2022-05-10 Nr. AB-11494-3-61-3-00514-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1423-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00514-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 23.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2020 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. KS-9 „Dėl A. V.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde nurodyta, kad VTEK Sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įpareigojimo individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis – Sprendime nenurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė ar galėjo pasireikšti privatus pareiškėjo ir (ar) jo sutuoktinės interesas. Pareiškėjas pažymėjo, jog privatus interesas turi būti nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos (toliau – ir Kauno klinikos) yra viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ), o ne privatus asmuo, todėl priimti sprendimai tenkina viešuosius interesus, yra nukreipti ne į Kauno klinikų gerovės sukūrimą, o į valstybės pareigą rūpintis visuomenės nariais ir užtikrinti geras gydymosi sąlygas. Nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė naudos dėl priimtų sprendimų neturėjo ir negalėjo turėti, nebuvo net tikimybės ir (ar) regimybės, jog galėtų kilti kitokia, o ne visuomeninė nauda. Skundžiamame Sprendime nėra nustatytas pareiškėjo (ne)turtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos jo priimtiems sprendimams ir (ar) politinei veiklai. Sprendimai buvo priimami ne konkrečios įstaigos naudai, o visuomenės ir valstybės labui, užtikrinant tinkamą viešosios įstaigos aprūpinimą medicinine įranga, įgalinant šią įstaigą teikti tinkamas paslaugas pacientams. VTEK nepaaiškino, kokį privatų interesą tenkino pareiškėjas ar jo sutuoktinė dėl to, kad Kauno klinikos iš valstybės gavo atitinkamą medicininę įrangą pacientų medicininei apžiūrai užtikrinti.

3. Anot pareiškėjo, kiekvienu atveju pripažindama valstybės tarnautojo interesų konfliktą VTEK turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens (ne)turtinį suinteresuotumą. Tokių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Pareiškėjas, pasirašydamas ginčo įsakymus, neturėjo asmeninio suinteresuotumo. Pareiškėjas yra gydytojas, profesorius, dėstytojas, iki tampant Lietuvos Respublikos Seimo nariu aktyviai dalyvavęs pedagoginėje ir mokslinėje veikloje, todėl darbo santykiais ir vykdydamas mokslinę veiklą buvo susijęs su daugybe asmenų. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvavo priimant sprendimą dėl viešosios įstaigos, kurioje dirba jo sutuoktinė, savaime nekelia interesų konflikto. Privataus intereso pareiškėjas neturėjo, o viešųjų ir privačių interesų konfliktas tokioje situacijoje negalimas, nes pareiškėjas veikė išimtinai viešojo intereso naudai, vykdydamas ankstesnės Lietuvos Respublikos Vyriausybės suplanuotus sprendimus, priimdamas galutinius sprendimus. Linijinio greitintuvo atnaujinimas sudarė sąlygas teikti saugesnes ir efektyvesnes radioterapijos paslaugas, o ne tenkino privačius pareiškėjo ar jo sutuoktinės interesus. Be to, konkrečiam gydytojui nėra paskirtas konkretus medicininis įrenginys, visi skyriuje dirbantys specialistai gydytojai onkologai radioterapeutai suplanuoja ir vykdo spindulinį gydymą su tam tinkančiu linijiniu greitintuvu. Todėl pareiškėjo priimti sprendimai nėra tiesiogiai susiję su sutuoktinės darbo sąlygomis ar finansine jos padėtimi.

4. Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad sutuoktinio darbovietė laikytina valstybės tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu ir yra besąlygiškai priskirtina prie aplinkybių, kurios gali sukelti interesų konfliktą. Nagrinėjamu atveju Kauno klinikos, kuriose pareigas eina pareiškėjo sutuoktinė, laikytina pareiškėjo privačiu interesu, dėl kurio jis, atlikdamas tarnybines pareigas, negali likti objektyvus ir nešališkas, todėl patenka į interesų konflikto situaciją ir, siekdamas išvengti net menkiausių abejonių dėl savo veiksmų nešališkumo, privalo nusišalinti nuo atitinkamų sprendimų priėmimo.

6. VTEK atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas sprendė klausimus, susijusius su savo sutuoktinės darboviete – Kauno klinikomis, t. y. savo sprendimais sudarė sąlygas Kauno klinikoms teikti projektą „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“ bei pasirašė įsakymus, kuriais patvirtintas iš Europos Sąjungos lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį buvo įtrauktas Kauno klinikų teiktas projektas, bei projektui skirtas finansavimas. Pareiškėjo priimti sprendimai buvo tiesiogiai susiję su sritimi, kurioje pareigas vykdo jo sutuoktinė – onkologiniais susirgimais, o pagal įgyvendintą projektą įsigyta įranga naudojama ir sutuoktinei vykdant savo darbo funkcijas.

7. Atsakovas paaiškino, kad nors pareiškėjo priimti sprendimai ir gali būti laikomi susijusiais su sveikatos priežiūros paslaugų, kuriomis (kaip klientai) galbūt naudojasi ar gali naudotis ir pareiškėjas ar jam artimi asmenys, teikimo prieinamumo didinimu, šie sprendimai taip pat yra akivaizdžiai susiję su pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje nurodytu konkrečiu juridiniu asmeniu, kuriame dirba jo sutuoktinė – Kauno klinikomis – bei jų veiklos sritimi, kurioje pareigas eina jo sutuoktinė.

8. Atsakovas pažymėjo, jog VPIDVTĮ reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant, ar valstybės tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebūtina nustatyti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėtų būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant. Todėl taikant VPIDVTĮ nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, svarbi tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenusišalino spręsdamas klausimus, susijusius su savo sutuoktinės darboviete, o aplinkybė, ar pareiškėjas (jo sutuoktinė) gavo (negavo) kažkokios naudos, taikant šias nuostatas teisinės reikšmės neturi.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. V. skundą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikė savo pasirašytus pasiūlymus dėl projektų – „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“, „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas“, „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas onkologinių ligų srityje“, „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“, „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“ – specialiųjų atrankos kriterijų pakeitimo, paaiškindamas, kad specialieji atrankos kriterijai keičiami, nes Vėžio kontrolės programos priemonių plano terminas baigiasi ir 2016 m. gruodžio 9 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1419 buvo patvirtintas Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos įgyvendinimo 2017–2019 metais priemonių planas. Pateiktuose pakeitimuose nurodoma, kad projektai turi atitikti Vėžio kontrolės programos priemonių plano 2017–2019 m. priemones.

10.2. Pareiškėjas, eidamas sveikatos apsaugos ministro pareigas, 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-644 pakeitė Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-814, 79.2 papunktį išdėstydamas taip: „79.2. vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrą Nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose“; 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-653 pakeitė Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos įgyvendinimo 2017–2019 metais priemonių planą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1419, 4.11 papunktį išdėstydamas taip: „4.11. Investuoti į spindulinės terapijos paslaugų plėtrai Nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose reikalingą infrastruktūrą“.

10.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2017 m. birželio 16 d. posėdyje pritarė, kad Kauno klinikos būtų įtrauktos į priemonės „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“ remiamos veiklos – „Spindulinės terapijos paslaugų plėtrai reikalingos infrastruktūros sukūrimas: šioms paslaugoms teikti skirtų patalpų rekonstravimas ir (ar) remontas, medicinos ir kitos įrangos įsigijimas“ įgyvendinimo galimų pareiškėjų sąrašą.

10.4. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-1141 patvirtino 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.1.3-CVPA-V-606 „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“ iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų siūlomą bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą Nr. 2“. Patvirtintame sąraše yra du pareiškėjai – Kauno klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas.

10.5. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-1402 skyrė Kauno klinikų projektui „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, finansavimą iki 4 600 000 Eur.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas sveikatos apsaugos ministro pareigas pradėjo eiti 2016 m. gruodžio 13 d., todėl jam, kaip valstybės politikui, taikytinos VPIDVTĮ nuostatos ir jame įtvirtinti draudimai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas jo privatus interesas, priimant sprendimus dėl finansavimo Kauno klinikoms skyrimo – Kauno klinikų pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) užima gydytojos onkologės radioterapeutės pareigas Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) klinikoje, o pareiškėjas sudarė sąlygas skirti finansavimą Kauno klinikoms ir jį skyrė, pasirašydamas 2017 m. birželio 2 d.

įsakymą Nr. V-644, 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. V-653, 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V-1141 ir 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. V-1402, t. y. pareiškėjas priėmė sprendimus, tiesiogiai susijusius su savo sutuoktinės darboviete. Pareiškėjas skunde pats nurodė, kad jo sutuoktinė naudojasi linijiniu greitintuvu, kuriam įrengti finansavimas skirtas pareiškėjo pasirašytais sprendimais. Pagal VPIDVTĮ 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą duomenys apie pareiškėjo sutuoktinės darbovietę ir einamas pareigas laikytini privačiu privalomu deklaruoti pareiškėjo interesu, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas ateityje, priimant su šiais deklaruotais duomenimis susijusius sprendimus.

Aplinkybė, jog pareiškėjo sutuoktinė dirba Kauno klinikose ir vykdo pareigas naudojant įrangą, dėl kurios pareiškėjas pasirašė sprendimus teikti finansavimą, sudarė pagrindą interesų konfliktui kilti, ir pareiškėjas, priimdamas sprendimus, tiesiogiai susijusius su pareiškėjo sutuoktinės darbo veikla Kauno klinikose, pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jis dalyvavo nagrinėjant, svarstant ir sprendžiant jo sutuoktinės darbovietės veiklos klausimus ir skiriant jos darbovietei finansavimą atitinkamai sveikatos priežiūros įrangai.

Nustatęs, kad pareiškėjo sutuoktinės darbovietė laikytina jo privačiu interesu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad sprendimų, susijusių su tokiu privačiu interesu, priėmimas lėmė interesų konflikto situaciją. Situacija, kai asmuo dalyvauja rengiant, svarstant, priimant konkrečius su jo sutuoktinės darboviete susijusius sprendimus ir nuo tokių sprendimų nenusišalina, laikoma VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu.

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas priėmė iš esmės visuomenei naudingus sprendimus, susijusius su radioterapijos paslaugų teikimu pacientams, nepanaikino pareigos, priimant tokius sprendimus, vengti interesų konflikto. Sprendimų priėmimas, net ir veikiant viešųjų interesų naudai, nereiškia, jog tokių sprendimų priėmimo metu negali egzistuoti privatus sprendimą priimančio ir jį pasirašančio asmens interesas. Pareiškėjas, priimdamas sprendimus dėl savo sutuoktinės darbovietės finansavimo, nesiėmė VPIDVTĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos.

13. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog VPIDVTĮ tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Aplinkybė, kad atsakovas nenustatė viešo ir privataus interesų konflikto padarinių ar konkrečios naudos, kurią pareiškėjas galėjo gauti, priimdamas sprendimus, susijusius su sutuoktinės darboviete, nekeičia ginčijamo Sprendimo teisėtumo, nes draudimas priimti tokius sprendimus ir įpareigojimas vengti interesų konflikto yra besąlyginis, VPIDVTĮ nuostatos yra formalios, todėl pažeidimui nustatyti užtenka konstatuoti, jog pareiškėjas priėmė sprendimus, kurie sukėlė ar galėjo sukelti interesų konfliktą. Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjas priėmė (pasirašė) 2017 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. V-644, 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. V-653, 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V-1141, 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. V-1402, kurie sudarė sąlygas pareiškėjo sutuoktinės darbovietei dalyvauti atrankoje dėl projekto finansavimo, ir kuriais pareiškėjas skyrė finansavimą sutuoktinės darbovietei, nuo tokių sprendimų nenusišalino, yra pakankama sąlyga konstatuoti VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų pažeidimą.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog priimdamas Sprendimą atsakovas atskleidė kilusio privataus ir viešojo intereso konflikto turinį, tinkamai argumentavo priimtą sprendimą, detaliai įvertino faktines aplinkybes, atskleidė VPIDVTĮ nuostatų turinį bei jų taikymą, VTEK Sprendimas atitinka formos bei turinio reikalavimus.

III. 15. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

16. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, kuriuose pabrėžiama, jog interesų konfliktas negali būti grindžiamas spėliojimais, prielaidomis ar hipotetinėmis išvadomis, o (ne)turtinis asmens suinteresuotumas turi būti pakankamai akivaizdus ir pagrįstas, nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013; 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-30/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, kaip ir VTEK, sprendime nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė ar galėjo pasireikšti privatus pareiškėjo ir / ar jo sutuoktinės interesas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo esminiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020 išaiškinimais, t. y. nesiaiškino, kokį asmeninį turtinį ar neturtinį interesą turėjo ar galėjo turėti pareiškėjas ar jo sutuoktinė. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino ne tik tai, kad asmuo (ligoninės direktorius) pasirašė sutartis dėl vaistų įsigijimo su bendrove, kurioje dirbo jo sutuoktinė (vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo išaiškinimu, šioje administracinėje byloje sutuoktinio darbovietė savaime yra laikytina privačiu interesu), bet ir aiškinosi, ar faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad susiklosčiusioje situacijoje egzistavo koks nors turtinis ar neturtinis asmens ar jo sutuoktinės interesas, ar galėjo susidaryti interesų konflikto regimybė.

17. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad byloje yra nustatyta (ir šios faktinės aplinkybės nėra ginčijamos), kad dar 2014 m. liepos 16 d. buvo patvirtintas ilgalaikis planas (Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programa), kuriame nurodyta, kaip turi būti atnaujinami linijiniai greitintuvai, plėtojamos spindulinio gydymo galimybės. Optimizuoti spindulinės terapijos paslaugų teikimą buvo ir yra viena iš Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programoje numatytų veiklos krypčių. Darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti onkologinių radioterapijos paslaugų teikimo optimizavimo ir įrangos atnaujinimo plano projektą, vertino tuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigų turimų linijinių greitintuvų būklę ir pagal linijinių greitintuvų atnaujinimo principus (atsižvelgiant į optimalų išdėstymą šalies teritorijoje, teikiamų paslaugų lygį, apimtis ir rūšį) sudarė linijinių greitintuvų atnaujinimo prioritetinę eilę. Pareiškėjui einant sveikatos apsaugos ministro pareigas buvo patvirtintas Onkologijos radioterapijos paslaugų teikimo optimizavimo ir linijinių greitintuvų atnaujinimo 2017–2021 metų veiksmų planas, kuriame įtvirtinta pagal darbo grupės atliktą analizę sudaryta asmens sveikatos priežiūros įstaigų turimų linijinių greitintuvų atnaujinimo prioritetinė eilė ir nustatytas preliminarus linijinių greitintuvų atnaujinimo poreikis 2017–2021 metais bei numatyti galimi finansavimo šaltiniai. Priežiūros komiteto 2017 m. birželio 8 d. posėdyje bendru sutarimu nuspręsta finansuoti linijinių greitintuvų įsigijimą tiek Nacionaliniame vėžio institute, tiek Kauno klinikose. Pareiškėjas pažymi, jog aplinkybė, kad jo sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) eina gydytojos onkologės radioterapeutės pareigas Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) klinikoje, yra nurodyta pareiškėjo Privačių interesų deklaracijoje. Pareiškėjo sutuoktinė linijiniu greitintuvu, kaip darbo priemone, gali naudotis kaip ir bet kuris kitas Kauno klinikų gydytojas onkologas radioterapeutas.

18. Pareiškėjo teigimu, tam, jog tam tikrą faktinę aplinkybę pagal VPIDVTĮ būtų galima laikyti valstybės tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu, būtinos dvi sąlygos: valstybės tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas bei dėl šio suinteresuotumo esanti galimybė daryti įtaką valstybės tarnyboje dirbančio asmens sprendimams atliekant tarnybines pareigas (asmeninis suinteresuotumas teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba panašaus pobūdžio interesas). Privatus interesas gali būti ir nematerialus, tačiau bet kuriuo atveju toks interesas turi būti nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Privatūs interesai gali pasireikšti potencialia finansine nauda (pvz., siekiu išlaikyti darbo vietą institute ir pan.), savirealizacijos galimybėmis (pvz., siekiu įgyti mokslinio darbo stažą ir pan.) bei moraliniu įsipareigojimu darbdaviui. VTEK sprendimai, pagrįsti vien hipotetiniais pasvarstymais, kad interesų konfliktas galėjo būti, yra naikinami.

19. Pareiškėjas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo paaiškinimų, kad šiuo konkrečiu atveju viešųjų ir privačių interesų konfliktas net nebuvo galimas, kadangi visi veiksmai buvo atlikti išimtinai viešojo intereso labui, visuomenės naudai, vykdant ankstesnės Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų tęstinumą, o priimami tarpiniai ir galutiniai sprendimai buvo derinami su įvairiomis institucijomis bei svarstomi įvairiose darbo grupėse. Todėl prielaidos, esą pareiškėjas ar jo sutuoktinė turėjo ar galėjo turėti kokią nors turtinę ar neturtinę naudą, arba visuomenei galėjo kilti abejonių dėl to, kad atnaujinus įrangą onkologinėms ligoms gydyti buvo tenkinami pareiškėjo ar jo sutuoktinės privatūs interesai, yra ne tik nepagrįstos, bet ir leidžia abejoti tokių prielaidų atitiktimi gerai moralei. Naudą šioje situacijoje patyrė tik pacientai, dėl kurių poreikių buvo atnaujinta medicinos įranga.

20. Pareiškėjas nurodo, kad VTEK Sprendime nėra paaiškinta, kuo pasireiškė interesų konfliktas ar jo regimybė, kaip galėjo pasireikšti pareiškėjo priimamų sprendimų šališkumas. Poveikio priimamiems sprendimams reikšmę lemia aplinkybė, kiek privatūs interesai yra nutolę nuo valstybės tarnyboje dirbančio asmens priimamų sprendimų sukeliamų pasekmių, kurios vertintinos tiek artimų asmenų interesų, tiek viešosios nuomonės aspektu.‏‏‎ Pareiškėjo atveju buvo veikiama išimtinai visuomenės interesų naudai, visi atlikti tarpiniai veiksmai iki įsakymų priėmimo buvo vieši ir derinami su kompetentingomis institucijomis, todėl nebuvo ir negalėjo būti jokio interesų konflikto.

21. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog privačių interesų deklaravimo tikslas – atskleisti VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, kurie laikytini valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu. Vadovaujantis imperatyviomis VPIDVTĮ nuostatomis (4 str. 1 d., 6 str. 1 d. 1 p.), privačių interesų deklaracijoje deklaruotini duomenys yra laikytini privačiais interesais (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo sutuoktinės darbovietė), todėl asmeniui rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su deklaracijoje nurodytais fiziniais ar juridiniais asmenimis, gali kilti interesų konfliktas. Priešingu atveju, vien tik privačių interesų deklaravimas be prievolės nusišalinti būtų betikslis. Pareiškėjo privatus interesas yra aiškus, konkretus, atskleistas VTEK Sprendime ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo priimti sprendimai buvo tiesiogiai susiję su sritimi, kurioje pareigas vykdo jo sutuoktinė, o pagal įgyvendintą projektą įsigyta įranga naudojama jo sutuoktinei vykdant savo darbo funkcijas. Priimdama Sprendimą VTEK vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią VPIDVTĮ tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. KS-9 „Dėl A. V.“ pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamu Sprendimu atsakovas pripažino, kad sveikatos apsaugos ministras A. V., pasirašydamas 2017 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. V-644 bei 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. V-653, kuriais nustatė, jog spindulinės terapijos plėtra vykdoma ir jo artimo asmens darbovietėje VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose bei investuojama į spindulinės terapijos paslaugų plėtrą joje (darbovietėje) reikalingai infrastruktūrai, taip pat pasirašydamas 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V-1141 ir 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. V-1402, kuriais patvirtino iš Europos Sąjungos lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas Kauno klinikų teiktas projektas „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“, bei skyrė šiam projektui finansavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad priimdamas minėtus sprendimus dėl savo sutuoktinės darbovietės finansavimo projektui įgyvendinti, pareiškėjas nesiėmė VPIDVTĮ įtvirtintų priemonių vengti interesų konflikto situacijos ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių dėl tokio konflikto egzistavimo.

25. Pareiškėjas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja aplinkybėmis, kad interesų konfliktas negali būti grindžiamas prielaidomis, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė ar galėjo pasireikšti privatus pareiškėjo ir / ar jo sutuoktinės interesas, nesivadovavo šiuo klausimu suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju viešųjų ir privačių interesų konfliktas nebuvo galimas, nes visi veiksmai buvo atlikti išimtinai viešojo intereso labui, pareiškėjas neturėjo jokio (ne)turtinio privataus intereso, todėl neturėjo pareigos nusišalinti.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Bylai aktualus teisinis reguliavimas ir su juo susijusi teismų praktika

27. Ginčo teisinius santykius reguliuoja VPIDVTĮ (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1562, 2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-244, 2008 m. liepos 1 d. įstatymo, Nr. X-1667, 2012 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XI-2063 ir 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2180 redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpiu), kuriame nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 str.). Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 str. 2 d.). Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 str. 3 d.). Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (2 str. 4 d.). Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 str. 1 d. 2 p.). Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 str. 1 d.). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (11 str. 2 d.).

28. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, yra nustatytos konkrečios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą; 3) jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Aptartos elgesio taisyklės savo pobūdžiu yra imperatyvios ir asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, tampa privalomos bei turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus, nustatytus VPIDVTĮ 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

29. Pažymėtina, jog 2012 m. vasario 28 d. Aiškinamajame rašte Nr. XIP-4128 „Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 11, 14, 15, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto“, be kita ko, nurodyta, kad VPIDVTĮ 11 straipsnio nuostatos, užkertančios kelią institucijose, įstaigose nesiimti priemonių interesų konfliktams suvaldyti ir nepriimti sprendimų dėl draudžiamųjų ir įpareigojamųjų įstatymo nuostatų nesilaikymo, yra skirtos užtikrinti viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos priemonių sistemingumą. Taigi aptariamos nuostatos yra skirtos atvirumo bei skaidrumo standartams valstybinėje tarnyboje užtikrinti ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.

30. Konstitucinėje doktrinoje pripažįstama, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą. Valstybės tarnyboje viešasis interesas turi dominuoti, lyginant su privačiais interesais. Valstybės tarnyboje turi būti išvengta viešųjų ir privačių interesų konfliktų, neturi būti sudaromos prielaidos tokiems konfliktams kilti. Valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui. Garantuojant viešąjį interesą, būtina išvengti nepagrįsto ir neteisėto interesų grupių poveikio, juo labiau spaudimo valstybės tarnautojams, priimantiems sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantiems tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės – pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia (be kita ko) galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus).

31. Konstitucinė nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, konstitucinis atviros visuomenės imperatyvas, konstitucinė valstybės tarnybos samprata, valstybės tarnybos atvirumas suponuoja ir valstybės tarnybos, kaip sistemos, viešumo reikalavimą. Valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir Lietuvos Tautai, todėl visuomenė turi būti informuojama apie valdžios įstaigų darbą. Valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės tarnautojų sprendimų motyvai turi būti aiškūs, skaidrūs, informacija apie šių sprendimų motyvus turi būti prieinama. Vieša demokratinė valstybės tarnautojų veiklos ir jų priimamų sprendimų kontrolė – svarbi visuomenės pasitikėjimo valstybe ir jos teise sąlyga (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

32. Skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą. Valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe. Valstybės tarnybos skaidrumo reikalavimas Konstitucijoje nėra paminėtas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), bet tai anaiptol nereiškia, kad valstybės tarnybos skaidrumas netraktuotinas kaip iš Konstitucijos kylantis imperatyvas. Priešingai, valstybės tarnybos skaidrumas – tai konstitucinis principas. Valstybės tarnybos skaidrumo imperatyvas kyla iš įvairių Konstitucijos nuostatų – normų ir principų, inter alia iš jos 5 straipsnio nuostatų, kad valdžios galias riboja Konstitucija (2 dalis) ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (3 dalis). Valstybės tarnybos skaidrumo principas aiškintinas atsižvelgiant ir į kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia į jos preambulėje skelbiamą pilietinės visuomenės siekį, konstitucinius pilietiškumo, atviros visuomenės ir socialinės darnos imperatyvus, konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, demokratijos, atsakingo valdymo principus, taip pat konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, suponuojančią, be kita ko, jos, kaip sistemos, viešumą ir atvirumą (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimus).

33. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, matyti, jog skaidrumas ir viešumas viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veikloje neturėtų būti suprantamas siaurai – tik kaip tam tikrų veiksmų viešinimas, pateikiant sprendimų motyvus bei informaciją visuomenei. Be minėtų aspektų, konstitucinis skaidrumo valstybės tarnyboje principas, kaip atviros visuomenės ir pasitikėjimo valstybe bei viešosios valdžios institucijomis prielaida, yra neatsiejamas nuo etiško ir sąžiningo nustatytų pareigų (įgalinimų) atlikimo, t. y. atsakingo valdymo bei viešosios veiklos aiškumo, vengiant ne tik viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės.

34. Tokį aiškinimą suponuoja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 konstatavo, jog VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (iki 2012 m. birželio 27 d. – 3 str. 2 p.) numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas VPIDVTĮ 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; kt.).

VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011; kt.). Vertinant, ar buvo pažeista VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; kt.).

VPIDVTĮ pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė VPIDVTĮ 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje A492-3330/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; kt.).

Tokios praktikos nuosekliai laikomasi ir vėlesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimuose (žr., pvz., 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1828-552/2019; kt.).

35. Minėtoje 2013 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Tačiau valstybės tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010; kt.).

36. Aiškindamas VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (iki 2012 m. birželio 27 d. – 3 str. 2 p.) įtvirtinto reikalavimo „teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“ pažeidimo kvalifikavimo aspektus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minėta teisės norma yra bendrojo pobūdžio (blanketinė), todėl tam, kad būtų konstatuotas šios teisės normos pažeidimas, būtina vadovautis kitomis specialiosiomis teisės normomis, pavirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei, kadangi kriterijų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog asmuo pažeidė 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą prievolę, ši teisės norma konkrečiai nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1566/2013). Tokiomis specialiosiomis normomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, laikomos VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2044/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018; kt.).

37. Nustatant VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (vertinant jį kartu su 11 str. 1–2 d.), taip pat svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis (interesas) gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-30/2012; 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; kt.).

38. Sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina: 1) identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei 2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė VPIDVTĮ numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Vadinasi, pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).

39. Apibendrinant pirmiau aptartas šiai bylai aktualias VPIDVTĮ normas ir susijusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nustatant, ar pareiškėjas, pasirašydamas ginčo įsakymus, pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turėjo būti vertinama, ar pareiškėjas (jam artimas asmuo), pasirašydamas ginčo įsakymus, turėjo privatų (turtinį ar neturtinį) interesą, išsiaiškintos faktinės aplinkybės, ar pareiškėjas, pasirašydamas minėtus įsakymus, veikė esant interesų konfliktui bei kokios aplinkybės patvirtina pareiškėjo (jam artimo asmens) asmeninį (ne)turtinį interesą.

Pareiškėjo (sveikatos apsaugos ministro) veiksmų, pasirašant ginčo įsakymus, vertinimas

40. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėjo sutuoktinė nuo (duomenys neskelbtini) eina gydytojos onkologės radioterapeutės pareigas Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) klinikoje; taip pat, kad pareiškėjas, būdamas sveikatos apsaugos ministru, pasirašė 2017 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. V-644 ir 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. V-653, kuriais nustatė, jog spindulinės terapijos plėtra vykdoma ir Kauno klinikose bei investuojama į spindulinės terapijos paslaugų plėtrą Kauno klinikose tam reikalingai infrastruktūrai, taip pat pasirašė 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V-1141 ir 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. V-1402, kuriais patvirtino iš Europos Sąjungos lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas Kauno klinikų teiktas projektas „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“, skyrė finansavimą šiam projektui.

41. Pareiškėjo teigimu, visi minėti jo veiksmai buvo atlikti išimtinai viešojo intereso bei visuomenės naudai, be to, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip konkrečiai, pareiškėjui nenusišalinus nuo ginčo įsakymų pasirašymo, pasireiškė ar galėjo pasireikšti privatus pareiškėjo ir / ar jo sutuoktinės interesas, pareiškėjo šališkumas. Todėl VTEK Sprendimas, kuriuo konstatuotas VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas, turi būti panaikintas.

42. Įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą ir šiuo klausimu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija minėtų pareiškėjo argumentų nelaiko pagrįstais.

43. Kaip minėta (žr. šios Nutarties 34–39 p.), tam, kad būtų galima konstatuoti VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, pakanka nustatyti, jog priimdamas tam tikrą sprendimą valstybės tarnyboje dirbantis asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Kitaip tariant, pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog valstybės tarnyboje dirbantis asmuo savo (jam artimo asmens) privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius (VPIDVTĮ 2 str. 2 ir 3 d.) bei nustatyti, kad toks asmuo neįvykdė VPIDVTĮ 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos informuoti apie kilusį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Taigi atsakomybę taikantis subjektas – VTEK – abejonę dėl tam tikro interesų konflikto, kaip jis yra apibrėžtas VPIDVTĮ 2 straipsnio 4 dalyje, egzistavimo turi pagrįsti atitinkamomis tarnybinės veiklos faktinėmis aplinkybėmis, kurios loginiais ryšiais būtų susijusios su valstybės tarnyboje dirbančio asmens padėtimi (jo ir (ar) jam artimo asmens turėtais ar esamais santykiais su kitais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, pareigomis, profesine veikla, tam tikrais sudarytais sandoriais ir pan.).

44. Įvertinus skundžiamą VTEK Sprendimą, visų pirma pažymėtina, jog šiuo Sprendimu pažeidimas nustatytas ir atsakomybė pareiškėjui taikoma ne dėl to, kad Kauno klinikoms buvo paskirta Europos Sąjungos fondų parama naujai medicininei įrangai – linijiniam greitintuvui – įsigyti (VTEK Sprendime aiškiai nurodyta, kad VTEK nekvestionuoja Kauno klinikų vykdyto projekto tikslingumo), o dėl pareiškėjo, kaip sveikatos apsaugos ministro, veiksmų, kurie susiklosčiusioje situacijoje neatitiko etikos bei skaidrumo standartų, t. y. neinformavimo apie kilusį interesų konfliktą ir nenusišalinimo nuo sprendimų, kuriais nuspręsta Kauno klinikas įtraukti į Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programą vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrą, investuoti į šiai plėtrai reikalingą infrastruktūrą Kauno klinikose, patvirtinti Kauno klinikų teiktą projektą „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“ bei skirti jam 4 600 000 Eur paramos lėšų, priėmimo. Taigi VTEK Sprendime nėra keliamas ginčas dėl paties Kauno klinikų projekto tikslų – efektyvesnio ir saugesnio onkologinių ligų Kauno klinikose gydymo bei su tuo susijusios atitinkamos naudos visuomenei. Tačiau tam tikro visuomeninės naudos elemento buvimas teisiniuose santykiuose savaime iš jų nepašalina privačios naudos gavimo, t. y. viešųjų ir privačių interesų konflikto, galimybės. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Kauno klinikų projektas skirtas viešajam interesui tenkinti, neturi teisinės reikšmės vertinant pareiškėjo veiksmų, vykdant VPIDVTĮ nustatytą imperatyvią pareigą teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, teisėtumą.

45. Šiuo atveju esminę reikšmę vertinant minėtus pareiškėjo veiksmus turi VTEK Sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, kad: 1) projektu „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“ naują medicininę įrangą įsigijo (duomenys neskelbtini) klinika, kurioje ginčo įsakymų pasirašymo metu gydytojos onkologės radioterapeutės pareigas ėjo pareiškėjo sutuoktinė; 2) naujai įsigyta įranga, skirta naudoti būtent gydytojų onkologų radioterapeutų profesinėje veikloje, vykdant jų pareigybės aprašyme, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-268 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 99:2017 „Gydytojas onkologas radioterapeutas“ nustatytas funkcijas; 3) į naujai įsigytos įrangos kainą įskaičiuoti gydytojų radioterapeutų ir fizikų komandos apmokymai Europoje, JAV ir Lietuvoje.

46. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo (sveikatos apsaugos ministro) veiksmai pasirašant ginčo įsakymus buvo ne šiaip susiję su jo sutuoktinės darboviete, kaip tam tikras asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia institucija, bendrąja prasme, bet konkrečiai su Kauno klinikų struktūriniu padaliniu, kuriame ginčo laikotarpiu pareiškėjo sutuoktinė ėjo ir vis dar eina gydytojos onkologės radioterapeutės pareigas, tiesiogiai susijusias su būtent pagal pareiškėjo pasirašytus ginčo įsakymus įsigyta nauja onkologine radioterapine įranga – unikalių techninių savybių pažangia radiochirurgine sistema, užtikrinančia ne tik platesnes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimybes, bet ir paprasčiau bei greičiau atliekamą procedūrą. Pažymėtina, kad tokios naujos pažangios medicininės įrangos įsigijimas Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) klinikoje yra glaudžiai susijęs su tokią įrangą savo profesinėje veikloje naudojančių minėtoje klinikoje radioterapeutų pareigas einančių gydytojų darbo, kvalifikacijos kėlimo galimybėmis (dalyvaujant specialiai tam organizuojamuose mokymuose gilinti šios srities žinias, o įgytus gebėjimus taikyti profesinėje praktikoje), t. y. suponuoja neturtinę naudą. Kaip minėta (žr. šios Nutarties 37 p.), privatus interesas VPIDVTĮ prasme nebūtinai turi būti materialus, jis gali būti nukreiptas į konkretaus asmens naudos (įskaitant profesinę) sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje. Taigi pagal pareiškėjo pasirašytus ginčo įsakymus naujai įsigyta medicininė įranga yra susijusi su tam tikra Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) klinikos gydytojų onkologų radioterapeutų, įskaitant šias pareigas ginčo laikotarpiu minėtoje klinikoje ėjusią pareiškėjo sutuoktinę, profesine (neturtine) nauda.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo sutuoktinės darbovietė, nors pati savaime ir laikytina tik prielaida interesų konfliktui kilti, kartu su skundžiamame VTEK Sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis atitinkamą suinteresuotumą pareiškėjo priimtais sprendimais, susijusiais su paramos naujai medicininei įrangai Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) klinikoje įsigyti skyrimu (pareiškėjo sutuoktinės konkrečiomis pareigomis bei atliekamomis funkcijomis subjekte, kuriam skirta įsigyjama nauja medicininė įranga; (duomenys neskelbtini) klinikos gydytojų radioterapeutų profesinės kvalifikacijos kėlimu), virto interesų konfliktu VPIDVTĮ 2 straipsnio 4 dalies prasme. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šių aplinkybių pakanka konstatuoti privatų pareiškėjo (jam artimo asmens – sutuoktinės) suinteresuotumą, galintį turėti įtakos pareiškėjo sprendimams jam atliekant tarnybines pareigas, t. y. kad pareiškėjas, priimdamas sprendimus dėl Kauno klinikų įtraukimo į spindulinės terapijos paslaugų plėtros programą, investavimo į tokiai plėtrai Kauno klinikose reikalingą infrastruktūrą, Kauno klinikų teikto projekto patvirtinimo bei paramos jam skyrimo, veikė esant interesų konfliktui, todėl privalėjo vykdyti VPIDVTĮ 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą informuoti apie tokį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo minėtų sprendimų (ginčo įsakymų) priėmimo. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai šiuo klausimu nebuvo vienkartinio pobūdžio – jis nenusišalino ne tik nuo Kauno klinikų įtraukimo į Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programą vykdyti spindulinės terapijos paslaugų plėtrą, bet ir nuo paties Kauno klinikų pateikto projekto „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“ tvirtinimo bei paramos jam skyrimo, nors, atsižvelgdamas į valstybės tarnybai ir ministrui keliamus profesinės etikos, atsakingo valdymo, sąžiningumo, tarnybinės veiklos atvirumo bei viešumo standartus, taip pat konstitucinį skaidrumo principą, turėjo suvokti, kad šie jo veiksmai gali sudaryti prielaidas visuomenei nepasitikėti valstybe bei viešosios valdžios institucijomis, t. y. sukelti pagrįstų abejonių dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto egzistavimo.

48. Todėl VTEK skundžiamu Sprendimu pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, pasirašydamas 2017 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. V-644 bei 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. V-653, kuriais nustatė, jog spindulinės terapijos plėtra vykdoma ir jo artimo asmens darbovietėje Kauno klinikose bei investuojama į spindulinės terapijos paslaugų plėtrą joje (darbovietėje) reikalingai infrastruktūrai, taip pat pasirašydamas 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V-1141 ir 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. V-1402, kuriais patvirtino iš Europos Sąjungos lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas Kauno klinikų teiktas projektas „Onkologinių ligų spindulinio gydymo infrastruktūros tobulinimas Kauno klinikose“, bei skyrė šiam projektui finansavimą, pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėjas nepateikė šią išvadą paneigiančių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, todėl naikinti skundžiamą VTEK Sprendimą nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos

49. Apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo esminiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020 išaiškinimais dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinio darbovietės vertinimo.

50. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į jos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; kt.). Taigi tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

51. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020 VPIDVTĮ normos išaiškintos nagrinėjant kitokią faktinę situaciją, nei susiklostė nagrinėjamoje byloje – administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020 ginčas buvo sprendžiamas dėl veiksmų, vykdant objektyviais kriterijais pagrįstus viešuosius pirkimus, kontroliuojamus, be kita ko, Viešųjų pirkimų tarnybos, kuriuose dalyvauja tretieji asmenys – Centrinė perkančioji organizacija, be to, ginčo veiksmai niekaip nebuvo susiję su minėtos bylos pareiškėjo sutuoktinio darbovietėje atliekamomis funkcijomis ir (ar) pareigomis. Kaip jau konstatuota (žr. šios Nutarties 45–47 p.), šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo veiksmų, nesusišalinus nuo sprendimų, tiesiogiai susijusių su pareiškėjo sutuoktinės profesine kvalifikacija bei darbovietėje atliekamomis funkcijomis. Vadinasi, pareiškėjo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl nėra pagrindo remtis minėtoje byloje suformuluotomis taisyklėmis dėl valstybės tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinio darbovietės vertinimo.

52. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išanalizavo bei iš esmės teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė