Legislator Case Law & Legislation
edb9211a-b98e-4b59-9df6-db9db909bede AI generated

edb9211a-b98e-4b59-9df6-db9db909bede · Kauno apygardos teismas

Case Number edb9211a-b98e-4b59-9df6-db9db909bede
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skunda, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė AB SEB bankas ir K. V. 2004 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1850418050757-3 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ AB SEB bankas atsakovui suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditÄ , atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas AB SEB bankas naudai. AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ 2009 m. lapkričio 6 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kuriÄ AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal Sutartį.

Legislator headnote

AI generated

edb9211a-b98e-4b59-9df6-db9db909bede · Kauno apygardos teismas: Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 1 d., todėl sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje dar negaliojant Å¡iam įstatymui, yra teisėtas Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais, apeliantės vertinimu, negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1700-555/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02845-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.1.3.6; 2.5.1.4; 2.5.1.5; 2.5.29.3; 3.3.1.18; 3.3.1.21;(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7139-800/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui K.

V. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skunda, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė AB SEB bankas ir K. V. 2004 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1850418050757-3 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ AB SEB bankas atsakovui suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditÄ , atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas AB SEB bankas naudai. AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ 2009 m. lapkričio 6 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kuriÄ AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal Sutartį.

IeÅ¡kovė 2009 m. lapkričio 19 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimÄ ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti 555,27 Eur skolÄ , 296,38 Eur palÅ«kanų, 99,95 Eur delspinigių, 10,5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 31,39 Eur kitų iÅ¡laidų siekiant iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ikiteismine tvarka, 29 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ K. V. 555,27 Eur skolos, 30 Eur palÅ«kanų, 99,95 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (685,22 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 23,30 Eur žyminio mokesčio UAB „Gelvora“ naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų sumÄ iki 30 Eur, konstatavęs, jog ieÅ¡kovės, nesiėmimas priemonių skolai iÅ¡ieÅ¡koti lėmė palÅ«kanų dydį. Teismo vertinimu, nors atsakovas tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, tačiau ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgÄ laikotarpį (5 metus) nesikreipė į teismÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo ir dėl to atsakovui buvo be priežasties didinama įsipareigojimų ieÅ¡kovei apimtis. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovė nuolatos ragino atsakovÄ atsiskaityti ir taip bÅ«tų siekusi skolos susigrÄ Å¾inimo ne teisminiu bÅ«du.

Dėl 10,5 procentų metinių palÅ«kanų teismas pasisakė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas su pradiniu kreditoriumi buvo susitaręs dėl tokio dydžio procesinių palÅ«kanų, todėl šį reikalavimÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ praÅ¡o panaikinti 2015 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 266,38 Eur palÅ«kanų ir 10,5 procentų dydžio sutartinių metinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (555,27 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir priteisti iÅ¡ atsakovo 266,38 Eur palÅ«kanų, 10,5 procentų dydžio sutartinių metinių palÅ«kanų nuo pagrindinės skolos sumos (555,27 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1) Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip kreditoriaus reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas. Skolininkui laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jei paskolos sutartis nenustato ko kita.

Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 10,5 procentus dydžio metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (555,27 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, todėl šalių sutartas pelno palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pvz. CK 6.223, 6.228 str.).

Apeliantės nuomone, Sutartyje numatytos 10,5 procentų dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams.

2) Ginčo Sutartis pasiraÅ¡yta 2004 m. rugpjūčio 6 d., Sutarties sudarymo metu galiojo 1986 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo. Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį, kurio 3 dalis numato, jog vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos. Tiek Direktyvoje, tiek LR CK 6.887 straipsnyje nereglamentuota metinė kredito grÄ Å¾inimo norma ir palÅ«kanų normos maksimali riba.

Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 1 d., todėl sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje dar negaliojant Å¡iam įstatymui, yra teisėtas Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais, apeliantės vertinimu, negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria sumažinta ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti sutartinių palÅ«kanų suma ir nepriteistos 10,5 procentų dydžio sutartinės metinės palÅ«kanos nuo pagrindinės sumos (555,27 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad AB SEB bankas ir K.

V. 2004 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1850418050757-3, pagal kurios specialios dalies 2.4 punktÄ Å¡alys susitarė dėl 10,6 procentų palÅ«kanų normos (b. l. 14). AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ 2009 m. lapkričio 6 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kuriÄ AB SEB bankas perleido visus reikalavimus, kylančius iÅ¡ Sutarties, atsakovo atžvilgiu. Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo už akių dalis, kuria pirmos instancijos teismas nuo 296,38 Eur iki 30 Eur sumažino praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų sumÄ bei atmestas praÅ¡ymas dėl 10,5 procentų dydžio sutartinių metinių palÅ«kanų nuo pagrindinės sumos (555,27 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo.Civiliniame kodekse palÅ«kanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ palÅ«kanos gali bÅ«ti apibrėžiamos dvejopai:

a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimÄ (Å¡ios palÅ«kanos vadinamos mokėjimo ar pelno palÅ«kanomis);

b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimÄ (Å¡ios palÅ«kanos vadinamos kompensuojamosiomis palÅ«kanomis). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 str. 2 d.) numatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nėra laikomos savarankiÅ¡ka palÅ«kanų rūšimi, ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palÅ«kanų. Taigi matyti, jog Å¡ių palÅ«kanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pelno palÅ«kanų (jų dydžio).

Pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si paskolintais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.Reikalavimas dėl palÅ«kanų mokėjimo kilęs iÅ¡ kreditavimo teisinių santykių. Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu.

Nagrinėjamu atveju tarp AB SEB Vilniaus bankas ir K. V. 2004 m. rugpjūčio 6 d. sudarytoje Sutartyje buvo nurodyta, kad palūkanų norma yra 10,5 proc., taip pat nurodyta, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 11,26 proc. (b. l. 14)., t. y. palūkanų dydis nustatytas šalių susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.).Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, tai šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (pvz., CK 6.223, 6.228 str. ir kt.), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas.

CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė Å¡aliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutarties sÄ lygÄ ir jÄ atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant Å¡alies praÅ¡ymui, jai įrodinėjant Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

Nagrinėjamu atveju toks praÅ¡ymas byloje pareikÅ¡tas nebuvo. Pažymėtina, kad pelno palÅ«kanų dydis negali bÅ«ti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio trečiosios dalies, CK 1.5 straipsnio nuostatomis, nes Å¡ios normos taikytinos tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo.Tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismų praktikoje nustatyta, jog vartotojas, bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sÄ lygų pagrindu gali įgyti nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių teisingai sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sÄ lygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Neskaidrios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 204-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-537/2014). Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog ginčo kredito sutarties sudarymo metu galiojo 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Å ios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos.

Å io straipsnio 8 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu bÅ«du siÅ«loma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grÄ Å¾inimo norma. Tačiau Å¡ie aktai nereglamentavo Å¡ių normų maksimalių ribų. Bendra vartojimo kredito kaina nustatyta Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja.

Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje buvo aiÅ¡kiai nurodytas palÅ«kanų dydis. Å alių sutartimi nustatytos palÅ«kanų normos nevirÅ¡ija Vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendros vartojimo kredito kainos metinės normos.

Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 proc.Pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai įvertino ir priteistinų palÅ«kanų specifikÄ , interpretuodamas 10,5 procentus dydžio sutartines metines palÅ«kanas už pagrindinę skolÄ kaip dvigubas palÅ«kanas ir priteisdamas tik 5 procentus dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ , neatsižvelgdamas į paskolos sutartyje numatytas mokėti palÅ«kanas už paskolÄ .

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos nepagrįstai nepriteisė ir apeliantės praÅ¡omų 10,5 procesinių dydžio sutartinių metinių palÅ«kanų už pagrindinę skolÄ . Atsižvelgus į tai kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinat priteistų pelno (mokėjimo) palÅ«kanų sumÄ iki ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos, t. y. iki 269,38 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) bei priteisiant 10,5 procentus nuo pagrindinės skolos sumos (555,27 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimÄ už akių iÅ¡ naujo iÅ¡spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas.

Patenkinus apeliacinį skundÄ ir padidinus 296,38 Eur suma apeliantei iÅ¡ atsakovo priteistinas palÅ«kanas, ieÅ¡kinio reikalavimai buvo patenkinti 96,80 proc. Kreipdamasi į teismÄ apeliantė sumokėjo 29,83 Eur (103 Lt) žyminio mokesčio (b. l. 10), todėl apeliantei iÅ¡ atsakovo priteista žyminio mokesčio suma didintina iki 28,88 Eur (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Apeliacinį skundÄ patenkinus, apeliantei iÅ¡ atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (b. l. 42).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimÄ už akių pakeisti.Padidinti iÅ¡ atsakovo K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) apeliantei (ieÅ¡kovei) uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (į. k. 125164834, buveinė Vilniuje, A. Juozapavičiaus g.

7) priteistas palūkanas iki 296,38 Eur ir žyminį mokestį iki 28,88 Eur. Priteisti apeliantės (ieškovės) UAB „Gelvora“ (į. k. 125164834, buveinė Vilniuje, A. Juozapavičiaus g.

7) naudai iÅ¡ atsakovo K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 10,5 procentus dydžio sutartines metines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos (555,27 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 25 d.) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) apeliantei (ieÅ¡kovei) uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (į. k. 125164834, buveinė Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 7) 15 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio. Teisėjas                                                                                                                     Egidijus TamaÅ¡auskas