2022-01-26 Nr. AB-2062-3-62-3-03000-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-153-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03000-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. G., E. Š., K. Š. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21R1-215(AG1- 214/09-2020) (toliau – ir 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimas) ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. AG1-214/09-2020 (toliau – ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas) bei pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriuo prašė panaikinti Administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kiek į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą buvo įtraukta pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti 305/3455 (0,0305 ha) dalis žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nesutinka su žemės sklypo įtraukimu į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas), kadangi pareiškėjas nebuvo įspėtas apie pareigą sutvarkyti žemės sklypą, taip pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkto reikalavimus. Taip pat, pareiškėjo manymu, žemės sklypas negali būti apmokestintas maksimaliu žemės mokesčio tarifu, kadangi šis žemės sklypas yra išnuomotas žemės sklype esančių statinių savininkams, todėl pareiga visokeriopai prižiūrėti nuomojamą žemės sklypą tenka nuomininkams, o ne žemės sklypo savininkui. Komisija sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymu patvirtinto Sąrašo dalį, kuria į Sąrašą įtraukta pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti 305/3455 dalis (0,0305 ha) žemės sklypo. Komisija konstatavo, kad priimant Įsakymą Administracija neatliko įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais nustatytų veiksmų (neįvertino reikšmingai apribotos pareiškėjo galimybės naudotis žemės sklypu, nepagrindė byloje reikšmingų faktinių aplinkybių objektyviais duomenimis), todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.

1.2. Komisija nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje rašytinius įrodymus, formaliai pritaikė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjo žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą, teisėtumo. Komisija vertino, kad 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose sklypo būklė nėra pakankamai detalizuota, darytos nuotraukos nėra aprašytos (pvz., nenurodyta, kokio aukščio žolė, kuri vieta fotografuota, kur yra pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos ir pan.). Komisijos vertinimu, patikrinimų metu yra iš esmės fiksuota ne žemės sklypo būklė, o jame stovinčio pastato būklė, todėl nėra pagrįstos reikšmingos Įsakymo priėmimo faktinės aplinkybės.

1.3. Vienas iš teisinių pagrindų, t. y. teisės aktas, reglamentuojantis ginčo teisinius santykius, ir taikytas priimant Įsakymą, yra Aprašas. Apraše įtvirtinta sąvoka „nenaudojama žemė“ apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, (toliau – ir Taisyklės), 7 punkte imperatyviai nustatyta, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose. Kriterijai, kurių nors vieną pažeidus fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė įrašoma į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą, įtvirtinti Taisyklių 7 ir 25 punktuose. Administracija nesutinka su Komisijos išvada, kad nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose žemės sklypo būklė buvo nepakankami detalizuota. Nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad žemės sklype jokia ūkinė veikla nevykdoma, kad žemės sklype nekultūrine pieva ar žole natūraliai apaugęs žemės plotas, žolės aukštis daugiau kaip 12 cm. Faktą, kad žemės sklypas nėra sistemingai šienaujamas, patvirtina aplinkybė, kad žemės sklype yra savaiminio augimo krūmai. Visi šie fiksuoti pažeidimai, t. y., kad žemės sklypas apleistas, nenaudojamas, jame gausu šiukšlių, buitinių, statybinių, stambiagabaričių atliekų, auga krūmai, žolė nenušienauta, aprašyti ir nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose. Ginčo, kad nuotraukose užfiksuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, byloje nėra. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktai yra objektyvūs rašytiniai įrodymai, kurių pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į tai, Komisijos išvada, kad nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose žemės sklypo būklė yra nepakankamai detalizuota, todėl nebuvo faktinio pagrindo Administracijai priimti Įsakymą, yra nepagrįsta ir padaryta ne tik pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, bet ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

1.4. Nesutiktina su Komisijos išvada, kad civilinė byla dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, kurioje pareiškėjas yra tik trečiasis asmuo, yra tas veiksnys, kuris atleidžia žemės sklypo savininką nuo pareigos žemės santykių srityje elgtis atidžiai, rūpestingai bei atsakingai, su nuosavybės teisės objektu susijusias įstatymų nustatytas pareigas vykdyti laiku ir tinkamai. Ši pareiga pareiškėjui kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio ir Taisyklėse įtvirtintų elementarių reikalavimų, suprantamų apdariam ir rūpestingam turto savininkui. Pareiškėjas yra ginčo žemės sklypo savininkas, kuris nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 8S-206-(14.8.3) pagrindu. Ta aplinkybė, kad iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo su statinių, esančių ginčo žemės sklype savininkais, buvo sudaryta 2018 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (2.52-44) S7-11, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas turi visas žemės sklypo savininkui priklausančias teises ir pareigas, o pareiškėjo žemės sklypas yra mokesčio objektas. Pirmesnį valstybinės žemės nuomotoją pakeitęs naujasis nuomotojas, t. y. pareiškėjas, sutarties tęstinumo pagrindu perėmė visas pirmesniajam savininkui priklausančias teises ir pareigas. Todėl Komisijos išvada dėl pareiškėjo apribotos galimybės naudotis žemės sklypu yra visiškai nepagrįsta. Nustačius, kad pareiškėjas nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos nuolat tvarkyti žemės sklypą, atsakovas, neviršydamas jai priskirtos kompetencijos, nepažeisdamas pagrindinių akto priėmimo procedūrų ir tinkamai įvertinęs faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones, pareiškėjo žemės sklypą pagrįstai įtraukė į Sąrašą. Įsakymas atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Nėra nei vieno iš pagrindų, kuriuo vadovaujantis galėtų būti panaikintas Įsakymas.

2. Pareiškėjas atsiliepimu prašė atsakovo Administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Jis skunde Komisijai nurodė, kad joks įspėjimas ar įpareigojimas nustatant terminą dėl žemės sklypo sutvarkymo jam nebuvo įteiktas. Sistemiškai aiškinant Aprašo 6 punktą, akivaizdu, kad vien tik registruoto laiško išsiuntimas adresatui nėra pakankamas pagrindas tvirtinti tai, kad jis yra tinkamai įspėtas dėl pareigos vykdyti laiške nurodytą prievolę; registruotas laiškas turi būti tinkamai įteiktas adresatui, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta, t. y. toks laiškas pareiškėjui nebuvo įteiktas, tokio fakto nepatvirtina pridėti pašto dokumentai, kuriuose nėra jo parašo.

2.2. Pareiškėjas iki pat žemės sklypo dalies gražinimo nebuvo kviečiamas nei į žemės sklypo paženklinimą vietoje, nei pasirašė atitinkamame akte, todėl realios sklypo ribos jam nežinomos. Jos žinomos realiems sklypo naudotojams (nuomininkams), kuriems jis buvo išnuomotas valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Komisija sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo būklė nepakankamai detalizuota, t. y. pirmiausiai neaiškios paties žemės sklypo ribos, nes jis, kaip matyti iš pateiktų planų, yra kito sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), viduje, o atsakovo pateiktos nuotraukos būtent ir patvirtina Komisijos sprendimo pagrįstumą, nes tose nuotraukose žemės sklypas neišskirtas jokiais geodeziniais ženklais, patvirtinančiais tikslias jo ribas, išskyrus tai, kad faktiniai sklypo naudotojai (nuomininkai) yra aptvėrę jame stovinčius pastatus laikina tvora. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovas vizualiai nekonkretizavo paties ginčo objekto, t. y. žemės sklypo jo buvimo vietoje taip, kad tai nekeltų jokių pagrįstų abejonių.

2.3. Taisyklių 5.4 punkte nustatyta, kad teritorijų naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu naudoja (eksploatuoja) arba valdo teritoriją. Taigi realūs žemės sklypo teritorijos valdytojai ir naudotojai yra jame stovinčių statinių bendraturčiai, t. y. sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) ir K. Š., kuriems ir tenka nustatyta pareiga visokeriopai prižiūrėti nuomojamą žemės sklypą ir kurių atžvilgiu turi būti reiškiamos pretenzijos dėl žemės sklypo būklės, nes prieš atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises, 2018 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (2.52-44)S7-11 žemės sklypas buvo išnuomotas būtent jiems. Be to, kažkurioje žemės sklypo dalyje stovintys pastatai yra aptverti užrakinta tvora, todėl netgi ir norėdamas pareiškėjas neturėtų galimybės ten patekti.

2.4. Priešingai nei nurodo atsakovas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vykstantis civilinės bylos Nr. e2-5875-435/2020 (naujas bylos Nr. e2-758-435/2021) dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir esančių statinių nusikėlimo bei žemės sklypo atlaisvinimo nagrinėjimas yra reikšmingas ir šio ginčo sprendimui, t. y. pareiškėjo būsimų realių teisių ir pareigų žemės sklypo atžvilgiu turinio apimčiai, kuri priklausys nuo šios bylos baigties.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 25 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad apie tai, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka Taisyklių keliamų reikalavimų 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 22-2-401 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“ informuotas dalies žemės sklypo savininkas, t. y. pareiškėjas. Atitinkamai 2020 m. gegužės 5 d. raštais Nr. 22-2-402 ir Nr. 22-2-403 informuoti ir tretieji suinteresuoti asmenys – dalies žemės sklypo savininkė V. G. ir nuomininkai K. Š. ir E. Š. Raštuose nurodyta, kad žemės sklypas turi būti sutvarkytas ne vėliau kaip 2020 m. birželio 7 d., o apie rezultatus informuota (duomenys neskelbtini). Todėl teismas vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo atsiliepime nurodytą teiginį, kad minėtas raštas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Byloje surinkti duomenys patvirtinta, kad 2020 m. gegužės 6 d. išsiųstas raštas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), registruota siunta, kurios Nr. RE215389145LT, įteiktas 2020 m. gegužės 8 d. Registruotoji siunta gali būti atsiimta tik adresato, kuriam ji siųsta, todėl AB „Lietuvos paštas“ siuntų sekimo puslapyje pateikta informacija apie siuntos įteikimą yra pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad Administracijos filialas Vilijampolės seniūnija įvykdė Aprašo 6 punkte numatytą pareigą ir tinkamai informavo pareiškėją apie žemės sklypo, kurio dalį valdo pareiškėjas, įtraukimą į Sąrašą.

5. Teismas nurodė, kad pagal Aprašą Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.). Taigi Aprašas kelia išsamumo reikalavimą patikrinimo aktui. Tinkamai surinktais įrodymais, kurių pagrindu žemės sklypas gali būti įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, laikomi tokie aktai, kuriuose surinkta ir išsamiai aprašyta vaizdinė medžiaga, t. y. vien prie akto pridėtos nuotraukos neatitinka keliamų išsamumo reikalavimų.

6. Teismas pažymėjo, kad Administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2020 m. gegužės 5 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 22-8-59 nurodyta, kad žemės sklypas apleistas, nenaudojamas, žemės sklype gausu šiukšlių, buitinių, statybinių, stambiagabaričių atliekų, auga krūmai, žolė nenušienauta. Prie akto pridėtos 4 nuotraukos, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas bei žemės sklypo schema. Administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 22-8-165 nurodyta, kad žemės sklypas apleistas, nenaudojamas, žemės sklype auga krūmai, nenušienauta žolė, kurios aukštis daugiau kaip 12 cm. Prie akto pridėtos 3 nuotraukos, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas bei žemės sklypo schema. Administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nenaudojamos žemės aptikrinimo akte Nr. 169 nurodyta, kad žemės sklypas apleistas, nenaudojamas, žemės sklype auga krūmai, nenušienauta žolė, kurios aukštis daugiau kaip 12 cm. Prie akto pridėtos 4 nuotraukos bei žemės sklypo schema.

7. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą medžiagą, konstatavo, kad žemės sklypo būklė nėra detalizuota. Vertinant nuotraukas neįmanoma nustatyti, ar visa žemės sklypo teritorija yra aptverta. Iš padarytų nuotraukų nėra galima suprasti, ar yra vertinamas žemės sklypas, ar užfiksuota gretimo sklypo būklė iki tvoros. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad visas žemės sklypas 2018 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (2.52-44)S7-11 pagrindu išnuomotas E. Š. ir K. Š. nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2039 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-758-435/2021 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-01833-2020-9) dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą ir panaikinti statinio teisinę registraciją. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad žemės sklypas aptvertas tvora, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo apribota teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir atlikti Žemės įstatyme bei Apraše numatytą pareigą rūpintis jam priklausančiu žemės sklypu.

8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais nustatytų veiksmų, t. y. nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, o priimtas individualus administracinis aktas nepagrįstas tokio akto priėmimo motyvais, kartu siųsti dokumentai to taip pat nepagrindžia, todėl buvo pažeistos VAĮ 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus. Komisijos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimas ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas yra priimti tinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo juos naikinti atsakovo nurodytais motyvais. Netenkinus atsakovo prašymo panaikinti Komisijos sprendimus, nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo prašymą atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. 9. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Atsakovas nurodo, kad:

9.1. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose yra pakankamai išsamiai aprašyta pareiškėjo žemės sklypo būklė tam, kad būtų galima konstatuoti faktines aplinkybes, jog pareiškėjas padarė Taisyklių 7.3 papunkčio pažeidimus. Byloje pateiktos nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad žemės sklype nekultūrine pieva ar žole natūraliai apaugęs žemės plotas, kuris sistemingai šienaujamas. Nesutiktina su teismo išvada, kad nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose sklypo būklė nėra detalizuota, nes nėra nurodoma, kuri vieta fotografuota, ar vertinamas žemės sklypas, ar užfiksuota gretimo sklypo būklė iki tvoros. Akcentuotina, kad visuose ginčo žemės sklypo nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose yra nurodomas žemės sklypo adresas. Geografine padėtimi grindžiamų sprendimų priėmimui taip pat yra naudojamasi viešai prieinamais VĮ Registrų centro sistemos „Regia“ duomenimis www.regia.lt internetiniame puslapyje. Byloje esanti „Regia“ žemėlapio ištrauka aiškiai identifikuoja, kad buvo apžiūrėtas ir fotografuotas būtent žemės sklypas. Iš tos pačios byloje esančios „Regia“ žemėlapio ištraukos matyti, kad tvora stovi ne ant sklypo (duomenys neskelbtini) ribų. Be to, ginčo, kad nuotraukose užfiksuotas būtent pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, byloje nėra. Nesant ginčo dėl šio fakto, nėra pagrindo abejoti, kad fotografuotas būtent pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, todėl nenaudojamos žemės patikrinimo aktai yra objektyvūs rašytiniai įrodymai, kurių pagrįstumu ir objektyvumu nėra jokio pagrindo abejoti.

9.2. Neaišku, kuo remiantis vienos šalies teiginiai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, buvo vertinami kaip svaresni už kitos šalies argumentus, pagrįstus nenaudojamos žemės patikrinimo aktais ir nuotraukomis. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę dėl atsakovo, teismo nuomone, neišsamiai aprašytų nenaudojamos žemės patikrinimo aktų ir visiškai nekėlė klausimo dėl savininko pareigos prižiūrėti nuosavybės teise valdomus žemės sklypus vadovaujantis Taisyklių reikalavimais.

9.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad civilinė byla Nr. e2-758-435/2021 dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, kurioje pareiškėjas yra tik trečiasis asmuo, yra tas veiksnys, kuris atleidžia žemės sklypo savininką nuo pareigos žemės santykių srityje elgtis atidžiai, rūpestingai bei atsakingai, su nuosavybės teisės objektu susijusias įstatymų nustatytas pareigas vykdyti laiku ir tinkamai. Ši pareiga pareiškėjui kyla iš Civilinio kodekso 4.37 straipsnio, Žemės įstatymo 21 straipsnio ir Taisyklėse įtvirtintų elementarių reikalavimų, suprantamų apdariam ir rūpestingam turto savininkui. Aplinkybė, kad iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo su statinių, esančių žemės sklype savininkais, buvo sudaryta 2018 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (2.52-44) S7-11, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas turi visas žemės sklypo savininkui priklausančias teises ir pareigas, o pareiškėjo žemės sklypas yra mokesčio objektas. Pirmesnįjį valstybinės žemės nuomotoją pakeitęs naujasis nuomotojas, t. y. pareiškėjas, sutarties tęstinumo pagrindu perėmė visas pirmesniajam savininkui priklausančias teises ir pareigas, taip pat ir pareigą kontroliuoti kaip nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas nuomos sutartyje. Be to, teismo išvada dėl pareiškėjo apribotos galimybės naudotis žemės sklypu ne tik, kad nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, bet ir nepaneigia fakto, kad žemės sklypas atitinka nenaudojamos žemės sąvokos apibrėžimą.

9.4. Pareiškėjui jo teisės ir pareigos, kylančios iš nuosavybės turėjimo, akivaizdžiai buvo ir yra žinomos, kadangi jos pareiškėjui kyla iš Civilinio kodekso 4.37 straipsnio, Žemės įstatymo 21 straipsnio, Taisyklių reikalavimų. Be to, įspėjimai dėl Taisyklių pažeidimų siųsti registruotais laiškais pareiškėjui buvo įteikti. Taisyklių nuostatose įtvirtinti bendri elementarūs ir visiems suprantami reikalavimai, kuriais protingas ir apdairus asmuo vadovaujasi nuolat, net ir nežinodamas šio norminio administracinio akto konkretaus turinio. Todėl galima daryti išvadą, kad Įsakyme nurodyti teisės aktai, kuriais vadovavosi Administracijos direktorius, priimdamas Įsakymą, yra pakankamas teisinis pagrindas, o požymiai, pagal kuriuos pareiškėjo žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, nurodyti kituose dokumentuose, t. y. nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose. Teismas Įsakymo teisėtumą turėjo vertinti ne formaliai, o pagal Apraše numatytų procedūrų reikalavimus, kurie nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo pažeisti.

9.5. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

10. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo Administracijos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad:

10.1. Šiuo atveju Administracijos atstovai, prieš pradėdami žemės sklypo būklės tikrinimo procedūrą, turėdami visus žemės sklypo duomenis iš viešojo registro duomenų, privalėjo pirmiausiai nustatyti tikslias vizualines žemės sklypo ribas tokiu būdu (naudojant gaires ties posūkių taškais ir jas sujungiant juosta), kad nekiltų jokių abejonių dėl objektyviai nustatytos žemės sklypo vietos ir tai akivaizdžiai matytųsi nuotraukose. Būtent tokią medžiagą būtų galima laikyti išsamia vaizdine medžiaga. Teismas tinkamai įvertino ir taikė šioje byloje VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10.2. Svarbi ginčo aplinkybė yra ta, kad iki pat nuosavybės dalies atkūrimo pareiškėjas nebuvo kviečiamas nei į žemės sklypo paženklinimą vietoje, nei pasirašė atitinkamame akte, todėl realios žemės sklypo ribos jam nežinomos iki šiol. Tačiau žemės sklypo ribos buvo žinomos realiems jo naudotojams, t. y. nuomininkams, kuriems jis buvo išnuomotas valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Realūs žemės sklypo teritorijos valdytojai ir naudotojai yra (buvo) jame stovinčių statinių bendraturčiai sutuoktiniai E. ir K. Š., kuriems pirmiausiai ir teko nustatyta pareiga visokeriopai prižiūrėti nuomojamą žemės sklypą ir kurių atžvilgiu turėjo būti reiškiamos pretenzijos dėl žemės sklypo būklės, nes prieš atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, visas žemės sklypas buvo išnuomotas būtent jiems. Be to, kaip matyti iš byloje esančios foto medžiagos, kažkurioje žemės sklypo dalyje stovintys pastatai ir dalis žemės sklypo yra aptverti užrakinta tvora, todėl, netgi ir norėdamas, pareiškėjas neturėtų galimybės ten patekti.

10.3. Atsakovas Civilinio kodekso 4.37 straipsnio, Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas aiškina ir taiko netinkamai. Pareiškėjas negalėjo tinkamai realizuoti nuosavybės teisių (valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti) į žemės sklypą, o atsakovo konstatuoto pažeidimo subjektais galėjo (ir turėjo) būti kiti teisėti naudotojai, t. y. nuomininkai, o ne pareiškėjas, kaip dalies žemės sklypo savininkas.

10.4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose vykstantis civilinės bylos Nr. e2-758-435/2021 dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir žemės sklype esančių statinių nusikėlimo bei sklypo atlaisvinimo nagrinėjimas yra reikšmingas ir šio ginčo sprendimui, t. y. ginčo sklypo savininkų būsimų realių teisių ir pareigų žemės sklypo atžvilgiu turinio apimčiai, kuri priklausys nuo šios bylos baigties. Ši civilinė byla ir reiškia, kad buvusi žemės sklypo bendraturtė negalėjo pasinaudoti jokiais kitais realiais poveikio svertais, išskyrus teisminį procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Įsakymo dalies tiek, kiek žemės sklypo dalis, kuri priklauso pareiškėjui, buvo įtraukta į Sąrašą (t. y. Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą), teisėtumo. Įtraukus žemės sklypą į Sąrašą pareiškėjui kilo pareiga mokėti didesnio tarifo žemės mokestį – 4 proc.

12. Komisija 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino minėtą Įsakymo dalį, kurią į Sąrašą buvo įtraukta ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis. Komisija konstatavo, kad atsakovas neįvertino, jog pareiškėjui buvo apribotos galimybės naudotis žemės sklypu, nepagrindė reikšmingų aplinkybių objektyviais duomenimis, dėl to buvo pažeistos VAĮ (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė minėto Komisijos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo argumentams ir atsakovo skundą dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo, kuriuo buvo ištaisytas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendime padarytas rašymo apsirikimas, panaikinimo atmetė. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

V. 14. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės mokesčio 4 str.). Pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, kurios konkretų dydį turi diskreciją nustatyti savivaldybės taryba.

15. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1 ir 1.6 punktais nustatė, kad bet kurios pagrindinės paskirties ir naudojimo būdo nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų žemės mokesčio tarifas yra 4 proc.

16. Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 16 d.) 1 punkte nustatyta, kad šis teisės aktas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras. Apraše vartojama sąvoka nenaudojama žemė – žemė, kurioje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė (Aprašo 3 p.). Pagal Aprašo 4 ir 4.7 punktus į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti ar jų nuomojama (naudojama) valstybinė žemė, kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1798 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1387 yra pripažįstama mokesčio objektu ir, be kita ko, atitinka kriterijų: neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Į Sąrašą netraukiami žemės sklypai, jeigu kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti žemės sklypą (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl jam inkriminuojamos neteisėtos veiklos ir šio turto įkeitimo ar hipotekos) arba žemės sklypu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar įsiteisėjusio sprendimo su šiuo turtu susijusioje byloje (Aprašo 5 p.). Seniūnai, atsižvelgdami į Miesto planavimo ir architektūros skyriaus pateiktą informaciją, sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalų numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją) ir Aprašo punktą, pagal kurį nenaudojamos žemės sklypas įrašomas į Sąrašą (Aprašo 8 p.).

Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 8 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ir kitus duomenis, pagrindžiančius atitiktį kriterijams, seniūnai iki liepos 1 d. pateikia Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui (Aprašo 9 p.). Finansų ir ekonomikos skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 9 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Kauno miesto administracijos direktoriui (Aprašo 10 p.).

Finansų ir ekonomikos skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 10 punkte nurodyto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos:

1) registruotu laišku praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų valdytojams (žemės nuomos mokesčio mokėtojams) apie jų valdomų žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu;

2) pateikia Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai šio įsakymo nuorašą ir praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams apie jų žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytu žemės mokesčio tarifu (Aprašo 11 p.). Pagal Aprašo 13 punktą nenaudojamos žemės sklypo savininkas, nuomininkas (naudotojas) gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.2–4.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų.

Seniūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo (žemės savininko, nuomininko, naudotojo) prašymą ir įvertinęs Miesto planavimo ir architektūros skyriaus pateiktą Aprašo 6.1–6.4 papunkčiuose nurodytą informaciją, per 10 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos pateikia Finansų ir ekonomikos skyriui motyvuotą siūlymą kartu su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga (nuotraukos ir pan.; turi būti nurodyta fiksavimo data), kad žemės sklypas turi būti išbrauktas iš Sąrašo (Aprašo 14 p.). Finansų ir ekonomikos skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 14 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos nustatyta tvarka parengia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo pakeitimo ir teikia jį pasirašyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 15 p.).

17. Taisyklių (t. y. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 19 d.) 2 punkte nustatyta, kad šių taisyklių tikslas yra užtikrinti, kad visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos. Pagal Taisyklių 5.2 papunktį priskirta teritorija – nuosavybės, nuomos, patikėjimo teise ar kitu teisiniu pagrindu naudojama, valdoma ar priskirta teritorija arba naudojamų pastatų, įvairios paskirties įrenginių (pastočių, katilinių, prekybos kioskų ir kt.) užimta teritorija. Teritorijų naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise ar kitu teisiniu pagrindu naudoja (eksploatuoja) arba valdo teritoriją (Taisyklių 5.4 p.). Pagal Taisyklių 7, 7.1 ir 7.3 punktus teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 p.); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją nušienauti bent vieną kartą per mėnesį (žolės aukštis turi būti ne daugiau kaip 12 cm) (7.3 p.).

VI. 18. Byloje pateiktame Administracijos filialo Viljampolės seniūnijos 2020 m. gegužės 5 d. patikrinimo akte Nr. 22-8-59, kuriame išdėstyti žemės sklypo patikrinimo vietoje rezultatai, nurodyta, kad žemės sklype pažeidžiami Taisyklių 7.1 ir 7.3 papunkčiai – gausu šiukšlių, buitinių, statybinių atliekų, stambiagabaričių atliekų, auga krūmai, žolė nenušienauta. Administracijos filialo Viljampolės seniūnijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. 22-8-165, kuriame išdėstyti žemės sklypo patikrinimo vietoje rezultatai, nurodyta, kad žemės sklype pažeidžiamas Taisyklių 7.3 papunktis – žemės sklypas apleistas, nenaudojamas, žemės sklype auga krūmai, nenušienauta žolė, kurios aukštis daugiau kaip 12 cm. Administracijos filialo Viljampolės seniūnijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. 169, kuriame išdėstyti žemės sklypo patikrinimo vietoje rezultatai, nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. 22-8-165.

19. Taigi, kaip matyti, 2020 m. gegužės 5 d. atlikto patikrinimo metu buvo užfiksuoti dvejų Taisyklių punktų pažeidimai (t. y. 7.1 ir 7.3 p.), o vėlesnių patikrinimų metu vieno Taisyklių punkto pažeidimas (t. y. 7.3 p.). Tokias aplinkybes patvirtina ir patikrinimų metu darytos nuotraukos, t. y. 2020 m. gegužės 5 d. patikrinimo metu darytose nuotraukose matyti, kad žemės sklypas ne tik apaugęs aukštomis žolėmis ir krūmais, bet gausu ir statybinių atliekų, o 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimų metu darytose nuotraukose statybinių atliekų iš esmės nebematyti, bet vis dar matyti, kad teritorija apaugusi aukštomis žolėmis ir krūmais. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pareiškėjo pateiktos nuotraukos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad 2020 m. žemės sklypas visgi būtų buvęs nušienautas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti Administracijos filialo Viljampolės seniūnijos vyriausiojo specialisto patikrinimų vietoje metu nustatytomis aplinkybėmis apie žemės sklypo būklę, tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, o, kaip minėta, pareiškėjas duomenų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes, nepateikė. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad buvo patikrintas būtent žemės sklypas, kurio dalis priklauso ir pareiškėjui. Tiek patikrinimo aktuose, tiek minėtose patikrinimų metu darytose nuotraukose aiškiai nurodyti žemės sklypo rekvizitai (adresas (duomenys neskelbtini), o byloje pateiktos ir žemės sklypo schemos, iš kurių aiškiai matyti tikrinto žemės sklypo plotas.

21. Tad nustačius, kad žemės sklypas buvo apaugęs aukštomis žolėmis (aukštesnėmis nei 12 cm), krūmais ir pan. (pažeistas Taisyklių 7.3 p. ir nebuvo imamasi jokių veiksmų šį pažeidimą šalinti), darytina išvada, kad atsakovas turėjo pagrindą žemės sklypą (taip pat ir pareiškėjui priklausančią žemės sklypo dalį) įtraukti į Sąrašą. Kaip šioje byloje nereikšmingi vertintini argumentai, kad žemės sklypą faktiškai naudojo tik jo nuomininkai, o pareiškėjas šio žemės sklypo faktiškai nenaudojo, nežinojo žemės sklypo ribų. Ginčijamu Įsakymu žemės sklypas, kurio dalis priklauso ir pareiškėjui, buvo įtrauktas į Sąrašą būtent apmokestinimo žemės mokesčio didesniu tarifu pagrindu, o, kaip minėta, žemės mokesčio mokėtojai yra tik žemės savininkai (Žemės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d.), dėl to žemės mokesčio prievolės kontekste nesvarbu, kam tenka pareiga prižiūrėti žemės sklypą. Kaip minėta, pagal Aprašo 5 punktą į Sąrašą netraukiami žemės sklypai, jeigu kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti žemės sklypą (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl jam inkriminuojamos neteisėtos veiklos ir šio turto įkeitimo ar hipotekos) arba žemės sklypu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar įsiteisėjusio sprendimo su šiuo turtu susijusioje byloje, visgi nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl šiuo atveju niekuo nereikšminga ir civilinė byla Nr. e2-758-435/2021, kurioje buvo prašoma nutraukti 2018 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (2.52-44)-S7-11, t. y. ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, įpareigoti žemės sklypo nuomininkus atlaisvinti žemės sklypą, be to, ieškovei atsisakius ieškinio ši bylą buvo nutraukta.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija tenkindama pareiškėjo skundą dėl ginčijamos Įsakymo dalies panaikinimo, o teismas atmesdamas atsakovo skundą dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo panaikinimo neteisingai vertino šiai bylai reikšmingus duomenis, aplinkybes, netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas. Priešingai nei vertino Komisija ir teismas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pažeidė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčijama Įsakymo dalis, vertinant ją patikrinimų metu nustatytų duomenų (aplinkybių) kontekste, laikytina atitinkančia esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, t. y. administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (įtraukimas į Sąrašą, siekiant apmokestini didesnio tarifo žemės mokesčiu) motyvuotos. Šioje byloje taip pat nenustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį, o Sąrašo 13 eilutėje prie žemės sklypo rekvizitų nurodytas Taisyklių 7.1 punkto pažeidimas (kaip nustatyta, šis pažeidimas vėliau nebebuvo fiksuotas, dėl to darytina išvada, kad buvo ištaisytas) vertintinas tik kaip neesminis trūkumas, nedarantis įtakos ginčijamos Įsakymo dalies teisėtumui. Todėl yra pagrindas atsakovo Administracijos apeliacinį skundą tenkinti – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti – Komisijos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą (kuris vertintinas kaip sudėtinė Komisijos 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis) panaikinti bei pareiškėjo skundą dėl Įsakymo dalies, kiek ja įtraukta į Sąrašą pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis, panaikinimo atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21R1-215(AG1- 214/09-2020) ir 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. AG1-214/09-2020 panaikinti bei atmesti pareiškėjo V. G. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies, kiek ja į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą buvo įtraukta pareiškėjui V. G. nuosavybės teise priklausanti 305/3455 dalis žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan