edac6925-85be-4d41-bba2-7e8d3dc06dc5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-523-180/2018             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01804-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9.         (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Dalios Kačinskienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5149-590/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „DELTA“ turizmo centrui ir uždarajai akcinei bendrovei „VESTEKSPRESS“, dėl vieÅ¡o pirkimo rezultatų panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „ZIP travel“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos (toliau – perkančioji organizacija) sprendimÄ pripažinti UAB „DELTA“ turizmo centro ir UAB „VESTEKSPRESS“ pasiÅ«lymÄ pirmuoju ir laimėjusiu konkursÄ â€žKelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (Nr. 188373) (toliau – Pirkimas) dalyje.IeÅ¡kovė nurodė, kad pasiÅ«lymai buvo vertinami atsižvelgiant į du ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, skiriant ekonominio naudingumo balus.

Tiekėjų grupės ir UAB „ZIP travel“ pasiÅ«lymai pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę, perkančiosios organizacijos įvertinti vienodai, skiriant po 60 balų. Pagal antrÄ jį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – pasiÅ«lymo kainÄ , jos (ieÅ¡kovės) pasiÅ«lymas buvo geresnis, nes pasiÅ«lymo kaina buvo 0,00 Eur be PVM, o trečiojo asmens – 0,01 Eur be PVM. Pagal Pirkimo sÄ lygų 10.4 punkte pateiktÄ formulę, skirtÄ apskaičiuoti pasiÅ«lymo kainos balus, ir jos taikymo taisykles, jos (ieÅ¡kovės) pasiÅ«lymo kaina turėjo bÅ«ti dalinama iÅ¡ ieÅ¡kovės, trečiųjų asmenų ir kitų tiekėjų pasiÅ«lymų kainų, kad už pasiÅ«lymo kainas paskirti ekonominio naudingumo balus.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kaina buvo perskaičiuota iÅ¡ 0,00 Eur į 0,01 Eur, nes kitu atveju balų skyrimas pagal pasiÅ«lymų kainÄ bÅ«tų buvęs negalimas, nes visi pasiÅ«lymai pagal aptariamÄ ekonominio naudingumo kriterijų bÅ«tų įvertinti nuliais, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio kainos bÅ«tų pasiÅ«lytos.Neginčijama, kad pagal pasiÅ«lymų kainÄ apskaičiuojant ekonominio naudingumo balus, jos pasiÅ«lymui formaliai buvo skirta tiek balų, kiek ir trečiojo asmens pasiÅ«lymui, nes Å¡ios tiekėjų grupės pasiÅ«lymo palyginamoji kaina (0,01 Eur) sutapo su dydžiu, kuriam perkančioji organizacija prilygino ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo kainÄ (0,01 Eur).

Nepaisant to, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas dėl kainos buvo geresnis (mažesnė kaina) ir ekonomiÅ¡kai naudingesnis, ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys (tiekėjų grupė) surinko tiek pat balų. Dėl to, remdamasi Pirkimo sÄ lygų 11.1 punktu, perkančioji organizacija pripažino laimėjusiu tÄ pasiÅ«lymÄ , kuris buvo pateiktas anksčiau nei pateiktas ieÅ¡kovės.Pirkimo sÄ lygų 11.1 punktas atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 39 straipsnio        7 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ ir nustato, kad tuo atveju, jeigu kelių pateiktų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiÅ«lymų eilę pirmesnis į Å¡iÄ eilę įraÅ¡omas tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis pateiktas anksčiausiai.

IeÅ¡kovės vertinimu, Pirkimo sÄ lygų 11.1 punktas, visų pirma, įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ vertinti tikrÄ jį pasiÅ«lymų ekonominį naudingumÄ (o ne iÅ¡vestinį, balais matuojamÄ ) ir leidžia pagal laikÄ vertinti tik vienodo ekonominio naudingumo pasiÅ«lymus. VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pasiÅ«lymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka, analogiÅ¡kai suformuluotas ir Pirkimo sÄ lygų 11.1 punktas, nustatantis, kad pasiÅ«lymai eilėje suraÅ¡omi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka.

Perkančioji organizacija turėjo konstatuoti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ esant ekonomiÅ¡kai prastesnį dėl kainos ir skirti jam žemesnę vietÄ pasiÅ«lymų eilėje, pasiÅ«lymus suraÅ¡ant pagal ekonominio naudingumo mažėjimÄ . To nepadariusi, perkančioji organizacija be pakankamo teisinio pagrindo perėjo prie kito VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje ir Pirkimo sÄ lygų 11.1 punkte nustatyto pasiÅ«lymų vertinimo etapo (pasiÅ«lymo pateikimo laiko), prieÅ¡ tai konstatavusi, kad jų ekonominis naudingumas vienodas.

IeÅ¡kovė nesutinka, kad Pirkimo laimėtojas buvo iÅ¡rinktas pagal pasiÅ«lymo pateikimo laikÄ , nes tokia situacija prieÅ¡tarauja viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo principui bei viešųjų pirkimų pagrindiniam tikslui – įsigyti reikiamas paslaugas racionaliai naudojant tam skiriamas lėšas, taip pat draudimui formalizuoti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras.Nors palyginamoji pasiÅ«lymų kaina ir nebus įraÅ¡yta į vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, tačiau ji parodo, kad ieÅ¡kovė savo pasiÅ«lymo B dalies 1 lentelėje visas nurodytas paslaugas siÅ«lė perkančiajai organizacijai teikti už 0,00 Eur dydžio aptarnavimo mokestį, o tretieji asmenys (tiekėjų grupė) tas pačias paslaugas siÅ«lė teikti brangiau.

Paminėtos paslaugų kainos bus įtrauktos į vieÅ¡ojo pirkimo sutartį ir sudarys neatskiriamÄ teikiamų paslaugų kainos dalį, o tai reiÅ¡kia, kad Pirkimo laimėtoju paskelbus Tiekėjų grupės pasiÅ«lymÄ , perkančioji organizacija bus priversta įsigyti reikiamas paslaugas brangiau, nei galėtų, o tai prieÅ¡tarauja pagrindiniam viešųjų pirkimų tikslui, įtvirtintam VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje. 2017 m. liepos 25 d. pateiktÄ pretenzijÄ , atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. atmetė.

Nagrinėjamu atveju ji (ieÅ¡kovė) neginčija Pirkimo dokumentų, bet ginčija atsakovės veiksmus, nusprendus taikyti Konkurso sÄ lygų 11.1 punkto nuostatÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė: atsakovės paskelbto Pirkimo, kurio objektas – kelionių organizavimo paslaugos, sÄ lygų 10.1 ir 10.2 punktuose nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus:

1) pasiÅ«lymo kainÄ (lyginamasis svoris – 40) ir 2) tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę (lyginamasis svoris – 60). PasiÅ«lymo kainos apskaičiavimas buvo vykdomas pasitelkiant Pirkimo sÄ lygų 10.4 punkte nurodytÄ matematinę formulę. Tame pačiame Pirkimo sÄ lygų punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu mažiausia pasiÅ«lyta kaina lygi 0 ir tiekėjas jÄ pagrindė, į formulę raÅ¡oma reikÅ¡mė – 0,01. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintų Kelionių organizavimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo rekomendacijų 21 punkte. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ rinko vertindama pasiÅ«lymus pagal subendrintus ekonominio naudingumo balus (Pirkimo sÄ lygų 10.3 p.). Nei Pirkimo sÄ lygos, nei VPÄ® nenustato perkančiajai organizacijai galimybės pasiÅ«lymus vertinti kitaip, kaip, pvz., nagrinėjamu atveju pageidauja ieÅ¡kovė – konkrečiai pagal pasiÅ«lyme nurodytÄ kainÄ .

Teismas sprendė, kad Pirkimo sÄ lygose nėra numatytos pasiÅ«lymo kainos kriterijaus pirmenybės prieÅ¡ tiekėjo siÅ«lomų paslaugų kokybės kriterijus. Pagal Pirkimo sÄ lygas pasiÅ«lymai turėjo bÅ«ti vertinami pagal ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos kriterijų. Jei perkančioji organizacija tiekėjų pasiÅ«lymus bÅ«tų vertinusi pagal ieÅ¡kovės nurodomÄ kriterijų – kainÄ , neatsižvelgdama į Pirkimo sÄ lygose įtvirtintus kitus tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus ir taisykles, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai bÅ«tų neteisėti, pažeidžiantys skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principus (VPÄ® 3 str. 1 d.).

Tiek ieÅ¡kovės, tiek ir Tiekėjų grupės pateikti pasiÅ«lymai buvo įvertinti vienodais galutiniais ekonominio naudingumo balais, teismas priėjo iÅ¡vados, kad perkančioji organizacija pagrįstai, remdamasi Pirkimo sÄ lygų 11.1 punktu bei VPÄ® 39 straipsnio 7 dalimi, nustačiusi, kad ieÅ¡kovės ir Tiekėjų grupės pateiktų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas (ekonominio naudingumo balų suma) yra vienodas, sudarydama pasiÅ«lymų eilę pirmuoju į Å¡iÄ eilę įrašė tiekėjÄ , kurio pasiÅ«lymas CVP IS priemonėmis buvo pateiktas anksčiau (trečiojo asmens pasiÅ«lymas pateiktas 2017 m. birželio 21 d., o ieÅ¡kovės – 2017 m. birželio 27 d.), Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovės teiginius, kad tiekėjų pasiÅ«lymai buvo vertinami tik pagal pateikimo laikÄ .

Perkančioji organizacija, įvertinusi tai, kad du tiekėjai surinko tokį patį ekonominio naudingumo balų skaičių, Pirkimo sÄ lygų bei įstatymo nuostatų pagrindu pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ pagrįstai pripažino kaip lemiamÄ veiksnį, sprendžiant dėl konkurso laimėtojo. PasiÅ«lymo pateikimo laiko vertinimas, teismo įsitikinimu, nebuvo savarankiÅ¡kas pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija tinkamai įvertino tiekėjų pasiÅ«lymus pagal ekonominio naudingumo kriterijus ir pagrįstai rėmėsi Pirkimo sÄ lygų 11.1 punkto bei VPÄ® 39 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pirmuoju įraÅ¡ydama į eilę tÄ tiekėjÄ , kurio pasiÅ«lymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „ZIP travel“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Apeliantės pasiÅ«lymas dėl pasiÅ«lytos mažesnės kainos įgijo ekonominį pranaÅ¡umÄ ir tapo ekonomiÅ¡kai naudingesnis, lyginant jį su trečiojo asmens pasiÅ«lymu.

Å io ekonominio naudingumo, ekonominio pranaÅ¡umo nepaneigia tariama nauda, kuri nagrinėjamu atveju susijusi su pasiÅ«lymų pateikimo laiku. Esant tokioms aplinkybėms tretieji asmenys negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio laimėti ginčo PirkimÄ vien todėl, kad aplenkė apeliantę pagal pasiÅ«lymo pateikimo laikÄ , nes toks lÅ«kestis nėra teisėtas, neparemtas tinkamu imperatyvių viešųjų pirkimų teisės normų taikymu.Lyginant kainÄ , Tiekėjų grupės pasiÅ«lymas yra objektyviai ir akivaizdžiai prastesnis nei apeliantės pasiÅ«lymas – skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ar nediskriminavimo pricipai neturėjo garantuoti trečiųjų asmenų pasiÅ«lymui pirmos vietos.Nagrinėjamas atvejis turėtų bÅ«ti sprendžiamas pagal pamatines bendrÄ sias viešųjų pirkimų teisės normas, principus ir jų taikymo praktikÄ kasaciniame teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apelianto argumentų, kurie grindžiami kasacinio teismo praktika, apsiribodamas nuostata, kad jie nereikÅ¡mingi.

Apeliantės ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymų vertinimas pagal jų pateikimo laikÄ bÅ«tų pateisinamas tik tuo atveju, jeigu, esant vienodam ekonominio naudingumo balų skaičiui, kartu bÅ«tų konstatuota ir pasiÅ«lymų kainos sutaptis. VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti pasiÅ«lymų vertinimÄ pagal jų pateikimo laikÄ kraÅ¡tutiniais atvejais, kai vertinami pasiÅ«lymai pagal jų ekonominį naudingumÄ objektyviai vienodi, tik tokiu bÅ«du iÅ¡laikant tinkamÄ viešųjų pirkimų lygiateisiÅ¡kumo principo taikymÄ .

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija neturėjo pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo ginčo konkurso rezultatus nustatyti remdamasi VPÄ® 39 straipsnio 7 dalimi. Pirkimo sÄ lygų 10.3 punkte įtvirtinta formulė pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo balams apskaičiuoti pagal pasiÅ«lymų kainÄ skirta ne pasiÅ«lymų lygiavertiÅ¡kumui nustatyti, o tarpusavyje palyginti skirtingos kainos pasiÅ«lymus, nustatant prastesnės kainos pasiÅ«lymo santykį su geriausios kainos pasiÅ«lymu.

Apeliantės ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymai pagal kainÄ nėra nei vienodi, nei lygiaverčiai. Vienodo ekonominio naudingumo balų skyrimas Å¡iems pasiÅ«lymams formaliais (matematinės formulės pritaikymo) tikslais neturėtų lemti Å¡ių pasiÅ«lymų vertinimo pagal pateikimo laikÄ , nes taip vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros bÅ«tų nepateisinamai formalizuotos, neatitiktų viešųjų pirkimų principų, pagrindinio vieÅ¡ojo pirkimo tikslo, taip bÅ«tų paneigta pati vieÅ¡ojo pirkimo esmė, nes pirkimÄ laimėtų prastesnis pasiÅ«lymas.

Skundžiamame teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į kasacinio teismo praktikÄ dėl turiningojo pasiÅ«lymų vertinimo bei nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėta Pirkimo sÄ lygų 10.3 punkte nurodomos matematinės formulės esmė ir paskirtis, todėl buvo netinkamai pritaikytos civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Atsakovė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Nėra jokių prielaidų teigti, kad tiekėjai Pirkime konkuravo tik pagal pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ .

Tiekėjų pasiÅ«lymai pirkime buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijus (Pirkimo sÄ lygų 10.2 p.).Apeliantė, nesilaikydama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, apeliaciniame skunde pateikia naujus, tariamai ieÅ¡kinio reikalavimus pagrindžiančius teisinius pagrindus, atsakovės veiksmų teisėtumÄ vertindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėtotos turiningojo vertinimo doktrinos aspektu, kuriuo nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme.

Teisės principų tikslas yra iÅ¡taisyti teisės spragas ar sureguliuoti santykius, kurie nėra reglamentuoti teisės normomis, tačiau nagrinėjamu atveju, tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimas yra griežtai reglamentuojamas Pirkimo sÄ lygose ir VPÄ® 39 straipsnyje, todėl, visų pirma, turi bÅ«ti vadovaujamasi atitinkamomis Pirkimo sÄ lygomis ir VPÄ® nuostatomis, tiesiogiai reglamentuojančiomis ginčo teisinį santykį.Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pasiÅ«lymų pateikimo laikas yra savarankiÅ¡kas tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus.

PrieÅ¡ingai, VPÄ® 39 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtintas VPÄ® institutas, leidžiantis spręsti situacijas, kai tiekėjų pateikti pasiÅ«lymai yra įvertinami vienodu balų skaičiumi.VPÄ® nėra nustatyta, kad VPÄ® 39 straipsnio 7 dalis gali bÅ«ti taikoma tik kaip kraÅ¡tutinė priemonė, kai pateikti pasiÅ«lymai pagal jų ekonominį naudingumÄ yra vienodi. PrieÅ¡ingai, VPÄ® 39 straipsnio 7 dalies nuostata privaloma visais atvejais, kai tiekėjų pateikti pasiÅ«lymai yra įvertinami vienodu balų skaičiumi.Apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodomoje kasacinio teismo praktikoje nagrinėtos faktinės bylų aplinkybės nesutampa su Å¡ios bylos faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko apeliantės nurodyta teismų praktika, suformuota faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose, negali bÅ«ti taikoma.

PasiÅ«lymai Pirkime buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, todėl nėra jokių prielaidų teigti, kad tiekėjai Pirkime konkuravo tik pagal pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ , nes tokiu atveju apeliantė turėtų įrodyti, kad visiems iÅ¡ anksto buvo žinoma, jog visi pirkimo dalyviai gaus vienodÄ pateiktų pasiÅ«lymų vertinimo balÄ pagal du savarankiÅ¡kus subkriterijus – kainÄ ir kokybę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokius teiginius. Tiekėjų pasiÅ«lymai Pirkime vertinami pagal ekonominį naudingumÄ , skaičiuojamÄ balais, o ne pagal mažiausios kainos kriterijų.Tretieji asmenys UAB „DELTA“ turizmo centras ir UAB „VESTEKSPRESS“ (tiekėjų grupė) atsiliepime į apeliacinį skundÄ palaiko atsakovės pozicijÄ ir praÅ¡o priteisti jiems patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Tiekėjų pateikti pasiÅ«lymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo, o ne pagal mažiausios kainos kriterijų (Pirkimo sÄ lygų 10.2. p.), todėl apeliantės pozicija, kad pasiÅ«lymai Pirkime buvo vertinami tik pagal pasiÅ«lymų pateikimo laikÄ , kaip atskirÄ tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų, visiÅ¡kai nepagrįsti.Apeliantė, viena vertus, sutinka su perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiÅ«lymų įvertinimu ir paskirtų ekonominio naudingumo balų skaičiumi, bet, kita vertus, deklaratyviai teigia, kad tariamai apeliantės pasiÅ«lymas pagal kainÄ yra geresnis, todėl, perkančioji organizacija pasiÅ«lymus tariamai turėjo vertinti pagal „tikrÄ jį“ pasiÅ«lymų ekonominį naudingumÄ , pažeisdama VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

IeÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų pasiÅ«lymai yra ne tik vienodo ekonominio naudingumo, t. y. surinko po 100 balų, tačiau ir atskiros pasiÅ«lymų dalys, kurios buvo vertintos – pasiÅ«lymo kaina ir teikiamų paslaugų kokybė, yra įvertintos vienodai (atitinkamai po 40 ir 60 balų). Apeliantė pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ turiningojo vertinimo doktrinÄ , kuri tariamai yra aktuali nagrinėjant bylÄ , tačiau Å¡ie teisiniai argumentai nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl nevertintini.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 4238 str. 2 d.).Ginčo sprendimui taikoma VPÄ® 2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija supaprastinto atviro konkurso bÅ«du pirko kelionių organizavimo paslaugas, taikydama ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų. Apeliantės ir trečiųjų asmenų (tiekėjų grupės) pasiÅ«lymai buvo įvertinti vienodai. Laimėtojas nustatytas remiantis Pirkimo sÄ lygų 11.1 punktu, pagal kurį, jeigu kelių pateiktų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas yra vienodas, pirmesnis į pasiÅ«lymų eilę įraÅ¡omas tiekėjas, kurio pasiÅ«lymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai.

Trečiųjų asmenų pasiūlymas pateiktas anksčiau nei apeliantės, Pirkimo laimėtoja pripažintas trečiųjų asmenų tiekėjų grupė – UAB „DELTA“ turizmo centras ir UAB „VESTEKSPRESS“. Apeliantė pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 4232 str.). VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai.

Å iuo atveju perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatant ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į perkamÄ objektÄ ir kiek tai susiję su pagrindiniu vieÅ¡ojo pirkimo tikslu – iÅ¡rinkti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ . Jei perkančioji organizacija pasiÅ«lymus vertina pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti Å¡io kriterijaus subkriterijų (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d.

Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617). Taikydamos ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamÄ jį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527).

Apeliantė neginčija atsakovės parengtų ir iÅ¡vieÅ¡intų Pirkimo sÄ lygų teisėtumo, atsakovės pasirinkto pasiÅ«lymo vertinimo kriterijaus; sutinka ir neginčija matematinės formulės, skirtos apskaičiuoti pasiÅ«lymo kainos ekonominį naudingumÄ (Pirkimo sÄ lygų 10.4. p.), jos taikymo taisyklių bei Å¡ios formulės pagrindu apskaičiuoto tiekėjų (taip pat ir apeliantės) pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo (VPÄ® 24 str. 2 d. 8 p., 39 str. 4 d. 1 p., 5-8 d.). Pagal Pirkimo sÄ lygų 10.1 ir 10.2 punktų nuostatas, perkančiosios organizacijos neatmesti pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus:

1) pasiÅ«lymo kainÄ (C);

2) tiekėjo teikiamų paslaugų kokybę (T). PasiÅ«lymo kainos kriterijaus lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime sudarė maksimalų 40 balų, o tiekėjo teikiamų paslaugų kokybės kriterijus – 60 balų. Pirkimo sÄ lygose pateikti kriterijų apraÅ¡ymai bei santykinės rekomendacijos, kaip jie turėtų bÅ«ti vertinami skiriant balus tiekėjų pasiÅ«lymams. Apeliantė jų neginčija.Pagal Pirkimo sÄ lygų 10.3 punktÄ , sudėjus tiekėjo pasiÅ«lymo kainos (C) ir funkcinės charakteristikos kriterijus (tiekėjo teikiamų paslaugų kokybė) (T) apskaičiuojamas pasiÅ«lymo ekonominis naudingumas (S).

Ekonominio naudingumo ir jo kriterijų balų apskaičiavimas yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatytas bei apibÅ«dintas Pirkimo sÄ lygose, su kuriomis dar iki pasiÅ«lymo buvo susipažinusi ir apeliantė. Pirkimo sÄ lygų 10.4 punkte nustatyta pasiÅ«lymo kainos balų apskaičiavimo formulė bei jos taikymo taisyklės, pagal kurias, jeigu mažiausia pasiÅ«lyta kaina yra lygi 0 ir tiekėjas jÄ pagrindė, tai į formulę raÅ¡oma reikÅ¡mė – 0,01. Å iÄ Pirkimo sÄ lygų nuostatÄ apeliantė taip pat žinojo nuo Pirkimo sÄ lygų paskelbimo: jų paaiÅ¡kinti neprašė, nustatyta tvarka neginčijo;

Å¡ių sÄ lygų pagrindu apteikė pasiÅ«lymÄ . VieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose pareigas turi ne tik perkančioji organizacija, bet ir tiekėjai, kurių elgesys privalo atitikti rÅ«pestingo ir atidaus asmens elgesio standartus. Taigi nekyla abejonių, kad apeliantė, pateikdama 0,00 Eur dydžio kainÄ , žinojo, jog pagrindus Å¡iÄ kainÄ , taikant matematinę formulę, mažiausia pasiÅ«lyta kaina (Cminp) į formulę įraÅ¡oma reikÅ¡mė 0,01. Nagrinėjamoje byloję nustatyta, kad tiekėjai (apeliantė ir tretieji asmenys (tiekėjų grupė)) surinko vienodÄ balų skaičių: pagal siÅ«lomų paslaugų kokybę (60 balų) ir pagal siÅ«lomų paslaugų kainÄ (40 balų).

Tokia situacija sudaro pagrindÄ , nustatant laimėtojÄ , taikyti VPÄ® 39 straipsnio 7 dalies nuostatÄ â€“ kai taikomas ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominis naudingumas yra vienodas <...>, sudarant pasiÅ«lymų eilę pirmesnis į Å¡iÄ eilę įraÅ¡omas tiekėjas, kurio vokas su pasiÅ«lymais įregistruotas ar pasiÅ«lymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. TokiÄ sÄ lygÄ nustatė ir Pirkimo sÄ lygų    11.1 punktas.

Atsakovė tinkamai taikė VPÄ® 39 straipsnio 7 dalį bei Pirkimo sÄ lygų 11.1 punktÄ ir tinkamai nustatė Pirkimo laimėtojÄ . Apeliantė neginčija, kad tretieji asmenys pasiÅ«lymÄ pateikė ankščiau nei apeliantė. Dėl turiningojo pasiÅ«lymų vertinimo ir viešųjų pirkimų principų taikymo Apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgta į kasacinio teismo praktikÄ dėl turiningojo pasiÅ«lymų vertinimo, tačiau byloje nebuvo ir nėra ginčo, kad atsakovė netinkamai įvertino apeliantės pasiÅ«lymÄ , neįsigilino į jo turinį.

Apeliantės teigimu, vertinant pasiÅ«lymus, turėjo bÅ«ti taikyta jos pasiÅ«lytos kainos (0.00 Eur) virÅ¡enybė. Toks apeliantės įsitikinimas klaidingas, nes, kaip paminėta, Pirkimui taikytas ne mažiausios kainos kriterijus, kuris iÅ¡ esmės nulemia laimėtojÄ , o ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus, kur kaina – tik vienas iÅ¡ kriterijų. Pirkimo sÄ lygų formuluočių, taip pat iÅ¡ anksto iÅ¡vieÅ¡intus pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus analizuoti ir vertinti skirtingo tikslumo lygiu nėra pagrindo.

Å iuo atveju apeliantė pati nusprendė, kaip reikėtų įvertinti galutinį rezultatÄ , ignoruodama jai žinomas Pirkimo sÄ lygas bei VPÄ® nuostatas. Atsižvelgiant į tai, prieinama iÅ¡vados, kad bÅ«tent atsakovė suteikė nevienodÄ reikÅ¡mę skirtingoms Pirkimo sÄ lygoms ir jų turiniui, kurios yra gana aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos ir vienodai taikytos vertinant visų tiekėjų pasiÅ«lymus. Perkančiosios organizacijos veiksmai nepažeidė apeliantės teisėtų lÅ«kesčių dėl skaidraus ir lygiaverčio pasiÅ«lymų vertinimo.

Dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų pasisakyta. Kiti – teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, dėl to atskirai dėl jų nepasisakoma.IÅ¡ to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Netenkinus apeliantės UAB „ZIP travel“ apeliacinio skundo, jos praÅ¡omos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tačiau trečiasis asmuo UAB „DELTA“ turizmo centras, patyręs bylinėjimosi iÅ¡laidų, parengiant trečiųjų asmenų atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir mokėjimo nurodymo) matyti, kad paminėtas trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 524,60 Eur iÅ¡laidų dėl parengto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ .

Tačiau pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nuostatas trečiųjų asmenų praÅ¡oma priteisti iÅ¡ apeliantės 1 524,60 Eur suma (už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ rengimÄ ) virÅ¡ija rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį (838,70 Eur (mėnesinis bruto darbo užmokestis už 2017 m.

II ketvirtį) x 1,3 (rekomendacijų 8.11 punktas) = 1 090,31 Eur), dėl to galutinė priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina ir trečiajam asmeniui iÅ¡ apeliantės priteistina 1 090,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „DELTA“ turizmo centrui             (j. a. k. 125318887), iÅ¡ ieÅ¡kovės (apeliantės) – uždarosios akcinės bendrovės „ZIP travel“                 (j. a. k. 135474614), 1 090,31 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devyniasdeÅ¡imt eurų ir trisdeÅ¡imt vienÄ euro centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                              Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                             Dalia Kačinskienė                                                                                                                             Nijolė Piškinaitė