Legislator Case Law & Legislation
2019-06-21 Nr. BB-3781-1-10-1-01060-2014-7 AI generated

2019-06-21 Nr. BB-3781-1-10-1-01060-2014-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2019-06-21 Nr. BB-3781-1-10-1-01060-2014-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Armano Abramavičiaus ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo D. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2019-06-21 Nr. BB-3781-1-10-1-01060-2014-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: nuteistasis D. P. prašo panaikinti nuosprendžio, iš dalies pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. 2P-507/2019

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01060-2014-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Armano Abramavičiaus ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo D. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, prašymu sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

nuteistasis D. P. prašo panaikinti nuosprendžio, iš dalies pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, dalį, kuria pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius teigia, jog žemesnės instancijos teismai jo kaltę grindė klaidingai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, netinkamai įvertino esančius įrodymus, tuo padarė esminius BPK pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Kasaciniame skunde nurodoma, jog jis viso proceso metu teigė norėjęs įsigyti tik 2 g narkotinių medžiagų. Jo parodymus, kad jis nebendrininkavo darant nusikaltimą, patvirtina ir R. D. tvirtinimai, kad pastarasis narkotines ir psichotropines medžiagas pirko tik iš J. L. (Levickij), D. K. ir M. G.. Nuteistasis įsitikinęs, kad teismai kaltę grindė neleistinu įrodymų šaltiniu–nusikalstamą veiką imituojančiais veiksmais, kurie buvo provokuojantys, jų atlikimo metu gautais rezultatais bei įrodymų šaltiniais, kurių bylos medžiagoje nėra. Ginčijami kriminalinės žvalgybos veiksmai ir nurodoma, kad jis nebuvo įtariamas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nebuvo nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų objektas ir, anot kasatoriaus, akivaizdu, kad jis į nusikaltimą įtrauktas ir nebūtų jo vykdęs, jei nebūtų inicijuojami provokuojantys vykdyti nusikaltimą veiksmai. Kasatorius prašo įvertinti ir tai, kad jo nusikalstami veiksmai buvo vienkartiniai, užfiksuoti atsitiktinai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio trūkumų neištaisė, visiškai neatsakė į su tuo susijusius skundo argumentus, taip padarė esminius BPK pažeidimus. Tvirtinama, kad dėl kasatoriaus veiksmų apimties ir teisinio vertinimo nepagrįstumo, jam turto konfiskavimas dėl J. L. veiksmų platinant narkotines medžiagas R. D. negalėjo būti taikomas. Teismai nepateikė motyvų, kodėl jo bei R. L. automobiliai buvo laikomi nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis BK 72 straipsnio 2 dalies prasme, kokius nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius jie atitinka, nepaaiškintas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumas, nepaaiškinta, kodėl taikomas ne konfiskavimas natūra, o kompensacinis turto konfiskavimas. Dėl ginčijamo turto konfiskavimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, nors apeliaciniame skunde to buvo prašoma ir teismas privalėjo pasisakyti dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.

Iš kasaciniame skunde nurodytų argumentų matyti, kad iš esmės nesutinkama su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, kritikuojamas taikyto nusikalstamos veikos imitavimo modelio realizavimas, teikiami naujam vertinimui įrodymai dėl jo dalyvavimo nusikaltime pobūdžio ir apimties, tačiau argumentai siejami su įrodymų vertinimu byloje ir tai nesudaro kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyko. Atkreiptinas dėmesys, kad argumentai dėl nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo ir realizavimo teisėtumo bei pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo išanalizuoti ir pateiktos motyvuotos išvados, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo proporcingi, nepripažįstami pertekliniais ir skatinančiais daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje nepagrįstai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tačiau šių kasatoriaus argumentų vertinimas taip pat yra grindžiamas faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurių vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriaus nesutikimas su žemesnių instancijų teismų atliktu faktinių aplinkybių vertinimu nėra pagrindas kasacijai ir nesuponuoja to, kad egzistuoja BPK numatyti kasacijos pagrindai. Kasatorius teigia, kad tuo klausimu nepasisakė apeliacinės instancijos teismas ir tai yra vada bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau šis klausimas nebuvo keltas apeliaciniame skunde.

Šiuo atveju kasaciniame skunde nepateikti išsamūs teisiniai argumentai, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a:

atsisakyti priimti nuteistojo D. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Armanas Abramavičius

Arvydas Daugėla