2025-12-15 Nr. AB-22389-3-61-3-03440-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-393-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03440-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. V. (E. J. V.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir atsakovas) 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 22-IL-10-05434-e „Dėl E. J. V. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus AVPK Sprendimu nuspręsta panaikinti jo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas priimtas remiantis tuo, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-576/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. išteisinamąjį nuosprendį ir pripažino pareiškėją kaltu įvykdžius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jam paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu jos vykdymą atidedant 2 metams, bei 40 MGL dydžio baudą. Tokiu būdu pareiškėjas įgijo teistumą.

3. Pareiškėjas teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) nuostatas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas ir atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms, t. y. ir asmenims, kurie nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos, nes turi teistumą dėl BK nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka BK nurodyto nusikaltimo sudėties požymius (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra priimtas neįvertinus visų jo priėmimui reikšmingų aplinkybių, formalus ir neproporcingas, todėl laikytinas nepagrįstu ir turi būti panaikintas.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad nekyla ginčo dėl to, jog Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį, 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-576/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. išteisinamąjį nuosprendį ir pripažino pareiškėją kaltu įvykdžius nurodytus nusikaltimus ir tokiu būdu pareiškėjas tapo asmeniu turinčiu teistumą.

Vis dėlto, priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo įvertinta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris priėmė nagrinėti pareiškėjo kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2022 m. rugsėjo 20 d. suplanuotas teismo posėdis, kuriame, be kitų, bus nagrinėjamas ir pareiškėjo kasacinis skundas. Pažymėjo, jog jo atžvilgiu buvo priimti du visiškai priešingi teismo nuosprendžiai, turintys tiesioginės įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo visiškai išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pilna apimtimi, be to, kasacinio skundo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame teisme priėmimo klausimas yra sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų atrankos kolegijoje, kuri sprendžia skundo priimtinumo klausimą, inter alia (be kita ko) patikrina, ar skundas atitinka BPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y., ar jame keliami teisės taikymo klausimai, susiję su žemesniosios instancijos teismo padarytais esminiais BPK pažeidimais bei baudžiamojo įstatymo taikymo klaidomis.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja ne tik teorinė, bet reali tikimybė, kad išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti panaikintas, todėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka rezultatai yra svarbūs ir Sprendimo pagrįstumui. Todėl į šią aplinkybę privalėjo būti atsižvelgiama ir priimant ginčijamą Sprendimą, tačiau to, kaip matyti iš Sprendimo turinio, padaryta nebuvo, o tai neleido institucijai tinkamai, t. y. atsižvelgiant į visas aplinkybes, apibūdinančias individualią teisinę bei faktinę situaciją, įvertinti aplinkybių visumos ir nulėmė, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas formalus individualus teisės taikymo aktas, neatitinkantis konkrečios situacijos bei sukeliantis jam nesavalaikes ir neproporcingai neigiamas pasekmes, kurios nėra neišvengiamos nagrinėjamu atveju siekiamiems tikslams, saugomų teisinių gėrių užtikrinimui.

5. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, numatytas GŠKĮ bei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, aiškiai apibrėžia alternatyvias sąlygas, kurioms esant leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra panaikinamas, ir viena iš šių sąlygų, kaip aptarta, yra asmens teistumas, kurį turinčiais laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir šią sąlygą, vertinant vien formaliai, atitinka ir pareiškėjas. Kita vertus, aptariamos GŠKĮ nuostatos nėra taikomos automatiškai, t. y. vien teistumo įgijimas per se (savaime) nepanaikina leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, tam turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia – priimtas konkretus sprendimas dėl tokio leidimo panaikinimo. Iš pirmiau aptartų konstitucinių imperatyvų seka reikalavimas, kad toks viešojo administravimo subjekto sprendimas būtų priimtas atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją. Tačiau šiuo atveju atsakovas, remdamasis vien tik faktu, jog išnagrinėjus pareiškėjo bylą apeliacine tvarka jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, neatsižvelgė į tokią svarbią aplinkybę, kad vis dėlto galutinis sprendimas pareiškėjo byloje nėra priimtas, jog ši byla perduota nagrinėti kasacine tvarka, nors ši informacija yra prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko.

6. Pareiškėjas teigė, kad susiklosčiusi individuali pareiškėjo situacija lemia tai, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą kasacine tvarka būtų panaikintas apkaltinamasis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, išnyktų sąlyga, kuriai esant leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui skundžiamu Sprendimu yra panaikintas. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas šiuo konkrečiu atveju privalėjo sulaukti baudžiamojo proceso pabaigos, t. y., kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, ir tik esant galutiniam teismo sprendimui, vertinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti panaikintas ir spręsti dėl atitinkamo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo. Svarbu tai, kad priėmus ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir šiam Sprendimui įsigaliojus, net ir tuo atveju, jei išnagrinėjus pareiškėjo baudžiamąją bylą kasacine tvarka būtų panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, t. y. išnyktų sąlyga, kuriai esant panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, šis Sprendimas vis tiek liktų galioti ir iš naujo tokį leidimą pareiškėjas turėtų siekti gauti bendra tvarka.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo priimti du priešingi teismų nuosprendžiai, o baudžiamasis procesas dar nėra pasibaigęs – byla perduota nagrinėti kasacine tvarka, Sprendimas buvo priimtas skubotai, neįvertinus individualios situacijos ir dėl tokio nesavalaikio sprendimo priėmimo gali kilti neproporcingos pasekmės – nepagrįstas pareiškėjo teisių apribojimas be pagrindo panaikinant jam teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir net kasaciniam teismui panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį, nesant galimybės atstatyti šios teisės, tai sukurtų neigiamas pasekmes pareiškėjui, kurios nėra būtinos jokiems įstatymų saugomiems gėriams užtikrinti. Sprendimo priėmimo atidėjimas iki baudžiamoji byla pareiškėjo atžvilgiu bus išnagrinėta kasacine tvarka, nekeltų jokios grėsmės įstatymų saugomiems gėriams. Sprendimo priėmimo atidėjimas iki tol, kol Lietuvos Aukščiausias Teismas priims galutinį ir neskundžiamą sprendimą jo atžvilgiu nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrindu buvo panaikintas leidimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus, nepažeis nei visuomenės saugumo, nei kels pavojų jos narių sveikatai, nei kitu būdu sukels kokias nors neigiamas pasekmes ar padarys žalos įstatymo saugomiems gėriams.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas praėjus kiek daugiau nei 7 mėnesiams po tai, kai Vilniaus apygardos teismas priėmė pareiškėjo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Visus 7 mėnesius pareiškėjas turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, bet dėl to neatliko jokių pavojingų veiksmų. Jei, atsakovo nuomone, per 7 mėnesius iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas, turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nesukėlė jokios grėsmės visuomenės saugumui, tai kyla klausimas, kokia grėsmė iškilo šiuo metu, kad nesulaukus baudžiamojo proceso pabaigos buvo nuspręstą šį leidimą panaikinti. Akivaizdu, kad neatsirado jokios aplinkybės, kuriuos suponuotų kokią nors, bent jau teorinę, grėsmę GŠKĮ saugomiems gėriams, kuriai esant būtina neatidėliotinai spręsti dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Juolab turint mintyje, kad vienintelis pareiškėjo vardu registruotas šaunamasis ginklas šiuo metu yra paimtas ir saugomas Vilniaus AVPK Išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugykloje.

9. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė formalizuotą ir individualios pareiškėjo situacijos neatitinkantį Sprendimą, dėl kurio gali kilti neproporcingi neigiami padariniai pareiškėjo teisėms. Dėl šių priežasčių Sprendimas turėtų būti panaikintas, o klausimas dėl leidimo pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, turėtų būti sprendžiamas, kai baudžiamoji byla Nr. 2K-218- 976/2022 bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kur bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.

10. Pareiškėjas 2023 m. spalio 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-976/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią pareiškėjas nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukė, konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nusikalstamos veikos iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, palikta galioti tik ta Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria pareiškėjas nuteistas tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (1 506,40 Eur) bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi (teikimas Nr. T-1834-1034/2023), tenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino jo teistumą. Tokiu būdu pareiškėjas nebeturi teistumo, t. y., išnyko sąlyga, lėmusi Sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad šie teismų sprendimai (nutartys) yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos esme, o būtent pagrindžia faktą, jog nebeegzistuoja GŠKĮ įstatyme numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas nesavalaikis sprendimas panaikinti pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

11. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Licencijavimo skyriuje 2022 m. liepos 15 d. buvo gauta informacija, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2012 m. gegužės 21 d. Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00052-12. Pareiškėjui 2014 m. birželio 16 d. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), BK 300 straipsnio 3 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). 2016 m. gruodžio 7 d. pareikšti įtarimai papildomai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. (įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu (kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. (įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d.) nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeitė ir priėmė naują nuosprendį. Pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams ir bauda (40 MGL) 1 506,40 Eur. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. baudą sumokėjo.

13. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo vardu buvo registruotas pistoletas PSM, 5,45x18, Nr. (duomenys neskelbtini) bei išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginklas, vadovaujantis Vilniaus AVPK 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 15-IL-10-04143-e, pagal tuo metu galiojusio GŠKĮ 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą (policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas) buvo paimtas ir saugomas Vilniaus AVPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugykloje, leidimas paimtas ir perduotas saugojimui į Licencijavimo skyrių. Šiuo metu galiojančio GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.

14. Atsakovas nurodė, kad GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą dėl BK nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka BK nurodyto nusikaltimo sudėties požymius.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus. Pareiškėjas turi teistumą, tai jo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti panaikintas, nes jam taikomi GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyti apribojimai ir GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos.

16. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto aprašo „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 55.1 papunktyje nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas panaikinamas GŠKĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus AVPK priėmė Sprendimą gavęs Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje atnaujintus duomenis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre.

17. Vilniaus AVPK nuomone, ginčas dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, neturi teisinės perspektyvos. Pareiškėjo prašymu, 2022 m. rugsėjo 1 d. ginklas buvo perduotas realizavimui komiso pagrindais. Nesant priežasčių, dėl kurių pareiškėjui negali būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjas galės kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo. Duomenų, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui neturėtų būti panaikintas, kadangi tai susiję su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto Sprendimo neproporcingumo, o kartu ir dėl akivaizdaus jo neteisingumo.

18. Vilniaus AVPK teigimu, išnagrinėjus pareiškėjo atžvilgiu turimą informaciją, buvo tinkamai įvertintos visos aplinkybės, pagrįstai taikytos leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo sąlygos bei tvarką reglamentuojančios teisės normos, ir priimtas teisėtas ir pagrįstas Sprendimas, jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 22-IL-10-05434-e „Dėl E. J. V. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

20. Teismas nustatė, kad VTV Licencijavimo skyriuje 2022 m. liepos 15 d. buvo gauta informacija, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2012 m. gegužės 21 d. Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00052-12. Pareiškėjui 2014 m. birželio 16 d. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, o 2016 m. gruodžio 7 d. pareikšti įtarimai papildomai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. (įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. (įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 16 d.) nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeitė ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams ir bauda (40 MGL) 1 506,40 Eur. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. baudą sumokėjo.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjo vardu buvo registruotas pistoletas PSM, 5,45x18, Nr. (duomenys neskelbtini) bei išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginklas, vadovaujantis Vilniaus AVPK 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 15-IL-10-04143-e, pagal tuo metu galiojusio GŠKĮ 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą buvo paimtas ir saugomas Vilniaus AVPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugykloje, leidimas paimtas ir perduotas saugojimui į Licencijavimo skyrių.

22. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis GŠKĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigia, jog priimant ginčijamą Sprendimą nebuvo įvertinta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis BPK nustatyta tvarka buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris priėmė nagrinėti pareiškėjo kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-976/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią pareiškėjas nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukė, konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Be to, nusikalstamos veikos iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, palikta galioti tik ta Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria pareiškėjas nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (1 506,40 Eur) bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino jo teistumą. Tokiu būdu pareiškėjas nebeturi teistumo, t. y., išnyko sąlyga, lėmusi Sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad paminėti teismų sprendimai (nutartys) yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos esme, o būtent pagrindžia faktą, jog nebeegzistuoja GŠKĮ įstatyme numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas nesavalaikis Sprendimas panaikinti pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

24. Teismas pažymėjo, kad GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠKĮ nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Taigi, siekiant prevenciškai užtikrinti, kad ginklai būtų naudojami tik griežtai pagal Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, asmeniui, kuris yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, ginklas neturėtų būti išduodamas.

25. Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nurodė, kad įvertinus skundžiamą Sprendimą matyti, jog jis priimtas remiantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalimi, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytomis sąlygoms, t. y. ir asmenims, kurie nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos, nes turi teistumą dėl BK nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka BK nurodyto nusikaltimo sudėties požymius (GŠKĮ 18 str. 2 d. 6 p.). Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka išnagrinėjus bylą ir priėmus pareiškėjui iš esmės palankų procesinį sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. spalio 19 d. nutartimi panaikinus pareiškėjo teistumą, išnyko sąlyga, lėmusi Sprendimo priėmimą.

26. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko individualaus tyrimo bei vertinimo, Sprendime nenurodė motyvų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveiktai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei kitoms Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintoms saugomoms vertybėms. Šiuo atveju atsakovas, remdamasi vien tik faktu, jog išnagrinėjus pareiškėjo bylą apeliacine tvarka jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, neatsižvelgė į tokią svarbią aplinkybę, kad vis dėlto galutinis sprendimas pareiškėjo byloje nėra priimtas (byla perduota nagrinėti kasacine tvarka), todėl yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti.

27. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui sumokėta 22,50 Eur žyminį mokestį.

III. 28. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja nustatytas faktines aplinkybes ir nurodo, kad pirmos instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

30. Teigia, jog BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, todėl pareiškėjas buvo laikomas turinčiu teistumą asmeniu, o atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, panaikindamas pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 papunktyje nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą dėl BK kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka BK nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Aprašo 55.1 papunktyje nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas panaikinamas Įstatymo (GŠKĮ) 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

31. Atsakovas nurodo, kadangi pareiškėjas turėjo teistumą, todėl jo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turėjo būti panaikintas, nes jam taikomi GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto apribojimai ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos.

32. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-976/2022 panaikinus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį, pagal kurią pareiškėjas nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir pareiškėjo atžvilgiu bylą nutraukus, palikus galioti tik tą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio (1 506,40 Eur) bauda, pareiškėjas liko nuteistas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. turėjo teistumą, tai patvirtina, kad Vilniaus AVPK VTV 2022 m. liepos 20 d. turėjo teisinį pagrindą priimti Sprendimą nurodytais pagrindais.

33. Atsakovas pažymi, kad tik 2023 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino jo teistumą, tai įrodo, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo galiojantį teistumą.

34. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo galbūt pažeistą teisę pradėjo ginti pateikdamas skundą dar 2022 metais, kai jo teistumas nebuvo išnykęs ir nebuvo teismo panaikintas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės tenkino tokį pareiškėjo skundą, kuris jo pateikimo teismui metu buvo visiškai nepagrįstas dėl egzistavusių skundo patenkinimui nepalankių faktinių aplinkybių (nebuvo išnykęs pareiškėjo teistumas). Pareiškėjas skundo pagrindo ir/ar dalyko netikslino, tik 2023 m. spalio 31 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Ir nors administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės, skundžiamu sprendimu pažeisti dispozityvumo bei proceso šalių rungimosi principai, kadangi buvo suvaržytos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus.

35. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti šalių argumentus ir aiškiai, išsamiai bei teisės aktų normų pagrindu argumentuoti, kodėl laikosi vienos ar kitos pozicijos (tokią poziciją pagrindžiant byloje esančiais įrodymais). Tačiau pirmosios instancijos teismas tik formaliai pacitavo GŠKĮ normas, su faktinėmis bylos aplinkybėmis nesusijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir padarė klaidingas išvadas.

36. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo Sprendimo turiniui apskritai neskyrė jokio dėmesio – net nebandė paneigti Sprendime nurodyto teisinio vertinimo dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos buvimo/nebuvimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl Sprendime nurodytas teisinis vertinimas laikytinas nepagrįstu. Tokiu būdu teismas pažeidė ne tik proceso, bet ir materialiosios teisės normas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10, 56 ir 80 straipsniuose nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (niekaip nepasisakydamas dėl Sprendimo teisėtumo iki 2023 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl pareiškėjo teistumo panaikinimo, taip pat padarydamas abstrakčias, nepagrįstas išvadas GŠKĮ nuostatų atžvilgiu, nors Sprendime pateiktas visai kitoks pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos teisinis vertinimas, dėl kurio pagrįstumo/nepagrįstumo teismas apskritai nepasisakė.

37. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas dėl įsiteisėjusio 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio neatitiko nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimų, todėl ir jo interesas naudotis specialiąja teise laikyti ginklą nėra ir negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, apsaugoti žmogaus teises ir laisves nuo pažeidimų, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. GŠKĮ įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį Įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Nagrinėjamu atveju, bylos faktiniai duomenys leido spręsti, kad egzistuoja GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos sąlygos, įpareigojančios pareiškėją laikyti neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos.

38. Atsakovas akcentuoja, kad GŠKĮ normos yra imperatyvios ir nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą (pvz. atlikti asmens reputacijos vertinimą). Taigi, atsakovo veiksmai priimant ginčijamą sprendimą yra tiesiogiai nustatyti GŠKĮ ir atsakovas neturėjo diskrecijos elgtis kitaip.

39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovas mano, kad Vilniaus AVPK VTV Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas turi būti panaikintas ir pareiškėjo skundas atmestas.

40. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

41. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimo priėmimo metu jo atžvilgiu buvo priimtas įsiteisėjęs apkaltinamais nuosprendis (kuris jau tuo metu buvo apskųstas kasacine tvarka), nors ir sudaro GŠKĮ numatytą pagrindą spręsti dėl leidimo panaikinimo, tačiau savaime nereiškia Sprendimo teisėtumo ir teisingumo.

42. Pareiškėjas teigia, kad iš konstitucinių imperatyvų išplaukia reikalavimas, jog kiekvienas viešojo administravimo subjekto sprendimas būtų priimtas atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją. Būtent Sprendimo, o ne egzistuojančios prielaidos tam sprendimui priimti – asmens teistumo – teisėtumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas pateikiant skundą teismui. Toks skundo dalykas bei jį pagrindžiantys argumentai buvo suformuluoti bei vėliau papildyti pateikiant papildomus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, todėl teismas pagrįstai įvertino visas aplinkybes, o ne vien tik teistumo faktą, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas.

43. Teismas, vadovaudamasis tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertindamas Sprendimo pagrįstumą, vertino ne tik, kaip pabrėžia, atsakovas, aplinkybę, kad jau po skundo pateikimo, šios bylos nagrinėjimo metu, išnyko ir formalusis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Sprendimas, t. y., pareiškėjo nuteisimo faktą, bet pirmiausia materialiuosius, turininguosius Sprendimo pagrįstumo elementus, kas ir pateko į bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas skundo dalyku. Teismas, panaikindamas Sprendimą pagrįstai vertino sprendimo teisėtumą atsižvelgdamas į šiuos esminius kriterijus: įstatymų leidėjo tikslą, Sprendimo proporcingumą, pareiškėjo asmenybės pavojingumą. Vėliau, administracinės bylos nagrinėjimo metu, nustatytas teistumo išnykimo faktas buvo įvertintas tik papildomai.

44. Todėl atsakovo teiginiai, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo nevertinti visų reikšmingų aplinkybių, nes kitaip neva pažeidė atsakovo teises, yra nepagrįstas.

45. Teismas, individualiai įvertinęs pareiškėjo situaciją ne tik neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, bet ir užtikrino ne formalaus ir nominalaus, bet savo esme ir turiniu teisingo teismo sprendimo priėmimą, įvertinęs Sprendimo pagrįstumą saugomų teisinių gėrių ir galimos grėsmės jiems kontekste ir pagrįstai panaikino Sprendimą. Atsakovo siūlomas vertinimas, priešingai jo paties apeliaciniame skunde cituojamai Konstitucinio Teismo jurisprudencijai, yra formalus ir savo esme neteisingas.

46. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas, įvertindamas ir aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai pareiškėjas pateikė skundą dėl Sprendimo, o būtent, jog išnyko jo teistumas, kaip formalus pagrindas, kuriuo buvo grindžiamas Sprendimas, suvaržė atsakovo teises išdėstyti savo argumentus. Esminiai Sprendimo panaikinimo motyvai, susiję su jo (ne)proporcingumu, kuris siejamas su pareiškėjo asmenybės vertinimu, taip pat ir turint minty, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu įvykdęs sunkų nusikaltimą, buvo panaikintas, o tokią tikimybę savo skunde ir akcentavo pareiškėjas. Vėlesni argumentai, neprašant keisti skundo dalyko, apibrėžiančio plačiausią bylos nagrinėjimo apimtį bei papildomi įrodymai apie pareiškėjo teistumo panaikinimą, atsakovui buvo žinomi. Pareiškėjo skundo dalykas – prašymas panaikinti Sprendimą – apibrėžė plačiausias bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, įvertindamas ne tik pirminiame skunde, bet ir papildomame prašyme išdėstytas aplinkybes, į kurias pasisakyti, pasinaudojant ABTĮ suteiktomis proceso teisėmis atsakovas galėjo (ABTĮ 52 str.), tačiau to nepadarė, nepažeidė jokių ABTĮ nuostatų. Pareiškėjo prašymas buvo pateiktas teismui per elektroninę teismų sistemą 2023 m. spalio 31 d., teismas prašymo ir jo priedų nuorašą atsakovui pateikė 2023 m. lapkričio 8 d., t. y., likus daugiau nei dviem mėnesiams iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo apsisprendimas nepasisakyti dėl atitinkamų bylos aplinkybių yra viena iš jo paties akcentuojamų proceso dispozityvumo apraiškų. Visgi tai, kad viena šalis nepasisako dėl kitos šalies pateiktų duomenų bei argumentų, nereiškia, kad teismas negali jų vertinti priimdamas sprendimą. Priešingai – teismo pareiga įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, turinčius reikšmės bylos išsprendimui, tą teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai ir padarė.

47. Pareiškėjas akcentuoja, kad priešingai nei nurodo atsakovas, teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, egzistavusias tiek Sprendimo priėmimo metu, tiek atsiradusias vėliau ginčo metu, tačiau turinčias įtakos teismo sprendimo priėmimui, ir rėmėsi ne nesusijusia, bet aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Konstitucinio Teismo praktika, įvertindamas visas byloje esančias aplinkybes, reikšmingas teisėto ir teisingo teismo baigiamojo akto priėmimui, o ne vien atsakovo akcentuojamas formalias aplinkybes. Toks įrodymų vertinimas atitinka ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, atsakant į šalių argumentus ir suteikiant kiekvienai iš šalių teisę pareikšti nuomonę dėl visų bylos aplinkybių. Atsakovo siūlomas teismo sprendimas iš esmės lemtų nelogišką ir teisiniu požiūriu netoleruotiną situaciją, kai asmeniui suteikta teisė (leidimas) yra apribojama Sprendimu, grindžiamu aplinkybėmis apie pareiškėjo teistumą, kurių teisingumą pati valstybė iš dalies paneigia, pripažįstant, kad pareiškėjas nėra padaręs sunkių nusikaltimų, bei vėliau pripažįstant, kad jo pavojingumas yra išnykęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikinant jo teistumą. Toks vertinimas prieštarautų GŠKĮ nuostatoms ir šiame atsiliepime bei paties atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytiems konstituciniams imperatyvams apie asmeniui suteiktų teisių ribojimų pagrįstumą bei būtinybę priimti savo turiniu, o ne nominaliai, teisingą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK VTS Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino nustatęs, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neatliko individualaus tyrimo ir vertinimo, nenurodė motyvų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir kt., nevertino, kad galutinis sprendimas pareiškėjo baudžiamojoje byloje dar nepriimtas ir byla kasacine tvarka nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

50. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nevertino ginčijamo Sprendimo turinio. Pareiškėjas ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo laikomas turinčiu teistumą, todėl atsakovas negalėjo priimti kitokio sprendimo. Net ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, pareiškėjas liko nuteistas. Teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, išėjo už ginčo ribų, tokiu būdu buvo nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės.

51. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

52. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

53. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu.

56. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį pakeitė ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo pripažino pareiškėją kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę ir 1 506,40 Eur (40 MGL) dydžio baudą. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 22 d. teismo nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo.

57. Atsakovas 2022 m. liepos 15 d. gavo informaciją, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijų. Atlikęs tyrimą atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą.

58. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuteistas, buvo įsiteisėjęs. Todėl pareiškėjas, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde teigia atsakovas, buvo laikomas turinčiu teistumą.

59. Pagal GŠKĮ 18 straipsnio 1 dalį nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius.

60. GŠKĮ 40 straipsnio, nustatančio leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo atvejus, 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 9 punktą, numatytoms sąlygoms.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą, buvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, kuriuo, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį bei BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 1 506,40 Eur dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi, šiuo atveju sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą, pareiškėjas turėjo teistumą, atitinkamai buvo pagrindas atsakovui spręsti dėl pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo.

62. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo padavęs kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kasacinis skundas buvo priimtas nagrinėti, todėl atsakovas, nesulaukęs kasacinio teismo sprendimo, nesavalaikiai Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka išnagrinėjus bylą ir 2022 m. lapkričio 18 d. priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-976/2022, kuria palikta tik ta Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria pareiškėjas nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 1 506,40 Eur bauda, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. spalio 19 d. nutartimi panaikinus pareiškėjo teistumą, išnyko ir aplinkybė, lėmusi Sprendimo priėmimą.

63. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus pirmosios instancijos teismo argumentus, akcentuoja, kad atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą, buvo įsiteisėjęs ir galiojo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, pagal kurį pareiškėjas buvo nuteistas, t. y., priešingai nei vertino teismas, egzistavo GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta sąlyga – pareiškėjas turėjo teistumą. Ši aplinkybė egzistavo iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo teistumą panaikino. Taigi, atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė pagal jo priėmimo metu buvusius faktinius duomenis, kadangi aplinkybės, kuriomis skundą grindė pareiškėjas bei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą dar neegzistavo.

64. Akcentuotina, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, jog asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019). Šiuo atveju byloje nėra paneigta aplinkybė, jog atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą, buvo įsiteisėjęs ir galiojo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, pagal kurį pareiškėjas buvo nuteistas, taigi turėjo teistumą, todėl atsakovas turėjo pagrindą spręsti dėl pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo (GŠKĮ 18 str. 2 d. 6 p., 40 str. 1 d. 5 p.). Aplinkybės, kurios atsirado po ginčijamo Sprendimo priėmimo, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju atsakovas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, juolab nesudaro pagrindo jį panaikinti.

65. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo E. J. V. (E. J. V) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjos Iveta Pelienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė