2025-10-29 Nr. AB-18081-3-64-3-01591-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1011-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01591-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) neveikimą (netinkamą veikimą ir (ar) vilkinimą atlikti veiksmus) neteisėtu; 2) panaikinti atsakovo 2024 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. R8-4063 (toliau – ir Raštas); 3) pašalinant padarytą pažeidimą, įpareigoti atsakovą vykdyti teisės aktą – Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje IV skyriaus nuostatas – iš naujo reglamentuota tvarka atlikti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. kreipimosi (toliau – ir Kreipimasis) ištyrimą.

Pareiškėjas skunde (pareiškime) taip pat prašė pripažinti, kad pareiškimo padavimo terminas yra nepraleistas ir yra force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti arba išvengti) atvejis, bei atnaujinti dėl force majeure aplinkybių praleistą Rašto apskundimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad jis negalėjo kontroliuoti, išvengti ar pašalinti bei protingai numatyti teismo veiksmus.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. liepos 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui (pareiškimui) paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas anksčiau kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti Raštą. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 priėmė minėtą pareiškėjo reikalavimą nagrinėti iš esmės. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad teismo žinioje jau yra administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jau ne kartą kreipėsi į teismą su pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Raštą. Tai, kad pareiškėjo analogiškas skundas (pareiškimas) dėl Rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 24 d. nutartimi yra priimtas nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025, todėl sekantys skundai negali būti priimami, konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-279-968/2025.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pakartotinai kreipdamasis į teismą su tapačiais pareiškimo (skundo) reikalavimais, piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti pareiškėjui baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės, priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismo žinioje buvo administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškimo (skundo) priėmimo metu teismas vertina tik formalią pareiškimo (skundo) atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Skundžiamos nutarties priėmimo metu teismo žinioje nebuvo administracinės bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai ir netinkamai įvertino bylos duomenis ir netinkamai išsprendė pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), siekia įgyvendinti teisės aktų nuostatose įtvirtintą teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, tyčia nesiekia ekonomiško, operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, turi prieigą prie visų duomenų apie pareiškėjo paduotų pareiškimų (skundų) priėmimo procesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes teismo žinioje jau yra administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, prašydamas ją panaikinti.

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, taip pat prašo teismo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime pateikti išaiškinimai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, (ne)šališkumu ir suinteresuotumu bylos baigtimi.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) pagrįstumo ir teisėtumo

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja įstatymo nuostatose numatytos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes teismo žinioje yra administracinė byla Nr. eI3-10434-595/2025, kurioje nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo pareiškimo (skundo) padavimo metu teismo žinioje jau buvo iškelta kita administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimai jau iškeltoje administracinėje byloje Nr. eI3-10434-595/2025 yra identiški pareiškėjo pareiškime (skunde), pateiktame nagrinėjamoje byloje, suformuluotiems reikalavimams.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas neatitinkančiomis faktinės tikrovės

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai („Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“) neatitinka faktinės tikrovės.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Įvertinusi pareiškėjo prašymo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, neturi kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio prašymą. Pareiškėjo prašymas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atliekamomis teisingumo vykdymo funkcijomis, todėl minėtas prašymas administracinių teismų negali būti nagrinėjamas.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nenagrinėja minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl pareiškėjo prašymo priimti atskirąją nutartį

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui priimti atskirąjį nutartį.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Dėl pareiškėjui paskirtos baudos

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai skyrė jam baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimu administraciniu procesu yra pripažįstamas asmens elgesys, kai, nesulaukęs skundo priėmimo proceso stadijos pabaigos, asmuo inicijuoja naujus teismo procesus ir teikia skundus dėl tų pačių viešojo administravimo subjekto aktų panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-1188/2025 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes pareiškėjas inicijuoja vis naujus teismo procesus, reikšdamas identiškus pareiškimo (skundo) pareiškimo (skundo) reikalavimus (administracinių bylų numeriai: eI3-10434-595/2025, eI3-21741-595/2024, eI3-7362-362/2025, eI3-8675-402/2025, eI3-9355-780/2025, eI3-10024-402/2025, eI3-10283-535/2025, eI3-10408-809/2025, eI3-10500-641/2025, eI3-11104-362/2025, eI3-11181-426/2025, eI3-11204-426/2025, eI3-11509-595/2025, eI3-11674-535/2025, eI3-11804-780/2025, eI3-11761-505/2025, eI3-12018-621/2025, eI3-12333-641/2025, eI3-12706-631/2025, eI3-12832-535/2025, eI3-12881-641/2025, eI3-12890-402/2025, eI3-12135-505/2025, eI3-12948-780/2025, eI3-13069-621/2025, eI3-13231-641/2025, eI3-13449-641/2025, eI3-13588-595/2025, eI3-13847-809/2025, eI3-13848-505/2025, eI3-13952-595/2025, eI3-14065-535/2025, eI3-14249-402/2025, eI3-14301-402/2025, eI3-14402-535/2025, eI3-14403-641/2025, eI3-15451-505/2025).

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, formuluoja analogiškus reikalavimus ir, nelaukdamas pareiškimo (skundo) priėmimo stadijos pabaigos kitose administracinėse bylose, inicijuoja vis naujus teismo procesus.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir pagrįstai skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis