2025-04-09 Nr. AB-6083-3-61-3-00664-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-730-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00664-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8.; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 109967 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti tiesiogiai susijusius teisės klausimus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2022 m. lapkričio 23 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą „Dėl tikslinės pašalpos sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas apmokėjimui ir finansinės paramos būtinam išgyvenimui“ (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė skirti tikslinę pašalpą įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas padengti.

2.2. Socialinių išmokų skyrius nepagrįstai reikalauja pateikti su paslaugų teikėjais (uždarąja akcine bendrove „Naujoji Pilaitė“ ir Vilniaus atliekų sistemos administratoriumi) pasirašytus dokumentus dėl skolų mokėjimo dalimis arba priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl skolų priteisimo.

2.3. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 27 d. pateikė atsakymą į atsakovo elektroninį laišką ir konkrečius įrodymus dėl finansinės paramos būtinam išgyvenimui suteikimo. Pareiškėjui pensija nemokama nuo 2022 m. gegužės 8 d., o jam skirta socialinė piniginė parama yra net apie du kartus mažesnė už absoliutų skurdo lygį. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2021–2022 metų Vilniaus miesto autobusų / troleibusų mėnesinių bilietų pirkimo ir mobilaus telefono sąskaitų pildymo kvitus, kuriuose akivaizdžiai matosi jo išleistos sumos. Sprendimas pareiškėjui net nebuvo įteiktas, o pareiškėjas tik informuotas apie priimtą Sprendimą.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) yra numačiusi piniginės paramos (vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų) teikimą iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Šios paramos dydžius, skyrimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 sausio 12 d. sprendimu Nr. 1-1290 „Dėl Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 10.1–10.5 papunkčiuose nurodyti tikslinių pašalpų dydžiai, išvardinti visi atvejai ir surašytos konkrečios sąlygos, kurias atitinkant vienam gyvenančiam asmeniui galima kreiptis dėl konkretaus vieno poreikio tikslinei pašalpai gauti.

4.2. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Socialinių išmokų skyriaus reikalavimas pateikti Tvarkos aprašo 10.3.6. papunktyje nurodytus dokumentus nebuvo perteklinis ar nepagrįstas. 2022 m. gruodžio 28 d. elektroniniu laišku pareiškėjas pateikė atsakymą, pridėdamas kvitų už viešojo transporto ir kitas paslaugas, bet ne prašomus dokumentus. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos reikalauti papildomų dokumentų ir pareiškėjui juos atsisakius pateikti tikslinės pašalpos neskirti.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

6.1. Pareiškėjas elektroniniu būdu 2022 m. lapkričio 23 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą „Dėl tikslinės pašalpos sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas apmokėjimui ir finansinės paramos būtinam išgyvenimui“ (Reg. Nr. 150419), kuriame prašė skirti tikslinę pašalpą įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas padengti.

6.2. Socialinių išmokų skyrius 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie tai, kad jis privalo iki 2022 m. gruodžio 25 d. pateikti papildomus dokumentus (su paslaugų teikėjais (uždarąja akcine bendrove „Naujoji Pilaitė“ ir Vilniaus atliekų sistemos administratoriumi) pasirašytus dokumentus dėl skolų mokėjimo dalimis arba priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl skolų priteisimo, paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitas ir kt.

6.3. Socialinių išmokų skyrius 2022 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. A740-3421/22(3.3.2.26E-SOI) „Dėl tikslinės pašalpos” pakartotinai informavo pareiškėją apie būtinus pateikti papildomus dokumentus.

6.4. Pareiškėjui per nustatytą terminą nepateikus visų reikalingų dokumentų, Socialinių išmokų skyrius šioje byloje skundžiamu Sprendimu neskyrė tikslinės pašalpos įsiskolinimui už komunalines paslaugas išlaidoms padengti.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, 4 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, Tvarkos aprašo nuostatomis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos atsakovui reikalauti iš pareiškėjo papildomų dokumentų ir pareiškėjui juos atsisakius pateikti, tikslinės pašalpos neskirti.

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kodėl Socialinių išmokų skyriaus Sprendimas yra netinkamas ir kokiems teisės aktams jis prieštarauja. Socialinių išmokų skyrius tiek 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniame laiške, tiek 2022 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. A740-3421/22(3.3.2.26E-SOI) „Dėl tikslinės pašalpos“, tiek 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimu Nr. A737-5822/22(2.11.4.1-SOI) „Dėl priimto sprendimo neskirti tikslinės pašalpos“ detaliai ir remdamasis galiojančiais teisės aktais informavo pareiškėją apie būtinybę iki 2022 m. gruodžio 25 d. pateikti papildomus dokumentus (su paslaugų teikėjais (uždarąja akcine bendrove „Naujoji Pilaitė“ ir Vilniaus atliekų sistemos administratoriumi) pasirašytus dokumentus dėl skolų mokėjimo dalimis arba priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl skolų priteisimo, paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitas ir kt. ir apie tai, kad tokia prievolė numatyta Tvarkos aprašo 10.3.6 papunktyje.

9. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Tvarkos aprašo 49 punktą Socialinių išmokų skyrius apie priimtą sprendimą skirti vienkartinę, tikslinę, sąlyginę ir periodinę pašalpą raštu informuoja asmenį per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jei pašalpa neskiriama, raštu nurodoma pašalpos neskyrimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą neskirti jam tikslinės pašalpos buvo informuotas 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimu Nr. A737-5822/22(2.11.4.1-SOI) „Dėl priimto sprendimo neskirti tikslinės pašalpos“, kuriame nurodyta sprendimo priėmimo data, numeris, sprendimą priėmęs darbuotojas, sprendimo teisinis bei faktinis pagrindai, pašalpos neskyrimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimą priėmė valstybės tarnautoja, kurios pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 40-103/22 „Dėl Socialinių išmokų skyriaus pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 11 punkte numatyta tokia teisė. Jeigu pareiškėjas būtų paprašęs, Sprendimas būtų pateiktas pareiškėjo nurodytu gavimo būdu (Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnis).

10. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa pagal jo elektroniniu paštu pateiktus prašymus.

11. Teismas vertino, kad Sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl jį panaikinti ir šiuo aspektu nėra pagrindo.

12. Teismas nurodė, kad pagal administracinės bylos nagrinėjimo dalyką nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teisėjų kolegijos neteisėtų veiksmų.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, dažnai keisdama Tvarkos apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, apsunkina asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama, teisę ja pasinaudoti.

14.2. Teismas neteisėtai pašalino iš bylos nagrinėjimo Vyriausybės atstovą, kurio pareiga yra imtis atitinkamų veiksmų dėl Tvarkos aprašo nuostatų teisėtumo.

14.3. Teismas nepagrįstai nesiėmė veiksmų pradėti Tvarkos aprašo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrimą, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvieno asmens teisę į socialinę apsaugą nedarbo, ligos ir kitais atvejais. Šiuo aspektu pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi Nr. eA-1154-502/2015.

14.4. Teismas nemotyvavo savo atsisakymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes Tvarkos aprašo punktai ir papunkčiai prieštarauja Konstitucijai, įstatymui ir teisinės valstybės principui.

14.5. Atsakovo reikalavimo pateikti sutartis su paslaugų tiekėjais dėl skolų yra neįmanoma įvykdyti, kadangi tokiu atveju socialinės paramos gavėjas yra verčiamas sudaryti sutartį ir prisiimti įsipareigojimus, kurių jis negalės įvykdyti.

14.6. Sprendimą priėmęs asmuo, šiuo atveju atsakovas, privalo pateikti sprendimą asmeniui, dėl kurio jis priimtas, be jokių papildomų prašymų.

14.7. Teismas nurodė, kad pareiškėjui teikiama socialinė piniginė parama, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šios paramos neužtenka būtiniausiems žmogaus poreikiams patenkinti.

15. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas nurodo sutinkantis su teismo sprendimo motyvais, o pareiškėjo apeliacinį skundą laikantis nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nuspręsta neskirti tikslinės pašalpos įsiskolinimui už komunalines paslaugas išlaidoms padengti, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, nes pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė visų reikalingų dokumentų.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, nes šiurkščiai pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatytos pareiškėjo reikalavimu, priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. birželio 26 d. nutartimi – priimtas reikalavimas panaikinti Sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti tikslinę pašalpą. Taigi tik Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacinės instancijos teisme šioje nagrinėjamoje byloje. Apelianto argumentai dėl kitų tarp šalių ar kitų subjektų susiklosčiusių santykių (dėl prašytos kitos išmokos, dėl pensijos, elektros energijos tiekimo, kitų pareiškėjo reikalavimų ir / ar prašymų atsakovui ir / ar atsakovo sprendimų) nevertinami, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku.

22. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.

23. Tvarkos aprašo 1 punktas nustato, kad Tvarkos aprašas įtvirtina vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų, mokamų iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų, skyrimo sąlygas, dydžius, skyrimo ir mokėjimo tvarką. Tvarkos aprašo 10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui: <...> įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas (išskyrus įsiskolinimus, kurie susidarė už laikotarpį, kai buvo nustatyta teisė į kompensacijas vadovaujantis Piniginės paramos įstatymo nuostatomis) ar būsto nuomą (išskyrus nuomą iš privačių fizinių asmenų) padengti, pinigines lėšas pervedant į paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitas, jei: su būsto paslaugų teikėjais yra pasirašytas dokumentas dėl skolos mokėjimo dalimis arba yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolų priteisimo (Tvarkos aprašo 10.3.6.1. papunktis); per 12 mėnesių nuo dokumento dėl skolos mokėjimo dalimis pasirašymo arba įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos (skolų) priteisimo, sąlygas savarankiškai įvykdė iš dalies, bet ne mažiau kaip 50 procentų sutartinių įsipareigojimų (Tvarkos aprašo 10.3.6.2. papunktis) <...>. Tvarkos aprašo 27 punktas, be kita ko, nustato, kad <...> jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu per savivaldybės elektroninių paslaugų valdymo sistemą, elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotu paštu, asmuo apie trūkstamų dokumentų pateikimą informuojamas raštu, elektroniniu paštu arba telefonu. Jeigu asmuo per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos nepateikia visų reikalingų dokumentų, Socialinių išmokų skyrius per 5 darbo dienas nuo minėto termino suėjimo dienos priima sprendimą neteikti pašalpos ir apie šį sprendimą informuoja pareiškėją raštu bei grąžina jam pateiktų dokumentų originalus, pasilikdamas šių dokumentų kopijas.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

24.1. pareiškėjas 2022 m. lapkričio 25 (registracijos savivaldybėje data) pateikė prašymą dėl tikslinės pašalpos už suteiktas komunalines paslaugas suteikimo.

24.2. 2022 m. lapkričio 29 d. Socialinių išmokų skyriaus specialistė el. laišku „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ pareiškėjui paaiškino, kad pagal Tvarkos aprašo 10.3.6, 10.3.6.1., 10.3.6.2. papunkčius ir 27 punktą pareiškėjo prašoma pateikti Prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus.

24.3. 2022 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas el. laišku atsakė, kad dėl neteisėtų veiksmų jis skųsis administraciniam teismui.

24.4. 2022 m. gruodžio 14 d. Socialinių išmokų skyrius raštu „Dėl tikslinės pašalpos“ Nr. A740-3421/22(3.3.2.26E-SO1) paaiškino teisinį reguliavimą, išdėstė pareiškėjo prašymo ir Socialinių išmokų skyriaus el. laiško turinį, priminė, kad dokumentus galima atsiųsti el. paštu, registruotu paštu arba atvykus į Vilniaus miesto savivaldybės klientų aptarnavimo centrą, paaiškino dokumentų pateikimo ir nepateikimo pasekmes, nurodė, kur kreiptis kilus klausimų, informavo, kad pareiškėjo prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti išnagrinėtas ir 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimais pareiškėjui nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. paskirta socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo išlaidų, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją, nurodė rašto apskundimo tvarką.

24.5. 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas el. laiške Socialinių išmokų skyriui nurodė, kad pateikia įrodymus (Vilniaus miesto autobusų-troleibusų mėnesinių bilietų pirkimo, mobilaus telefono ryšiui sąskaitų papildymo kvitus), paaiškino, kad reikalavimą pateikti su paslaugų teikėjais (UAB „Naujoji Pilaitė“ ir „VASA“) pasirašytus dokumentus laiko pertekliniais išsigalvojimais, pažymėjo, kad dėl neteisėtų veiksmų kreipsis į teismą, prašė kuo skubiau atlikti procedūras.

24.6. 2022 m. gruodžio 28 d. Socialinių išmokų skyrius, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 27 punktu, priėmė sprendimą Nr. 109967 neskirti pareiškėjui tikslinės pašalpos.

24.7. 2022 m. gruodžio 30 d. Socialinių išmokų skyrius raštu „Pranešimas dėl priimto sprendimo neskirti tikslinės pašalpos“ Nr. A737-5822/22(2.11.4.1-SO1) informavo pareiškėją, kad priimtas Sprendimas neskirti pareiškėjui tikslinės pašalpos, paaiškino teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes, nurodė apskundimo tvarką.

25. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašė tikslinės pašalpos, buvo informuotas apie jos gavimo sąlygas, buvo informuotas apie trūkstamus dokumentus, jų sąmoningai, o ne dėl nežinojimo nepateikė, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo pateikti dokumentus vertinimo kaip perteklinio atmestini, nes byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ne tik nepateikė dokumentų, bet ir realiai faktiškai neatitiko Tvarkos aprašo 10.3.6 papunkčio reikalavimų. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas bendradarbiavo su pareiškėju, laikėsi VAĮ įtvirtintų viešojo administravimo principų, priėmė Sprendimą, kuris atitinka VAĮ reikalavimus.

26. Teisėjų kolegija kritiškai vertina aplinkybę, kad pareiškėjui buvo nepateiktas Sprendimas. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje situacijoje nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjas žinojo apie priimtą Sprendimą ir jo turinį; jam buvo įteiktas 2022 m. gruodžio 30 d. Socialinių išmokų skyriaus raštas „Pranešimas dėl priimto sprendimo neskirti tikslinės pašalpos“ Nr. A737-5822/22(2.11.4.1-SO1), kuriame nurodyti visi Sprendimo faktiniai ir teisiniai pagrindai ir papildomai paaiškinta pareiškėjui jam aktuali informacija; pareiškėjas suprato Sprendimo esmę, pagrindus ir apskundė Sprendimą teismui, kuris išreikalavo visą su ginču susijusią medžiagą ir ją įvertino), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis trūkumas nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą Sprendimą.

27. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei skundo argumentus.

29. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti teisės klausimus ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, bei neteisėtai netyrė Tvarkos aprašo punktų ir papunkčių teisėtumo.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

31. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

32. Aiškindamas šią proceso teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto (jo normos ar normų) konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-245-822/2019, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1014-492/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-282-520/2023 ir kt.).

33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui nenurodžius teisinių ir faktinių pagrindų tenkinti jo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismui nekilus abejonių dėl byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyti motyvai (teisinis ir faktinis pagrindas) dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl priešingi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo minimas Tvarkos aprašas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu priimtas poįstatyminis teisės aktas, todėl dėl jo teisėtumo tyrimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra teisinio pagrindo (Konstitucijos 102 str. 1 d.).

34. ABTĮ 113 straipsnis nustato, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (2 dalis).

35. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neteikė prašymo inicijuoti norminę bylą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti aktualių norminių administracinių aktų teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir šiai bylai teisingai išnagrinėti minėtas tyrimas nėra reikalingas (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip jau minėta, Įstatymas nustato, kad Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą (Įstatymo 4 str. 2 d.), todėl Tvarkos aprašą patvirtino kompetentingas subjektas, Tvarkos apraše nustatyti tikslinės pašalpos skyrimo bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui pagrindai, pareiškėjas nenurodė argumentų, keliančių abejonių Tvarkos aprašo nuostatų teisėtumu ir atitikimu aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Tvarkos aprašo 5 punktas nustato, kad vienkartinės, tikslinės, sąlyginės ir periodinės pašalpos teikiamos atsižvelgiant į Savivaldybės finansines galimybes. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka.

36. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

37. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). <...>

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas patikslintame skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. birželio 26 d. nutartyje nuspręsta Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse nelaikyti proceso šalimi trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 46 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi byloje skundžiamo Sprendimo turinį, atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse nepaneigiamai yra trečiasis suinteresuotas asmuo byloje, nes nenustatyta, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse teisėms ar pareigoms.

39. ABTĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

40. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, neobjektyvumo, sąmoningo neteisingo bylos sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.).

41. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo procesiniais dokumentais, teismo posėdžių garso įrašais, darytina išvada, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą bei tinkamai ir nešališkai atliko atskirus procesinius veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas, o tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su atskirais procesiniais veiksmais, su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Pažymėtina, kad pareiškėjo nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai buvo išspręstas 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) teisėjos, laikinai vykdančios administravimo funkcijas, nutartimi ir nutarta atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo.

42. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

43. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, neteisėtas, nepagrįstas, niekinis, negaliojantis ir kt. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013).

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pranešti prokurorui ir kreiptis į Regionų administracinio teismo pirmininką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos veiksmų teismo proceso metu. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl pagrindo kreiptis į prokurorą nėra. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti priešingą išvadą, nenurodo. Teisėjų drausminės atsakomybės klausimai nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesiniai klausimai, jie nėra susiję su pareiškėjo reikalavimais ir nėra reglamentuoti administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Šie klausimai reglamentuoti specialiame įstatyme – Lietuvos Respublikos teismų įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo apeliacinį skundą, neturi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti šiuos pareiškėjo prašymus.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl likusių pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pažymi, jog jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisako.

46. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas, paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis