Legislator Case Law & Legislation
2013-12-20 Nr. AB-10543-3-61-3-00362-2013-0 AI generated

2013-12-20 Nr. AB-10543-3-61-3-00362-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-12-20 Nr. AB-10543-3-61-3-00362-2013-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2013-12-20 Nr. AB-10543-3-61-3-00362-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, VAAT), prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Vilniaus AVMI, atsakovas) surašyti jos (pareiškėjos) mokestinio tyrimo ataskaitą (jei tokia ataskaita surašyta, supažindinti ją su turiniu), bei suteikti jai terminą trūkumams ir neatitikimams pašalinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A442-2097/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00362-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos 9.1.1.1; 9.1.4; 9.1.5; 9.8.2; 9.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 1-7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir pirmosios instancijos teismas, VAAT), prašydama įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Vilniaus AVMI, atsakovas) surašyti jos (pareiškėjos) mokestinio tyrimo ataskaitą (jei tokia ataskaita surašyta, supažindinti ją su turiniu), bei suteikti jai terminą trūkumams ir neatitikimams pašalinti.

Skunde nurodė, jog Vilniaus AVMI atliko mokestinį tyrimą dėl pareiškėjos pajamų šaltinių pagrįstumo ir 2012 m. gruodžio 28 d. surašė pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-7, kuriame nurodė, jog: „Išanalizavus ir įvertinus visą turimą informaciją bei duomenis nustatyta, kad 2009-2010 m. patirtos išlaidos grynaisiais pinigais viršijo disponuotas pajamas grynaisiais pinigais, t. y. konstatuota mokesčių įstatymų pažeidimų rizika, todėl <...> bus pradėtas mokestinis patikrinimas“. 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas surašė pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (4.65)-88-189 bei pavedimą tikrinti Nr. 83-194.

Pareiškėja teigė, jog Vilniaus AVMI nepagrįstai ir neteisėtai pradėjo mokestinį patikrinimą, nes: 1) pabaigusi pareiškėjos mokestinį tyrimą, nesurašė ir mokesčių mokėtojai neįteikė mokestinio tyrimo ataskaitos; 2) pareiškėjai nebuvo pasiūlyta ir nesuteiktas terminas neva nustatytų trūkumų pašalinimui, kaip to reikalauja teisės aktai; 3) atsakovas neprašė papildomų dokumentų, susijusių su pareiškėjos mokestinio tyrimo objektu. Visi reikalauti dokumentai ir paaiškinimai buvo pateikti. Pareiškėja rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu ir teigė, jog atsakovas šį punktą pažeidė. Taip pat pažeidė ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ) 136 straipsnio nuostatas. Pareiškėja nesutiko su atsakovo pasiremto Taisyklių 11.4 punkto taikymu šiai situacijai. Paaiškino, kad Vilniaus AVMI nei viename iš savo priimtų dokumentų (2012 m. gruodžio 28 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-7, 2012 m. gruodžio 31 d. pavedime tikrinti Nr. 83-194 bei 2012 m. gruodžio 31 d. pranešime apie mokestinį patikrinimą Nr. (4.65)-88-189) nenurodė nustatytų konkrečių aplinkybių, todėl neaišku, kodėl pareiškėjai nebuvo suteiktas įstatymo garantuotas terminas pašalinti mokestinio tyrimo metu neva nustatytus trūkumus ir prieštaravimus. Mokesčių administratorius, pradėjęs mokestinį tyrimą, turi veikti taip, kaip numatyta teisės aktuose, ir mokestinį patikrinimą, kylantį iš mokestinio tyrimo, pradėti tik tais atvejais, kurie išvardinti MAĮ bei Taisyklėse. Savo poziciją grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika – 2010 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-324/2010, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1543/2009, 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-722/2008.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui pabrėžė, jog visą mokestinio tyrimo laikotarpį pati ar per įgaliotą atstovę bendradarbiavo su atsakovu, operatyviai teikė paaiškinimus bei prašomus dokumentus, vykdė visus mokesčių administratoriaus nurodymus, todėl nesupranta, kodėl Vilniaus AVMI be pagrindo pradėjo mokestinį patikrinimą.

Atsakovas atsiliepimu (b. l. 16-19) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. birželio 13 d. – 2012 m. gruodžio 28 d. atlikinėjo pareiškėjos mokestinį tyrimą apie gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Jo metu nustatė, kad 2009 ir 2010 m. pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas, pareiškėja nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojo pajamų mokesčio nuo 12 150,77 Lt 2009 m. gautų pajamų ir nuo 84 905,24 Lt 2010 m. gautų pajamų, todėl Vilniaus AVMI, vadovaudamasi MAĮ 114-134 straipsnių ir Taisyklių 11 ir 11.4 punktų nuostatomis pradėjo pareiškėjos mokestinį patikrinimą.

Paaiškino, kad ataskaita yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas. MAĮ ir Taisyklėse nenumatyta, kad atlikus mokestinį tyrimą Vilniaus AVMI privalėjo pateikti mokesčių mokėtojui ataskaitą, kuri yra laikytina vidiniu atsakovo dokumentu, todėl su pareiškėjos teiginiu, kad nepateikiant jai ataskaitos susipažinimui, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos ir jos teises, nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Teigė, jog nepateikdamas pareiškėjai siūlymo pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir (ar) prieštaravimus, nepažeidė teisės aktų nuostatų, nes pagal Taisyklių 18 punkto nuostatą, atsakovas atlikti tokio veiksmo neprivalo. Nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, teisėtai, pagrįstai ir tinkamai pateikė pareiškėjai 2012 m. gruodžio 31 d. pranešimą apie mokestinį patikrinimą Nr. (4.65)-88-189 ir 2012 m. gruodžio 31 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-194.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu (b. l. 46-49), pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus AVMI veiksmų, t. y. ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas nesupažindino pareiškėjos su mokestinio tyrimo ataskaita, nepasiūlė ir nesuteikė pareiškėjai termino trūkumams ir neatitikimams pašalinti bei pradėjo mokestinį tyrimą.

Teismas rėmėsi MAĮ 2 straipsnio 22 dalies, 135 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 12 punkto nuostatomis ir LVAT 2011 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-44/2011 pateiktu išaiškinimu bei suformulavo išvadą, kad nei MAĮ, nei Taisyklėse nenumatyta, jog atlikus mokestinį tyrimą, atsakovas privalo pateikti mokesčių mokėtojui ataskaitą, kuri laikytina vidiniu institucijos dokumentu, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVMI surašyti jos mokestinio tyrimo ataskaitą, jei tokia ataskaita surašyta, bei supažindinti ją su ataskaitos turiniu, buvo atmestas kaip nepagrįstas

Atsižvelgdamas į MAĮ 121 straipsnio 3 dalyje, Taisyklių 11, 11.4 ir 18 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą bei į byloje nustatytas faktines aplinkybes, VAAT konstatavo, kad pareiškėja 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniaus AVMI pranešimu Nr. (4.65)-89-7 buvo tinkamai informuota apie atliktą mokestinį tyrimą ir rezultatus bei kad remiantis Taisyklių 11.4 punktu bus pradėtas jos mokestinis patikrinimas. 2012 m. gruodžio 31 d. Vilniaus AVMI pranešimu Nr. (4.65)-88-189 informavo pareiškėją apie pradėtą jos gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių teisingumo mokestinį patikrinimą. Remiantis išdėstytu, priėjo išvadą, jog atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreipė dėmesį, kad pagal MAĮ 136 straipsnio, Taisyklių 11.4 punkto nuostatas ir LVAT suformuotą praktiką 2011 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-44/2011, 2008 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-353/2008, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1583/2010 bei bylos faktines aplinkybes, Vilniaus AVMI visiškai pagrįstai ir teisėtai nesuteikė pareiškėjai galimybės trūkumams ir neatitikimams pašalinti, kadangi objektyviai nustatė 11.4 punkte esančias aplinkybes.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 54-60) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundo reikalavimus tenkinti.

Pareiškėja nurodo, kad ji jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu susipažino su 2012 m. gruodžio 28 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 479-1, surašyta Vilniaus AVMI jos atžvilgiu, todėl mano, kad tolesnio ginčo esmė – atsakovo nesuteiktas terminas pareiškėjai trūkumams ir neatitikimams pašalinti.

Remiasi MAĮ 136 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009 m. birželio 19 d. Išaiškinimu Reg. Nr. KD-2895 ir 2013 m. vasario 13 d. Išaiškinimu Reg. Nr. KD-2892 bei pažymi, kad ji nebuvo informuota ir jai nebuvo suteikta galimybė ištaisyti atsakovo neva nustatytus trūkumus, o iš karto pereita prie mokestinio patikrinimo procedūros. Pabrėžia, kad VAAT savo sprendime apie tai nepasisakė. Neinformavus pareiškėjos, iš jos buvo atimta galimybė išvengti mokestinio patikrinimo ir jai buvo sukurta blogesnė situacija – atimta galimybė laiku pasitaisyti nustatytus trūkumus ir išvengti baudos.

Pažymi, kad Vilniaus AVMI 2012 m. gruodžio 28 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (4.65)-89-7 nurodė besivadovaujanti Taisyklių 11.4 punktu ir tai yra vienintelis skundo atmetimo argumentas, nurodytas skundžiamame VAAT 2013 m. balandžio 29 d. sprendime. VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 6.1 punkto nuostatas, mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta taisyklių 4 punkte. Tuo tarpu atsakovas nei viename iš savo priimtų dokumentų nenurodė nustatytų konkrečių aplinkybių, kodėl pareiškėjai nebuvo suteiktas įstatymo garantuotas terminas pašalinti mokestinio tyrimo metu neva nustatytus trūkumus ir prieštaravimus, todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais ir pažeidžiančiais MAĮ, Taisyklių ir Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių nuostatas. Pastebi, kad nei Vilniaus AVMI, nei VAAT taip ir neįvardijo nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu mokesčių administratorius šioje situacijoje galėtų apskaičiuoti mokestį pagal savo įvertinimą.

Mokesčių administratoriui suteikta teisė neinformuoti ir neleisti mokesčių mokėtojui pasitaisyti nustatytų trūkumų ir neatitikimų yra išimtinio pobūdžio ir turi būti naudojama tik griežtai teisės aktais apibrėžtose situacijose. Pagal LVAT praktiką, mokestinį patikrinimą, kylantį iš mokestinio tyrimo, mokesčių administratorius gali pradėti tik tais atvejais, kurie išvardinti MAĮ ir Taisyklėse (2010 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-324/2010).

Remdamasi MAĮ 32 straipsnio 3 dalies, 36 straipsnio 8 ir 9 punktų nuostatomis ir LVAT 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-722/2008 pateiktu išaiškinimu, teigė, kad atlikdamas vienokį ar kitokį veiksmą, mokesčių administratorius turi jį pagrįsti ne tik bendrojo pobūdžio teisės norma, į kurios taikymo sferą patenka šis veiksmas, bet ir nurodyti atitinkamą specialią tokį veiksmą leidžiančią atlikti teisės normą. Šiuo atveju pareiškėjos mokestinio tyrimo metu nebuvo nustatyta ne vieno iš galimų pagrindų nedelsiant pradėti mokestinį patikrinimą, todėl pareiškėjai turi būti suteiktas įstatymais apibrėžtas laikotarpis mokestinio tyrimo metu neva nustatytiems trūkumas ir neatitikimams pašalinti.

Atsakovas atsiliepimu (b. l. 66-67 su reversinėmis pusėmis) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Taip pat nurodo, kad Vilniaus AVMI, nepateikdamas pareiškėjai siūlymo pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus ir (ar) prieštaravimus, nepažeidė teisės aktų nuostatų, nes pagal Taisyklių 18 punkto nuostatas atsakovas atlikti tokių veiksmų neprivalo.

Paaiškina, kad skundžiami Vilniaus AVMI pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, pranešimas apie mokestinį patikrinimą ir pavedimas tikrinti nėra individualūs administraciniai aktai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies ir 8 straipsnio reikalavimų. Šiais dokumentais nėra nustatomos (taikomos) jokios poveikio priemonės, pareiškėjai nenustatomos jokios teisės ar pareigos, nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl jie negali būti traktuotini kaip viešojo administravimo subjekto administraciniai aktai. Skundžiami dokumentai yra tik informacinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl atlikto pareiškėjos mokestinio tyrimo.

Mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis).

Mokesčių administravimo įstatymo 135 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinį tyrimą atlieka mokesčių administratoriaus pareigūnai, be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad detalią mokestinio tyrimo atlikimo tvarką, suderinęs su Finansų ministerija, nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į šio Įstatymo bei atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatas.

Įgyvendindamas Mokesčių administravimo įstatymo 135 straipsnio 2 dalies nuostatą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtino Mokestinio tyrimo atlikimo taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 12 punktas (redakcija galiojusi iki 2013 m. sausio 31 d.) nustatė, kad pareigūnas, atlikęs mokestinį tyrimą, jo rezultatus fiksuoja mokestinio tyrimo ataskaitoje. Ataskaita yra vidinis mokesčių administratoriaus dokumentas. Taisyklių 18 punktas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) numato, kad apie mokestinio tyrimo rezultatus mokėtojas informuojamas visais atvejais, kai, vadovaujantis taisyklių nuostatomis, jis buvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu atliekamas mokestinis tyrimas, taip pat kai mokestinio tyrimo metu nustatomi trūkumai ir/ar prieštaravimai. Taisyklių 11 punkte nurodytais atvejais siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus neteikiamas, tačiau mokėtojas turi būti informuojamas apie priimtą sprendimą atlikti mokestinį patikrinimą, išskyrus Mokesčių administravimo įstatymo 121 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kai pradedamas faktinis mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas be pranešimo apie pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą išrašymo.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos mokestinį tyrimą, surašė 2012 m. gruodžio 28 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr.479-1 (b.l. 20-27) ir 2012 m. gruodžio 28 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.(4.65)-89-7 informavo pareiškėją apie atlikto mokestinio tyrimo rezultatus ir apie tai, kad bus pradėtas mokestinis patikrinimas (b.l. 28).

Taigi mokesčių administratorius atliko visus reikiamus veiksmus, kuriuos pagal teisės aktų, reguliuojančių mokestinio tyrimo atlikimą, reikalavimus privalėjo atlikti, t.y. surašė mokestinio tyrimo ataskaitą ir apie mokestinį tyrimą informavo pareiškėją. Mokestinio tyrimo atlikimą reguliuojantys teisės aktai neįpareigoja mokesčių administratoriaus supažindinti mokesčių mokėtoją su atlikto mokestinio tyrimo ataskaita, o apie šios ataskaitos turinį pareiškėja buvo informuota pranešimu apie mokestinio tyrimo rezultatus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo surašyti jos mokestinio tyrimo ataskaitą, o jei tokia ataskaita surašyta, supažindinti ją su mokestinio tyrimo ataskaitos turiniu.

Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus.

Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnio įgyvendinimo tvarka yra nustatyta Taisyklėse, kurių 11 punkte yra nurodyti atvejai, kuomet mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus mokėtojui neteikiamas ir per objektyviai įmanomą laikotarpį, atsižvelgiant į taikomus atrankos patikrinimams prioritetus, turi būti pradedamas mokestinis patikrinimas.

Pareiškėjos mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti trūkumus ir prieštaravimus jai neteikiamas, kadangi nustatyti Taisyklių 11.4 punkte nurodyti pažeidimai.

Taisyklių 11.4 punktas numato, kad mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus mokėtojui neteikiamas ir per objektyviai įmanomą laikotarpį, atsižvelgiant į taikomus atrankos patikrinimams prioritetus, turi būti pradedamas mokestinis patikrinimas, kai identifikuojami mokesčių slėpimo požymiai, kai mokesčių bazė sumažinama slepiant realiai įvykusias ūkines operacijas, buhalterinės apskaitos dokumentuose fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir kitais būdais, kai yra pagrindas mokesčius apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, išskyrus atvejus, kai mokesčių apskaičiuoti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės ne dėl mokėtojo kaltės.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius 2012 m. gruodžio 28 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.(4.65)-89-7 nurodė, kad išanalizavus visą turimą informaciją nustatyta, jog 2009-2010 metais patirtos išlaidos grynaisiais pinigais viršijo disponuotas pajamas grynaisiais pinigais, t.y. konstatuota mokesčių įstatymų pažeidimo rizika, todėl vadovaujantis Taisyklių 11.4 punktu bus pradėtas mokestinis patikrinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi mokestinių tyrimų ataskaitoje nurodytus faktinius duomenis, pripažįsta, kad mokesčių administratoriaus išvada, išdėstyta minėtame pranešime, yra pagrįsta.

Mokestinio tyrimo metu surinkta informacija pagrįstai leido mokesčių administratoriui identifikuoti pareiškėjos veikloje tam tikrus mokesčių įstatymų pažeidimo požymius, nes buvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas 2009-2010 metais. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį tyrimą, neprivalėjo pareiškėjai įteikti rašytinio siūlymo ištaisyti klaidas, bet privalėjo per objektyviai įmanomą laikotarpį pradėti mokestinį patikrinimą (Taisyklių 11.4 punktas). Pareigą pradėti pareiškėjos mokestinį patikrinimą atsakovas įvykdė priimdamas 2012 m. gruodžio 31 d. pavedimą tikrinti Nr.83-194 (b.l. 30).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodytas aplinkybes, priėjo teisingą išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai neįteikė pareiškėjai pasiūlymo trūkumams ir prieštaravimams pašalinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys