Legislator Case Law & Legislation
2016-05-11 Nr. AB-10449-2-27-3-00765-2013-8 AI generated

2016-05-11 Nr. AB-10449-2-27-3-00765-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-05-11 Nr. AB-10449-2-27-3-00765-2013-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-2653-261/2016 pagal atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams R. R., G. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. K. firmai „Korika“ ir valstybės įmonei Registrų centras, dėl sprendimo bei dovanojimo sutarties panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2016-05-11 Nr. AB-10449-2-27-3-00765-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (II t., b. l. 17-22) administracinę bylą pagal pareiškėjo skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punkto panaikinimo nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-2653-261/2016

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00765-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. J. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-2653-261/2016 pagal atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams R. R., G. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant S. K. firmai „Korika“ ir valstybės įmonei Registrų centras, dėl sprendimo bei dovanojimo sutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 163-165), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktą, kuriuo G. M. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei pripažinti negaliojančia G. M. ir R. R. 2011 m. lapkričio 28 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3221.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (II t., b. l. 17-22) administracinę bylą pagal pareiškėjo skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punkto panaikinimo nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 29-31) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d sprendimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje A-863-492/2015 (II t., b. l. 64-70) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d sprendimą panaikino ir administracinę bylą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo nagrinėdamas bylą, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu (II t., b. l. 98-103) pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktą, kuriuo G. M. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei pripažino negaliojančia G. M. ir R. R. 2011 m. lapkričio 28 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3221. Taikė restituciją natūra ir grąžino valstybei ir pareiškėjui 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdomas dalis, (duomenys neskelbtini).

Atsakovė R. R., nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 107-110), prašydama panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi (II t., b. l. 134-147) administracinėje byloje Nr. A-2653-261/2016 atsakovės R. R. apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pareiškėjas G. J. 2016 m. balandžio 6 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (II t., b. l. 170–171) dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-2653-261/2016 nagrinėjimu, atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovų R. R., G. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 164 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-863-492/2015 nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės R. R. 150 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-2653-261/2016 nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimą.

Nurodė, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su administracinės bylos Nr. A-863-492/2015 ir administracinės bylos Nr. A-2653-261/2016 nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui, kuriuo buvo apmokėtas apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d sprendimo ir atstovavimo išlaidos. Išlaidos žyminiam mokesčiui sudaro 14 Eur. Pareiškėjo atstovavimo išlaidas, susijusias su administracinės bylos Nr. A-863-492/2015 ir administracinės bylos Nr. A-2653-261/2016 nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, sudaro 300 Eur (apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo parengimas (150 Eur) ir atsiliepimo į atsakovės R. R. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. A-2653-261/2016 parengimas (150 Eur)). Pareiškėjo patirtos atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš šalies, dėl kurios kaltės įvyko teisminis procesas, t. y. iš valstybės įmonės Registrų centro.

Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus. Bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kaltė (atsakomybė) nėra nustatyta ar nurodyta dėl vykstančio proceso. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra atlikusi neteisėtų procesinių veiksmų arba tokių procesinių veiksmų, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi, tad nėra teisėto pagrindo reikalauti atlyginti patirtas išlaidas dėl vykstančio proceso.

Pabrėžia, kad visas šis teisminis procesas prasidėjo dėl Valstybės įmonės Registrų centras, darbuotojų klaidos. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1020 ha ploto, įregistruotas VĮ Registrų centre 1997 m. rugsėjo 9 d., nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje. Minėto žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos tik 2013 m. liepos 30 d. Tai patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2013 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. (2.1.9)ALG-2907, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 4S-77, atlikus kadastrinius matavimus, G. M. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,24 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,1200 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko S. K. firma „Koriką“. Žemės sklypo (projektinis Nr. 991) ribos 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, tai patvirtina žemės sklypo (projektinis Nr. 991) plane kadastro tvarkytojo žyma apie ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Taigi, kadastro tvarkytojas nenustatė trūkumų, dėl kurių žemės sklypo ribos negalėtų būti pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl žemės sklypo (projektinis Nr. 991) ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal S. K. firmos „Koriką“ matininkės M. K. 2011 m. vasario mėn. parengtą planą.

Teigia, kad Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus darbuotojai ir įmonės, kuri pagal darbų atlikimo sutartį atliko žemės sklypų projektavimo darbus, neturėjo galimybės, naudodamiesi Valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapiu, nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ir to, kad būtent šiam sklypui atlikti kadastriniai matavimai. Informacinė žyma apie atliktų matavimų pobūdį įrašoma Nekilnojamojo turto registre. Tuo metu, kai buvo projektuojamas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektavimo darbai taip pat ir informacijos rinkimas apie gretimus žemės sklypus (sklypų ribas, kadastro Nr., unikalius Nr., gretimų sklypų savininkus), Valstybės įmonės Registrų centro kadastro žemėlapyje nebuvo suvesta visa reikalinga informacija, kurią privalėjo įvesti Registrų centro darbuotojai. Šiuo atveju nustatyti, kad būtent žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, asmenys vykdantys projektavimo darbus turėjo žinoti žemės sklypo kadastro arba unikalų numerį ir jį suvedę į Valstybės įmonės Registrų centro paieškos sistemą pagal identifikatorių galėjo matyti įrašus apie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) būklę, visą informaciją, susijusią su šiuo sklypu. Tačiau dėl Valstybės įmonės Registrų centro darbuotojų, jiems neatlikus savo tiesioginių funkcijų iki galo ir identifikuojant šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius gretimus sklypus, nebuvo informacijos, kad G. J. priklausantis žemės sklypas yra apskritai įregistruotas ir, kad jam yra atlikti kadastriniai matavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas jei sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, bei atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Nagrinėjamoje byloje teisinių paslaugų apeliaciniame procese teikimo metu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ MMA buvo 1 035 Lt (300 Eur). Rekomendacijų 7 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. trečiąjį ketvirtį (užpradėjęs ketvirtis šioje byloje teiktų teisinių paslaugų 2016 m. sausio mėn. metu) sudarė 735,1 Eur, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Bylos duomenys patvirtina, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis) priimtas iš esmės pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo priteisti jam iš atsakovų R. R., G. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 164 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-863-492/2015 nagrinėjimu, atlyginimą (už žyminį mokestį (14 Eur) ir už apeliacinio skundo parengimą (150 Eur)). Taip pat prašo priteisti iš atsakovės R. R. 150 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-2653-261/2016 nagrinėjimu, atlyginimą (už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (150 Eur)) (II t., b. l. 170–171).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėją rengiant ir teikiant teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d sprendimo (II t., b. l. 29-31), atstovavo pagal tarp pareiškėjo G. J., atstovaujamo K. J. (pagal Įgaliojimą I t., b. l. 22-23), ir advokato Audriaus Bandzaičio kontoros sudarytą 2014 m. spalio 8 d. atstovavimo sutartį advokatas Kęstutis Kalinauskas bei advokato padėjėjas Virginijus Ražukas (II t., b. l. 35). Iš teisinių paslaugų aprašymo bei pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 837900 (II t., b. l. 170–172) matyti, kad pareiškėjo atstovas pagal įgaliojimą K. J. advokato padėjėjui Virginijui Ražukui 2015 m. sausio 16 d. už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 150 Eur. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog už šį apeliacinį skundą pats pareiškėjas G. J. sumokėjo ir 50 Lt žyminio mokesčio bei įmokos priėmimo mokestį (II t., b. l. 32-33).

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už apeliacinio skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.10 punktas (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.), pagal kurį už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme (šiuo atveju 2014 m. birželio 10 d. bei 2014 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžiuose pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas Virginijus Ražukas (I t., b. l. 202–206; II t., b. l. 12-15)) maksimalus užmokesčio dydis yra 600 Eur (2 x 300 Eur (MMA) = 600 Eur). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 150 Eur, t. y. sumą, neviršijančią maksimaliai galimos priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, todėl jo prašoma išlaidų atlyginimo suma priteistina.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju taip pat prašo priteisti jam iš atsakovų 14 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi pateiktas 2014 m. spalio 10 d. įmokos mokėjimo kvitas (II t., b. l. 32-33) patvirtina, jog jis yra sumokėjęs 50 Lt žyminį mokestį bei įmokos priėmimo mokestį už jį, todėl, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistina jo prašoma 14 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma.

Taigi, atsižvelgus į tai, pareiškėjui G. J. priteistinas 164 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-863-492/2015 nagrinėjimu, atlyginimas (už žyminį mokestį (14 Eur) ir už apeliacinio skundo parengimą (150 Eur)). Kadangi pareiškėjas administracinėje byloje Nr. A-863-492/2015 padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 30 d sprendimo (II t., b. l. 17-22), kuriuo administracinė byla pagal pirminio pareiškėjo skundo dalį nutraukta, o kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, o galiausiai bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir išnagrinėjus ją iš naujo galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkinus visiškai, pralaimėjusios šalys, t. y. atsakovai R. R., G. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šioje bylos dalyje įpareigotinos atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556–11/2011). Todėl pareiškėjui G. J. 164 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-863-492/2015 nagrinėjimu, atlyginimas priteistinas iš atsakovų R. R., G. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentai, susiję su trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centras veiksmais, nepagrįsti, nes atsakovas jais iš esmės kvestionuoja galutinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2653-261/2016, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkintas ir panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 4S-77 1.3 punktas, kuriuo G. M. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam 0,12 ha (vertė 302 Lt) žemės ūkio paskirties sklypas, esantis Alytaus apskrityje Lazdijų rajone Šventežerio seniūnijoje Šventežerio miestelyje, paliktas nepakeistas, teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti, galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, teismui pripažinus, jog pareiškėjo žemės sklypo duomenys, nustatyti planu, institucijai (t. y. atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai) buvo privalomi, nors jie ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamo turto registre, t. y. pripažinus atsakovo veiksmus iš esmės neteisėtus, todėl ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies prasme pareiškėjas laikytinas laimėjusia, o atsakovas – pralaimėjusia šalimi. Vadovaujantis Lietuvos administraciniame procese vyraujančiu principu „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, šiuo atveju atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kartu su kitais atsakovais, turi atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi būtent dėl jo kaltės (nes jo sprendimas buvo skundžiamas ir jo sprendimas buvo panaikintas) pareiškėjas tokias išlaidas patyrė.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėją rengiant ir teikiant teismui atsiliepimą į atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d sprendimo (II t., b. l. 124-128), atstovavo pagal tarp pareiškėjo G. J., atstovaujamo K. J. (pagal Įgaliojimą I t., b. l. 22-23), ir advokato Audriaus Bandzaičio kontoros sudarytą 2016 m. sausio 5 d. atstovavimo sutartį advokatas Kęstutis Kalinauskas bei advokato padėjėjas Virginijus Ražukas (II t., b. l. 129). Iš teisinių paslaugų aprašymo bei pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 862201 (II t., b. l. 170–172) matyti, kad pareiškėjo atstovas pagal įgaliojimą K. J. advokato padėjėjui Virginijui Ražukui 2016 m. balandžio 4 d. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 150 Eur.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.11 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), pagal kurį už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus užmokesčio dydis yra 955,63 Eur (1,3 x 735,1 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių))) = 955,63 Eur). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 150 Eur, t. y. sumą, neviršijančią maksimaliai galimos priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, todėl jo prašoma išlaidų atlyginimo suma priteistina. Kadangi administracinėje byloje Nr. A-2653-261/2016 pareiškėjas rengė atsiliepimą į vienintelės atsakovės R. R. pateiktą apeliacinį skundą, todėl minėtos pareiškėjo išlaidos atsidaro tik dėl atsakovės R. R. procesinių veiksmų, todėl pareiškėjui G. J. 150 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-2653-261/2016 nagrinėjimu, atlyginimas priteistinas iš atsakovės R. R..

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas tenkintinas ir jam iš atsakovų R. R., G. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis priteistinas 164 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-863-492/2015 nagrinėjimu, atlyginimas bei iš atsakovės R. R. priteistinas 150 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-2653-261/2016 nagrinėjimu, atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo tenkinti.

Priteisti pareiškėjo G. J. naudai iš atsakovų R. R., G. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) lygiomis dalimis, t. y. po 54,67 Eur (penkiasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-863-492/2015 nagrinėjimu, atlyginimą.

Priteisti pareiškėjo G. J. naudai iš atsakovės R. R. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A-2653-261/2016 nagrinėjimu, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė