2017-01-30 Nr. AB-2307-3-62-3-01168-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-312-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01168-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. Z. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. vasario 5 d., 2013 m. kovo 13 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. lapkričio 12 d. buvo specialiuoju transportu (automobiliu) (išskyrus 2013 m. vasario 20 d.) konvojuotas į Jonavos rajono apylinkės teismą. Pareiškėjas pažymėjo, kad specialiuoju transportu jis buvo konvojuotas su po kėdėmis įrengtomis metalinėmis kilpomis, kurios kyšojo iš po kėdžių ir jam trukdė.

Kam jos įrengtos, niekas jam nepaaiškino. Tik po pareiškėjo pakartotinų skundų kilpos buvo išmontuotos. 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. spalio 10 d., 2013 m. spalio 11 d. pareiškėjas konvojuotas į Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariatą, kur buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje ir ten stebimas. Stebėjimas buvo vykdomas pareiškėjo apie tai neinformuojant, tokiu būdu valstybė neužtikrino jo teisių, garantuojamų jam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkte, t. y. duomenų valdytojas (atsakovas) neužtikrino, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama informacija apie duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimą ir kodą, duomenų valdytojo fizinio asmens vardą ir pavardę, jų kontaktinę informaciją (adresą arba telefono ryšio numerį).

Tokiu būdu neužtikrintas pareiškėjo privatumas, jis buvo slaptai stebimas, kadangi nebuvo jokios informacijos apie tokį stebėjimą, tai sukėlė pareiškėjui nepatogumus, jis jautėsi pažemintas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. buvo atvežtas į savo butą kratai ir 4 valandas be jokio teisinio pagrindo buvo laikomas bute su antrankiais, panaudojant prievartą, neįspėjant apie tokios prievartos panaudojimą ir nepranešus apie jos panaudojimą atsakingam pareigūnui. Nepagrįstai laikomas su antrankiais pareiškėjas jautė fizinius skausmus stuburo bei pečių srityje, kadangi serga stuburo ligomis, išgyveno stresą ir baimę. 2012 m. lapkričio 8 d.

Kauno AVPK pareigūnai nesivadovavo ir Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 123, 225, 238 punktų reikalavimais. Be to, pareigūnai 2012 m. lapkričio 8 d. kratos metu pasiėmė žaidimams skirtą kompiuterį, nors jokių kaupiamųjų laikmenų šis kompiuteris neturėjo. 2015 m. balandžio 8 d. prokuroras nutarė, kad daiktus reikia grąžinti, tačiau pareiškėjui šie daiktai buvo grąžinti tik 2015 m. rugsėjo 3 d.

Kauno AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno AVPK pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik nurodė, jog buvo konvojuotas į Jonavos rajono apylinkės teismą, uždarytas į laikino sulaikymo patalpą ir ten stebėtas vaizdo kameromis, tačiau neįvardijo, kokioje įstaigoje, teisme ar policijoje, jis buvo uždarytas ir stebėtas, todėl neaišku, ar Kauno AVPK yra duomenų valdytojas. Antrankių naudojimas, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, Konvojavimo taisyklėse nėra išsamiai reglamentuotas, o dėl jų naudojimo būtinumo nusprendžiama įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, atsižvelgiant į saugumo užtikrinimo būtinybę. Pareiškėjas, manydamas, kad 2012 m. lapkričio 8 d. buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, galėjo pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu tiek Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnams, tiek Kauno AVPK konvojaus pareigūnams. Skundas dėl 2012 m. lapkričio 8 d. vykdytų procesinių veiksmų pareiškėjo bute gali būti pateikiamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Kauno AVPK pareigūnų veiksmų, t. y. dėl stebėjimo Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato laikino sulaikymo kameroje, dėl antrankių panaudojimo, dėl po kėde įrengtų metalinių kilpų specialiame automobilyje, skirtame konvojuoti žmones, dėl laiku negrąžinto kompiuterio.

Teismo vertinimu, Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariatas, nepateikdamas prieš asmenims patenkant į jo stebėjimo lauką, informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų valdytojo pavadinimą, kodą ir kontaktinę informaciją (adresą arba telefono ryšio numerį), neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.50 straipsnio prasme atsirado atitinkamos pasekmės – pažeistas pareiškėjo privatumas, jis buvo slaptai stebimas, dėl to pareiškėjas buvo pažemintas ir jautėsi nepatogiai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų (uždedant antrankius) ir jų įtakos jo sveikatai (įrašų konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra). Teismo nuomone, abstrakčių skundo aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos sutrikimai (kelių, stuburo, kaklo, galvos skausmai) kilo dėl konvojavimo sąlygų panaudojant (uždedant) antrankius, rankas laikant už nugaros ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie pažeminimą, nepatogumus dėl pareiškėjo laikymo su atrankiais nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti nagrinėjamu atveju.

Teismas pažymėjo, kad Kauno AVPK neginčija, jog konvojavimui pritaikytuose automobiliuose yra įrengtos metalinės kilpos, tačiau, kaip matyti, konvojavimui pritaikyti automobiliai yra gauti su įrengtomis kilpomis, pareigūnai jų komplektacijos nekeitė, Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato turimi specialieji automobiliai „Fiat Ducato“ naudojami remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; techninės apžiūros ataskaitomis. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Kauno AVPK neteisėtus veiksmus šiuo aspektu. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus.

Teismas pažymėjo, kad nors Kauno AVPK nepateikė duomenų apie tai, kada pareiškėjui buvo pranešta apie galimybę atsiimti daiktus (žaidimų kompiuterį), tačiau pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis į Kauno AVPK dėl daiktų, kurie buvo paimti kratos metu, grąžinimo, todėl teismas priėjo išvadą, kad ir pats pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, jog daiktai būtų grąžinti kuo greičiau.

Nors byloje nustatytos aplinkybės dėl neteisėto pareiškėjo stebėjimo Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Todėl, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Visus likusius skundo, taip pat ir pareiškėjo argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu, teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas pažymi, kad Kauno AVPK pareigūnai nepaisė nei pareiškėjo, nei kitų asmenų teisių būti informuojam apie vykdomą stebėjimą laikino sulaikymo patalpose. Kauno AVPK pareigūnai visiškai nevykdė ir Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 16 straipsnio 2 dalies. reikalavimų – matydami, kad teisėja B. B. pažeidinėja pareiškėjo teises kreiptis į teismą nenurodant apskundimo tvarkos, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio reikalavimus, neužtikrino pareiškėjui galimybės realizuoti jo teises Konvencijos 13 straipsnio kontekste. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kauno AVPK pareigūnams taikant fizinę prievartą – antrankius – jie nesivadovavo apribojimais, nustatytais Konvojavimo taisyklėse, t. y., kad prievartos priemones galima panaudoti tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai kitos priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Iš pridėtų teismui įrodymų dėl metalinių kilpų konvojavimo automobiliuose įrengimo akivaizdžiai matyti Kauno AVPK pareigūnų neveikimas, neatsakingumas ir nerūpestingumas. Pareiškėjas jo nurodytomis dienomis buvo konvojuojamas su neteisėtai įrengtomis kilpomis, kurios buvo po kojomis ir trukdė jas normaliai laikyti. Tuo įrodyta, kad Kauno AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pažymi, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartyje nebuvo jokių nurodymų paimti žaidimams skirtą kompiuterį, tačiau pareigūnai jį paėmė. Kompiuteris pareiškėjui buvo negrąžintas 3 metus. Tokiu būdu buvo pažeisti Konvencijos 1 straipsnis, 13 straipsnis ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio 1 punkto reikalavimai. Apibendrindamas pareiškėjas pažymi, kad teismas visiškai netyrė jokių įrodymų ir matydamas pažeidimus konstatavo, kad pareiškėjas pateikė nepagrįstą skundą, nors skundas buvo pagrįstas įrodymais, visiškai nevertino padarytų Konvencijos pažeidimų ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.

Kauno AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno AVPK sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad buvo nustatytos aplinkybės dėl vykdomo stebėjimo Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato laikinojo sulaikymo patalpose, tokiu būdu pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Kauno AVPK viršininko 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 20-V-4 patvirtintos Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate instrukcijos 6 punkto reikalavimus. Pažymi, kad Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos 2013 m. pradžioje. Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo 2015 m. balandžio 12 d. skundą, nustatė, kad Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpose stebėjimas vaizdo kameromis vykdomas pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus ir 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu nurodė nustatytus trūkumus pašalinti. Šie trūkumai per nurodytą terminą buvo pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija nurodė tik pašalinti trūkumus, Kauno AVPK nuomone, nustatyti pažeidimai buvo mažareikšmiai. Pažymi, kad laikino sulaikymo patalpose jokių sanitarinių mazgų ar kitų vietų, kuriose asmuo galėtų tikėtis absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą, nėra įrengta. Paaiškina, kad 2012 m. lapkričio 8 d. Kauno AVPK pareigūnai, vykdydami Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį, pareiškėjo bute atliko kratą, todėl skundas dėl 2012 m. lapkričio 8 d. vykdytų procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat ir dėl žaidimų kompiuterio paėmimo, gali būti pateikiamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kauno AVPK pabrėžia, kad, jei pareiškėjas 2012 m. lapkričio 8 d. buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, galėjo pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu tiek Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnams, tiek Kauno AVPK konvojaus pareigūnams. 2012 m. lapkričio 8 d. konvojaus dokumentuose konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Konvojaus dokumentuose, esančiuose Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktuose konvojuojamų asmenų sąrašuose, jokių pastabų dėl pareiškėjo sveikatos būklės taip pat nėra. Be to, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai.

Kauno AVPK neginčija, kad konvojavimui skirtuose automobiliuose po sėdynėmis buvo sumontuotos kilpos, tačiau atvejų, kad Kauno AVPK pareigūnai šiose transporto priemonėse savavališkai būtų įrengę kokius nors įrenginius, taip pat ir metalines kilpas, nustatyta nebuvo. Gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos 2015 m. liepos 15 d. rekomendaciją, metalinės kilpos, įrengtos konvojavimui skirtuose automobiliuose, buvo išmontuotos. Nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. gegužės 12 d. skundą nebuvo gauta objektyvių duomenų apie tai, kad Kauno AVPK pareigūnai, konvojuodami pareiškėją, būtų reikalavę įstatyti kojas į kilpas, įrengtas po kėde. Konvojavimo dokumentuose apie pareiškėjui padarytus pažeidimus įrašų nėra. Taip pat ir iš kitų konvojuojamų asmenų niekada nebuvo gauta jokių nusiskundimų apie minimų kilpų naudojimą konvojaus metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas L. Z. apeliaciniu skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo teismas jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d.

Iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš šių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, veiksmų: 1) to, kad 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. vasario 5 d., 2013 m. kovo 13 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. lapkričio 12 d. jis buvo konvojuojamas specialiuoju transportu (išskyrus 2013 m. vasario 20 d.), kuriame po kėdėmis buvo įrengtos metalinės kilpos, kurios jam trukdė; 2) to, kad 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. vasario 27 d., 2013 m. spalio 10 d., 2013 m. spalio 11 d. Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariate jis buvo laikomas laikino sulaikymo kameroje, kurioje buvo stebimas vaizdo kameromis, nors apie tokį stebėjimą nebuvo informuotas; 3) taip pat iš to, kad 2012 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas buvo atvežtas į savo butą kratai ir 4 valandas jame laikytas su antrankiais, panaudojant prievartą, neįspėjant apie tokios prievartos panaudojimą ir nepranešus apie jos panaudojimą atsakingam pareigūnui, taip pat kad šios kratos metu iš jo buvo paimtas kompiuteris, kuris jam prokuroro grąžintas tik 2015 m. rugsėjo 3 d.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad, neinformuodamas pareiškėjo apie vykdomą vaizdo stebėjimą, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Kauno AVPK viršininko 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 20V-4 patvirtintos Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo Kauno AVPK instrukcijos 6 punkto reikalavimus, todėl neveikė taip, kai to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui CK 6.50 straipsnio prasme atsirado atitinkamos pasekmės – pažeistas pareiškėjo privatumas, dėl to jis jautėsi nepatogiai. Kita vertus, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad būtent dėl šių pažeidimų jam buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, susijusius su konvojavimu specialiomis transporto priemonėmis, kuriose po kėdėmis buvo įrengtos metalinės kilpos, teismas pažeidimo nenustatė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi sutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek ir LVAT laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-3555/2011). Kaip minėta, teisėjų kolegija sutinka su šioje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis, todėl jų iš naujo nekartoja.

Šiuo aspektu kolegija papildomai pažymi tik tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas jokių argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs Kauno apygardos administracinis teismas, nenurodė. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad metalinių kilpų įrengimas konvojavimui skirtose specialiose transporto priemonėse pažeidė teisės aktų reikalavimus, t. y. kad šios kilpos įrengtos neteisėtai, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, koks, jo manymu, teisės aktas draudė aptariamas metalines kilpas įrengti.

Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas pasisakė ir dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su 2012 m. lapkričio 8 d. L. Z. bute atlikta krata. Atsakovas tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek atsiliepime į pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą nurodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. kratą pareiškėjo bute Kauno AVPK pareigūnai atliko vykdydami Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį, todėl skundas dėl 2012 m. lapkričio 8 d. vykdytų procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų, taip pat ir dėl žaidimų kompiuterio paėmimo, gali būti pateikiamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovo teiginiais sutinka, kadangi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime minėtu aspektu pasisakė nepagrįstai, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalis dėl antrankių panaudojimo 2012 m. lapkričio 8 d. kratos pareiškėjo bute metu, dėl kompiuterio paėmimo ir grąžinimo iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinama kaip perteklinė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nepasisako ir dėl su šiuo aspektu susijusių apeliacinio skundo motyvų.

Dėl 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2012 m. gruodžio 17 d., 2013 m. sausio 21 d., 2013 m. vasario 5 d., 2013 m. kovo 13 d., 2013 m. kovo 28 d., 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. lapkričio 12 d. vykdyto pareiškėjo L. Z. konvojavimo specialiuoju transportu panaudojant specialiąsias priemones – antrankius, pasisakyta Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendime, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-749-756/2016 paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas jau išnagrinėtas, sprendimas šiuo aspektu yra priimtas ir įsiteisėjęs, apeliacinio teismo teisėjų kolegija dėl jo taip pat nepasisako.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą (pašalinus iš jo motyvuojamosios dalies šioje nutartyje nurodytus argumentus) palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė