edb71e7a-685d-4c4f-bf51-34ef8658faae · Tauragės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-1027-850/2021 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00262-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.15.2. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai E. I., jos atstovei advokato padėjėjai M. L., suinteresuotam asmeniui S. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. I. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. D., valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VÄ® Turto bankas).

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja E. I. (toliau – pareiÅ¡kėja) praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad ji pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatÄ , unikalus (duomenys neskelbtini) bei kiemo rÅ«sį, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad jos tėvai J. B. ir J.

Z. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini). Maždaug 1941 m. tėvas J. B. pradėjo dirbti Tauragės geležinkelyje techniniu prižiÅ«rėtoju (geležinkeliečiu), o nuo 1953 m. J. B. taip pat įsidarbino geležinkelyje, skalbėja. Tėvams (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. B. (D.), kuriÄ byloje traukia suinteresuotu asmeniu. Maždaug 1944 metais tėvui J. B., Tauragės geležinkelis suteikė gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė pareiÅ¡kėja – E. B. (I.).

Maždaug 1960 m., kiek buvo minėję tėvai, tarp Tauragės geležinkelio ir Tauragės tarprajoninės didmeninės prekybos bazės (RKS) įvyko ginčas, dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo. Dėl Å¡ios priežasties J. B. buvo įpareigotas laikotarpiu nuo 1960 m. iki 1967 m. mokėti nuomos mokestį, tam, kad gyvenamojo namo nuosavybės teisė galutinai pereitų J. B. (yra iÅ¡likę mokėjimo kvitai). Nuo 1968 m. pradžios, nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perėjo J.

B. ir J. B.. BÅ«tent Å¡iuose namuose augo pareiÅ¡kėja ir jos sesuo - suinteresuotas S. D.. 1973 m. sesuo S. D. paliko tėvams priklausančius namus, kadangi sukÅ«rė savo Å¡eimÄ . (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. B.. PareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) sudarė antrÄ jÄ santuokÄ ir gyveno Permės srityje, Rusijoje. (duomenys neskelbtini). mirus sutuoktiniui, 1991 m. pradžioje grįžo į LietuvÄ ir apsigyveno kartu su mama J. B.. (duomenys neskelbtini) mama J. B. mirė. Po mamos mirties ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, jais rÅ«pinosi, atliko einamÄ jį remontÄ bei disponavo minėtu turtu, kaip savo. 1997 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėja, siekdama nuosavybės teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau neturėdama nei vieno iÅ¡likusio dokumento, patvirtinančio Jono ir J.

B. nuosavybės teisę į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kreipėsi į Tauragės rajono merÄ . 1997 m. spalio 23 d. Tauragės rajono merui VÄ® „Respublikinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras“ Tauragės filialas, pateikė atsakymÄ Nr. 1337, kuriame nurodė, jog namas, esantis(duomenys neskelbtini), nėra inventorizuotas ir neaiÅ¡ku kam priklauso. Neturėdama nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ patvirtinančių dokumentų, baiminosi dėl turimo turto iÅ¡saugojimo, kadangi neturėdama nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, neturi galimybės inicijuoti kapitalinio namo remonto, ar kreiptis į atitinkamas institucijas dėl miesto vandentiekio įvedimo. 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į matininkÄ , tam, kad bÅ«tų parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

Kadastrinių matavimų metu, gyvenamajam namui su priestatu buvo suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad gyvenamasis namas yra 1930 m. statybos, kurio bendras plotas 32,44 kv. m. Kadastrinių matavimų metu, taip pat buvo nustatyta, jog Å¡alia gyvenamojo namo esantis Å«kinis pastatas, 26 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas dar 1930 m. tuo tarpu kitas Å«kinis pastatas 12 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini), pastatytas 1950 metais. Siekiant įrodyti aplinkybę apie nuosavybės teisės perleidimÄ Jonui ir J.

B., kreipėsi į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialÄ . 2020 m. gruodžio 4 d. buvo gautas atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) jog Tauragės filiale nėra saugomi Tauragės geležinkelio ir Tauragės RKS prekybinės bazės dokumentai. Papildomu raÅ¡tu Nr. 6RTA- 486 Klaipėdos regioninis valstybės archyvo Tauragės filialas informavo, kad Å«kinių knygų kopijų pateikti taip pat negali, nes jos nebuvo perduotos archyvams. Atsižvelgiant į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo nurodytÄ informacijÄ , iÅ¡siuntė paklausimus Tauragės rajono savivaldybės administracijos archyvui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Klaipėdos kooperacijos prekyba“. 2020 m. gruodžio 18 d. gautame Tauragės rajono savivaldybės administracijos raÅ¡te Nr. 41-727 nurodyta, kad Tauragės RKS prekybinės bazės dokumentai neperduoti. 2021 m. sausio 5 d. gautame UAB „Klaipėdos kooperacijos prekyba“ atsakyme Nr. D-01 nurodyta, kad praÅ¡omų dokumentų pateikti negali, nes įmonė saugo tik personalo ir darbuotojų asmens sÄ skaitų korteles. 2021 m. sausio 21 d. gautame AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakyme Nr. SD-(LG)-217 nurodyta, jog duomenų apie nuosavybės teisės turėtojus ar objekto perleidimo sandorius laikotarpyje nuo 1941 iki 1950 metų, nerasta.

Nuosavybės teisė į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ t. y. gyvenamÄ jį namÄ ir du Å«kinius pastatus nėra įregistruota VÄ® „Registrų centras“, žemės sklypas, esantis po pastatais nėra suformuotas, jam nėra suteiktas unikalus numeris, todėl galimybė įsigyti valstybei priklausančio žemė sklypo dalį, Å¡ioje byloje nėra sprendžiama. 2021 m. vasario 2 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 571 buvo suteiktas adresas gyvenamajam namui, ir oficialiai suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini).

Minėtu gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais pareiÅ¡kėja daugiau kaip deÅ¡imt metų nepertraukiamai naudojasi, sÄ Å¾iningai, teisėtai ir atvirai nekilnojamÄ jį turtÄ valdo kaip savÄ . Nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kitų asmenų vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Mano, kad niekas neturi daugiau teisių įgyti šį turtÄ nei pareiÅ¡kėja. Atsižvelgiant į tai, mano, jog įgyjamÄ ja senatimi pareiÅ¡kėja yra įgijusi nuosavybės teisę į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė pareiškimo reikalavimus ir papildomai nurodė, jog minėtame namelyje gimė ir užaugo. Jame anksčiau jame buvo kontora, o ūkiniame pastate buvo laikomas žibalas. Namelį tėvams suteikė geležinkeliečiai 1940 m., jis buvo prastos būklės, be langų, tėvai jį sutvarkė. Tėvai mokėjo mokesčius, paskui mokėti nereikėjo, jį geležinkeliečiai atidavė. Turbūt buvo apiformintas tas atidavimas. Namelyje tėvai gyveno kol numirė.

Kaip pareiÅ¡kėjai aiÅ¡kino gyvi bÅ«dami tėvai, geležinkeliečiai paskui tÄ namelį teismo keliu atidavė prekybos bazei, jiems tėvai mokėjo mokesčius. Paskui tÄ namelį atidavė tėvams, nereikėjo mokėti mokesčių, dalį jų sugrÄ Å¾ino atgal. Buvo sakę savivaldybėje, kad rado kažkokį popierių, jog namelis dovanotas, bet tėvai jo neįsiteisino. Nuo 1991 metų pareiÅ¡kėja vėl pradėjo gyventi namelyje, ir Å¡iai dienai gyvena. Padarė namelio remontÄ , jį apkalė, sudėjo langus - jo bÅ«klė buvo prasta, per stogÄ bėgo vanduo.

Moka už elektrÄ mokesčius. Vanduo yra iÅ¡ Å¡ulinio. Negali jame prisiregistruoti ir neturiu jokių lengvatų. Kadastrinio matavimo bylÄ pati užsakė ir sumokėjo matininkams. PareiÅ¡kėjos atstovė advokato padėjėja M. L. teismo posėdžio metu palaikė pareiÅ¡kimo reikalavimus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad 2021 m. vasario 26 d. suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime nurodo, jog pirmiausia svarbu nustatyti ar turtas nėra valstybės nuosavybė, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad turtas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), bÅ«tų valstybės apskaitytas ir įtrauktas į valstybei priklausančio turto sÄ raÅ¡Ä .

VÄ® Turto bankas laikosi pozicijos, jog iÅ¡ pateiktų dokumentų galima spręsti, jog nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini) priskirtinas vieÅ¡osios nuosavybės formai ir negali bÅ«ti įgyjamas įgyjamosios senaties bÅ«du, nes pagal gyvenamojo namo statybos metus, nekilnojamasis turtas turėtų priklausyti valstybei. Su tokia turto banko pozicija nesutinka, ir mano, kad Å¡i nuomonė iÅ¡dėstyta skubotai, tinkamai neįvertinus 1944 m. galiojusio teisinio reguliavimo ir neįvertinus faktinių aplinkybių nurodytų pareiÅ¡kime. (duomenys neskelbtini) didelių pastangų dėka, suteiktas namas įgavo gyvenamojo namo pavidalÄ . (duomenys neskelbtini) ne tik, kad palaipsniui suremontavo gautÄ bÅ«stÄ , bet ir galiausiai neprieÅ¡taravo dėl nuomos mokesčio mokėjimo RKS prekybinei bazei, tam, kad bÅ«tų užtikrintas galutinis nuosavybės teisės perėjimas jiems. 1967 m.

J. B. buvo patvirtinta, kad nuomos mokesčio mokėti nebereikia, kadangi nuosavybė jau atiteko jam. Aplinkybę dėl nuosavybės dokumentų nesusitvarkymo tuo metu galima pateisinti tik nežinojimu ir pasikliovimu tuometine valdžia, bÅ«nant įsitikinus, kad ateityje dėl turimos nuosavybės taip pat nekils jokių problemų. Nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ buvo perleista J. ir J. B., tačiau dėl tuometinės dokumentacijos tvarkymo, įstaigų buvimo vietos keitimo, neiÅ¡liko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

Ä® gyvenamÄ jį namÄ nuo nuomos mokesčio mokėjimo pabaigos, t .y. nuo 1967 m. niekas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, kas neginčytinai patvirtina, jog tuometinėms institucijoms buvo žinomas nuosavybės perleidimo faktas. Jei vadovautis Turto banko pozicija, kad iÅ¡ esmės visas nekilnojamasis turtas, kuris nėra apskaitytas jokiose registruose, laikytinas valstybės turtu, bÅ«tų paneigiamas beÅ¡eimininkio daikto institutas. Dar 2004 m. gegužės 26 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 634 patvirtino BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisykles.

Pacitavusi Å¡ių taisyklių 3.2 punktÄ teigė, kad privatizacijos procesas Lietuvoje pradėtas įgyvendinti maždaug 1990 m., tačiau 1997 m. spalio 23 d. Respublikinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras patvirtino, kad nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini), nėra inventorizuotas ir neaiÅ¡ku kam priklauso. Adresas buvo suteiktas tik prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ . J. B. maždaug 7 metus mokėjo nuomos mokestį RKS prekybinei bazei, kuri patvirtino, jog neturi jokių duomenų apie minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Taigi, J. B. pagal tuometinės santvarkos ir valdžios reikalavimus įvykdė visas jam iÅ¡keltas sÄ lygas dėl nekilnojamojo turto įgijimo ir minėtÄ turtÄ Ä¯gijo. Nekilnojamajam turtui perėjus nuosavybės teise J. B., atitinkamai RKS prekybinė bazė jokių pretenzijų į mintÄ turtÄ nereiÅ¡kė ir savo apskaitoje Å¡io turto neapskaitė. Sudėtinga pasakyti kokiu bÅ«du tas pastatas buvo sukurtas. Jei buvo mokami pinigai, tai gal buvo nuoma, tačiau jokio sandorio dėl nuomos nebuvo. P. B. suprato, kad tai dalinis turto iÅ¡sipirkimas.

Dokumentų stoka įveda painiavÄ . Mano, kad valstybinis turtas buvo parduotas dalimis ir buvo perduotas B. Aplinkybes, kad 1930 m. pastatytas namas priklausė valstybei, bei kad jis pastatytas nesilaikant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Turto bankas kelia vadovaudamasis prielaidomis. PareiÅ¡kėjai grįžus į LietuvÄ , ji vaikščiojo po visas įstaigas. Buvo patvirtinta, kad turtas priklausė B., bet jokių tai patvirtinančių dokumentų nebuvo. Kadastrinių matavimų byla parodo, kad toks pastatas egzistuoja, kad suteiktas unikalus numeris.

Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepime su pareiÅ¡kimu sutiko, teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad sesuo, grįžusi, namelį susitvarkė. Uždėjo stogÄ , apsiÅ¡iltino, apsikalė lentelėmis, įsidėjo grindis. Niekas nereiÅ¡kė E. I. pretenzijų, kad ji ten gyvena. Prekybos bazei už kÄ mokėjo pinigus nežino, sakė mokėti ir mokėjo. Žino, kad tėvai bylinėjosi dėl to namelio. Matyt teismas priteisė tÄ namelį prekybos bazei, o geležinkeliečiai buvo jau atidavę tėvams.

Buvo mokamos skirtingos sumos, matyt norėjo iÅ¡sipirkti tÄ namelį. Paskui jau mokėti nereikėjo. Suinteresuoto asmens VÄ® Turto bankas atsiliepime nurodė, kad ginčo turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Be to, byloje nėra pateikta ginčo turto statybos leidimo, nepateikta statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, iki Å¡ios dienos turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jis neatitinka nei vienos teisėto statinio sÄ lygos.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus namo, kad pagal Å¡iuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo sÄ lygų visuma, neprieÅ¡taraus, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

Liudytoja I. Å . parodė, kad pas senelius adresu (duomenys neskelbtini), leisdavo atostogas. KÅ«ma E. I. atvažiuodavo pas tėvus atostogų. Paskui grįžo ten gyventi ir gyvena iki Å¡iol. Žinojo, kad tai buvo senelių namai. Nekilo minčių, kad tai ne jų namai. Seneliai sakė, kad davė namÄ geležinkeliečiai, jį susitvarkė, mokėjo mokesčius, paskui tuos mokesčius nuėmė. Jie tÄ turtÄ laikė savu. Seneliai numirė, name liko gyventi jų dukra. E. I. tame name gyvena nuo 1991 m.

Ji turtÄ prižiÅ«rėjo ir dabar tvarko, remontuoja. Per visÄ Å¡itÄ laikotarpį nebuvo jokių raginimų iÅ¡sikelti, niekas nesakė, kad turtas priklauso valstybei. E. I. yra vieniÅ¡a moteris, negali gauti lengvatų, nes nėra registruota. Greitoji neatvažiuoja, sako jog tokio namo nėra. Statybos inspekcija nebuvo atvykusi ir neliepė nugriauti. Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pažinojo E. I. tėvus, buvo kaimynai. Nueidavo, draugavo su E. I. nuo vaikystės. Paskui ji buvo iÅ¡vykusi, vėliau parvyko.

Kai 1991 m. parvyko pas mamÄ , tėvuko jau nebuvo. Nuo 1991 m. kai ji grįžo, pas jÄ ateidavo, susitinka iki Å¡iol. NamukÄ susitvarkė. Niekas to namo nesisavino, neliepė nugriauti. Nežino, kada pastatė tÄ namukÄ . Tas namelis buvo jau senai. E. I. tėvas buvo geležinkelietis, gavo tÄ namelį, nežino, kodėl jie nesusitvarkė dokumentų. E. I. nėra minėjus, kad tai ne jos turtas. Suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kimas tenkinamas visiÅ¡kai. IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad J. B., miręs (duomenys neskelbtini), ir J. B., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiÅ¡kėjos tėvai. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir liudytojų parodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos tėvai iki pat savo mirties gyveno gyvenamajame name, kuriam Å¡iuo metu suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). GyvenamÄ jį namÄ , pastatyta apie 1930 metus, maždaug 1944 m. pareiÅ¡kėjos tėvui suteikė, kaip gyvenamÄ jÄ vietÄ , Tauragės geležinkelis, kur jis nuo 1941 m. dirbo techniniu prižiÅ«rėtoju (geležinkeliečiu).

Kartu su tėvais šiame namelyje nuo gimimo gyveno ir pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, maždaug 1960 m., kiek buvo minėję tėvai, tarp Tauragės geležinkelio ir Tauragės tarprajoninės didmeninės prekybos bazės (RKS) įvyko ginčas dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo. Dėl šios priežasties J. B. buvo įpareigotas laikotarpiu nuo 1960 m. iki 1967 m. mokėti nuomos mokestį, pareiškėjos teigimu, tam, kad gyvenamojo namo nuosavybės teisė galutinai pereitų J.

B.. Å iÄ aplinkybę patvirtina pateikti iÅ¡likę mokėjimo kvitai, iÅ¡ kurių matyti, kad eilę metų J. B. vardu buvo mokami mokesčiai gavėjui Tauragės RKS, kitur įvardintam kaip Pr. Bazė, RKS, kurių suma skirtingais mėnesiais svyravo nuo 5 rublių 60 kapeikų iki 226 rublių 65 kapeikų (1960 m. kovo mėn). IÅ¡ pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad daugeliu atvejų po 5,60 rublių buvo mokama už dviejų mėnesių laikotarpį, taigi mėnesinis nuomos mokestis sudarė 2,8 rublių.

Tikėtina, kad Å¡ias įmokas sudarė mokestis už elektrÄ , galimai, kitas komunalines paslaugas. Minėta, kad duomenų, kokiu pagrindu (sutarčių, administracinių aktų) buvo mokamos Å¡ios sumos, nėra iÅ¡saugota. Ä®vertinant aplinkybę, kad tuo metu atlyginimai arba aplamai nebuvo mokami, o skaičiuojami tik darbadieniai, už kuriuos metų gale bÅ«davo duodama kažkiek maisto produktų, arba jie buvo labai maži - 100 rublių suma nekvalifikuotiems darbuotojams, o tokius darbus, sprendžiant iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, dirbo jos tėvai, žymiai virÅ¡ijo gaunamÄ atlyginimÄ , bei tai, kad tokių mokėjimų buvo ne vienas, taip pat yra eilė mokėjimų po 56 rublius, teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad Å¡ių įmokų mokėjimas patvirtina, jog tarp pareiÅ¡kėjos tėvų ir tuometinės prekybos bazės vadovų egzistavo susitarimas, jog sumokėjus tam tikrÄ sumÄ , pareiÅ¡kėjos tėvai įgis teisę Å¡iuo namu su priklausiniais disponuoti.

Å ia aplinkybę patvirtina ir tai, kad vėliau jokių mokėjimų pareiÅ¡kėjos tėvai neatliko, todėl darytina iÅ¡vada, kad nuo 1968 m. pradžios, nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perėjo J. B. ir J. B.. BÅ«tent Å¡iuose namuose augo pareiÅ¡kėja ir jos sesuo, suinteresuotas S. D.. Vėliau pareiÅ¡kėja iÅ¡vyko gyventi į RusijÄ . Mirus sutuoktiniui, 1991 m. pradžioje ji grįžo į LietuvÄ ir apsigyveno kartu su mama J. B.. Po mamos mirties 1(duomenys neskelbtini) ir toliau liko gyventi tuose pačiose namuose, jais rÅ«pinosi, remontavo, prižiÅ«rėjo, jais naudojosi kaip savo turtu daugiau kaip 10 metų.

PareiÅ¡kėjos teigimu, nuo 1997 m. spalio 23 d., siekdama nuosavybės teisę įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau neturėdama nei vieno iÅ¡likusio dokumento, patvirtinančio J. ir J. B. nuosavybės teisę į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kreipėsi į Tauragės rajono merÄ . 1997 m. spalio 23 d. Tauragės rajono merui VÄ® „Respublikinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras“ Tauragės filialas, pateikė atsakymÄ Nr. 1337, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra inventorizuotas ir neaiÅ¡ku kam priklauso.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialas raÅ¡tu taip pat patvirtino, kad nėra saugomi Tauragės geležinkelio ir Tauragės RKS prekybinės bazės dokumentai. Papildomu raÅ¡tu Klaipėdos regioninis valstybės archyvo Tauragės filialas informavo, kad Å«kinių knygų kopijų pateikti taip pat negali, nes jos nebuvo perduotos archyvams. Tauragės rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Tauragės RKS prekybinės bazės dokumentai neperduoti. UAB „Klaipėdos kooperacijos prekyba“ nurodė, kad praÅ¡omų dokumentų pateikti negali, nes įmonė saugo tik personalo ir darbuotojų asmens sÄ skaitų korteles.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė, jog duomenų apie nuosavybės teisės turėtojus ar objekto perleidimo sandorius laikotarpyje nuo 1941 iki 1950 metų, nerasta. Nuosavybės teisė į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ VÄ® „Registrų centras“ neįregistruota. Tokiu bÅ«du, jokių oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kime nurodyto turto priklausomybę laikotarpiu nuo jo pastatymo iki Å¡iol, civilinėje byloje nėra. PareiÅ¡kėja 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos parengimo.

Kadastrinių matavimų metu gyvenamajam namui su priestatu buvo suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad gyvenamasis namas yra 1930 m. statybos, kurio bendras plotas 32,44 kv. m. Kadastrinių matavimų metu taip pat nustatyta, jog šalia gyvenamojo namo esantis ūkinis pastatas, 26 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas dar 1930 m. tuo tarpu kitas ūkinis pastatas 12 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini), pastatytas 1950 metais, kiemo rūsys, unikalus (duomenys neskelbtini), pastatytas 1970 m. 2021 m. vasario 2 d.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 571 pareiÅ¡kėjos nurodyto turto buvimo vietai suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Tiek registracija vieÅ¡ajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiÅ¡kia valdymo nebuvimo ir negali bÅ«ti vertinama taip, kad susidarytų kliÅ«tis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutÄ užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukÅ«rimo procese (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012). IÅ¡analizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja E. I. atitinka visas įstatymines sÄ lygas nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi: ji nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , pagalbinį pastatÄ , bei kiemo rÅ«sį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ji nėra Å¡io nekilnojamojo turto savininkė.

Sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių, jos tėvai atliko visus veiksmus, tame tarpe ir finansines operacijas, siekdami įgyti teisę jomis naudotis ir jas faktiÅ¡kai vadyti, tačiau tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas jiems neleido suteiktas gyvenamÄ sias patalpas įteisinti savo vardu. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodyti faktai, kad daugiau kaip deÅ¡imt metų nuo (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja nepertraukiamai naudojosi daiktu, jį turi ir nesislapstydama valdo kaip savo turtÄ , juo rÅ«pinasi, prižiÅ«ri ir saugo.

Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėja valdė pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ , į jį kas nors bÅ«tų pareiÅ¡kęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtÄ neatsirado ir paskelbus vieÅ¡ai internete apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kime nurodytas turtas priklausytų valstybei ar savivaldybei. Jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Å ioje byloje yra įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos, todėl E. I. pareiÅ¡kimas tenkintinas.

Teismas atmeta suinteresuoto asmens VÄ® Turto banko atsiliepime nurodytÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kime nurodytas turtas priklauso valstybei. IÅ¡ anksčiau aptartų įrodymų nustatyta, kad minimÄ turtÄ labai ligÄ laikÄ - maždaug nuo 1944 metų - teisėtai valdė pareiÅ¡kėjos tėvai, o vėliau - pareiÅ¡kėja. Byloje pareiÅ¡kėjos, suinteresuoto asmens S. D., liudytojų I. Å . ir A. B. parodymais, mokėjimo kvitais įrodyta, kad pareiÅ¡kėjos tėvams mokant skirtingo dydžio nuomÄ Tauragės RKS prekybinei bazei, pareiÅ¡kėjos tėvai iÅ¡simokėjo už šį turtÄ dalimis, tokiu bÅ«du nuo 1967 metų iki Å¡iol jokia valstybės ar savivaldybės institucija, privatÅ«s asmenys jokių pretenzijų į pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ nereiÅ¡kė.

Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai dėl tuometinės dokumentacijos tvarkymo, įstaigų buvimo vietos keitimo, neiÅ¡liko. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai iÅ¡ archyvų ir 1997 m. lapkričio 23 d. Tauragės rajono merui VÄ® „Respublikinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras“ Tauragės filialo pateikto atsakymo matyti, kad namas (duomenys neskelbtini) nebuvo inventorizuotas ir neaiÅ¡ku kam priklauso. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad turtas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), bÅ«tų buvęs valstybės apskaitytas ir įtrauktas į valstybei priklausančio turto sÄ raÅ¡Ä , ar kad jis pastatytas pažeidžiant galiojančiÄ statybos tvarkÄ , nors įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, jog įrodymus turi pateikti tas, kas teigia, galioja ir ypatingosios teisenos bylose.

Kaip nepagrįstÄ teismas atmeta ir VÄ® Turto bankas nurodytÄ aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų, jog gyvenamojo namo statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Byloje įrodyta, kad E. I. gyvenamojo namo su priklausiniais nestatė, ji, o iki tol jos tėvai, jį tik pritaikė tinkamÄ gyventi, nes byloje nustatyta, kad į šį namÄ Ä¯sikėlus pareiÅ¡kėjos tėvams, jis buvo visiÅ¡kai apleistas, be langų. Tokiu bÅ«du, tik pareiÅ¡kėjos tėvų, o vėliau pareiÅ¡kėjos pastangomis ir lėšomis pareiÅ¡kime nurodytas turtas fiziÅ¡kai iÅ¡liko kaip nekilnojamo turto objektas.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėja, kreipdamasi į vienÄ iÅ¡ valdžios institucijų - teismÄ - turi teisėtÄ lÅ«kestį, kad jos pareiÅ¡kimas bus patenkintas. Å iuo klausimu detaliai, vadovaudamasis E. Ž. T. T. (toliau – EŽTT) praktika, yra pasisakęs Lietuvos A. T. 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020, pagal kurį EŽTT praktikoje teisėtų lÅ«kesčių apsauga pripažįstama sudėtine nuosavybės teisių, kurias garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatos, dalimi.

Pagal EŽTT praktikÄ nuosavybės samprata neapribota egzistuojančios nuosavybės ir gali apimti turtÄ , įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių pareiÅ¡kėjas gali teigti turįs bent jau pagrįstÄ ir teisėtÄ lÅ«kestį, kad jos bus efektyviai įgyvendintos (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 12 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje LichtenÅ¡teino princas H. A. II prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 42527/98, par. 83; 2002 m. liepos 10 d. Didžiosios kolegijos sprendimo dėl priimtinumo byloje Gratzinger ir Gratzingerova prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , peticijos Nr. 39794/98, par. 73).

Pagal minimo Protokolo Nr. 1 1 straipsnį („Nuosavybės apsauga“) saugotinas teisėtas lÅ«kestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lÅ«kestis (kurie nesaugotini); teisėtam lÅ«kesčiui gali bÅ«ti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindÄ jam susiformuoti, - teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypÄ , kokia jų paskirtis ir pan.

EŽTT praktikoje sÄ Å¾iningas, apdairus suinteresuoto asmens elgesys ir gera jo valia taip pat yra svarbÅ«s kriterijai, sprendžiant teisėtų lÅ«kesčių atsiradimo ir apsaugos klausimus (EŽTT 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje H. M. Eurén OY ir kiti prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 26654/08; 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Oklesen ir Pokopalisko P. S. L. O. s. p. prieÅ¡ SlovėnijÄ , peticijos Nr. 35264/04). Å ioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, jog valstybės ar savivaldybės institucijos bÅ«tų draudusios pareiÅ¡kėjos valdomo turto pagerinimus, juo labiau – pačios jį pagerinusios, todėl, jei bÅ«tų pagrindas pareiÅ¡kimÄ atmesti, o valstybei pradėjus įgyvendinti reikalavimo teisę į pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ , pareiÅ¡kėja turėtų teisę reikalauti iÅ¡ naujo savininko sumokėti už visus turto pagerinimus, kurie, neabejotina, bÅ«tų žymiai didesni už likutinę Å¡io turto vertę.

PrieÅ¡ingu atveju situacija bÅ«tų iÅ¡ esmės panaÅ¡i į svetimos valstybės Lietuvos okupacijos metu atliktÄ nacionalizacijÄ ir privačios nuosavybės pavertimÄ visaliaudine nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, jog valstybės ar savivaldybės institucijos Å¡iuos statinius bÅ«tų pripažinę savavaliÅ¡ka statyba ir įpareigoję pareiÅ¡kėjÄ juos nugriauti kaip savavaliÅ¡kos statybos objektus, byloje nėra. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas nustato nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti faktÄ , kad E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatÄ , unikalus (duomenys neskelbtini) bei kiemo rÅ«sį, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėjas Egidijus Mockaitis