eda60195-ebd8-4e58-b4f9-a900938e82be · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-120-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00090-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 3.2.4.8.4; 3.2.4.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1875-577/2019 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danila“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“, ieÅ¡kinį atsakovams M.

K. ir V. K. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Danila“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti:

1) solidariai iš atsakovų M. K. ir V. K. 237 865,46 Eur žalos atlyginimo;

2) iš atsakovo V. K. 10 246,04 Eur žalos atlyginimo;

3) iš atsakovo M. K. 94 927,25 Eur žalos atlyginimo;

4) solidariai iš atsakovų M. K. ir V. K. 8 797,76 Eur palūkanų;

5) iš atsakovo V. K. 471,59 Eur palūkanų;

6) iš atsakovo M. K. 4 369,25 Eur palūkanų;

7) solidariai iÅ¡ atsakovų M. K. ir V. K. 5 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

8) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad visÄ laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovę „Danila“ faktiÅ¡kai valdė, priiminėjo sprendimus ir buhalterinę apskaitÄ tvarkė M. K. kartu su V. K.. Atsakovus su bendrove siejo pasitikėjimo ir fiduciariniai santykiai, kurie juos įpareigojo elgtis su bendrovės turtu rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai ir atidžiai, o jo neiÅ¡saugojus, jiems kyla civilinė atsakomybė dėl turto neiÅ¡saugojimo bei neperdavimo bankroto administratorei. Bankroto administratorės turimais duomenimis, UAB „Danila“ vadovai M.

K. ir V. K., veikdami kartu, pasisavino (iÅ¡kėlus bankroto bylÄ neperdavė administratorei) 245 229,49 Eur grynųjų pinigų (140 056, 21 Eur + 10 246,04 Eur + 94 927,24 Eur) ir materialaus bendrovės turto už 97 809,25 Eur sumÄ . IÅ¡ viso ieÅ¡kovei padaryta 343 038,75 Eur turtinė žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų M. K. ir V. K. 237 865,46 Eur žalos atlyginimo; iÅ¡ atsakovo V.

K. 10 246,04 Eur žalos atlyginimo; iÅ¡ atsakovo M. K. 94 927,25 Eur žalos atlyginimo; solidariai iÅ¡ atsakovų 8 797,76 Eur palÅ«kanų; iÅ¡ atsakovo V. K. 471,59 Eur palÅ«kanų; iÅ¡ atsakovo M. K. 4 369,25 Eur palÅ«kanų; iÅ¡ atsakovų solidariai 5 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ 237 865,46 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2018 m. sausio 17 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovo M. K. 5 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ 94 927,25 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovo V.

K. 5 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ 10 246,04 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; taip pat paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad administratorei perduotuose bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, jog bendrovėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, tačiau nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtÄ Å¡io turto perleidimÄ tretiesiems asmenims, todėl bÅ«tent šį turtÄ ir privalėjo perduoti administratorei juridinio asmens valdymo organai. Pagal UAB „Danila“ paskutinįjį 2014-12-31 balansÄ , 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitÄ ir sÄ skaitų likučius 2015-01-01, bendrovė turėjo 122 718,38 Eur grynųjų pinigų.

Kasos pajamų orderiais Nr. GIJ20, GIJ21 ir GIJ22 bendrovė 2015 m. sausio ir vasario mėnesiais papildomai apskaitė kasoje 17 342,83 Eur. UAB „Damansta“ 2015-12-14, 2015-12-16, 2015-12-18 kasos iÅ¡laidų orderiai; statybos rangos sutartys Nr. 20141103-01, Nr. 20140901-01; sÄ skaitos faktÅ«ros Serija DAN Nr. 054 ir Nr. 057, sÄ skaitos faktÅ«ros Serija DAN Nr. 050, Nr. 051, Nr. 052; kasos pajamų orderio kvitai Serija GIJ Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18; 2015-12-31 sÄ skaita faktÅ«ra Serija DAN Nr. 075 ir kasos pajamų orderis GIJ Nr. 44 patvirtina, kad iÅ¡ viso UAB „Danila“ grynųjų pinigų turėjo 245 229,50 Eur.

IÅ¡analizavęs finansinius dokumentus ir juose esančius atsakovų paraÅ¡us, teismas konstatavo, kad V. K. neįnešė į UAB „Danila“ kasÄ 10 246,04 Eur, o M. K. neįnešė į UAB „Danila“ kasÄ 94 927,25 Eur. Ä®rodymų, kad Å¡ie pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje, nėra.

5. Teismas nustatė ir tai, kad remiantis turimu 2015-04-30 ilgalaikio turto sÄ raÅ¡u, bankroto administratorei nėra perduotas UAB „Danila“ 97 809,25 Eur vertės materialus turtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. K., teigdamas, jog neteisinga vadovautis 2015 m. ilgalaikio turto sÄ raÅ¡o duomenimis, sprendžiant dėl bendrovei padarytos žalos dydžio, negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl sÄ raÅ¡e nurodytas turtas nebuvo perduotas bankroto administratorei nei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , nei vėliau; negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl, jeigu dalis turto nusidėvėjo, nebuvo įforminti turto nuraÅ¡ymo aktai ir nebuvo pateikti bankroto administratorei; galiausiai, negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl, nesutikdamas su turto verte, nepateikė jokių jÄ paneigiančių įrodymų.

Teismo vertinimu, byloje nesant jokių kitų duomenų apie bendrovei priklausantį turtÄ ir jo vertę, sprendžiant dėl bendrovei padarytos žalos dydžio dalyje dėl neperduoto materialaus turto vertės, vadovautinasi 2015 m. ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e nustatyta turto verte.

6. Teismas pažymėjo, kad nors iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatyta, jog bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui V. K. yra pateikęs 2017 m. kovo 27 d. sudarytÄ balansÄ , minėtas balansas pateiktas be jokių jį lydinčių dokumentų, patvirtinančių jame esančių duomenų pagrįstumÄ , be to, balansas nebuvo pateiktas valstybės įmonei Registrų centrui, todėl, teismo vertinimu, jame esančiais duomenimis vadovautis nėra pagrindo. Teismo teigimu, atsakovas, nepateikdamas jokių patvirtinančių įrodymų, teigia, kad pirmiau aptartos bendrovės piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, todėl Å¡ie atsakovo V. K. deklaratyvaus pobÅ«džio samprotavimai atmestini ir jais nesivadovautina.

7. Spręsdamas dėl M. K. argumentų, kad jis, nors ir buvo paskirtas bendrovės vadovu ir kasininku, tačiau faktiniu bei realiu bendrovės vadovu bei kasininku buvo V. K., o nuo 2015 m. lapkričio 6 d. V. K. tapo ir oficialiu UAB „Danila“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku bei nuo tos dienos M. K. su UAB „Danila“ neturėjo jokių reikalų, teismas konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad visÄ laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktiÅ¡kai UAB „Danila“ valdė, priiminėjo sprendimus ir buhalterinę apskaitÄ tvarkė abu atsakovai kartu.

Teismas akcentavo, kad M. K. paaiškinimai, jog nuo 2015 m. lapkričio 5 d. jis nieko bendro su bendrove neturėjo, visi dokumentai buvo perduoti V. K., kuris buvo paskirtas vadovu, paneigiami VSDFV duomenimis, iš kurių matyti, kad M. K. UAB „Danila“ dirbo nuo 2012-07-27 iki 2016-05-04, taip pat Juridinių asmenų registro duomenimis, pagal kuriuos M. K. bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2012-08-22 iki 2017-04-21. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog 2015-11-05 vadovo sprendimu buvo paskirtas kitas bendrovės vadovas (V.

K.), Juridinių asmenų registre toks asmuo vadovu neįregistruotas. Be to, 2012-09-28 UAB „Danila“ direktoriaus įsakymu kasininko pareigas atlikti paskirtas M. K.; 2012-09-28 UAB „Danila“ direktoriaus įsakymu patvirtintas M. K. paraÅ¡as ir pateiktas bankui, kuris nebuvo atÅ¡auktas. AB „Swedbank“ 2018-03-22 pažyma patvirtina, kad UAB „Danila“ sÄ skaitos naudotoju pagal banko parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelę nuo 2012-08-24 iki 2017-04-25 buvo M. K.; su bendrovės sÄ skaita susietos mokėjimo kortelės naudotoju iki 2015-08-07 irgi buvo M.

K.; 2018-02-26 Paysera praneÅ¡imo duomenimis, bendrovės „Danila“ sÄ skaitÄ valdė M. K.. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai negalėjo konstruktyviai paaiÅ¡kinti dėl banke patvirtinto M. K. paraÅ¡o galiojimo laikotarpio, kai M. K., jų teigimu, ne tik nėjo vadovo pareigų, bet net nebuvo bendrovės darbuotoju; be to, atsakovas V. K. nurodė, kad jam tapus vadovu, jis kreipėsi į atitinkamas įstaigas dėl Å¡io fakto įregistravimo, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl registre Å¡ie duomenys liko nepakeisti.

8. Teismas konstatavo, kad M. K., iki 2015-11-06 bÅ«damas oficialus ieÅ¡kovės vadovas, nuo 2015-11-06 iki 2016-05-04 bÅ«damas kasininkas ir faktiÅ¡kai valdantis bendrovę, bei V. K., vykdęs faktinio vadovo funkcijas, o nuo 2015-11-06 iki 2017-02-04 bÅ«damas bendrovės vadovu, nesilaikė jų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovei padaryta žala (bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, ji nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais) atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų; akivaizdu, kad žala atsirado dėl to, jog atsakovai, kurie buvo atsakingi už bendrovės veiklos tinkamÄ organizavimÄ ir turto iÅ¡saugojimÄ , jiems patikėto turto neiÅ¡saugojo; atsakovai turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

9. Nors M. K. teigimu, jam negali kilti atsakomybė dėl neperduoto bendrovės turto, nes jis 2015-11-06 perdavimo aktu visÄ bendrovės turtÄ perdavė naujam vadovui (V. K.), teismo vertinimu, iÅ¡ 2015-11-06 perdavimo akto turinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, koks bendrovės apskaitytas turtas buvo perduotas, todėl teismas nurodė negalintis nepritarti ieÅ¡kovės pozicijai, kad bendrovės turtas prarastas abiejų atsakovų bendrai padarytais veiksmais (neveikimu), esant tyčiai – atsakovas M. K. privalėjo perduoti turtÄ , o atsakovas V.

K. jį patikrinti, tinkamai priimti ir iÅ¡saugoti. Atsakovai Å¡iais bendrais nesÄ Å¾iningais veiksmais sÄ moningai leido atsirasti 237 865,46 Eur (140 056,21 Eur grynųjų pinigų ir 97 809,25 Eur materialaus turto) turtinei žalai, todėl privalo atsakyti solidariai už Å¡iÄ bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi duomenų, kad kitos piniginės lėšos buvo pasisavintos bendrais atsakovų neteisėtais veiksmais, byloje nėra, teismo vertinimu, pagrįsta spręsti dėl Å¡ių sumų pritesimo individualiai iÅ¡ kiekvieno atsakovo: iÅ¡ atsakovo V.

K. – 10 246,04 Eur, o M. K. – 94 927,25 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovas M. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalį dėl M. K. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas iÅ¡ esmės sutiko, kad faktiniu bendrovės vadovu buvo V. K., tačiau teismas neteisingai įvertino kiekvieno iÅ¡ atsakovų neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp Å¡ių veiksmų ir žalos.

Teismas klaidingai konstatavo, kad abu atsakovai bendrovę valdė ir sprendimus priminėjo kartu. Atsakovas V. K. pripažino, kad visais klausimais konsultavo ir duodavo nurodymus M. K. ir už viskÄ atsakingas jis pats. V. K., įgijęs patirties valdant kitas įmones ir pasinaudodamas brolio M. K. pasitikėjimu, įtikino jį tapti bendrovės vadovu laikinai, kol bus įgyvendintas V. K. pradinis sumanymas gauti paramÄ veiklai. PačiÄ bendrovę įregistravo M. K. registracijos vietos adresu, kaimo vietovėje, kad galėtų gauti verslui vystyti reikalingÄ Europos SÄ jungos paramÄ .

Nors M. K. ir buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, realiai jokių vadovo pareigų neatliko, dirbo labiau kaip inžinierius, priminėjo užsakymus, o visus pagrindinius sprendimus, susijusius su bendrovės veikla, finansais, paskolomis, investicijomis priiminėjo iÅ¡imtinai V. K.. Taigi, tiek už aplaidų buhalterijos tvarkymÄ , tiek už žalÄ , atsiradusiÄ dėl turto praradimo, atsakingu asmeniu turėtų bÅ«ti laikomas tik V. K.. Nors bendrovės materialaus turto pasisavinimo ir iÅ¡vaistymo aplinkybės tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr. 07-6-00007-17 ir apeliantas prašė Å¡iÄ civilinę bylÄ stabdyti, teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti.

Minėtas ikiteisminis tyrimas M. K. atžvilgiu 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo nutrauktas, padarius iÅ¡vadÄ , kad jis nepadarė nurodytų nusikalstamų veikų, o pagrindiniu įtariamuoju liko V. K.. Vien faktas, kad buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį M. K. atžvilgiu, teismui bÅ«tų gana svarus įrodymas, jog apeliantas nepasisavino bendrovės turto ir lėšų. 10.2. Teismas padarė nepagrįstÄ prielaidÄ , kad netinkamos formos bendrovės turto 2015-11-06 perdavimo–priėmimo aktas neįrodo realaus turto perdavimo.

Nors M. K. netinkamai įvykdė savo formaliÄ pareigÄ inventorizuoti materialines vertybes ir netinkamai perdavė bendrovės turtÄ naujajam vadovui, tačiau apie realų turto perdavimÄ galima spręsti iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų. Aplinkybes, kad bendrovės turtas buvo perduotas patvirtino ir atsakovas V. K.. Be to, liudytoja R. K. (atsakovo V. K. sutuoktinė) paaiÅ¡kino, kad dirbo bendrovėje administratore, ir net tuo metu kai oficialiu bendrovės vadovu buvo M. K., jos pareiga buvo tvarkyti bendrovės dokumentus, kurie buvo bÅ«tent V.

K. namuose, o tai patvirtina V. K. turėjus visus dokumentus ir buvus realiu vadovu. Liudytojas A. V., dirbęs bendrovėje apdailininku, paaiÅ¡kino, kad V. K. jam pasiÅ«lė dirbti bendrovėje ir nors priėmimo dokumentus pasirašė M. K., dėl atlyginimo liudytojas tarėsi bÅ«tent su V. K., patį atlyginimÄ gaudavo į sÄ skaitÄ ir grynais, kuriuos mokėjo V. K.. 10.3. Teismas sprendime padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad visÄ laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo faktiÅ¡kai bendrovę valdė ir sprendimus priiminėjo abu atsakovai kartu.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad M. K. nebuvo bendrovės oficialiu vadovu visÄ laikÄ . VSDFV duomenys pagrindžia, kad apeliantas dirbo bendrovėje nuo 2012-07-27 iki 2016-05-04, kai V. K. iki 2017-02-04, be to, V. K. patvirtino, kad M. K. vaidmuo antraeilis, kad visus su bendrovės veikla susijusius sprendimus priminėjo bÅ«tent V. K.. V. K. teismui posėdžio metu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, kad tik jis gali bÅ«ti laikomas atsakingu už bendrovės turtui padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės teismas tinkamai nevertino. 10.4.

Teismas klaidingai remiasi kasacinio teismo praktika dėl solidariosios atsakomybės faktiniam ir de jure vadovui taikymo, nes klaidingai nustatė abiejų atsakovų vaidmenį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgiant į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytÄ aplinkybių kontekstÄ . Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl to, kad solidariajai atsakomybei nustatyti nepakanka konstatuoti, jog asmenis sieja bendri veiksmai ar jog asmenys, nors tiesiogiai ir nepadarė žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, kai iÅ¡ esmės juos sieja bendra kaltė.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsižvelgus į bylos aplinkybes ir surinktus faktus darytina iÅ¡vada, kad teismas klaidingai konstatavo esant abiejų atsakovų kaltei ir nepagrįstai taikė solidariÄ civilinę atsakomybę.

11. IeÅ¡kovė BUAB „Danila“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais įrodymais, visi argumentai buvo paneigti pirmosios instancijos teismo, remiantis objektyviais bylos duomenimis, o ne proceso Å¡alių subjektyviais samprotavimais. Teismas, iÅ¡tyręs visus byloje esančius įrodymus, priėmė motyvuotÄ sprendimÄ , atmesdamas nepagrįstÄ , prieÅ¡taraujančiÄ turimiems įrodymams atsakovų pozicijÄ . 11.2.

Byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu galima konstatuoti, kad bendrovę faktiÅ¡kai valdė abu atsakovai. Juridinių asmenų registro duomenimis, M. K. tapo bendrovės akcininku nuo 2013-05-27, vadovo pareigas ėjo nuo 2012-08-22 iki 2017-04-21. UAB „Danila“ direktoriaus 2012-09-28 įsakymu kasininko pareigas atlikti paskirtas M. K.. UAB „Danila“ direktoriaus 2012-09-28 įsakymu patvirtintas M. K. paraÅ¡as ir pateiktas bankui. Ä®sakymai nebuvo atÅ¡aukti ir buvo vykdomi iki tol, kol M. K. dirbo bendrovėje. 2018-02-26 Paysera praneÅ¡ime nurodoma, kad UAB „Danila“ sÄ skaitÄ valdė M.

K.. AB „Swedbank“ duomenimis, nuo 2013-01-01 iki 2017-04-25 UAB „Danila“ sÄ skaitos naudotoju pagal banko parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelę buvo bÅ«tent apeliantas; bendrovės sÄ skaita buvo susieta su auksine verslo VISA mokėjimo kortele, kurios naudotojas M. K.. Apeliantas pripažino, kad rengė ir pasiraÅ¡inėjo sutartis su užsakovais, finansinius dokumentus, atlikinėjo kitas jam V. K. pavestas pareigas, atsakovo V. K. nurodymu pervedinėjo pinigus, neneigė, kad už visÄ laikotarpį gavo vadovo atlyginimÄ â€“ bÅ«tent tokie veiksmai prilyginami bendrovės valdymui.

Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai bÅ«dingų pareigų, kurioms bÅ«tinas bendrovės atstovo pagal įstatymÄ statusas – sudarinėti sandorius bendrovės vardu, pasiraÅ¡inėti oficialius bendrovės dokumentus. Nagrinėjamu atveju Å¡ias funkcijas atlikinėjo bÅ«tent atsakovas M. K.. 11.3. Teismas pagrįstai nusprendė taikyti bÅ«tent solidariÄ jÄ atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai fiduciarines pareigas įmonei pažeidžia tiek de jure vadovas, tiek faktinis vadovas, ir dėl jų bendrų veiksmų kyla žala, jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015), nes, jei bendrovei vadovauja faktinis vadovas, esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų valdymo organų narių pareigų privalo laikytis abu bendrovės vadovai. Todėl nepagrįstais pripažintini apelianto samprotavimai, kad už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti tik V. K.. Aplinkybė, kad be formalaus vadovo bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepaÅ¡alina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamÄ jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymÄ . 11.4.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bylos duomenys įrodo, kad apeliantas bendrovės turtÄ pasisavino. Pirkėjas UAB „Argensta“ sumokėjo UAB „Danila“ už atliktus rangos darbus 36 401,98 Eur. Vėliau UAB „Argensta“ sumokėjo už atliktus rangos darbus UAB „Danila“ 15 596,34 Eur ir 42 928,93 Eur. UAB „Danila“ priimtas sumas patvirtina kasos pajamų orderių kvitai. Visi finansiniai dokumentai buvo pasiraÅ¡yti atsakovo M. K., tačiau M. K. neįnešė į UAB „Danila“ kasÄ 94 927,25 Eur (36 401,98 Eur + 15 596,34 Eur + 42 928,93 Eur).

Taip pat byloje pakanka duomenų konstatuoti solidariÄ jÄ atsakovų atsakomybę dėl 140 056,21 Eur grynųjų pinigų ir 97 809,25 Eur materialaus turto pasisavinimo. Bendrovė turėjo 122 718,38 Eur grynųjų pinigų už 2014 metus. 2015 m. sausio mėnesį ji gavo 9 513,44 Eur grynųjų pinigų, o vasario mėnesį – 7 824,39 Eur, kuriuos, remiantis avanso apyskaita, įnešė į bendrovės kasÄ . IÅ¡ viso (122 718,38 Eur + 9 513,44 Eur + 7 824,39 Eur) 140 056,21 Eur. Ä®rodymų, kad pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje, nėra.

Jie neperduoti administratorei. Pagal ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä , sudarytÄ 2015-04-30, bankroto administratorei nebuvo perduotas UAB „Danila“ 97 809,25 Eur vertės materialus turtas. Nustačius, kad Å¡is turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – Å¡iuo atveju vadovų M. K. ir V. K. kaltės, nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimÄ , atsakovai turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ , kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

Žala bendrovei atsirado dėl to, kad už jos veiklos tinkamÄ organizavimÄ ir turto iÅ¡saugojimÄ atsakingi asmenys jiems patikėto turto neiÅ¡saugojo. 11.5. Duomenų, kad M. K. perdavė bendrovės turtÄ V. K., ir kokį turtÄ perdavė, nėra. Teismas pagrįstai nurodė, kad iÅ¡ 2015-11-06 perdavimo akto turinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, koks bendrovės apskaitytas turtas buvo perduotas, nėra iÅ¡vardinti ir nepateikti prie akto dokumentai, kurie patvirtintų ir detalizuotų perduoto turto mastÄ , vertę, nėra Å¡io turto apraÅ¡o, jo įvertinimo, balanso, sudaryto 2015-11-06 akcijų pardavimo dienos duomenimis, todėl tokiu priėmimo–perdavimo aktu negalima remtis kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, nes jis neatitinka įrodymams keliamų teisėtumo reikalavimų, jis nėra iÅ¡samus ir informatyvus, iÅ¡ jo turinio negalima nustatyti jokios reikÅ¡mingos informacijos. 11.6.

Apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai sieja baudžiamÄ jÄ atsakomybę su civiline. Nusikalstamų veikų požymiai ir sÄ lygos baudžiamajai atsakomybei kilti nėra tapatÅ«s civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygoms. Ikiteisminio tyrimo institucijos nutraukdamos ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡imtinai vertina tik įtariamojo veiksmus baudžiamojo įstatymo, konkrečių nusikalstamų veikų kontekste, tačiau nevertina civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų ir pagrindų buvimo ir (ar) nebuvimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal M. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

13. Apelianto M. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad V. K. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog tik jis gali bÅ«ti laikomas atsakingu už bendrovei galimai padarytÄ Å¾alÄ , nepagrįstai konstatavo, jog M. K. ir V. K. bendrovę „Danila“ valdė kartu ir todėl, neteisingai įvertinęs kiekvieno iÅ¡ atsakovų vaidmenį, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė apeliantui M. K. civilinę atsakomybę solidariai su vieninteliu atsakingu faktiniu bendrovės vadovu V. K..

14. Nesutikdama su apelianto pozicija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip visiÅ¡kai pagrįstai pastebėjo ieÅ¡kovė, M. K. apeliacinis skundas grindžiamas tik visiÅ¡kai deklaratyviais atsakovo samprotavimais – pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ apeliantas įrodinėja pakartodamas savo duotus, tačiau pirmosios instancijos teismo kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais paneigtus, paaiÅ¡kinimus apie įvykių eigÄ (bendrovės sukÅ«rimÄ , jos valdymÄ bei kiekvieno iÅ¡ brolių vaidmenį veikloje) bei akcentuodamas savo brolio V. K. pripažinimÄ byloje, kad bÅ«tent pastarasis buvo faktinis bendrovės vadovas, visais klausimais konsultavęs ir davęs nurodymus M. K..

15. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog V. K. buvo faktinis bendrovės vadovas, konsultavęs M. K. visais reikÅ¡mingais bendrovės veiklai klausimais, sprendęs dėl piniginių lėšų panaudojimo, darbuotojų priėmimo, jų atlyginimo dydžio, ieÅ¡kojęs užsakymų ir pan. Å i aplinkybė pripažinta pirmosios instancijos teismo, neginčyta nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo V. K., todėl papildomai apeliacinės instancijos teisme neįrodinėtina – dėl Å¡ios priežasties apelianto kartu su apeliacinio skundu pateikti papildomi įrodymai (2013 m. birželio 27-28 dienomis tarp V. K. ir M. K. vykusio susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu kopijos), kuriais apeliantas įrodinėja nurodymų iÅ¡ atsakovo V. K. gavimÄ , nepriimtini (CPK 314 straipsnis).

16. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje buvo jau ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vien faktas, kad be formalaus vadovo bendrovėje veikė faktinis vadovas, nepaÅ¡alina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamÄ jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

17. Savo ruožtu, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo M. K., byloje yra pateikti įrodymai (ir atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡ esmės net neginčijo), patvirtinantys, kad M. K. ne tik dirbo bendrovėje kaip paprastas darbuotojas, bet ir atliko bendrovės atstovui pagal įstatymÄ priskirtas pareigas – rengė sutarčių projektus, kitus dokumentus, pasiraÅ¡inėjo bendrovės vardu oficialius dokumentus, esant reikalui bendravo su klientais, pervesdavo bendrovės pinigus, o taip pat gaudavo vadovo atlyginimÄ .

18. Byloje taip pat yra pakankamai duomenų, patikimai pagrindžiančių tiek pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ aplinkybę, kad UAB „Danila“ iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo valdė abu atsakovai, tiek ir aplinkybę, jog apeliantas, kaip de jure bendrovės vadovas, pažeidė jam nustatytas pareigas, be kita ko, pareigÄ tinkamai organizuoti bendrovės veiklos apskaitÄ ir saugoti bendrovės turtÄ . Atsakovas M. K., teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo detaliai iÅ¡dėstytų ir įvertintų įrodymų bei padarytų iÅ¡vadų nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Antai, kaip jau minėta, byloje yra bendrovės oficialÅ«s dokumentai (kasos pajamų orderiai, balansas, pajamų (nuostolių) ataskaita, trečiųjų asmenų iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, turto įkeitimo dokumentai), kuriuose apeliantas pasirašė, kaip bendrovės „Danila“ vadovas. Nors į bylÄ buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 5 d. UAB „Danila“ vienintelio akcininko M. K. sprendimas, kuriuo jis atleido M. K. iÅ¡ direktoriaus pareigų ir paskyrė direktoriumi V. K., taip pat 2015 m. lapkričio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad M.

K. pardavė visas UAB „Danila“ 1 300 vnt. paprastÄ sias vardines akcijas V. K., nei apeliantas M. K., nei jo brolis V. K. negalėjo bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kinti, kodėl naujas bendrovės vadovas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, kuriame nurodyta, kad UAB „Danila“ direktoriaus pareigas nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. ėjo bÅ«tent M. K.. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dar 2012 m. rugsėjo 28 d. UAB „Danila“ direktoriaus įsakymu, kuris nebuvo atÅ¡auktas, buvo patvirtintas M.

K. paraÅ¡as ir pateiktas bankui, o AB „Swedbank“ 2018 m. kovo 22 d. pažymoje patvirtino, jog iki pat 2017 m. balandžio 25 d. (t. y. jau po minėto įsakymo dėl vadovo pakeitimo pasiraÅ¡ymo) UAB „Danila“ sÄ skaitos naudotoju pagal banko parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelę vis vien liko bÅ«tent M. K.. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovės UAB „Danila“ sÄ skaitÄ valdė M. K., o ne jo brolis V. K., nurodė ir Paysera 2018 m. vasario 26 d. praneÅ¡ime. Nei vienas iÅ¡ atsakovų nepateikė nuoseklių, patikimų paaiÅ¡kinimų, kodėl net ir po 2015 m. lapkričio 5 d., kai, apelianto teigimu, jis nutraukė bet kokius ryÅ¡ius (reikalus) su bendrove „Danila“, perdavęs visÄ turtÄ ir dokumentus naujam vadovui (savo broliui), faktiÅ¡kai iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo pakeistas UAB „Danila“ sÄ skaitų naudotojas.

20. Apelianto teiginius, kad po 2015 m. lapkričio 5 d. jis nebeturėjo jokių reikalų su bendrove „Danila“, paneigia ir VSDFV duomenys, pagal kuriuos M. K. šioje bendrovėje dirbo nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2016 m. gegužės 4 d., o taip pat 2012 m. rugsėjo 28 d. UAB „Danila“ direktoriaus įsakymas paskirti atlikti kasininko pareigas M. K., kuris (įsakymas) po 2015 m. lapkričio 5 d. nebuvo nei panaikintas, nei pakeistas.

21. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tik suinteresuoto bylos baigtimi M. K. paaiÅ¡kinimai, kad nuo 2015 m. lapkričio 5 d. jis nebeturėjo jokių reikalų su UAB „Danila“ ir dėl to negali bÅ«ti atsakingas už bankroto administratoriui neperduotÄ bendrovės turtÄ (bendrovei padarytÄ Å¾alÄ ), o taip pat apelianto brolio V. K. deklaratyvus patvirtinimas, kad 2015 m. lapkričio 5 d. apeliantas M. K. tinkamai perdavė visus bendrovės dokumentus bei visÄ tuo metu bendrovės turėtÄ turtÄ V. K. ir nutraukė bet kokius ryÅ¡ius su bendrove, nėra Å¡iuo atveju pakankami pirmiau nurodytai raÅ¡ytinių įrodymų visumai, patvirtinančiai, kaip labiau tikėtinÄ , bÅ«tent faktÄ , kad abu broliai nuo pat bendrovės sukÅ«rimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrai valdė bendrovę, paneigti (CPK 185 straipsnis).

22. Pažymėtina, kad pagal CPK 187 straipsnio 2 dalį teismas gali laikyti pripažintÄ faktÄ nustatytu, jeigu įsitikina, jog pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra Å¡alies pareikÅ¡tas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesÄ .

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad fakto pripažinimÄ galima konstatuoti, jei yra Å¡ios sÄ lygos: Å¡alis žodžiu teismo posėdyje ar raÅ¡tu procesiniame dokumente aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pripažinti faktÄ ; Å¡alis aiÅ¡kiai apibrėžė pripažįstamÄ faktÄ ; teismas nustato, kad tokio valios iÅ¡reiÅ¡kimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesÄ ; teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis; įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi bÅ«ti pareikÅ¡tas, tačiau turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad Å¡alis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso Å¡alis grindžia savo pozicijÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014).

24. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas V. K. pripažino visÄ laikÄ buvęs bendrovės „Danila“ faktiniu vadovu (o tai, kaip minėta, savaime neeliminuoja teisinio vadovo, t. y. M. K., atsakomybės už jam priskirtų pareigų nevykdymÄ ) bei teigė, kad 2015 m. lapkričio 6 d. apeliantas jam perdavė visus bendrovės dokumentus ir turtÄ bei jokių reikalų su Å¡ia bendrove po nurodytos datos nebeturėjo, pastebėtina, kad, kaip jau minėta pirmiau, jokių konstruktyvių paaiÅ¡kinimų dėl naujo vadovo neįregistravimo Juridinių asmenų registre, dėl M.

K. paraÅ¡o banke galiojimo ir pan. nepateikė, kaip ir nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių įsitikinti turto, neva perduoto 2015 m. lapkričio 6 d. perdavimo aktu, sudėtimi bei verte. V. K. pripažinimo, kad M. K. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio nedalyvavo UAB „Danila“ veikloje, nepatikimumÄ pagrindžia ir atsakovo paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas, nes dar 2017 m. gegužės 11 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose bankroto administratorei, V. K. nurodė, jog UAB „Danila“ teisiniu vadovu buvo nuo 2016 m. gegužės 5 d., savo ruožtu Å¡ioje civilinėje byloje atsakovas laikosi pozicijos, kad nuo 2015 m. lapkričio mėnesio.

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto M. K. teiginiu, kad nors jis netinkamai įvykdė savo pareigÄ inventorizuoti materialines vertybes ir netinkamai įformino bendrovės turto naujajam vadovui perdavimÄ , tačiau apie realų 2015 m. lapkričio 6 d. turto perdavimÄ galima spręsti iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų. Kaip jau minėta, V. K. turto perdavimo realumo nepagrindė jokiais patikimais įrodymais, leidžiančiais įvertinti turto sudėtį, jo vertę ar pan. Savo ruožtu nei apelianto minima V. K. sutuoktinė R. K., dirbusi bendrovėje administratore, nei A. V., dirbęs bendrovėje apdailininku, nepateikė jokių konkrečių paaiÅ¡kinimų apie turto perdavimo procesÄ , bet tik patvirtino Å¡ioje byloje jau nustatytÄ ir neginčijamÄ aplinkybę, kad V. K. buvo faktiniu bendrovės vadovu.

26. PrieÅ¡ingai nei supranta apeliantas, nei aplinkybė, kad V. K. duodavo M. K. nurodymus dėl bendrovės veiklai reikÅ¡mingų klausimų sprendimo, nei aplinkybė, jog galimai bendrovės dokumentai buvo laikomi atsakovo V. K. namuose, neatleido apelianto, kaip bendrovės oficialaus vadovo, nuo įstatymuose jam nustatytų pareigų ir atsakomybės už bendrovės apskaitos tinkamÄ organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis), taip pat bendrovei priklausančio turto iÅ¡saugojimÄ ir jo tinkamÄ perdavimÄ naujam vadovui.

Esant byloje įrodymams (kurių apeliantas savo skunde net neginčijo), kad M. K. iÅ¡ UAB „Argensta“ už UAB „Danila“ atliktus rangos darbus iÅ¡ viso gavo, bet neįnešė į bendrovės kasÄ 94 927,25 Eur, taip pat byloje esant įrodymams, jog 2015 m. vasario mėnesį UAB „Danila“ iÅ¡ viso turėjo 140 056,21 Eur grynųjų pinigų bei 97 809,25 Eur materialaus turto, bei nei vienam iÅ¡ atsakovų nepateikus jokių įrodymų, kad nurodytas bendrovės turtas ir lėšos buvo panaudotos veikloje ir (ar) turtas nuvertėjo (nusidėvėjo), o M.

K. taip pat nepateikus jokių įrodymų, jog tiek jo paties į kasÄ neįneÅ¡ta lėšų suma, tiek kasoje buvusi bendrovės grynųjų pinigų suma ir pirmiau nurodytos vertės turtas buvo iÅ¡ tikrųjų 2015 m. lapkričio 5 d. perduotas atsakovui V. K., pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai konstatavo atsakovo M. K. neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp pirmiau nurodyto turto bendrovei neperdavimo (atsiradusios žalos) ir atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinus tinkamo bendrovės apskaitos vedimo, dokumentų bei turto iÅ¡saugojimo.

27. Å iame kontekste sutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, kad apeliantas nepagrįstai sutapatina baudžiamÄ jÄ ir civilinę atsakomybę, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tÄ faktÄ , kad M. K. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir vieninteliu įtariamuoju dėl bendrovės turto pasisavinimo liko tik apelianto brolis. Tai, kad baudžiamosios teises prasme nebuvo nustatyta, jog apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ ir apelianto atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, savaime nepaneigia civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų konstatavimo galimybių, nes nusikalstamų veikų požymiai ir sÄ lygos baudžiamajai atsakomybei kilti nėra tapatÅ«s civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygoms.

28. Pastebėtina, kad įstatymo leidėjas CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtino teismo pareigÄ sustabdyti civilinę bylÄ tik tuo atveju, jeigu jos negalima iÅ¡nagrinėti, kol bus iÅ¡spręsta kita byla baudžiamÄ ja tvarka. Pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Å¡iuo pagrindu civilinė byla privalo bÅ«ti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu Å¡io punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016).

Be to, bylos stabdymas yra privalomas tik tuo atveju, jeigu civilinei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių neįmanoma ar dėl tam tikrų objektyvių priežasčių netikslinga nustatinėti civilinėje byloje. Kaip nurodė kasacinis teismas, jeigu tokios aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai procesÄ sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019). Å iuo atveju apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurių nebÅ«tų galima iÅ¡tirti civilinėje byloje, nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos, todėl nesutiktina su apelianto nuomone, kad teismas nepagrįstai nesustabdė Å¡ios bylos ir tuo labiau nesutiktina, jog aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas reiÅ¡kia, kad atsakovas neatliko jokių nesÄ Å¾iningų neteisėtų veiksmų, dėl kurių juridinis asmuo galėjo patirti žalos.

Kaip jau minėta, vien nusikalstamos veikos požymių nekonstatavimas nesuponuoja, kad M. K., įvertinus jo veiksmus pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas, negali kilti žalos atlyginimo prievolė.

29. Galiausiai, teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariÄ jÄ atsakovų atsakomybę dėl tam tikrų sumų ieÅ¡kovei priteisimo. Visų pirma, Å¡i apelianto pozicija grindžiama jau pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartu ir paneigtu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kiekvieno iÅ¡ atsakovų vaidmenį bendrovės veikloje, tariamai nepakankamai atsižvelgęs į tai, jog V. K. pripažino buvęs faktiniu bendrovės vadovu, davusiu apeliantui nurodymus dėl reikÅ¡mingų bendrovės veiklai klausimų.

Antra, pats apeliantas savo skunde, cituodamas kasacinio teismo praktikÄ , pripažįsta, kad solidarumo prezumpcijos nėra pagrindo taikyti tuo atveju, jeigu žalos dalis, priskirtina konkrečiam vadovavimo laikotarpiui, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡skirta iÅ¡ bendros žalos masės. Å iuo atveju, nesant aiÅ¡kiam bendrovės vadovo pasikeitimo momentui (kaip minėta, įsakymas pasiraÅ¡ytas 2015 m. lapkričio 5 d., tačiau registre vadovo pasikeitimo aplinkybė taip ir nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta, o bendrovės sÄ skaitų naudotoju iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo taip ir liko M.

K.), taip pat dėl paties apelianto kaltės (tinkamai neįforminus perdavimo) nesant dokumentų ar kitokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti kiek ir kokio turto 2015 m. lapkričio 6 d. turto perdavimo aktu apeliantas neva perdavė naujajam vadovui, nėra galimybės ir nustatyti, koks ir kokios vertės bendrovės materialusis ilgalaikis turtas kokiu konkrečiai laikotarpiu ir atitinkamai dėl kokių priežasčių buvo prarastas, o taip pat negalima išskirti, dėl kurių iš dviejų faktiškai bendrai valdžiusių bendrovę atsakovų veiksmų nebuvo išsaugoti ir bankroto administratorei perduoti bendrovės kasoje buvę 140 056,21 Eur grynųjų pinigų.

Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad abu atsakovai bendrais veiksmais leido atsirasti 237 865,46 Eur (140 056,21 Eur grynųjų pinigų ir 97 809,25 Eur materialaus turto) turtinei žalai, todėl privalo solidariai atsakyti už Å¡iÄ ieÅ¡kovei padarytos žalos dalį.

30. Apibendrindama pirmiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad M. K. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstÄ bei teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas.

31. Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų 2019 m. balandžio 2 d., atlyginimÄ . Kadangi apeliacinis skundas atmestas, o ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija rekomenduojamų maksimalių dydžių, ieÅ¡kovei iÅ¡ apelianto M. K. priteistina visa 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Danila“ (juridinio asmens kodas 302641463) iÅ¡ atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Aldona Tilindienė Vytautas Zelianka