2022-01-26 Nr. BB-539-1-10-9-00150-2013-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-6240/2021

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00150-2013-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas S. Milovas prašo:

1. panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį ir nutraukti baudžiamąją bylą R. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį;

2. pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį ir: R. B. padarytą nusikalstamą veiką (2011 m. vasario 9 d., 2011 m. vasario 27 d. ir 2011 m. kovo 2 d. narkotinių medžiagų išplatinimas M. S.) kvalifikuoti kaip vieną nusikaltimą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę; nusikalstamą veiką (2011 m. sausio 25 d. psichotropinių medžiagų išplatinimas A. J.) perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; nusikalstamą veiką (2011 m. kovo 9 d. T. D. policijai pateiktos psichotropinės medžiagos) perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes subendrinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. sausio 11 d. narkotinių medžiagų platinimas V. D.) paskirta bausme, R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams; šią bausmę subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu R. B. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Kasatoriai nurodo, kad netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas: 2011 m. vasario 9 d., 2011 m. vasario 27 d. ir 2011 m. kovo 2 d. veikos padarytos ir išaiškintos atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, todėl pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2002) jos kvalifikuotinos kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Byloje teismų ištirtais įrodymais nustatytos šių trijų nusikaltimų faktinės aplinkybės duoda pagrindą kvalifikuoti juos kaip vieną tęstinį nusikaltimą. 2011 m. sausio 25 d. ir 2011 m. kovo 9 d. nusikaltimus R. B. (kaip ir kiti kartu veikę asmenys) taip pat neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kasatorių teigimu, teismai netinkamai įvertino byloje sutrinktus įrodymus, jiems suteikė kitokią teisinę reikšmę, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tai lėmė neteisingas išvadas dėl R. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 249 straipsnio 1 dalyje. Nutraukus baudžiamąją bylą dėl kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, taip pat perkvalifikavus jo padarytas nusikalstamas veikas, pripažįstant jas tęstine ir /ar nebaigta, R. B. paskirta bausmė turėtų būti atitinkamai švelninama. Apeliacinės instancijos teismas nevertino teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, nesubendrino jam paskirtos bausmės su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu (kuriuo pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendį) jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Be to, šio teismo pasirinktas būdas kompensuoti nuteistiesiems jų pažeistą teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką sukūrė situaciją, kad asmenims, vadovavusiems nusikalstamam susivienijimui, paskirtos mažesnės subendrintos bausmės negu vykdytojui R. B.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, netinkamu įrodymų vertinimu, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas, kasatoriai grindžia neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą, pripažįstant R. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje. Savaip aiškindami kitų R. B. inkriminuotų veikų faktines aplinkybes, esą nuteistojo veiksmai buvo kontroliuojami policijos pareigūnų, kasatoriai teikia savas išvadas, kad nurodomos veikos turėtų būti kvalifikuojamos kiekviena kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, be to, kasatorių manymu, 2011 m. vasario 9 ir 27 dienomis bei kovo 2 d. padarytos veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tokie argumentai ir kiti juos papildantys skunde pateikti teiginiai neduoda pagrindo matyti, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Dėl keliamo nusikaltimo baigtumo klausimo atkreiptinas dėmesys, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš šios dalies dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymo. Bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2007, 2K-585/2010, 2K-618/2010, 2K-124/2011, 2K-451/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad nors skunde teigiama, kad narkotinių medžiagų pardavimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, bet apie tai, kad alternatyvios veikos, numatytos BK 260 straipsnyje, kurios inkriminuotos nuteistajam, būtų buvę kontroliuojamos, skunde duomenų nepateikta.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip nebaigto ar tęstinio nusikaltimų klausimai nebuvo keliami apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas tokių klausimų nenagrinėjo, taigi šie klausimai negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Kasatoriai taip pat ginčija nuteistajam paskirtą bausmę kaip per griežtą. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo manyti, kad skiriant R. B. bausmę buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Skunde nėra nurodyta argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų skundžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistajam paskirtos bausmės, taip pat ir teisinių argumentų dėl galimai šio teismo padarytų esminių proceso teisės pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Be kita ko, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi, išnagrinėjus Vilniaus pataisos namų teikimą dėl bausmių subendrinimo nuteistajam R. B., buvo subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu) su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu) paskirtos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę (laisvės atėmimą keturiolikai metų trims mėnesiams). Ši apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis palikta galioti nepakeista, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. sausio 7 d. nutartimi atmetus nuteistojo R. B. gynėjo skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas