edb431e0-be98-4b75-a977-28090ecdb3bb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius ValiusPranešėjas Bronius Valius                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-406-125/2011Teisėjas Robertas Povilaitis                                        Proceso Nr. 2-43-3-00443-2010-6                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                    34.5                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus Valiaus, Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Vytautui KelpÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

T. A. (I. T. A.) apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio   4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. T. A. ieÅ¡kinį atsakovei Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei Albinai Radavičienei, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Užsienio iÅ¡mokų tarnybai dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti jos Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei A.

Radavičienei pateiktÄ 2009-03-23 pareiÅ¡kimÄ dėl A. T. (A. T.) palikimo priėmimo niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Nurodė, kad jos tėvas A. T. nuo 1999 m. nuolat gyveno Vokietijoje ir buvo gavęs Vokietijos pilietybę, jam Å¡ioje Å¡alyje buvo mokama senatvės pensija. Tėvas Vokietijoje mirė 2009-01-29. Iki atvykdamas gyventi į VokietijÄ tėvas gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Nuo 2001 m. ieÅ¡kovė su Å¡eima taip pat gyvena Vokietijoje. Tėvas, bÅ«damas gyvas, nepasakojo apie tai, ar jis turi Lietuvoje turto, tačiau mirus tėvui, ji atvyko į LietuvÄ sužinoti, ar tėvas apskritai turi turto Lietuvoje ir koks tai turtas.

IeÅ¡kovė nurodė, jog atvykusi kreipėsi į Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. Radavičienės biurÄ , kur su ja, jos manymu, bendravo notarės sekretorės ar padėjėjos. Joms paaiÅ¡kinus situacijÄ , kad tėvas nuo 1999 m. iki mirties gyveno Vokietijoje, Å¡ios liepė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos atvežti pažymÄ apie tėvo ankstesnę deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atvežus pažymÄ , su ja jau bendravo notarė. IeÅ¡kovė teigė maniusi, kad atvežusi pažymÄ , galės sužinoti apie tėvo Lietuvoje turimÄ turtÄ .

Notarė jai davė pasiraÅ¡yti atspausdintÄ tekstÄ , kuriame, kaip suprato vėliau, buvo pareiÅ¡kimo tekstas, kad ji priima savo tėvo  A. T. palikimÄ . IeÅ¡kovė tvirtino, kad tuo metu, pasiraÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ , neįsigilino į jo esmę ir manė, jog jį pasiraÅ¡iusi, galės sužinoti apie tėvo turimÄ turtÄ Lietuvoje. PasiraÅ¡ius pareiÅ¡kimÄ , notarė iÅ¡davė pažymas, patvirtinančias jos teisę gauti pažymas iÅ¡ registrų, bankų ir kitų įstaigų apie tėvo valdytÄ turtÄ , pinigines lėšas.

Nuvykusi į VSDFV Å ilutės rajono skyrių sužinojo, kad jos tėvui buvo nustatyta 40 518,23 Lt senatvės pensijos permoka. Parvykusi į notarų biurÄ notarei paaiÅ¡kino, kad palikimo priimti nenori, tačiau notarė paaiÅ¡kino, jog jau yra per vėlu ir kad ji priėmė palikimÄ . Tada Lietuvoje daugiau jokių dokumentų nesitvarkė ir iÅ¡vyko atgal į VokietijÄ , kur Bremeno mieste, pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , Bremeno miesto apylinkės teismui parašė pareiÅ¡kimÄ , kad atsisako savo tėvo A.

T. palikimo. IeÅ¡kovė nurodė, jog tai, kad tėvas iki mirties paskutinius 10 metų gyveno Vokietijoje, patvirtina ir VSDFV Å ilutės skyriaus 2008-10-09 sprendimas dėl permokos iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ A. T. Vokietijoje gaunamos pensijos, taip pat VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnybos 2009-02-17 raÅ¡to Vokietijos socialinio aprÅ«pinimo įstaigoms dėl permokėtos pensijos iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ A. T. Vokietijoje gaunamos pensijos. Å iuose raÅ¡tuose konstatuota, kad A. T., nuo 1999 m. gyvendamas Vokietijoje ir ten gaudamas pensijÄ , nepranešė apie tai VSDFV Å ilutės skyriui, todėl jam buvo mokama pensija ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, ir taip susidarė 40 518,23 Lt senatvės pensijos permoka.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad įstatymas numato, jog palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl tai imperatyviai nustato palikimo atsiradimo vietÄ , t. y. paskutinę palikėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kadangi A. T. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, Hildburghausen mieste, todėl ieÅ¡kovė teigė, kad Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė                A. Radavičienė negalėjo priimti jos pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ .

Nors A. T. jau apie 10 metų nuolat gyveno Vokietijoje, tačiau buvo formaliai likęs jo gyvenamosios vietos deklaravimas (duomenys neskelbtini) kaime, Å ilutės rajone. A. T., bÅ«damas senyvo amžiaus, nepagalvojo ir nesuprato, kad iÅ¡vykdamas gyventi į VokietijÄ turėtų panaikinti savo deklaracijÄ Lietuvoje. Todėl ieÅ¡kovė nurodė, kad notarė pažeidė CK 5.4 straipsnio imperatyviÄ nuostatÄ dėl palikimo atsiradimo vietos. Nors jokių tėvo palikimo dokumentų ieÅ¡kovė nesitvarkė, tačiau pasikonsultavusi su teisininkais, supratusi, kad jos pareiÅ¡kimas pas notarę laikytinas kaip tėvo A.

T. palikimo priėmimas. Kadangi Å¡is vienaÅ¡alis sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ieÅ¡kovė teigė, kad jis yra niekinis ir negalioja, nes notarė priėmė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ne pagal palikėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet vadovavosi formalia gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma. Taip pat ieÅ¡kovė pažymėjo, jog kad gyvenamosios vietos nurodymas vieÅ¡ose registruose nėra pagrindinis kriterijus nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , įraÅ¡as vieÅ¡uose registruose gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ kriterijų sprendžiant apie asmens paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad neteisėtas notarės A. Radavičienės priimtas 2009-03-23 pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ jai sukėlė pasekmes, t. y. A. T. kreditorius VSDFV Užsienio iÅ¡mokų tarnyba kreipėsi į Å ilutės rajono apylinkės teismÄ dėl termino atnaujinimo pareikÅ¡ti kreditiniam reikalavimui A. T. paveldėtojui, nors Vokietijoje, pagal A. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ , ji pateikusi pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ .Å ilutės rajono apylinkės teismas 2010-10-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas remdamasis bylos duomenims nustatė, kad 2009-01-29 mirė ieÅ¡kovės tėvas A. T., 2009-03-23 ieÅ¡kovė Å ilutės rajono 1-ajam notarų biurui pateikė Palikimo priėmimo pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡ 2009-03-23 pažymos apie asmens paskutinę deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Nr. (2009-550-PD)-1540 teismas nustatė, kad A. T. 1960-07-11 deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini) k., Å ilutės r. IÅ¡vykimo per 7 darbo dienas iki iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos A. T., kaip tai numato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis, nedeklaravo, todėl nedeklaravus iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir turint duomenų, kad asmuo turi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir užsienio valstybėje, teismas nurodė, jog laikytina, kad asmuo negyveno nuolat vienoje vietoje.

Atsižvelgdamas į tai, kad notarė, turėdama duomenis apie A. T. deklaruotÄ paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, kurių ieÅ¡kovė neginčijo, ir neturėdama kitų duomenų bei galimybės gauti Å¡iuos duomenis, neturint priėjimo prie užsienio valstybių atitinkamų registrų, teismas konstatavo, jog notarė nepažeidė imperatyvios įstatymo normos, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, priimdama iÅ¡ ieÅ¡kovės palikimo priėmimo pareiÅ¡kimÄ .

Taip pat teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kintos palikimo priėmimo teisinės pasekmės, palikimo priėmimo bÅ«das ir kad ieÅ¡kovė patvirtino jas supratusi, paruoÅ¡tÄ dokumentÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ palikimui priimti – skaitė ir jį pasirašė. Ä®pėdinės valia priimti palikimÄ buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisvai, jos apsisprendimas įgyti nuosavybės teises į mirusiojo turtÄ buvo akivaizdus ir aiÅ¡kus, o tai, kad A. T., bÅ«damas senyvo amžiaus, nepagalvojo ir nesuprato, kad iÅ¡vykdamas gyventi į VokietijÄ turėtų panaikinti savo deklaracijÄ Lietuvoje, ir tai, kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ , galbÅ«t neįsigilino į jo esmę, teismas konstatavo, kad nedaro notarės veiksmų prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė pati notarei pateikė mirusiajam priklausančio nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus, todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad ji norėjo tik sužinoti, koks tėvo turtas Lietuvoje liko po tėvo mirties vertino kritiÅ¡kai. Taip pat pažymėjo, kad atsisakyti priimti tėvo palikimÄ ieÅ¡kovė nutarė tik tada, kai sužinojo, jog jos tėvui buvo nustatyta 40 518,23 Lt senatvės pensijos permoka. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-04 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji neįrodė, jog jos tėvas nuolat gyveno Vokietijoje, nes iÅ¡ VSDFV Å ilutės skyriaus pažymos matyti, kad A. T. nuo 1999-10-25 nuolat gyveno Vokietijoje, ten gavo senatvės pensijÄ , be to, buvo pateiktas A. T. pasas, iÅ¡ kurio matyti, jog jis buvo priėmęs Vokietijos pilietybę ir nuo 1999-10-25 iki mirties buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Vokietijoje, Hildburghauseno mieste. Apeliantė nurodo, kad A. T. deklaruota vieta Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) k., buvo tik formali, tačiau byloje pateikti kiti raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, kad paskutinius 10 metų A.

T. gyveno Vokietijoje, todėl nebuvo jokio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad A. T. gyveno ne tik Vokietijoje. Apeliantė pažymi, kad notarei buvo pateiktas A. T. mirties liudijimas, kuriame mirties vieta nurodoma Vokietija, Hildburghausene, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad notarei nebuvo pateikta duomenų apie kitÄ mirusiojo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Todėl apeliantė teigia, kad notarė turėjo pareikalauti papildomų duomenų apie A. T. gyvenamÄ jÄ vietÄ , o tai nepadariusi nebuvo pakankamai atidi bei rÅ«pestinga, pažeidė CK 5.4 straipsnio imperatyviÄ nuostatÄ ir priėmė pareiÅ¡kimÄ apie A.

T. palikimo priėmimÄ ne pagal mirusiojo paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apeliantė pažymi, kad dėl tokių notarės veiksmų susidarė situacija, kad ji Vokietijoje palikimo atsisakė, o Lietuvoje priėmė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, apeliantė nurodo, kad paveldėjimui turėjo bÅ«ti taikoma Vokietijos teisė. Taip pat apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji suprato pasiraÅ¡omo dokumento esmę, ir nurodo, kad ji apie 10 metų negyvena Lietuvoje, jai nežinomos paveldėjimo procedÅ«ros pagal Lietuvos teisę, ji maniusi, kad paveldėjimo reikalus tvarko teismai kaip Vokietijoje, o pasiraÅ¡ydama dokumentus pasitikėjo notare, nors ji nieko ir nepaaiÅ¡kino, o tik padavė kompiuteriu atspausdintÄ tekstÄ , kurį ji pasirašė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė                 A. Radavičienė praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010-10-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo teisinius santykius, imperatyvus pobÅ«dis reiÅ¡kiasi tik tuo, kad neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinė palikimÄ priėmė be jokių iÅ¡lygų, jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisinės pasekmės, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.

Pažymi, kad įpėdinė, paduodama pareiÅ¡kimÄ apie palikimo atsisakymÄ Vokietijoje, siekia iÅ¡vengti mirusiojo skolų apmokėjimo. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovė, priimdama palikimÄ paduodant pareiÅ¡kimÄ notarui, sudarė vienaÅ¡alį sandorį ir ieÅ¡kiniu skundžia savo pačios veiksmus pasirinkdama netinkamÄ atsakovÄ â€“ notarÄ . Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo   2010-10-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad A. T. gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvoje, todėl ieÅ¡kovė dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , t. y. Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. Radavičienę, o atsisakyti palikimo nutarė tik tada, kai sužinojo, jog jos tėvui yra nustatyta senatvės pensijos permoka. Apeliacinis skundas tenkintinas.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-01-29 mirė ieÅ¡kovės tėvas A. T.,       2009-03-23 ieÅ¡kovė Å ilutės rajono 1-ojo notaro biurui pateikė Palikimo priėmimo pareiÅ¡kimÄ , kurį ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu.

Tokį reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindė tuo, jog notarė pažeidė CK 5.4 straipsnyje nustatytÄ imperatyviÄ Ä¯statymo nuostatÄ , kuri nustato, jog palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ir teigė, kad jos tėvas paskutinius 10 metų gyveno Vokietijoje, todėl notarė negalėjo priimti jos pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad paskutinė A. T. gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, o notarė, turėdama duomenų apie A.

T. gyvenamosios vietos deklaravimÄ Lietuvoje, nepažeidė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta.Nagrinėjamu atveju kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir pažymi, jog kilus ginčui, palikimo atsiradimo vietÄ suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nustato teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes (CK 5.4 str. 4 d.). Taigi teismas turėjo įvertinti ne tik duomenis, kurie buvo pateikti notarei su pareiÅ¡kimu priimti palikimÄ , bet atsižvelgti į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, jog mirusiojo A. T. duktė – ieÅ¡kovė I. T. A. – kreipėsi į Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. Radavičienę ir 2009-03-23 pareiÅ¡kimu priėmė tėvo palikimÄ . Kaip matyti iÅ¡ palikimo priėmimo pareiÅ¡kimo (b. l. 35), ieÅ¡kovė pateikė notarei mirties, gimimo, santuokos liudijimų kopijas bei pažymÄ apie paskutinę asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ mirties liudijimo nustatyta, jog A. T. gyveno Vokietijoje, Hildburghausene, ten ir mirė. 2009-03-23 notarė iÅ¡davė liudijimÄ apie palikimo priėmimÄ (b. l. 44), juo paliudijo, jog 2009-01-29 mirus A.

T., gyvenusiam (duomenys neskelbtini), Hildburghausen, Vokietijos Respublikoje, paduodama palikimo priėmimo pareiÅ¡kimÄ notarui, palikimÄ priėmė testamentinė įpėdinė – dukra I. T. A.. Vertinat Å¡iuos duomenis, darytina iÅ¡vada, jog notarei, priimant įpėdinės pareiÅ¡kimÄ bei iÅ¡duodant liudijimÄ apie palikimo priėmimÄ , buvo žinoma, jog mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, todėl, nors ir buvo pateikta pažyma, kad  A. T. nuo 1960-07-11 deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) k., Å ilutės r., notarė, kuriai yra taikomi griežtesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, turėjo pareikalauti papildomų duomenų apie paskutinę A.

T. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas mirusiojo A. T. pasas, iÅ¡ kurio duomenų matyti, kad A. T. buvo Vokietijos pilietis (b. l. 65), iÅ¡ pateiktos gyventojų registrų tarnybos pažymos matyti, jog A. T. nuo 2001-02-04 gyveno (duomenys neskelbtini), Hildburghausen, Vokietija (b. l. 70). Taigi Å¡ie duomenys patvirtina, kad mirusiojo A. T. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad A. T. negyveno nuolat vienoje vietoje (CK 2.12 str. 1 d., 4 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

CK 5.4 straipsnis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl nustačius, jog paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, konstatuotina, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma Vokietijos Respublika, todėl Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. Radavičienė neturėjo pagrindo priimti I. T. A. pareiÅ¡kimo palikimui priimti. Be to, pažymėtina, jog Å¡iuo atveju notarė vykdė profesinę veiklÄ ir, kaip buvo minėta, tokiam asmeniui yra nustatyti griežtesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, negu paprastai.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog notarė žinojo, kad ieÅ¡kovė yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, jog ji negyvena Lietuvoje, iÅ¡ pateiktų duomenų iÅ¡ karto buvo matyti, kad mirusysis mirė Vokietijoje, todėl notarė turėjo bÅ«ti ypač atidi nuspręsdama priimti ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ nepareikalaudama tikslesnių duomenų apie paskutinę mirusiojo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad notarė nurodė, jog ieÅ¡kovė žinojo apie mirusiojo turėtÄ turtÄ , norėjo priimti jį ir pati ieÅ¡kovė pateikė duomenis apie mirusiojo nekilnojamÄ jÄ turtÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo palikimui priimti, tokių duomenų ieÅ¡kovė nepateikė, todėl labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovė tik norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimo priėmimo procedÅ«ras (CPK 185 str.).

Be to, pažymėtina, kad pati notarė nurodo, jog pagal CK 1.62 str. nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, tačiau pati pripažįsta, kad pagal susiklosčiusiÄ notarinę praktikÄ , paveldėjimo bylas notaras užveda, vadovaudamasis pagal mirusiojo nuolatinę gyvenamÄ jÄ deklaruotÄ vietÄ , o jos nesant – pagal nekilnojamojo turto buvimo vietÄ , todėl Å¡iuo atveju, kai visi duomenys patvirtina, jog mirusysis paskutinius 10 metų gyveno Vokietijoje, darytina iÅ¡vada, kad notarės argumentai dėl paveldėjimo bylos užvedimo pagal nekilnojamojo turto buvimo vietÄ yra nepagrįsti.    Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovė notarė A.

Radavičienė ir trečiasis asmuo VSDFV Å ilutės skyrius padarė iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovė atsisakyti palikimo nutarė, sužinojusi apie tėvui nustatytÄ senatvės permokos pensijÄ . Tokias teismo iÅ¡vadas kolegija vertina kritiÅ¡kai, kadangi nėra pateikta jokių tai patvirtinančių duomenų, be to, senatvės pensijos permoka buvo nustatyta           A. T. dar esant gyvam, o reikalavimas iÅ¡skaityti permokÄ pateiktas dar iki ieÅ¡kovei kreipiantis į notarų biurÄ (b. l. 9, 11).CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Å iuo atveju nustačius, kad notarė neturėjo pagrindo priimti ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimo palikimui priimti bei įvertinus tai, jog Vokietijoje ieÅ¡kovė pateikė atsisakymÄ nuo palikimo pagal tos valstybės teisę, kurioje atsirado palikimas, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės sudarytas vienaÅ¡alis sandoris yra prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d., 5.4 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tokiam sandoriui atsirasti prielaidas sudarė notarė, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė pasirinko tinkamÄ atsakovÄ byloje (CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – ieÅ¡kinys tenkintinas. Tenkinus ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 130 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieÅ¡kinį, 133 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundÄ , iÅ¡ viso 263 Lt.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas n u s p r e n d ž i a:

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės I. T. A. ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti I. T. A., gim. 1958-06-20, Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei                     A. Radavičienei 2009-03-23 pateiktÄ palikimo priėmimo pareiÅ¡kimÄ apie A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimÄ niekiniu ir negaliojančiu sandoriu.Priteisti ieÅ¡kovei I. T. A. iÅ¡ atsakovės Å ilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarės                   A.

Radavičienės 263 Lt bylinėjimosi išlaidų.  Kolegijos teisėjai                                                                                                 Bronius Valius                                                                                                                              Audrius Saulėnas                                                                                                                               Rimvida Zubernienė