edb29024-aa57-42e6-a24d-23e2ffe39596 · Å iaulių apygardos teismas

             Administracinė byla Nr. AN2-108-316/2017             Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00399-2017-6             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.; 21.11.10 (S)                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis                 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos (toliau – Institucijos) apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. spalio 18 d.

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos, iÅ¡keltos B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį, teisena, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė: 2017-07-27 B. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji panaudojo savo, kaip motinos, valdžiÄ prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko D.

K., gim. 2013-08-27, interesams bei nevykdė savo teisių ir pareigų, t. y. tiksliai nenustatytomis datomis, bet ne mažiau kaip laikotarpyje nuo 2016-10-28 (B. K. Å¡eimos įraÅ¡ymo į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ data) iki 2017-06-30 (nutarimo dėl skundo atmetimo data) (duomenys neskelbtini) ir kitose, nenustatytose vietose, naudojo psichologinę agresijÄ vaiko atžvilgiu nuolat, sistemingai, intensyviai primindavo D. K. apie tariamai jos patirtÄ tvirkinimÄ ir skatino jÄ apie tai kalbėti vieÅ¡ai nepaisydama psichologų ir Vaiko teisių apsaugos specialistų perspėjimų.

Å iais veiksmais B. K. neteisėtai sutrukdė vaikui D. K. pasinaudoti savo teise sveikai vystytis, neužtikrino vaiko teisės į sveikÄ bei saugiÄ aplinkÄ , į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi bei sukėlė D. K. emocinį stresÄ . Tuo pačiu B. K. veikė prieÅ¡ingai vaiko D. K. interesams ir nevykdė savo teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. ir 3.159 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str., 21 str.), taip pat neužtikrino D.

K. teisių įgyvendinimo (Civilinio kodekso 3.161 str. 3.163 str., Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., 11 str.).RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu konstatavęs, kad nėra administracinio nusižengimo įvykio bei sudėties, nutraukė administracinio nusižengimo bylos, iÅ¡keltos B. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, teisenÄ .Skundu apygardos teismui Institucijos atstovas su Å¡iuo RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ nutarimÄ .

Apelianto nuomone, apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas nepakankamai įsigilinus į pateiktus įrodymus, todėl yra nepagrįstas, tačiau skunde nėra suformuluoto aiÅ¡kaus reikalavimo nei dėl naujo nutarimo turinio, nei dėl skirtinos nuobaudos. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios B. K. duotų parodymų, t. y., kad ji pripažino kalbinusi D. K. globos namuose „U" apie galimai jos atžvilgiu naudotÄ seksualinį smurtÄ , vietoj to, kad leistų tai daryti specialistui - psichologui.

Pažymėtina, kad B. K. teismui pripažino, jog apie galimÄ tvirkinimÄ ji kalbėdavo su socialinėmis darbuotojomis bei VTAS specialiste D. D. prie vaiko, jam girdint ir vaiko neapsaugodavo nuo tokių pokalbių klausymo, nors turėjo buitines sÄ lygas, kad vaikas bÅ«tų tuo metu kitoje patalpoje. Be to, skunde pažymima, kad B. K. pripažino, kad ji ir jos mama L. V. darė įraÅ¡us kur D. K. kalba apie galimÄ jos tvirkinimÄ â€žvienas pas mane, o pas mamÄ aÅ¡tuoni įraÅ¡ai". B. K. pripažino, kad dalyvaudavo L.

V. įraÅ¡inėjant vaiko pokalbius, įraÅ¡ai bÅ«davo daromi ir iÅ¡ L. V. ir iÅ¡ B. K. mobiliųjų telefonų, tokiu bÅ«du B. K. bendrininkavo kartu su L. V. ir jokiais aktyviais veiksmais nei pati nutraukė vaiko pasakojimus, nei draudė tai daryti L. V.. Negana to B. K. netgi suteikė priemones įraÅ¡ams daryti, t. y. davė L. V. savo mobilų telefonÄ . B. K. pripažino, kad buvo įspėta Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos nebendrauti prie vaiko apie galimai jos patirtÄ seksualinę prievartÄ , tačiau vis tiek atliko aktyvius veiksmus, darė įraÅ¡us, leido tai daryti L.

V., kalbėjosi su socialinėmis darbuotojomis girdint vaikui apie seksualinę prievartÄ . Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad daryti įraÅ¡ai yra sklandus, baigtiniai, tekstas yra iÅ¡sakomas nuo pradžios iki galo, nuoseklus. Nors D. K. įraÅ¡uose kalba apie vyriÅ¡kÄ lytinį organÄ Ä¯vardija jį „bybiu". Paprastai vaikui netikėtai pradėjus kalbėti apie tokius dalykus garso įraÅ¡as turėtų bÅ«ti dalinis. Darytina vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad tokiems įraÅ¡ams daryti bÅ«davo ruoÅ¡iamasi iÅ¡ anksto.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad B.

K. melagingai nurodė, jog prie vaiko apie jo galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ kalbėdavo su įvairiais specialistais ir socialinėmis darbuotojomis rusų kalba. Skyriaus duomenimis, B. K. nekalba rusų kalba. Skunde pažymima, kad teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad B. K. melagingai nurodė jog laikotarpyje nuo 2016-10-28 iki 2017-06-30 nedarė jokių įrašų. Tai paneigia teismo posėdyje iÅ¡klausytas įraÅ¡as, kuris buvo darytas 2017-01-04. Pati B. K. melagingai teigia, kad tokius įraÅ¡us daryti jai patarė tyrėja.

Teismui nebuvo nurodyta tyrėjos vardas ir pavardė, ji nebuvo iÅ¡klausyta teismo posėdyje. Tokio nurodymo negalėjo bÅ«ti vien jau todėl, kad 2017-01-04 joks ikiteisminis tyrimas nevyko ir B. K. su jokiu tyrėju neturėjo procesinės galimybės bendrauti. B. K. gynėjas baigiamojoje kalboje taip pat pasisakė, kad ji darė įraÅ¡us nieko blogo nenorėdama padaryti mažametei dukrai, o darė tai nuoÅ¡irdžiai, rinkdama įrodymus. Toks gynėjo pasisakymas prieÅ¡tarauja faktinėms įvykių aplinkybėms tai kas liečia ikiteisminį tyrimÄ .Institucijos atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimÄ nutraukti administracinę teisenÄ B.

K., dėstomojoje dalyje nepakankamai analizavo institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ , atstovės pasisakymo baigiamojoje kalboje. Teismo priimtame nutarime nėra paneigta globos namų „U" psichologės E. G. iÅ¡vada, kur nustatyta jog B. K. naudojo psichologinę agresijÄ vaiko atžvilgiu ir jai buvo rekomenduota nenaudoti jokių agresijos formų prieÅ¡ vaikÄ . Teismas konstatavo, kad psichologė nepateikė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl to, kad B. K. naudojo psichologinį smurtÄ dukters atžvilgiu, nes iÅ¡vadoje buvo panaudota frazė „galima manyti", tačiau teismas neįvertino to fakto, kad psichologė padarė iÅ¡vadÄ iÅ¡ duomenų, gautų pokalbių su B.

K. metu. Psichologė pateikė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad B. K. su dukra D. K. kalbėdavo apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ , bet papildomai nurodė, kad „galima manyti jog itin dažnai kalba su dukra apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ , vis klausia to paties klausimo". Teismas, analizuodamas administracinio nusižengimo protokole pavartotÄ Å¾odį „nuolat" (jis reiÅ¡kia be paliovos, visÄ laikÄ , labai dažnai) konstatavo, kad trÅ«ksta pakankamai įrodymų dėl B. K. kaltės ir konstatavo, kad pavieniai netinkamo B.

K. elgesio atvejai negali bÅ«ti prilyginti psichologinei agresijai. Skyrius mano, kad tai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams -visų pirma globos namų „Užuovėja" psichologės E. G. pateiktai iÅ¡vadai, kur ji nurodo jog B. K. itin dažnai kalba su dukra apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ , vis klausia to paties klausimo. Be to teismas, be pagrindo konstatavo, kad liudytojos L. S. ir E. Å . nepatvirtino fakto, kad B. K. nuolat primindavo dukrai apie galimai jos atžvilgiu panaudotÄ seksualinę prievartÄ .

IÅ¡klausius liudytojas jos parodė, kad prie D. K. B. K. ir L. V. (jos atžvilgiu taip pat suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas) dažnai kalbėdavo apie vaiko tvirkinimÄ (netgi ne galimÄ , o kaip apie tikrai įvykusį faktÄ ). Liudytoja E. Å . nurodė, kad tokie faktai tęsėsi apie 1-2 mėnesius, kalbama buvo lietuviÅ¡kai, dalyvaujant vaikui ir nors socialinė darbuotoja prašė B. K. nekalbėti minėta tema, tačiau ji ir toliau kalbėdavo tiek bÅ«nant namuose, tiek tarnybiniame kabinete pas socialinę darbuotojÄ .

Liudytoja L. S. taip pat patvirtino faktus, kad vaikas kalbėdavo apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ , ypač po apsilankymų pas tėvÄ , naudodavo žodį „bybis", tačiau nežinojo Å¡io žodžio reikÅ¡mės, o socialinei darbuotojai paklausius, kas tai yra atsakė „nežinau, mama žino".Apelianto nuomone, Å¡ios liudytojos kaip tik patvirtina faktus, kad B. K. prie vaiko kalbėdavo arba leisdavo vaikui kalbėti apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ dažnai. Apie seksualinės prievartos tema vykusius pokalbius vaiko akivaizdoje patvirtino ir liudytojas K.

R..Institucijos atstovas, susipažinęs su 2017-04-04 globos namų „U" psichologės E. G. iÅ¡vada, kurioje pažymėta, kad dėl žemesnių kalbinių gebėjimų (neatitinka biologinio amžiaus) produktyvus kontaktas su D. K. yra ribotas, mano, kad dviejų metų vaikas, galimai patyręs seksualinę prievartÄ (įvykis apie kuri kalba B. K. ir dėl kurio yra atnaujintas ikiteisminis tyrimas galimai įvyko 2015 metais), negali žinoti žodžio „bybis" reikÅ¡mės, tokio žodžio įsisavinimÄ turėjo įtakoti suaugęs asmuo, o atsakingas už D.

K. asmuo yra jos motina B. K.. Taip pat pažymėtina, kad B. K. globos namuose „U", bet kokia kaina siekė įtikinti įstaigos psichologus dėl vaiko galimai patirtos seksualinės prievartos, vis kreipdavosi į kitus specialistus, klausinėdavo, kokius sakinius turi pasakyti vaikas, kad būtų patvirtinta seksualinė prievarta D. K. atžvilgiu. B. K. netgi pateikė piešinius, kurie kokybiškai akivaizdžiai skyrėsi nuo D. K. pieštų piešinių psichodiagnostinio tyrimo metu. Skyrius konstatuoja, kad B.

K., nepaisant intensyvumo piktnaudžiavo savo kaip motinos valdžia mažametės dukters D. K. atžvilgiu ir padarė veikÄ , numatytÄ administracinio teisės pažeidimo kodekso 73 str. 1 d. IÅ¡ visos teismui pateiktos medžiagos bei liudytojų parodymų akivaizdu, kad administracinio nusižengimo faktas (įvykis) yra nustatytas, todėl B. K. turėtų bÅ«ti taikomos poveikio priemonės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ B. K. praÅ¡o skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos, iÅ¡keltos B. K. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, teisenÄ , nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.Apygardos teismas atmeta Institucijos atstovo argumentus, kad teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtos aplinkybės bei nutarime iÅ¡dėstyti duomenys yra neiÅ¡samÅ«s ir netinkamai įvertinti.ANK 569 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įrodymų vertinimas buvo numatytas ir anksčiau galiojusiame ATPK. Tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Nors Institucijos atstovas tvirtina, kad B.

K. naudojo psichologinę agresijÄ vaiko atžvilgiu nuolat, sistemingai, intensyviai primindama D. K. apie tariamai jos patirtÄ tvirkinimÄ ir skatindama jÄ apie tai kalbėti vieÅ¡ai, nepaisydama psichologų ir Vaiko teisių apsaugos specialistų perspėjimų, tačiau Å¡ių teiginių nepatvirtino byloje surinkta medžiaga. Nei „Nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo iÅ¡vadoje“, nei liudytojomis apklaustų socialinių darbuotojų E. Å . ir L. Å . parodymuose, nei byloje esančiuose garso įraÅ¡uose nėra jokių neginčijamų duomenų, kad B.

K. atliktų kokius nors aktyvius veiksmus, kurie žalotų jos mažametės dukters psichinę sveikatÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje esančius duomenis, nuosekliai juos iÅ¡analizavo ir įvertino, apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo vertinimu sutinka ir jo nekartoja. Pažymėtina tai, kad Institucijos atstovo akcentuojamas faktas, jog B. K. neva bet kokia kaina siekia įtikinti Pagalbos centro psichologus, kad jos dukra patyrė seksualinę prievartÄ , negavusi norimų reakcijų iÅ¡ vieno specialisto, kreipdavosi pas kitÄ , nėra susijęs su neigiamo poveikio darymu dukrai, nes nukreiptas ne į dukrÄ , o į minėtus specialistus.

Beje, pirmosios instancijos teismo posėdžio metų socialinė darbuotoja E. Å . parodė, kad B. K. apie tvirkinimo faktÄ kalbėjo su ja, vaikui girdint, tik vienÄ kartÄ , o kitais kartais buvo kalbama rusiÅ¡kai. Å ie liudytojos parodymai yra nuoseklÅ«s, teismui nėra pagrindo jais nesiremti. Be to, iÅ¡ pateiktų garso įrašų taip pat nėra pagrindo teigti, kad B. K. kaip nors įtakojo savo dukters poreikį kalbėti tvirkinimo veiksmų tema: garso įraÅ¡uose nėra užfiksuotas joks aktyvus B. K. veiksmas.

Vien faktas, kad tokiais įraÅ¡ais buvo fiksuojama spontaniÅ¡ka vaiko kalba, negali bÅ«ti vertinami kaip agresija savo vaiko atžvilgiu, nes byloje nėra duomenų, jog tai daro vaikui žalÄ . Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog administracinio nusižengimo bylos, iÅ¡keltos B. K. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, teisena buvo pagrįstai nutraukta, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Å io sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir RadviliÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                 Boleslovas Kalainis