Legislator Case Law & Legislation
edac68a9-c5a2-4e6a-9eab-114423e83d0e AI generated

edac68a9-c5a2-4e6a-9eab-114423e83d0e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number edac68a9-c5a2-4e6a-9eab-114423e83d0e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Suinteresuoti asmenys G. U., I. U. ir antstolės V. M. nustatė:I.Ginčo esmėpareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, praÅ¡ydamas nustatyti, kad skolininkui G.U. priklauso ½ dalis jo sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio, kitų pajamų, gaunamų iÅ¡ I. U. individualios veiklos, dividendų, pensijų, paÅ¡alpų bei kitokių iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų sÄ skaitose, atidarytose I.

Legislator headnote

AI generated

edac68a9-c5a2-4e6a-9eab-114423e83d0e · Vilniaus apygardos teismas: Teismo sprendimas, kurio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, įsiteisėjo 1994-06-18. Tačiau tuo metu galiojęs CPK 606 str. 2 d. nustatė 10 metų senaties terminÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-508-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06470-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuotų asmenų G. U. ir I. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡ymÄ dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Suinteresuoti asmenys G. U., I. U. ir antstolės V. M. nustatė:I.Ginčo esmėpareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu, praÅ¡ydamas nustatyti, kad skolininkui G.U. priklauso ½ dalis jo sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio, kitų pajamų, gaunamų iÅ¡ I. U. individualios veiklos, dividendų, pensijų, paÅ¡alpų bei kitokių iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų sÄ skaitose, atidarytose I.

U.vardu. PaaiÅ¡kino, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2002-05-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2 6 - 1209/1994 dėl 1 526 443,01Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko G. U.PÄ® „Trilapis“ iÅ¡ieÅ¡kotojo VÄ® „Turto bankas“ naudai. 2012-04-10 antstolė priėmė patvarkymÄ â€žDėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“, kuriame nurodoma, jog antstolė nustatė, kad skolininko G. U. PÄ® „Trilapis“ ir įmonės savininko G.

U. sÄ skaitose, kurios yra antstolės areÅ¡tuotos, piniginių lėšų nėra, nei įmonės nei jos savininko asmeninio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nenustatyta. Vykdymo metu buvo nustatyta, kad skolininkas vedęs, kad VSDFV duomenimis jo sutuoktinė I. U. dirba ir gauna darbo užmokestį, todėl antstolė siÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis į teismÄ dėl skolininkui priklausančios turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies.Nustatė, kad G.

U. priklauso ½ dalis jo sutuoktinei I. U. mokamo darbo užmokesčio, dividendų, pensijų, paÅ¡alpų bei kitokių iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas. Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė. Teismas nustatė, jog Å¡iuo atveju pradinės skolos suma yra didelė - 1 526 443,01Lt, galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ individualios įmonės ar jos savininko asmeninio turto ir pajamų nėra, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ir taip jau užtruko labai ilgÄ laikÄ , kas neabejotinai pažeidžia kreditoriaus interesus.  Kadangi skolininko savininkas yra susituokęs, santuoka buvo sudaryta 1989-09-30, tiek pati įmonė tiek skola atsirado savininkui esant santuokoje, remiantis LR CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1p. 5 p., jo sutuoktinės gaunamos pajamos (iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Minėtame antstolės patvarkyme nurodyta, kad remiantis 2012-04-05 Hipotekos vedybų sutarčių registro iÅ¡raÅ¡u, G. U.ir I. U. vedybų sutartis nesudaryta, taigi, nėra įrodymų, kad nurodytos pajamos yra skolininko savininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė.   Remdamasis LR CK 3.117 str. 1 d., teismas preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino ir nustatė kad skolininko dalis bendrojoje su jo sutuoktine I. U. nuosavybėje - jos gaunamame darbo užmokestyje ir kitose pajamose (dividenduose, paÅ¡alpose bei kitokiose iÅ¡mokose, iÅ¡skyrus tikslines) yra 1/2 dalis.Kadangi jokių duomenų apie tai, kad I.

U. turėtų banko sÄ skaitas, byloje nėra, taip pat esant neaiÅ¡kumui, kokios lėšos galėtų bÅ«ti esamose sÄ skaitose, t.y. ar jos nepatenka į LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. numatytas iÅ¡lygas, teismas praÅ¡ymÄ dalyje dėl nustatymo, kad G. U. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų sÄ skaitose, netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys G.U. ir I.U. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-08 nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:sutuoktiniai G.U. ir I.U. 2012-06-22 yra sudarę vedybų sutartį, kurioje nurodyta, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek įgytas gyvenant susituokus nuo Å¡iuos sutarties įsigaliojimo bei registravimo vieÅ¡ame registre yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris šį turtÄ Ä¯gijo savo vardu ar gavo dovanų, paveldėjo, atsidalino.

Apeliantų nuomone, remiantis šiomis sutarties nuostatomis, skundžiamoje nutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas prieštarauja šiuo metu galiojančiai vedybų sutarčiai;I.U. nėra atsakinga už G.U. PĮ „Trilapis“ skolas. Minėta įmonė buvo įsteigta 1992 m. be jos sutikimo. I.U. įmonės veikloje nedalyvavo. Be to, iš minimos įmonės šeima jokių pajamų negavo ir įmonė nebuvo šeimos pragyvenimo ir pajamų šaltinis. I.U. atžvilgiu nėra priimta jokių teismo sprendimų ir jos atžvilgiu nėra išduota jokių vykdomųjų dokumentų;skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad šioje byloje yra vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-05-27 išduotas vykdomasis dokumentas.

Minėtas vykdomasis dokumentas yra iÅ¡duotas 1994 m. byloje pagal įsiteisėjusį sprendimÄ , t.y. pagal sprendimÄ , kuris buvo priimtas mažiausiai prieÅ¡ 7 metus. Apeliantų teigimu, minėto vykdomojo raÅ¡to vykdymui jau turėtų bÅ«ti taikoma CPK 606 str. 2 d. nustatyta taisyklė ir jis nebegalėtų bÅ«ti priimtas vykdyti. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-27 nutartį palikti nepakeistÄ , o suinteresuotų asmenų atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Dėl 2012-06-22 sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties pažymi, kad sutartis buvo sudaryta sekančiÄ dienÄ , kada apeliantui tapo žinoma apie skundžiamÄ nutartį, nors priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas jau ilgÄ laikÄ . Apeliantų motyvai dėl I.U. atsakomybės ribų nurodo, jog tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, iÅ¡einama už pareikÅ¡to reikalavimo ribų. Å ios kategorijos bylose sprendžiama CPK 667 str. 2 d. pagrindu dėl apelianto turto dalies nustatymo bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraatsakovės solidariosios atsakomybės. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskirÄ jį skundÄ antstolė V.M. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-27 nutartį palikti nepakeistÄ , o suinteresuotų asmenų atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Dėl vedybų sutarties nurodo, jog teismo nutarties priėmimo dienÄ sutuoktiniai povedybinės sutarties nebuvo sudarę, todėl teismas pagrįstai taikė įstatymuose nustatytÄ turto teisinį režimÄ . Be to, susitarimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja Å¡io sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles.Dėl senaties termino vykdymo dokumentams pateikti pažymi, kad vykdomojo raÅ¡to dublikatas antstolių kontorai pateiktas vykdyti 2002-06-03.

Teismo sprendimas, kurio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, įsiteisėjo 1994-06-18. Tačiau tuo metu galiojęs CPK 606 str. 2 d. nustatė 10 metų senaties terminÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-08 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas skolininkui G.U. priklausančios turto dalies, esančios jungtinėje nuosavybėje su I.U. nustatymo klausimÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės normas, todėl praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė teisingai.Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo patenkintas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolei V.M. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-05-27 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2(6) -1209/1994 dėl 1 526 433,01 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko G.U. PÄ® „Trilapis“ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kotojo VÄ® „Turto bankas“ (kuris yra pradinio iÅ¡ieÅ¡kotojo komercinio banko „Aurabankas“ teisių perėmėjas) naudai. Vykdydama minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , antstolė V.M. 2012-04-10 priėmė patvarkymÄ Nr. 0015/02/05167 „Dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“, kuriame nurodoma, jog vykdant minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ areÅ¡tuoto G.U.

PÄ® „Trilapis“ ir įmonės savininko G.U. sÄ skaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra, nei įmonės, nei jos savininko asmeninio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nenustatyta. Antstolė pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui VÄ® „Turto bankas“ kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu, kad bÅ«tų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad I.U. nėra atsakinga G.U.

PĮ „Trilapis“ skolas. Minėta įmonė buvo įsteigta 1992 m. be jos sutikimo. I.U. įmonės veikloje nedalyvavo. Be to, iš minimos įmonės šeima jokių pajamų negavo ir įmonė nebuvo šeimos pragyvenimo ir pajamų šaltinis. I.U. atžvilgiu nėra priimta jokių teismo sprendimų ir jos atžvilgiu nėra išduota jokių vykdomųjų dokumentųPasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles.

Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186). Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės I.U. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraatsakovės solidariosios atsakomybės, todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pareiškėjams pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku.

Be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog skolininkas yra G.U., o ne I.U. nėra.Ä®statymas numato, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrÄ ja jungtine nuosavybe, t. y. bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iÅ¡ sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos, iÅ¡skyrus lėšas, bÅ«tinas sutuoktinio profesinei veiklai;

įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

CK3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Remiantis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, G.U. 1989-09-30 yra sudaręs santuokÄ su I.U. Juridinių asmenų registro duomenimis G.U.PÄ® „Trilapis“ įsteigta 1992-04-22, įregistruota 1992-12-07, t.y. G.U. bÅ«nant santuokoje. Esant aplinkybėms, kad G.U. PÄ® „Trilapis“ įsteigta G.U. ir I.U. santuokos metu, o byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, paneigiančių santuokos metu sutuoktinių įgyto turto bendrumo prezumpcijÄ (LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p.; 3.89 str. 2 d.), tokiomis aplinkybėmis nesirėmė ir apeliantas bei jo sutuoktinė, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ taip pat pradėtas galiojant Å¡ių asmenų santuokai, todėl pripažinta, kad G.

U. sutuoktinei I. U. mokamo darbo užmokesčio, dividendų, pensijų, paÅ¡alpų bei kitokių iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas bendrÄ ja jungtinė nuosavybe priklauso abiems sutuoktiniams G.U. ir I.U. LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtina ir kita prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamos bylos atveju pateikiant atskirÄ jį skundÄ apeliantai nesirėmė aplinkybėmis dėl pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tokių aplinkybių taip pat nenustatyta ir byloje.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko dalį sutuoktinės gaunamose pajamose ir abiejų sutuoktinių dalis pripažino lygiomis. Apeliantai taip pat teigia, kad jie 2012-06-22 yra sudarę vedybų sutartį, kurioje nurodyta, kad kiekvieno sutuoktinio atskirai įgytas turtas tiek iki santuokos sudarymo, tiek įgytas gyvenant susituokus, nuo Å¡ios sutarties įsigaliojimo bei registravimo vieÅ¡ame registre yra ir bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris šį turtÄ Ä¯gijo savo vardu ar gavo dovanų, paveldėjo, atsidalino.

Apeliantų nuomone, remiantis Å¡iomis sutarties nuostatomis, skundžiamoje nutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas prieÅ¡tarauja Å¡iuo metu galiojančiai vedybų sutarčiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su tokia apeliantų argumentacija nesutinka.Pažymėtina, jog G.U. ir I.U. povedybinė sutartis buvo sudaryta 2012-06-22, o 2012-06-25 įregistruota Vedybų sutarčių registre. Taigi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienÄ sutuoktiniai povedybinės sutarties dėl tarpusavio turtinių santykių reguliavimo nebuvo sudarę, todėl teismas, priimdamas aukščiau minėtÄ nutartį dėl G.U. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagrįstai taikė įstatymuose nustatytÄ turto teisinį režimÄ .

Be to, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko G.U. privolės atsiradimo, todėl vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusiÄ iki povedybinės sutarties sudarymo. LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB Nord v.

SL.G ir AG, bylos Nr. 3K-3-493/2006). Taigi atskirajame skunde minima 2012-06-22 G.U. ir I.U. povedybinė sutartis neapriboja G.U. atsakomybės išieškotojui pagal iki povedybinės sutarties atsiradusius įsipareigojimus.Dėl senaties termino vykdymo dokumentams pateikti apeliacinės instancijos pažymi, kad Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, jog vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki 2002 m.

CPK įsigaliojimo, t.y. iki 2003 m. sausio 1 d., užbaigiami pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2002 m. CPK įsigaliojimo. Taigi pateikus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdymui iki įsigaliojant 2002 m. CPK, taikomas 1964 m. CPK nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas. 1964 m. CPK 387 str. nustatė, kad vykdomieji dokumentai iÅ¡duodami ir pateikiami vykdyti per 3 metus nuo sprendimo ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas buvo priimtas 1994 m. birželio 8 d., vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas – 1994 m. birželio 22 d. (b.l. 20, 7-8). 1994-09-08 bei 1997-05-10 buvo teikiamas vykdymui minėtas vykdomasis raÅ¡tas.

Taigi vykdomasis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas ir pateiktas vykdyti nepraleidus CPK 387 str. nustatyto 3 metų senaties termino. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantų argumentÄ , kad buvo praleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas, kadangi vykdomasis raÅ¡tas buvo pateiktas vykdyti tik 2002-06-03, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002-03-20 nutartimi iÅ¡davė Å¡io vykdomojo dokumento dublikatÄ . Apeliacinės instancijos teismo teigimu, vykdymo veiksmų senatis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi vykdymo veiksmai buvo pradėti vykdyti laiku.

Pažymėtina, kad nei tuo metu galiojantis CPK, nei dabartinis CPK nenumato naikinamųjų terminų, per kuriuos turėtų bÅ«ti įvykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir kuriems pasibaigus iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nebegalimas.Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė G.U. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Dėl nurodytų motyvų suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismasn u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                    Laima Gerasičkinienė