijas ir prašymą dėl grafiko sudarymo turi būti pateikęs iki 2019 m. liepos 1 d. (MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 str. 4 d.). Priešingu atveju įstatymų leidėjui netgi nebūtų poreikio MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje daryti nuorodos į 2 dalį, kadangi, laiku deklaravę mokesčius asmenys, vis tiek negalėtų nurodyta dalimi vadovautis. Taigi yra visiškai neaišku, kodėl atsakovas MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas atsisako aiškinti sistemiškai ir taikyti neiškreipiant jų reikšmės.

2.2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 7 straipsnyje nustatyta, kad, taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių lengvatos, kurių nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, negali būti individualaus pobūdžio, pažeidžiančios proporcingą mokesčių naštos paskirstymą, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, todėl, pareiškėjo manymu, atsakovas, atsisakydamas sudaryti grafiką su pareiškėju, pablogina jos padėtį, lyginant su mokesčių mokėtojais, kurie apskritai nedeklaravo mokėtinų mokesčių sumų.

2.3. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo Aiškinamojo rašto 4.1.7 papunktyje numatyta, kad „siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jų nesumokėjusių, numatoma nuo likusios nesumokėtos ar neišieškotos delspinigių sumos sumokėjimo juos atleisti automatiškai. Šiuo atveju mokesčių sumokėjimas nebus būtina atleidimo nuo delspinigių sąlyga“. Tai patvirtina, kad įstatymų leidėjas, rengdamas MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, numatė, kad dalis mokesčių mokėtojų atitinkamus mokesčius deklaravo laiku, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jų nesumokėjo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu siekė nesudaryti prielaidų diskriminacijos situacijai atsirasti – tai Aiškinamajame rašte nurodyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai). Tokiu būdu tampa aišku, kad situacijos, kuomet vieniems mokesčių mokėtojams yra sudaromos lengvatinės sąlygos sumokėti mokesčių nepriemoką (ne vien tik sudarant grafiką bei atidedant nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui iki dvejų metų, bet ir suteikiant galimybę pasinaudoti MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnyje numatytomis lengvatomis iki pat 2019 m. liepos 1 d.), tuo tarpu kitiems mokesčių mokėtojams tokios galimybės nenumatomos, įtvirtinimas Įstatyme tiesiog nėra galimas – tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Dėl šių priežasčių tampa akivaizdu, kad atsakovas netinkamai aiškina ir taiko MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymą, sudarydamas sąžiningesnius mokesčių mokėtojus diskriminuojančią situaciją.

2.4. Pareiškėjas šiuo metu mokestinės nepriemokos sumokėti negali dėl apribotos Bendrovės veiklos. Pasibaigus teisminiams ginčams, Bendrovė arba turės galimybę vystyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), plėtros projektą, kurti pridėtinę vertę ir mokėti mokesčius arba restitucijos taikymo atveju – grąžinus Bendrovei 39 615,37 Eur, Bendrovė turės galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką valstybei. Be to, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl mokestines nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau nė vienas pareiškėjo prašymas VMI nebuvo tenkintas.

3. Atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais argumentais:

3.1. Dėl MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio taikymo atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos mažinimo siekį, bendros valstybės ir visuomenės bei atskirų jos grupių darnos ir pažangos siekimą, įteisinta vienkartinė galimybė asmenims, nustatyta tvarka ir terminais deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių. Šiuo įstatymu numatoma, jog mokesčių mokėtojams deklaravusiems mokėtinų mokesčių sumas, mokesčių administratorius neskirs baudų, taip pat nuo šių sumų nebus skaičiuojami delspinigiai, o taip pat jie nebūtų įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Vienintelė keliama sąlyga, kad būtų išvengta visų šių neigiamų pasekmių, yra mokesčio sumokėjimas. Mokestį bus galima sumokėti per 20 dienų arba mokesčio sumą išdėstyti dvejiems metams. Be to, siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jų nesumokėjusių, įtvirtinta, kad nuo likusios nesumokėtos ar neišieškotos delspinigių sumos sumokėjimo jie bus atleisti automatiškai. Šiuo atveju mokesčių sumokėjimas nebus būtina atleidimo nuo delspinigių sąlyga. VMI atleis mokesčių mokėtojus nuo delspinigių, apskaičiuotų už mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d, jei jie pateiks (patikslins) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir sumokės mokestį ar kreipsis dėl jo periodinio mokėjimo. Atleidimas nuo delspinigių ir baudų už nesumokėtus mokesčius taikomas visiems – ir gyventojams, ir įmonėms, jeigu jie nėra bankrutuojantys, bankrutavę ar restruktūrizuojami. Atleidimas taikomas tiems gyventojams ir toms įmonėms, kurie vertėsi teisėta veikla, tačiau gautų pajamų nedeklaravo ir nuo jų mokesčių nesumokėjo.

3.2. Norėdami pasinaudoti šia galimybe, mokesčių mokėtojai 2019 m. sausio–birželio mėnesiais turėjo pateikti (patikslinti) savo deklaracijas už 2014–2018 metais pasibaigusius mokestinius laikotarpius ir jose deklaruoti anksčiau pamirštas pajamas. Tokiu atveju VMI atleis nuo delspinigių ir neskirs baudų. Deklaruotą mokestį reikės sumokėti per 20 dienų arba per šį terminą kreiptis į VMI dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo, išdėstant mokėjimus iki 2 metų. Jeigu dėl periodinių mokėjimų grafiko bus kreipiamasi vėliau, tai po 20 dienų bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, nuo kurių mokesčių mokėtojas nebus atleidžiamas, taip pat gali būti pradėtas minėto deklaruoto mokesčio bei apskaičiuotų delspinigių išieškojimas iš sąskaitų.

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys turėtų būti taikomos visiems mokesčių mokėtojams, nepaisant to, kada buvo pateikta atitinkamo mokesčio deklaracija. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius gali būti taikomas tik tiems mokesčių mokėtojams, kurie laiku nedeklaravo ir nesumokėjo MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, jog VMI atleis mokesčių mokėtojus nuo delspinigių, apskaičiuotų už mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., jei jie 2019 m. sausio–birželio mėnesiais pateiks (patikslins) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir sumokės mokestį ar kreipsis dėl jo periodinio mokėjimo. Pagal MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos, tiksliau tariant, 2019 m. sausio–birželio mėnesiais pateiktų (patikslintų) savo deklaracijų už 2014–2018 metais pasibaigusius mokestinius laikotarpius ir jose deklaruotų anksčiau pamirštų pajamų, sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką. Minėtas teisinis reguliavimas patvirtinta, jog VMI sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas, kadangi pareiškėjas šiuo atveju neatitiko imperatyvių MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įvardintų sąlygų, norint sudaryti mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiką, t. y. Bendrovės PVM prievolės susiformavo pagal iki 2019 m. sausio 1 d. Bendrovės pateiktas PVM deklaracijas (t. y. ne nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. liepos mėn.).

3.4. Siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir turintys nuo šių mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką 2019 m. sausio 25 d. sudarė 47 913 Eur PVM (kuri susiformavo pagal 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. spalio 22 d. bendrovės pateiktas deklaracijas) bei 1 934 Eur žemės mokestis (prievolės apskaičiuotos VMI 2017 m. spalio 19 d. ir 2018 m. spalio 19 d.).

6. Teismas analizavo MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, MAĮ 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad mokesčių mokėtojas pateikė prašymą išdėstyti (atidėti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą, besąlygiškai nereiškia, kad toks prašymas bus patenkintas. Įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti (atidėti) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą arba atsisakyti tai atlikti.

7. Įvertinęs ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad VMI pagrįstai atsisakė sudaryti su pareiškėju mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiką, nes Bendrovės PVM prievolės (mokestinė nepriemoka) susiformavo iki 2019 m. sausio 1 d. bendrovei pateikus PVM deklaracijas, t. y. Bendrovės prašymas sudaryti periodinių mokėjimų grafiką neatitiko MAĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų (MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. įvardintų sąlygų norint sudaryti mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiką).

8. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad teisė kreiptis dėl grafiko sudarymo numatytas išimtinai mokesčių mokėtojams, apskritai nedeklaravusiems mokesčių, negali būti pagrįsti, nes sudarytų tiesiogines prielaidas diskriminuoti kitus mokesčių mokėtojus, sąžiningai laiku deklaravusius mokesčius. Be to, MAĮ pakeitimai aiškiai numatė, kad VMI turi diskrecijos teisę atleisti mokesčių mokėtojus nuo delspinigių, apskaičiuotų už mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., jei jie 2019 m. sausio–birželio mėnesiais pateiks (patikslins) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir sumokės mokestį ar kreipsis dėl jo periodinio mokėjimo. Taigi, siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojai, deklaravę, tačiau nesumokėję MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir turintys nuo šių mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuotą delspinigių nepriemoką, atleidžiami nuo visos arba likusios dalies apskaičiuotų, tačiau nesumokėtų arba neišieškotų delspinigių sumos. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl MAĮ 11 straipsnio aiškinimo.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta sudaryti su pareiškėju PVM mokesčio ir žemės mokesčio periodinių mokėjimų grafiką, yra priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti nei pareiškėjo skunde išdėstytais, nei kitais argumentais. Netenkinęs šio reikalavimo, teismas atmetė iš išvestinį reikalavimą įpareigoti VMI sudaryti mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiką. Teismas nurodė, jog, atmetus pareiškėjo skundą, patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.

III. 10. Pareiškėjas UAB „LEA lpg“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas VMI 2019 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-2814 „Dėl prašymo dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo“, o VMI būtų įpareigota sudaryti mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiką su UAB „LEA lpg“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjo manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad:

11.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime sutiko su atsakovo pateiktu MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio normų aiškinimu bei vertino, kad norint sudaryti periodinių mokėjimų grafiką, būtina, kad mokesčių mokėtojų mokėtinos sumos būtų patikslintos 2019 m. sausio–birželio mėnesiais pateikiant (patikslinant) savo deklaracijas už 2014–2018 metus pasibaigusius mokestinius laikotarpius. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio teksto analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šio straipsnio 2 dalis yra taikoma visiems mokesčių mokėtojams, nepaisant to, kada buvo pateikta atitinkamo mokesčio deklaracija. Priešingu atveju MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos sudarytų tiesiogines prielaidas diskriminuoti mokesčių mokėtojus, sąžiningai ir laiku pateikusius deklaracijas, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjusius sumokėti mokesčių laiku.

11.2. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies norma tiek kiek ji skirta aprašyti mokesčių sumai, įvardijama žodžiais „Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.“ Iš to seka, kad nesumokėtų mokesčių sumai, kuriai turėtų būti taikomas sumokėjimo atidėjimas bei pasiūlytas grafikas, turi būti būdingi du požymiai: mokesčiai turi būti nurodyti MAĮ 13 straipsnyje; mokesčiai turi būti nesumokėti už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Akivaizdu, kad VMI 2019 m. sausio 11 d. pateiktas UAB „LEA lpg“ prašymas dėl mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiko sudarymo atitiko abu šiuos požymius.

11.3. Kad MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga mokesčių administratoriui atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2 metų bei pasiūlyti pasirašyti nepriemokos sumokėjimo grafiką turėtų būti taikoma ne tik tiems mokesčių mokėtojams, kurie ir nedeklaravo, ir nesumokėjo MAĮ 13 straipsnyje numatytų mokesčių, o visiems mokesčių mokėtojams, kurie turėjo neįvykdytų mokestinių prievolių, kurių terminas suėjo iki 2018 m. gruodžio 31 d., įrodo ir MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies normos analizė. Šios dalies antras sakinys „Šios atleidimo nuo delspinigių nuostatos netaikomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais“ nukreipia į MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nustatančią grafiko sudarymo tvarką, t. y. į tą MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio dalį, kuri, anot atsakovo, nėra taikoma mokesčių mokėtojams, mokesčių deklaracijas pateikusiems iki 2019 m. sausio 1 d. Akivaizdu, kad MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į tai, kada mokesčių mokėtojai pateikė mokėtinų mokesčių deklaracijas. Priešingu atveju nebūtų būtinybės MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje daryti nuorodos į 2 dalį, kadangi laiku deklaravę mokesčius mokesčių mokėtojai vis tiek negalėtų šia dalimi vadovautis.

11.4. Nors pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje teigia, kad „pareiškėjos teiginiai, kad teisė kreiptis dėl grafiko sudarymo numatytas išimtinai mokesčių mokėtojams, apskritai nedeklaravusiems mokesčių, negali būti pagrįsti, nes sudarytų tiesiogines prielaidas diskriminuoti kitus mokesčių mokėtojus, sąžiningai laiku deklaravusius mokesčius“, tačiau pareiškėjas niekada to neteigė. Pareiškėjas kaip tik teigė, kad teisę dėl grafiko sudarymo kreiptis turi ne tik tie mokesčių mokėtojai, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo deklaravę ir sumokėję mokesčių, tačiau taip pat ir tie mokesčių mokėtojai, kurie laiku deklaravo, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo sumokėto mokesčių iki 2018 m. gruodžio 31 d.

11.5. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies formuluotė, kad mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, nesuteikia mokesčių administratoriui diskrecijos teisės atidėti arba neatidėti mokestinių nepriemokų sumokėjimo. Mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė šiuo atveju turi būti tik spręsti, kokiam konkrečiai laikotarpiui iki dviejų metų, mokesčių mokėtojo nesumokėtų mokesčių sumokėjimas gali būti atidėtas.

12. Atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui bei mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo šį teismo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2019 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. (23.1-08)RNA-2814, kuriuo atsisakyta sudaryti su pareiškėju UAB „LEA lpg“ mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiką, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas faktinių aplinkybių kontekste netinkamai aiškino bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir pateikia savo aktualaus teisinio reglamentavimo aiškinimą.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Nustatyta, kad atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. sausio 11 d. prašymą, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 401 straipsniu įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, sudaryti periodinių mokėjimų grafiką ir išdėstyti 51 068,80 Eur PVM ir žemės mokesčio sumos sumokėjimą. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pateiktas prašymas neatitinka MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, nes prašyme nurodyta PVM suma už 2017 m. balandžio mėn. deklaruota 2017 m. gegužės 25 d. (patikslinta deklaracija pateikta 2017 m. gegužės 29 d.), o žemės mokestį apskaičiuoja VMI ir mokesčio mokėtojams pateikia užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas. Ginčijamame sprendime pareiškėjui suteikta informacija, kad jis turi teisę kreiptis į VMI dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo MAĮ 88 straipsnyje ir Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintose Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse ir VMI viršininko 2001 m. spalio 3 d įsakymu Nr. 236 patvirtinto Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo (2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. VA-63 redakcija) nustatyta tvarka arba siūlyti kitus skolos padengimo būdus (pvz., mokestinės nepriemokos perėmimas, kito mokesčių mokėtojo sumokėjimas už skolininką).

17. Bylos duomenys (b. l. 94) patvirtina ir ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjo prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką sudarė 47 913 Eur PVM, kuri susiformavo pagal iki 2019 m. sausio 1 d. (t. y. 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. spalio 22 d.) pareiškėjo pateiktas PVM deklaracijas. Taip pat byloje nėra ginčo, kad VMI ginčui reikšmingą 1 934 Eur žemės mokesčio sumą pareiškėjui paskaičiavo 2017 m. spalio 19 d. ir 2018 m. spalio 19 d.

18. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas, skirtingai nei mokesčių administratorius ir pirmosios instancijos teismas, teigia, kad paminėtos faktinės aplinkybės nesudarė pakankamo pagrindo atsisakyti sudaryti su juo mokestinės nepriemokos periodinių mokėjimų grafiką MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu.

19. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnyje, kuris įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d. (MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 str. 1 d.) reglamentuotas atleidimas nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius. Šiame straipsnyje įtvirtinta vienkartinė mokestinė amnestija, t. y. „<...> įteisinta vienkartinė galimybė, kad asmenys, nustatyta tvarka ir terminais deklaravę atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, galėtų būti atleidžiami nuo neigiamų teisinių pasekmių: 1) jiems nebūtų skiriamos baudos; 2) jiems nebūtų skaičiuojami delspinigiai“ (žr. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir papildymo 401 straipsniu įstatymo projekto aiškinamojo rašto 3.6 p.).

20. MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad „mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo prašymu atideda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokesčių sumos sumokėjimą iki dvejų metų, pasiūlydamas periodinių mokėjimų grafiką <...>“. Pagal MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojams, laiku nedeklaravusiems ir nesumokėjusiems Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., nuo nesumokėtų mokesčių sumų delspinigiai neskaičiuojami, jei jie MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikia MAĮ 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją ir per 20 dienų nuo jos pateikimo sumoka mokestį. Pagal MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos iki 2019 m. liepos 1 d. pateiktoms mokesčių deklaracijoms ir prašymams.

21. Paminėtą teisinį reglamentavimą aiškinant sistemiškai nagrinėjamos bylos ir įstatymų leidėjo ketinimų kontekste, konstatuotina, kad: 1) MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokesčių mokėtojų teisė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. teikti prašymus mokesčių administratoriui iki dvejų metų atidėti MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių mokėjimą pagal mokesčių administratoriaus pasiūlytą periodinių mokėjimų grafiką; 2) šis pagrindas gali būti taikomas esant dviem būtinoms sąlygoms, t. y. (i) MAĮ 13 straipsnyje numatytos mokesčių sumos, kurias mokesčių mokėtojas prašo atidėti, turi būti tokios, kurios turėjo būti, bet dėl kokių nors priežasčių nebuvo, deklaruotos ir sumokėtos už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir (ii) mokesčių administratorius dėl šių mokesčių sumų MAĮ 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. turi pateikti MAĮ 68 straipsnyje nurodyto mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpio (termino) atitinkamo mokesčio deklaraciją.

22. Teisėjų kolegija Nutarties 19–21 punktuose paminėto teisinio reglamentavimo ir pateiktų išaiškinimų kontekste, įvertinusi tai, kad, kaip nustatyta, pareiškėjo prašomą išdėstyti mokestinę nepriemoką sudarė 47 913 Eur PVM, kuri susiformavo pagal iki 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjo pateiktas PVM deklaracijas, o 1 934 Eur žemės mokesčio sumą 2017 m. spalio 19 d. ir 2018 m. spalio 19 d. pareiškėjui paskaičiavo mokesčių administratorius, konstatuoja, kad ginčijamas VMI sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

23. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstoma pozicija, kad MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis yra taikoma visiems mokesčių mokėtojams, nepaisant to, kada buvo pateikta atitinkamo mokesčio deklaracija, ar kad teisę kreiptis dėl periodinių mokėjimų grafiko sudarymo MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pagrindu turi ne tik tie mokesčių mokėtojai, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo deklaravę ir sumokėję mokesčių, tačiau taip pat ir tie mokesčių mokėtojai, kurie laiku deklaravo, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo sumokėto mokesčių iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ši pareiškėjo pozicija grindžiama netinkamu MAĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimu, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai, nesudaro jokio pagrindo ginčijamą VMI sprendimą vertinti kaip neteisėtą ar nepagrįstą, todėl neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šios priežasties dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisakoma.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LEA lpg“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė