2021-04-07 Nr. AB-6843-3-63-3-00160-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo addministracinę bylą pagal pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės mero A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės mero A. K. skundu atsakovui Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-04-07 Nr. AB-6843-3-63-3-00160-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Kretingos rajono savivaldybės meras A. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-244-556/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00160-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo addministracinę bylą pagal pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės mero A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės mero A. K. skundu atsakovui Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas Kretingos rajono savivaldybės meras A. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad priimdama 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“, Kretingos rajono savivaldybės taryba viršijo jai Vietos savivaldos įstatymu nustatytą kompetenciją, pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus vietos savivaldos principus – savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo. Pareiškėjas įvertino, kad mažesnio, nei buvo nustatytas, Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus nustatymu, buvo pažeistos jo, kaip Kretingos rajono savivaldybės mero, teisės ir teisėti interesai.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnyje apibrėžtas savivaldybės tarybos nario statusas. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, reglamente. Nei Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu, kuriuo nustatytos savivaldybės tarybos narių teisės, nei kitais įstatymais savivaldybės tarybos nariams nėra suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 55 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Minėtose ABTĮ normose yra nustatyta, kad dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą gali atitinkami subjektai įstatymų nustatytais atvejais. Šios ABTĮ normos blanketinės, nukreipia į kitus įstatymus, kurie nustato, kokie subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas (Konstitucijos 123 str. 3 d.). Įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką sureglamentavo Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.), o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 str.1 d. 4 p.). Šių Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punktas numato, kad nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, Vyriausybės atstovas per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d. 2 p.). Minėtu įstatymų nustatytu teisiniu reguliavimu yra aiškiai apibrėžta, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai.
Dėl pareiškėjo, kaip savivaldybės tarybos nario, galimai pažeistų teisių gynimo teismas pažymėjo tai, kad kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nenurodė, jog buvo pažeista kuri nors jo, kaip savivaldybės tarybos nario, teisė, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje. Iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ turinio teismas nustatė, kad šis sprendimas pareiškėjui asmeniškai jokių teisių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina.
Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas yra asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuotas, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos priimami sprendimai atitiktų Vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, inter alia (be kita ko) būtų laikomasi nustatytos jų priėmimo procedūros, todėl į teismą su nagrinėjamu atveju reiškiamu reikalavimu – panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“, kadangi jis buvo priimtas, viršijant Kretingos rajono savivaldybės tarybai nustatytą kompetenciją, vykdydamas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę, galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas.
Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys teisės aktai jam nesuteikia teisės kreiptis į administracinį teismą su tokio pobūdžio skundu, skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškjėo Kretingos rajono savivaldybės mero A. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose būtent yra konstatuojama mero teisė skųsti tokio pobūdžio savivaldybės tarybos priimamus sprendimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-414-261/2016; 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-149-1062/2019). Pareiškėjas priėjo prie išvados, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nepagrįstai konstatavo, jog merui nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su pareikštu skundu, kuriuo yra prašoma panaikinti Sprendimą.
Teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti mero skundą ir tuo pagrindu, jog meras nenurodė, jog buvo pažeista kuri nors jo, kaip savivaldybės tarybos nario, teisė, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad šis sprendimas merui asmeniškai jokių teisių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina. Pažymi, jog meras į teismą kreipėsi kaip Kretingos rajono savivaldybės meras, t. y savivaldybės vadovas, vykdantis įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. l p.). Skunde meras nurodė, kad į teismą kreipiasi, kadangi Sprendimas pažeidžia jo (Kretingos rajono savivaldybės mero) teises.
Akcentuoja, jog meras skunde aiškiai deklaravo, kad priimtas Sprendimas pažeidžia Vietos savivaldos įstatyme imperatyviai ir išimtinai tik merui priskirtą kompetenciją siūlyti Tarybai nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, jog priimdama Sprendimą Taryba viršijo jai Vietos savivaldos įstatyme nustatytą kompetenciją. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad savivaldybės tarybai mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių leidžiama nustatyti tik esant mero siūlymui. Vietos savivaldos įstatyme nėra nustatyta savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija be mero siūlymo nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Nagrinėjamu atveju reikalavimą panaikinti Sprendimą meras grindžia savo, kaip mero, Vietos savivaldos įstatyme nustatytos kompetencijos pažeidimu, taip pat nurodo, kad priimant šį sprendimą Taryba viršijo jai nustatytą kompetenciją, sprendimas neatitiko viešojo administravimo reikalavimų, buvo pažeisti vietos savivaldos principai. Tarybai neteisėtai sumažinus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, neteisėtai buvo susiaurinta merui teikiamos pagalbos, kuri susijusi su Vietos savivaldos įstatyme merui nustatytų funkcijų vykdymu, apimtis.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamos atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė, jog buvo pažeista kuri nors jo, kaip savivaldybės tarybos nario, teisė, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje. Teismas taip pat nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog jis pareiškėjui asmeniškai jokių teisių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas asmeniškai ir tiesiogiai nėra suinteresuotas, jog Tarybos priimami sprendimai atitiktų Vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, inter alia būtų laikomasi nustatytos jų priėmimo procedūros, todėl į teismą su nagrinėjamu atveju reiškiamu reikalavimu galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas. Taigi, įvertinęs tai, kad pareiškėjo veiklą ir jo įgaliojimus reglamentuojantys teisės aktai jam nesuteikia teisės kreiptis į administracinį teismą su tokio pobūdžio skundu, teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad mero teisė skųsti aktus kyla iš ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo.
Kartu pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ir ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, gali būti skundžiami teismui. Pabrėžtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas turi pagrįsti savo interesą ar jo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Taigi, ginčai dėl savivaldybės tarybos aktų, kai jie sukelia asmeniui teisines pasekmes, kai pareiškėjas pagrindžia savo interesą ar jo teisių pažeidimą gali būti nagrinėjami teisme. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-583-575/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016).
Nagrinėjamu atveju reikalavimą panaikinti Sprendimą pareiškėjas grindė tuo, kad Sprendimas pažeidžia Vietos savivaldos įstatyme imperatyviai ir išimtinai tik merui priskirtą kompetenciją siūlyti Tarybai nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Pareiškėjas paaiškino, kad, jo manymu, Tarybai Sprendimu neteisėtai nustačius mažesnį nei buvo nustatytas mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, akivaizdžiai buvo pažeistos mero teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgusi į bylos dalyką bei pagrindą, skundžiamą administracinį aktą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kad pareiškėjui nesuteikta teisė kreiptis į teismą su tokio pobūdžio skundu. Kilęs ginčas patenka į administracinio ginčo sąvoką ir yra nagrinėtinas administracinių teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 17 str. 1 d. 8 p).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, yra nepagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės mero A. K. atskirąjį tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės mero A. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius