edb6f313-e0c8-4488-bf3a-828d732e5aed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. K.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas G. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad 2015 – 2016 m. laikotarpiu jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nepriimtinomis ir žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Tokį teiginį pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, kamerose buvo drėgna, Å¡alta, nuo sienų nusilupusi dažų danga, nuo lubų nubyrėjęs tinkas, sanitarinis mazgas kamerose nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir buvo matomas per durų stebėjimo langelį, todėl atliekant gamtinius reikalus buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl tokių laikymo sÄ lygų jis patyrė dvasinį sukrėtimÄ , sutriko jo miegas, dėl apribotos galimybės mankÅ¡tintis ir laisvai judėti pareiÅ¡kėjas, kuris yra patyręs stuburo traumÄ , pradėjo jausti ir iki Å¡iol jaučia nugaros skausmus. LukiÅ¡kių TI-K administracija į pateikiamus skundus nereaguodavo ir jų nenagrinėdavo.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat prašė teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (b. l. 6-13).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m ploto. Atkreipė dėmesį, kad atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 29.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės) 11.1 p. nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normines ribas, tačiau stengiamasi, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Dėl kamerų bÅ«klės ir įrengimo paaiÅ¡kino, kad kameros įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų; už kamerų Å¡varÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys suimtieji / nuteistieji; kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir turimus materialinius resursus. Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2. p. nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys su stebėjimo akutė ar langeliu. Minėtas teisės aktas nenustato, kad kamerose turi bÅ«ti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Lukiškių TI-K pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p. nustato, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė, kaip 1,5 metro aukščio.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančių sanitarinių mazgų įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų fakto, todėl nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ tenkinti.

             Atsakovės atstovui teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovei praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LukiÅ¡kių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad 2015-2016 m. laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K jis buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui kamerose tenkantis minimalus plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, kameros buvo Å¡altos, drėgnos, tinkamai nesuremontuotos, o sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo bendros gyvenamosios patalpos ir buvo matomas per kameros durų stebėjimo langelį.Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).             Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.             Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Taigi, sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo procesiniuose sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis                         Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Vertinant pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad BVK 173 str. 1 d. nustatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus      2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 6-13), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas atskirais laikotarpiais nuo        2015-11-27 iki 2016-02-24.

Teismui pateikta informacija patvirtina, kad 2015-11-28 dienÄ bei laikotarpiais nuo 2015-12-12 iki 2015-12-13 ir nuo 2016-02-13 iki 2016-02-14 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, kai vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės, kitais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 6-13).

Minėtų duomenų analizė liudija, kad G. K. atskirais laikotarpiais nuo 2015-11-27 iki 2016-02-24 iÅ¡ viso LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 5 dienas kamerose, kuriose jam tenkantis gyvenamasis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus.Sanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V - 82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi iki 2015-10-31) 21 p. nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir HN 134:2015) (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01) 12 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Detalesnių reikalavimų sanitarinio mazgo patalpos įrengimui minėta higienos norma nenustato. Taigi, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi bÅ«ti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo sistema. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio pertvara (b. l. 6-13). Aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯vertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y., kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, pripažintina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p.) nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.

Pastebėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandić and Jović v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl and others v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir LukiÅ¡kių TI-K atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ kameros plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 37-74) matyti, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K (kameros Nr. 388, 124, 111, 110, 118, 108, 105, 116, 391, 112A), Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atliekami (b. l. 16-73). Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sÄ lygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus.

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, galimai netinkamos bÅ«klės (drėgmės, per žemos patalpos temperatÅ«ros, neatliekamo remonto) neteikė skundų LukiÅ¡kių TI-K administracijai, t. y. neprašė pagerinti jo laikymo sÄ lygų. Å iuo metu kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinės bÅ«klės pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu nėra galimybės nustatyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti su Å¡iomis pareiÅ¡kėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusių pažeidimų.

Taigi, pareiÅ¡kėjui nepateikus savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigus atsakovės atstovo pateiktų argumentų, pagrįstų raÅ¡ytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo teigti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų bÅ«kle, nėra nustatytas. Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui nustatytų ploto reikalavimų – 5 paras, o kamerose, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – 26 paras), sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Kita vertus, teismas pažymi, kad byloje esančios G. K. asmens sveikatos istorijos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie bÅ«tų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos bÅ«klę (b. l. 81-112). Teismas, įvertinęs G. K. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 3 iki 7 eurų (LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015;

LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 72 Eur (3 Eur x 26 d.) suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 3 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,84 Eur iÅ¡laidų, patirtų rengiant teismui pateiktos medžiagos kopijas (b. l. 6-13).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) (toliau – ir ABTÄ®) 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 39 str. 1 d. 2 p., 40 str. 5 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

ABTÄ® 41 str. 1 d. nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso Å¡alies statusas teisės į teismo atlyginimÄ neriboja – teismo iÅ¡laidos gali bÅ«ti atlyginamos ir vieÅ¡ojo administravimo subjektui.

Sprendžiant, ar Å¡iuo atveju iÅ¡laidos vieÅ¡ojo administravimo subjektui gali bÅ«ti atlyginamos, atsižvelgtina į tai, ar praÅ¡ymas atlyginti iÅ¡laidas yra pagrįstas, ar iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus bei į atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobÅ«dį (LVAT 2015-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015, 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Dėl iÅ¡laidų pagrįstumo LVAT savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, kad dokumentų kopijavimo iÅ¡laidos vieÅ¡ojo administravimo subjektui gali bÅ«ti atlyginamos, pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas už kopijų parengimÄ sumokėjo jo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ (LVAT 2013-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-963/2013).

Å iuo atveju atsakovės atstovas nepateikė teismui jokio dokumento, įrodančio patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ , todėl atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 5 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 72 Eur (septyniasdeÅ¡imt dviejų eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo reikalavimo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                               Violeta Petkevičienė