Legislator Case Law & Legislation
edb5b4e2-031b-47de-a519-23e584cdbacb AI generated

Court dismisses appeal against prison parole denial citing repeated rule violations and lack of rehabilitation progress.

Case Number edb5b4e2-031b-47de-a519-23e584cdbacb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Kaunas Regional Court dismissed the appellant's appeal against the prison board's decision to deny early release from a correctional facility. The appellant argued that the court failed to adequately consider his rehabilitation efforts and personal circumstances, including his limited work capacity and prior work experience. The court rejected these claims, emphasizing that the prisoner's repeated disciplinary infractions and failure to meet correctional goals objectively demonstrated that the aims of the sentence had not been achieved.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnis; Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis: Early release from a correctional facility requires a comprehensive assessment of the inmate's personality, behavior in prison, and rehabilitation progress, and cannot be granted if the sentence's goals remain unachieved.

Keywords

AI generated
early release from prison correctional facility rules rehabilitation progress assessment disciplinary infractions parole denial grounds

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
European Court of Human Court decisions
Council of Europe Committee of Ministers Recommendation No. 22

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-374-478/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00104-2009-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. M. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. kovo 12 d. priimto nutarimo Nr. 95-167 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį, pakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.

Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d. 2. 2019 m. kovo 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-167 nutarta netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu devynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, keturis kartus baustas drausmine tvarka, t. y. atlikdamas bausmę, nesielgė nepriekaiÅ¡tingai. Net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ ir nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.

Padaryta išvada, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundÄ , motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų, kurioms esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

4. Skunde nuteistasis E. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ - taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nei teismas, nei Komisija tinkamai neįvertino nuteistojo pastangų resocializuotis, nevertino asmens byloje, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje surinktų reikÅ¡mingų duomenų, kurie patvirtina, jog nuteistasis turėtų bÅ«ti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Pažymima, kad po paskutinio Komisijos svarstymo, nuteistajam buvo nustatytos socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, kurių nuteistasis sÄ Å¾iningai laikėsi ir vykdė, tačiau Komisija, nesant jokio teisėto pagrindo, vis tiek nusprendė netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo.

Komisijos priimtas nutarimas yra Å¡abloninis, abstraktus ir jame iÅ¡ esmės yra atkartojami jau ankstesniuose sprendimuose nurodyti motyvai, visiÅ¡kai nesigilinant į esamus duomenis. Komisija neindividualizuoja nutarimo pagal konkretų nuteistÄ jį (individualizuojama tik 1 nedidelė pastraipa), iÅ¡ esmės visiems nuteistiesiems yra nurodomi tie patys lygtinio paleidimo netaikymo argumentai, ir nors jie nėra esminiai, tačiau suformuojama visuma netaikyti lygtinio paleidimo. 4.2. Skunde pabrėžiama, kad nei Komisija, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas rodo, kad nuteistojo rizika tolygiai mažėja, yra žema, nuteistasis kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su juo dirbančius pareigÅ«nus, stebima aukÅ¡ta nuteistojo motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje.

Tiek teismas, tiek Komisija nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, o priimti jų sprendimai prieÅ¡tarauja ne tik Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijai Rec (2003) 22, bet ir Europos žmogaus teisių teismo praktikai, numatančiai, kad nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡leistas į laisvę, bei Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ 25-Ä jÄ bendrajai ataskaitai, kurioje nurodyta, kad laisvės atėmimo reglamentavimas turi užtikrinti nuteistųjų ryÅ¡ius su iÅ¡oriniu pasauliu, suteikti jiems galimybę grįžti į visuomenę pagal specialų valdžios leidimÄ ir užtikrinti, kad po tam tikro laiko juos bÅ«tų galima saugiai paleisti į laisvę, bent jau daugeliu atvejų. 4.3.

Skunde teigiama, kad nuteistasis yra atlikęs 4/5 paskirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, 9 kartus yra skatintas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė jau pakankamai ilgÄ laikÄ , drausminių nuobaudų neturi, stebimas asmens teigiamas pokytis į jo atžvilgiu taikomÄ priežiÅ«rÄ . Nuteistasis dalyvavo privalomose pataisos įstaigos vykdomose programose: adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo.

Apeliantas 2016 m. iÅ¡klausė 6 paskaitas, 2018 m. iÅ¡klausė 1 visuomenės sveikatos biuro vedamÄ paskaitÄ . 2016 m. dalyvavo „Kompiuterinio raÅ¡tingumo pradmenys“ pozityvaus užimtumo programoje, už dalyvavimÄ buvo paskatintas. 2017 m. dalyvavo ir sėkmingai baigė programÄ â€žElgesys - pokalbis - pasikeitimas“. Lankė pozityvaus užimtumo programas „Sugrįžimas“, bei „PilietiÅ¡kumo ugdymo kelias“. 2018-03-19 baigė Socialinių įgÅ«džių lavinimo programÄ . 2016-2017 m. mokslo metais profesinio rengimo centre įgijo staliaus specialybę.

Apylinkės teismas neįvertino nuteistojo stabilių socialinių ryÅ¡ių, tai, kad jis geba suvokti ir analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, numato kaip turėtų elgtis Å¡iuo metu bei ateityje, kad pakartotinai nebenusikalstų. Nuteistasis stengiasi labiau planuoti, apgalvoti savo veiksmų pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams, nėra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra. 4.4. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtÄ bausmę, o lygtinio paleidimo sÄ lygų neiÅ¡laikymas sÄ lygoja sprendimÄ lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tÄ bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrÄ Å¾inus asmenį į įkalinimo įstaigÄ .

Nors bausmė ir visuomenės apsauga yra svarbÅ«s laisvės atėmimo elementai, nuo pat pradžių atėmus iÅ¡ nuteistojo bet kokiÄ viltį reabilituotis ir grįžti į visuomenę, jis iÅ¡ esmės nužmoginamas. Visos laisvės atėmimo bausmės turėtų bÅ«ti po tam tikro laiko peržiÅ«rėtos prasmingumo požiÅ«riu, atsižvelgiant į bausmės termino pradžioje nustatytus individualius bausmės planavimo tikslus, ir Å¡i peržiÅ«ra turėtų bÅ«ti atliekama reguliariai. Tai ne tik suteiktų nuteistajam vilties, bet ir siektinÄ tikslÄ , skatinantį gerai elgtis.

Å iuo atveju, esant visoms lygtinio paleidimo sÄ lygoms, teismui nusprendus netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

5. Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau bÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste ir įvertinus teismui pateiktÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Komisijos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, savo sprendimÄ ir motyvus tinkamai pagrindė ir priėmė teisingÄ bei teisėtÄ sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo. T. K. nutarimas, tiek ir apylinkės teismo nutartis yra pakankamai argumentuoti, juose aiÅ¡kiai nurodyta, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinusi Komisija ir pirmosios instancijos teismas, E. M. savo skunde nepateikė.

Tai, kad priimti sprendimai neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nesuteikia pagrindo naikinti minėtų sprendimų kaip nepagrįstų. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems.

8. Ä®vertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, kad E. M. yra atlikęs įstatymo reikalaujamÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, bÅ«tina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Teisėjų kolegija Å¡ių kriterijų nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad nustatomi tam tikri teigiami E. M. elgesio pokyčiai: bausmės atlikimo metu jis įgijo staliaus specialybę, palaiko glaudžius ryÅ¡ius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turėtų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bei galimybę įsidarbinti (pateikta pažyma dėl galimo įdarbinimo), už dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose bei gerÄ elgesį yra 9 kartus skatintas, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose „Kompiuterinio raÅ¡tingumo pradmenys“, „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas“, „Sugrįžimas“ bei „PilietiÅ¡kumo ugdymo kelias“, baigė Socialinių įgÅ«džių lavinimo programÄ , nuo 2017 m. balandžio 10 d. jis perkeltas iÅ¡ paprastosios į lengvÄ jÄ nuteistųjų grupę. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio teigiamÄ korekcijÄ , tačiau iÅ¡ esmės jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis E. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 36 balai pagal OASys metodikÄ , ankstesnių svarstymų metu jam buvo nustatyta aukÅ¡tesnė rizika – 48, 45 ir 49 balai. Taigi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kinta netolygiai ir nors Å¡iuo metu yra sumažėjusi, vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina, kad iÅ¡ nustatytų 36 balų pagal OASys 6 balai yra dinaminiai, t. y. kintantys ir priklausantys nuo paties nuteistojo dedamų pastangų koreguoti savo elgesį.

IÅ¡ 2019 m. vasario 26 d. pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad E. M. devynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, dėl ko du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinį kartÄ drausminė nuobauda skirta 2015 m. lapkričio 10 d. už Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo padarymÄ , t. y. alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimÄ . Visi Å¡ie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiÅ«rai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikÅ¡mingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, bÅ«damas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiÅ«rai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

Nors E. M. devynis kartus yra skatintas už gerÄ elgesį, tačiau tai tik rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas tinkamam elgesio koregavimui, o paskirtos drausminės nuobaudos, nors ir negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir patvirtina, kad jis dar nėra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais bÅ«dais.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkminga nuteistojo E. M. probacija leidžia abejoti ir tai, kad nuteistajam, jau ilgÄ laikÄ atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vykdančiam socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys - teisės pažeidimai (ankstesni teistumai ir nusikaltimų modelis), kuris gali neabejotinai paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nuteistasis Å¡iuo metu bausmę atlieka už nesunkaus, dviejų apysunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymÄ (organizuotoje grupėje neteisėtai pagamino, laikė įrenginius kanapėms auginti, augino didelį kiekį kanapių su tikslu jas platinti bei pagamino netikrÄ dokumentÄ ).

Å is teistumas E. M. ne pirmas, anksčiau jis teistas 2 kartus, tame tarpe ir už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis. Dabartiniai teisės pažeidimai yra jam bÅ«dingo nusikaltimų modelio dalis, t. y. vyrauja nusikaltimai, susiję su finansinės naudos siekimu, pasitelkiant narkotines medžiagas, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, be to, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja - nuo disponavimo pirmos kategorijos narkotikų ir psichotropinių medžiagų pirmtakais iki organizuotoje grupėje neteisėto įrenginių narkotinei medžiagai auginti gaminimo ir laikymo, narkotinės medžiagos gaminimo dideliais kiekiais su tikslu jas platinti.

Anksčiau nuteistajam buvo taikyta amnestija ir jis nuo bausmės buvo atleistas, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistojo E. M. elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nors ir pagalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, labiau linkęs pasitikėti savo asmenine patirtimi, mano, kad su visais sunkumais gali susidoroti pats.

Savo elgesį nuteistasis linkęs pateisinti lygindamas jį su kitų žmonių nusikaltimais. Nors ir žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau mano, jog neturėjo kito pasirinkimo. Savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino tik iÅ¡ dalies. Tokios nuteistojo nuostatos, t. y. negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo poelgius, teisėjų kolegijos vertinamos neigiamai, kaip trukdančios nuteistajam siekti sėkmingos probacijos. Be to, duomenų, kad E. M. keistų savo draugų bei pažįstamų ratÄ , stengtųsi atsakingiau rinktis draugus, bylos medžiagoje nėra, o tai itin svarbu, įvertinus tai, kad nuteistojo nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje.

12. Akcentuotina ir tai, jog viena iÅ¡ sėkmingos integracijos į visuomenę sÄ lygų yra gebėjimas užsitikrinti lėšų pragyvenimui teisėtais bÅ«dais, todėl nuteistojo pastangos Å¡iuo aspektu taip pat labai reikÅ¡mingos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, nuteistasis per visÄ bausmės atlikimo laikÄ pataisos namuose nedirbo, jo darbingumas ribotas, nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. BÅ«damas laisvėje įgijo 5 metų darbo staÅ¾Ä , dirbo statybos darbus, turi spec.

Vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tekintojo specialybę, pataisos namuose įgijo staliaus kvalifikacijÄ , išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Nors nuteistasis teigia, kad iki nuteisimo pragyveno iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio, tačiau įvertinus tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos siekimu, akivaizdu, kad gaunamo darbo užmokesčio nepakako pragyvenimui. Pataisos namuose nuteistajam finansiÅ¡kai padeda artimieji. Visos Å¡ios aplinkybės, įvertinus tai, kad nuteistojo darbingumas yra ribotas ir jam bÅ«dingas nusikaltimų modelis, susijęs su finansinės naudos siekimu, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės, gali skatinti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumÄ .

13.  Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi bÅ«ti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekcijÄ , kuri turi sudaryti neabejotinÄ pagrindÄ manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių.

Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo E. M. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumÄ , kategoriÅ¡kai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistojo skundÄ , netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų nacionalinių ar tarptautinių įstatymų nuostatas, todėl nuteistojo E. M. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika