2025-05-14 Nr. AB-8279-3-61-3-01842-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-586-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01842-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, išmokos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2025 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. ĮV-276; 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 3 114 Eur – 3 minimalių atlyginimų dydžio negautą kūrybinės prastovos išmoką; 3) pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą) neįgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. KT21-N3/2024; 4) pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą), neįgyvendinant pareiškėjo 2025 m. kovo 14 d. prašymo dalies, kuria pareiškėjas prašė „pakeisti teisinį reguliavimą, kuris riboja asmens teisę naudotis II pensijų pakopos fonde sukauptais pinigais“ ir „pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad nuo 2025 m. balandžio 01 d. T. G. ir kiti Lietuvos piliečiai galėtų nekliudomai naudotis II pensijų pakopos fonduose sukaupta nuosavybe (sukauptais pinigais); 5) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 921,5 Eur, t. y. 25 procentus nuo sukauptos nuosavybės pensijų fonde.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2025 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. ĮV-276 ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 3 114 Eur – 3 minimalių atlyginimų dydžio negautą kūrybinės prastovos išmoką. Teismas atsisakė priimti kitą skundo dalį, t. y. reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą) neįgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. KT21-N3/2024; 2) pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą), neįgyvendinant pareiškėjo 2025 m. kovo 14 d. prašymo dalies, kuria pareiškėjas prašė „pakeisti teisinį reguliavimą, kuris riboja asmens teisę naudotis II pensijų pakopos fonde sukauptais pinigais“ ir „pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad nuo 2025 m. balandžio 01 d. T. G. ir kiti Lietuvos piliečiai galėtų nekliudomai naudotis II pensijų pakopos fonduose sukaupta nuosavybe (sukauptais pinigais); 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 921,5 Eur, t. y. 25 procentus nuo sukauptos nuosavybės pensijų fonde.

Pirmosios instancijos teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, taip pat bylų, kurios priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ar bendrosios teismo kompetencijai, ir neatlieka funkcijų, kurios priskirtos viešojo administravimo subjektui. Todėl teismas atsisakė priimti dalį anksčiau minėtų pareiškėjo skundo reikalavimų.

III

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo, kad skundžiama teismo nutarties dalis yra neteisėta, netinkamai motyvuota ir nepagrįsta.

Tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, t. y. ginčas kilo iš administracinių teisinių santykių (dėl pareiškėjo 2025 m. kovo 14 d. prašymo). Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, tačiau prašomos informacijos negavo, t. y. atsakovas privalėjo, tačiau nepriėmė jokio administracinio sprendimo. Tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami administraciniame teisme.

Pareiškėjas teismo neprašė nagrinėti konstitucinės bylos, kuri yra išnagrinėta. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija privalo, bet nevykdo nei Seimo valdybos 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SV-S1386, nei Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT21-N3/2024, nepateikdama jokių motyvų. Šios aplinkybės turi neigiamos įtakos pareiškėjo interesams ir pažeidžia jo teises. Teismas, esant poreikiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją galėtų vėliau pašalinti iš bylos, tačiau šiuo atveju būtų tikslinta sulaukti ministerijos atsiliepimo ir, įvertinus jos poziciją, spręsti dėl jos tolesnio dalyvavimo byloje.

Pareiškėjas turi teisę iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauti atsakymą į jo 2025 m. kovo 14 d. prašymą. Tačiau, net ir šį atsakymą gavus, dėl jo apskundimo būtų netikslinga inicijuoti naują administracinę bylą, ekonomiškumo, operatyvumo ir protingumo principų aspektu. Be to, atsakovas negalėtų pateikti atsakymo, kuris nebūtų skundžiamas ABTĮ tvarka.

Teismas, vertindamas, kad pareiškėjo suformuoti reikalavimai yra netinkami, galėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei pažymi, kad nevertina pareiškėjo skundo reikalavimų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai esmės ir pasisako tik dėl pareiškėjo skundo priėmimo.

Kultūros ministerijos vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriuos atsisakyta priimti, gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, o ne kaip savarankiškas reikalavimas, todėl teismas pagrįstai juos atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį (dėl reikalavimų: 1) pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą) neįgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. KT21-N3/2024; 2) pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą), neįgyvendinant pareiškėjo 2025 m. kovo 14 d. prašymo dalies, kuria pareiškėjas prašė „pakeisti teisinį reguliavimą, kuris riboja asmens teisę naudotis II pensijų pakopos fonde sukauptais pinigais“ ir „pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad nuo 2025 m. balandžio 01 d. T. G. ir kiti Lietuvos piliečiai galėtų nekliudomai naudotis II pensijų pakopos fonduose sukaupta nuosavybe (sukauptais pinigais); 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 921,5 Eur, t. y. 25 procentus nuo sukauptos nuosavybės pensijų fonde), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti šiuos reikalavimus, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, taip pat neatlieka funkcijų, kurios priskirtos viešojo administravimo subjektui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, atskirajame skunde, be kita ko, pažymi, kad kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui ir susijęs su atsakovų neveikimu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reguliuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-26-575/2023). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Procesinių prielaidų, sudarančių teismui pagrindą atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašą įtvirtina ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą) neįgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. KT21-N3/2024

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-556/2025, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas pareiškėjo reikalavimas neatitinka ABTĮ reikalavimų, t. y. pareiškėjas iš esmės prašo konstatuoti faktinę aplinkybę, kas nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Su šiuo reikalavimu susiję argumentai gali būti vertinami visų pareiškėjo skundo aplinkybių kontekste. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti nurodytą pareiškėjo skundo reikalavimą, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia.

Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą), neįgyvendinant pareiškėjo 2025 m. kovo 14 d. prašymo dalies, kuria pareiškėjas prašė „pakeisti teisinį reguliavimą, kuris riboja asmens teisę naudotis II pensijų pakopos fonde sukauptais pinigais“ ir „pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad nuo 2025 m. balandžio 01 d. T. G. ir kiti Lietuvos piliečiai galėtų nekliudomai naudotis II pensijų pakopos fonduose sukaupta nuosavybe (sukauptais pinigais)“

Vertindama šį reikalavimą teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovams 2025 m. kovo 14 d. pateikė raštą, prašydamas: 1) skirti kūrybinės prastovos išmoką nuo 2025 m. balandžio 1 d.; 2) pakeisti teisinį reguliavimą, kuris riboja asmens teisę naudotis II pensijų pakopos fonde sukauptais pinigais; 3) pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad nuo 2025 m. balandžio 1 d. pareiškėjas ir kiti Lietuvos piliečiai galėtų nekliudomai naudotis II pensijų pakopos fonduose sukaupta nuosavybe (sukauptais pinigais); 4) prieš priimant bet kokią nepalankią individualią priemonę išklausyti pareiškėją pokalbyje su ministrais <...>. Atkreiptinas dėmesys, kad šis prašymas buvo pridėtas prie pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas skunde suformavo reikalavimą pripažinti neteisėtais atsakovo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus, tačiau tiek iš jo skundo argumentų, tiek iš prie skundo pridėtų dokumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutiko su atsakovo neveikimu, t. y., kaip nurodė pareiškėjas, aplinkybe, kad į jo 2025 m. kovo 14 d. prašymą nebuvo atsakyta / neatsakyta tinkamai. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad aptariamas reikalavimas yra susijęs išimtinai tik su prašymu konstatuoti tam tikrą juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus. Tikrinamoje nutartyje šiuo aspektu nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti aptariamą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį, kadangi atsakovo neveikimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Aptariamu klausimu paminėtina, kad pirmosios instancijos teismui yra nustatyta pareiga veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021). Todėl teismas, manydamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų ar yra nepakankamai aiškus, galėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir tokiu būdu padėti pareiškėjui tinkamai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą.

Dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 921,5 Eur, t. y. 25 procentus nuo sukauptos nuosavybės pensijų fonde)

Šis reikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės, gali būti laikomas reikalavimu atlyginti žalą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Teismas šį reikalavimą pripažino išvestiniu iš kitų reikalavimų, tačiau pareiškėjo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo patirtos žalos atlyginimą, nors ir gali būti susijęs su kitais skundo reikalavimais, tačiau yra savarankiškas skundo reikalavimas. Administracinių aktų (veiksmų), iš kurių pareiškėjas kildina patirtą žala, nenuginčijimas ABTĮ nustatyta tvarka paprastai netrukdo pareiškėjui reikalauti priteisti jo naudai patirtos žalos atlyginimą. Tai reiškia, kad skundo priėmimo stadijoje pareiškėjo reikalavimas priteisti jo naudai patirtos žalos atlyginimą neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti administracinius aktus, iš kurių pareiškėjas kildina patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-170-1047/2025; kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti aptartą pareiškėjo skundo reikalavimą.

Atsižvelgdama į keliamo ginčo pobūdį teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. birželio 14 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-38/2023 nustačiusi, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl to, jog, ieškovo teigimu, dėl netinkamo teisinio reguliavimo, neatitinkančio Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų principų, Europos Sąjungos teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, ir kt. („neteisingo atsakovės veikimo ir neveikimo, savalaikio neveikimo“), susijusio su (neturtinės) žalos atlyginimu ir jos suma pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – ir TPSVCAPDĮ), jis patyrė 5 000 Eur žalą. Keliamas ginčas dėl valstybės atsakomybės už žalą, kuri padaryta valstybės institucijų neveikimu, ieškovo nuomone, TPSVCAPDĮ tinkamai nesureguliavus klausimų, susijusių su žalos atlyginimu. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, specialioji teisėjų kolegija konstatavo, jog toks ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2019, 2020 m. spalio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-84/2020 ir jose nurodytą praktiką).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo reikalavimai pripažinti neteisėtais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą), neįgyvendinant pareiškėjo 2025 m. kovo 14 d. prašymo dalies <...> ir priteisti pareiškėjui iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 921,5 Eur, nėra teismingi administraciniam teismui, bei nepagrįstai šiuos reikalavimus atsisakė priimti nagrinėti. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o klausimas dėl nurodytos pareiškėjo skundo dalies priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus: 1) „pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus (neveikimą), neįgyvendinant pareiškėjo 2025-03-14 prašymo dalies, kuria pareiškėjas prašo „pakeisti teisinį reguliavimą, kuris riboja asmens teisę naudotis II pensijų pakopos fonde sukauptais pinigais“ ir „pakeisti teisinį reguliavimą taip, kad nuo 2025 m. balandžio 01 d. T. G. ir kiti Lietuvos piliečiai galėtų nekliudomai naudotis II pensijų pakopos fonduose sukaupta nuosavybe (sukauptais pinigais)“; 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 921,5 Eur, t. y. 25 procentus nuo sukauptos nuosavybės pensijų fonde“, ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan