2026-02-24 Nr. AB-4125-3-61-3-00134-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-231-822/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00134-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. J.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. KT-170 dalį, kuria pareiškėjui dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse (toliau – ir Etikos kodeksas) įtvirtintų profesionalumo (5.1 papunktis) ir sąžiningumo (7.3 papunktis) principų pažeidimo skirtas įspėjimas (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo paskirtas įspėjimas, kadangi jis Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir VAT) nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 buto apdailos darbų ekspertizę atliko būdamas paskirtas šią bylą nagrinėjusio teismo nutartimi, įvertinus jo turimas kompetencijas ir kvalifikaciją ekspertizei atlikti. Pareiškėjo nuomone, jis Etikos kodekso profesionalumo ir sąžiningumo principų pažeidimo nepadarė, kadangi pagal turimus atestatus buvo kompetentingas ir kvalifikuotas atlikti buto apdailos darbų ekspertizę, todėl nebuvo pagrindo jam, kaip ekspertui, nesutikti ir / ar atsisakyti atlikti VAT paskirtą ekspertizę minėtoje byloje.

3. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas visiškai formaliai, remiantis tik viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Statybos sektoriaus vystymo agentūros (toliau – ir SSVA) 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-3736-(4.4) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir SSVA raštas), tačiau jo netyrus ir Tarybai pateiktos informacijos neanalizavus pareiškėjo atliktų veiksmų ir jo kompetencijos, kvalifikacijos apimtyje, neįvertinus SSVA rašte nurodytų prieštaringų aplinkybių, kad SSVA ekspertai pateikė nuomonę, jog pareiškėjo turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikė jam teisės atlikti ginčo teismo ekspertizės, kita vertus, nurodė neturintys įgaliojimų vertinti teismo proceso dalyvių – teismo ekspertų – kompetencijos ir kvalifikacijos bei vertinti, ar teismo ekspertų pateiktos išvados atitinka teismo ekspertų turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias, taip pat neįvertinus kitų pareiškėjo individualią situaciją lemiančių aplinkybių. Taigi Tarybos Sprendimo ginčijama dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

4. Pareiškėjas teigė, kad minėtoje civilinėje byloje jam pavestą ekspertizę atlikęs ir 2023 m. rugsėjo 6 d. VAT pateikęs Teismo ekspertizės aktą Nr. 2023/09/06. Nurodė, jog byloje buvo spręsti jo nušalinimo nuo ekspertizės atlikimo, pakartotinės ekspertizės atlikimo klausimai, kurie teismo nebuvo patenkinti. Jis, kaip teismo ekspertas, dėl atliktos ekspertizės buvo apklaustas 2023 m. spalio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu. Pareiškėjo nuomone, trečiasis suinteresuotas asmuo skundą Tarybai parašė būtent dėl to, jog minėtais procesiniais veiksmais nepasiekė jo siekiamo rezultato civilinėje byloje, jog pareiškėjas neatliktų byloje apdailos darbų ekspertizės.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimo dalį, neteisėtai vertino pareiškėjo, kaip teismo eksperto, kompetencijas ir kvalifikaciją atlikti teismo nutartimi paskirtą ekspertizę, nes tokie įgaliojimai nei Tarybai, nei SSVA, kurios raštu pagrįstas Sprendimas, nėra suteikti. Taryba neturi teisės vertinti teismo eksperto atliktų procesinių veiksmų teisėtumo, nes pačios ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija. Tvirtino, jog Taryba pati nesivadovavo savo patvirtintu teisės aktu – Teismo ekspertizių rūšių sąrašu, o pasisakė, kad neturi kompetencijos spręsti dėl ekspertų kompetencijų, formaliai vadovavosi nekompetentingos SSVA rašte pateikta išvada ir Sprendimą priėmė neatlikusi tyrimo nei kokia ekspertizė civilinėje byloje iš tikrųjų buvo atlikta (t. y. neišsiaiškinusi, jog tai buvo ne statybos ekspertizė, o pagal iškeltus uždavinius ir suformuluotus klausimus labiau statybos techninės veiklos ekspertizė), nei kodėl pareiškėjo turima kvalifikacija nepakankama ginčo ekspertizei atlikti, nors pareiškėjas turi net 3 atestatus ir yra atlikęs statybos priežiūros darbų daug sudėtingesnių statinių statybose (didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose), nei neįvertinusi esminės aplinkybės, jog VAT nekilo jokios abejonės dėl pareiškėjo, kaip eksperto, specialiųjų žinių turėjimo skiriamai teismo ekspertizei atlikti, nors civilinėje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo I. J. ne vieną kartą eksperto tinkamumo klausimą kėlė, šis klausimas teismo ne kartą buvo įvertintas. Pareiškėjas akcentavo, kad Taryba Sprendimą priėmė taip pat visiškai neišsiaiškinusi kokių kompetencijų ekspertui reikia vidaus apdailos darbų ekspertizei atlikti bei neištyrusi, jog tokios ekspertizės rūšies apskritai nėra reglamentuota Teismo ekspertų sąraše, Teismo ekspertizių rūšių sąraše ir, kad civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 paskirtai ekspertizei apie bute atliktus vidaus apdailos darbus iš esmės jokių specialiųjų ekspertinių žinių nereikėjo, nes vidaus apdailos darbams nėra keliami jokie reikalavimai.

6. Pareiškėjo nuomone, šiame ginče esminis dalykas, kurį reikia nustatyti – tai atsakyti į klausimą, kokia ekspertizė buvo atliekama VAT civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024. Tvirtino, jog nepaisant to, kad teismas, civilinėje byloje priimdamas 2023 m. sausio 10 d. nutartį dėl ekspertizės skyrimo, joje nurodė skiriantis statybos (apdailos darbų) ekspertizę ir ją pavedė atlikti pareiškėjui, tačiau pagal 2023 m. sausio 10 d. teismo nutartyje (kuria buvo paskirta byloje ekspertizė) suformuluotus klausimus dėl buto vidaus apdailos darbų defektų tai nebuvo statytos ekspertizė, o tik paprasta statinio mažos dalies – buto – apdailos darbų įvertinimo ekspertizė. Taigi šioje byloje buvo paskirta ne statybos ekspertizė, taip kaip ji suprantama pagal statybos ekspertizei iškeltus uždavinius, tačiau teismo ekspertizė, pavedant specialiųjų statybos žinių turinčiam teismo ekspertui – pareiškėjui – atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus dėl buto apdailos darbų, kuriai atlikti pareiškėjo kvalifikacijos ir kompetencijų daugiau nei pakako, nes tokios ekspertizės rūšies kaip vidaus apdailos darbų ekspertizės teisės aktai nenumato. Be to, niekur nėra reglamentuota, jog vidaus apdailos darbų ekspertizė galėtų būti laikoma statybos ekspertize.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisingumo ministro tvirtinamo Teismo ekspertų sąrašo ir Tarybos tvirtinamo Teismo ekspertizių rūšių sąrašo (kuriame yra numatytos teismo ekspertų atliekamų ekspertizių rūšys (ginčo atveju aktualios dvi: statybos ekspertizė ir statybos techninės veiklos ekspertizė) ir suformuoti šioms ekspertizių rūšims priskirtini atlikti uždaviniai) yra tarpusavio neatitikimai. Šie sąrašai vienas su kitu nekoreliuoja, kadangi Teisingumo ministerija netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ekspertizės įstatymo 10 straipsnio 3 dalies reikalavimą – Teismo ekspertų sąraše nurodyti ekspertams priskirtinas teismo ekspertizės rūšis pagal Tarybos patvirtintą Teismo ekspertizės rūšių sąrašą, kadangi vietoje šių duomenų Teismo ekspertų sąraše įrašė ekspertų kvalifikacijas ir atestatus. Taip pat nesureguliavo ir nereglamentavo statybos ekspertizės bei statybos techninės veiklos ekspertizės sąvokų, apimties ir kas jas gali atlikti. Pareiškėjo nuomone, trečiasis suinteresuotas asmuo I. J. Tarybai pateiktu skundu tiesiog akcentavo minėtų sąvokų bei teisės aktų (sąrašų) neatitikimų, o Taryba nesigilino į situaciją, kokiu pagrindu ekspertizė civilinėje byloje buvo atlikta, patikėjo I. J., situaciją vertino labai formaliai ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad Tarybos teisės akte, kuriuo buvo patvirtintas Teismo ekspertizės rūšių sąrašas, prie visų ekspertizių rūšių yra numatyta, jog gali būti sprendžiami ir kiti minėtame sąraše nenurodyti uždaviniai. Todėl Taryba, tvirtindama ekspertizių uždavinius, nenumatė baigtinio jų, taip pat ir statybos ekspertizės ar statybos techninės ekspertizės, uždavinių sąrašo, tai rodo, jog ekspertas pats sprendžia, ar jis turi pakankamai specialiųjų žinių ekspertizei atlikti.

9. Pareiškėjas teigė, kad jis niekada nenurodė, jog sutinka atlikti statybos ekspertizę. Jis sutiko atlikti teismo paskirtą buto apdailos darbų ekspertizę, todėl trečiojo suinteresuoto asmens I. J. kaltinimai dėl nepažangumo ir melagingų duomenų teismui pateikimo yra visiškai neteisingi. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pats trečiasis suinteresuotas asmuo I. J. civilinėje byloje pasisakydamas dėl pareikšto prašymo skirti ekspertizę, atsiliepime nurodė nesutinkantis su ekspertizės skyrimu, tačiau nurodė, kad jeigu ji bus paskirta, prašo ją paskirti atlikti ekspertui E. L., kurio kompetencijos ir kvalifikacija pagal Teismo ekspertų sąraše nurodytus duomenis yra analogiška pareiškėjo kvalifikacijai ir kompetencijai – statybos techninės veiklos srityje. Taigi paties trečiojo suinteresuoto asmens I. J. veiksmai civilinėje byloje patvirtina, jog pareiškėjas buvo kompetentingas ir kvalifikuotas atlikti jam teismo nutartimi pavestą buto apdailos darbų ekspertizę bei, kad pats trečiasis suinteresuotas asmuo I. J. sutiko, jog civilinėje byloje nebuvo reikalinga statybos ekspertizė.

10. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Taryba nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų, tačiau jai yra suteikti riboti įgaliojimai nagrinėjant pareiškėjų pateiktus skundus dėl teismo ekspertų veiksmų. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai (Tarybos darbo reglamento, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 2 punktas). Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai interpretuoja tiek teismų praktiką, tiek ir teisės aktų nuostatas ir todėl klaidingai nurodė, kad Taryba iš esmės neteisėtai vertino pareiškėjo atliktos teismo ekspertizės ir surašyto ekspertizės akto teisėtumą.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Taryba, nagrinėdama pareiškėjų skunduose pateikiamus argumentus, vertina ne ekspertinių tyrimų išvadas bei jų turinį, tačiau teismo ekspertų veiksmus. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, Taryba taip pat nevertino ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, o atsižvelgdama į skundo medžiagą, įvertino pareiškėjo veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms. Pažymėjo, kad Tarybos Sprendimo skundžiamoje dalyje apskritai nėra apeliuojama į ekspertizės akto išvadų paneigimą, todėl pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

13. Atsakovas paaiškino, kad teismo ekspertas – tai asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą (Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), į kurį asmuo įrašomas įgytos kvalifikacijos pagrindu, kurią patvirtina kvalifikaciniai atestatai. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui kvalifikacijos atestatus suteikė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Statybos produkcijos sertifikavimo centras, kurios vykdytas viešojo administravimo funkcijas nuo 2022 m. gegužės 1 d. vykdo SSVA, todėl Taryba, vadovaudamasi Ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir Reglamento 12.3 papunkčiu, 14 punktu, 2023 m. spalio 19 d. raštu Nr. KT-S-113(23) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į SSVA, prašydama suteikti informaciją, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo turimą kompetenciją ir specialiąsias žinias, galėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus.

14. Pažymėjo, kad Taryba, spręsdama klausimą dėl pareiškėjo kompetencijos ribų viršijimo, vadovavosi teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika. Atitinkamai, atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą ir SSVA turimus įgaliojimus vertinti asmenų, kuriems suteikė kvalifikaciją, kompetenciją, atsakovas vertino, jog priimdamas Sprendimo skundžiamą dalį, pagrįstai vadovavosi SSVA raštu.

15. Atsakovo nuomone, pareiškėjas klaidingai suvokia, jog Taryba turėjo pati įvertinti pareiškėjo turimas specialiąsias žinias pagal turimus kvalifikacijos atestatus, kadangi Tarybai nėra suteikti įgaliojimai vertinti ar teismo eksperto kvalifikaciniai atestatai pastarajam leidžia atlikti vienokias ar kitokias teismo ekspertizes ir atsakyti į teismo suformuluotus klausimus. Kaip tik dėl šios priežasties Taryba kreipėsi į kompetentingą įstaigą, kuri išdavė kvalifikacinius atestatus, siekiant išspręsti klausimą dėl teismo eksperto kompetencijos. Be kita ko, mano, jog pareiškėjo skunde yra pateikiami prieštaringi argumentai, kad „visi pareiškėjo turimi kvalifikaciniai atestatai (Nr. 25771, Nr. 25901 ir Nr. 39858) yra įrašyti į Teismo ekspertų sąrašą prie pareiškėjo vardo ir pavardės vadinasi šiais atestatais yra pagrįstas pareiškėjo specialiųjų statybos žinių turėjimas. TEĮ pasisako būtent apie specialiųjų žinių turėjimą, o ne nurodo konkrečių kvalifikacijos atestatų turėjimą ar neturėjimą“ (skundo 58 p.). Pareiškėjas, vienu atveju teigdamas, kad kvalifikaciniai atestatai apibrėžia pareiškėjo kompetenciją, kitu atveju nurodydamas, jog turi būti vertinama apskritai visa turima pareiškėjo kompetencija, neapsiribojant tik kvalifikaciniais pažymėjimais, klaidina ir bando išplėsti teismo eksperto kompetenciją apibrėžiančias ribas.

16. Pažymėjo, kad teismo eksperto kompetenciją apibrėžia kvalifikaciniai atestatai, kurių pagrindu asmenys yra įtraukiami į Teismo ekspertų sąrašą. Tai reiškia, kad asmeniui, veikiančiam teismo eksperto statusu, suteikti įgaliojimai atlikti ekspertinį tyrimą ir veikti teismo eksperto vardu tik toje srityje, kurios kvalifikaciją pastarasis turi. Be to, kartu su pareiškėjo skundu pateiktame Teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 30 d. rašte Nr. (1.18E) 7R-2523 „Dėl jūsų kreipimosi“ taip pat yra nurodyta, kad „asmenys, įrašyti į sąrašą, privalo teismo ekspertizę atlikti kvalifikacijos, kurią jiems suteikė atitinkama valstybės institucija ir kurios pagrindu buvo įrašyti į minėtą sąrašą, ribose“. Atitinkamai, skunde nurodytos pareiškėjo patirtys ir žinios, kurių nepagrindžia kvalifikaciniai atestatai, nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nes vadovaujantis Ekspertizės įstatymu, kuris nustato teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo sąlygas ir tvarką, nėra numatyta, jog asmens patirtis ir praktika gali būti vertinama kaip atitinkamos teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo teisinis pagrindas.

17. Atsakovas nurodė, kad neneigia pareiškėjo turimos patirties ir žinių (kaip tam tikros srities specialisto), tačiau, atsakovo nuomone, atliekant teismo pavestą ekspertizę teismo eksperto vardu, asmuo privalo veikti kvalifikacinių atestatų, kurių pagrindu asmuo yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, ribose.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad teismas, nusprendęs skirti ekspertizę atlikti teismo ekspertui, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar teismo eksperto kandidatūra yra tinkama, t. y. ar teismo ekspertas yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, ar teismo ekspertas turi tinkamą kvalifikaciją tokiai ekspertizei atlikti, taip pat, jog VAT įvertino pareiškėjo turimą kvalifikaciją, laikė ją tinkama, todėl ekspertizei atlikti paskyrė būtent jį, atsakovas nurodė, kad VAT 2023 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024, kuria buvo paskirta teismo ekspertizė ir pavesta ją atlikti pareiškėjui, nurodė, jog „teismo ekspertas sutiko atlikti ekspertizę <...>“, o pareiškėjo pateiktame 2022 m. gruodžio 14 d. rašte „Sutikimas atlikti teismo ekspertizę“ VAT yra nurodyta:

„Aš, D. V., kaip teismo ekspertas, sutinku atlikti teismo ekspertizę Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1048-656/2022. Šiuo patvirtinu, kad turiu reikiamą kvalifikaciją pateikti atsakymus į Teismo užduotus klausimus. Į Teismo ekspertų sąrašą esu įrašytas nuo 2018-05-21 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-88“). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog Etikos kodekse, kuris yra privalomas į Teismo ekspertų sąrašą įtrauktiems teismo ekspertams, nurodyta, kad teismo ekspertas privalo atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti (Etikos kodekso 5.1 papunktis); teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis.

Be kita ko, Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalys taip pat įtvirtinta pareigą teismo ekspertui ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją bei atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis. Taigi vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, kurioje teigiama, kad teismo ekspertams (taigi ir privačiam teismo ekspertui) yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, o veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais, teismo ekspertų veikla turi kelti pasitikėjimą kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo atsisakyti spręsti jam teismo pavestus klausimus, nurodydamas, kad pastarieji nepatenka į jo turimos teismo eksperto kompetencijos ribas.

19. Atsakovas tvirtino, kad Taryba, išnagrinėjusi 2023 m. spalio 10 d. trečiojo suinteresuoto asmens I. J. pateiktą skundą, visapusiškai ir objektyviai įvertino su skundu susijusią medžiagą bei faktines aplinkybes ir 2023 m. gruodžio 14 d. Tarybos posėdyje priėmė motyvuotą, teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepime į patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

21. Nurodė, kad pareiškėjas VAT civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 duodamas sutikimą atlikti teismo statybos (apdailos darbų) ekspertizę nurodė ne tik klaidingą, bet ir melagingą informaciją apie jo turimą kvalifikaciją, kuria teismas vadovavosi byloje parinkdamas ekspertą ją atlikti. I. J. nuomone, jeigu skirdamas ekspertą teismas būtų turėjęs SSVA išaiškinimą, nurodytą SSVA rašte, tai VAT nebūtų pareiškėjo paskyręs teismo ekspertu civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 paskirtai statybos (apdailos darbų) ekspertizei atlikti, kadangi pareiškėjas jai atlikti neturėjo kvalifikacijos ir ekspertinių žinių. Pareiškėjui VAT pateikus melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją, turimas specialiąsias žinias, negali būti laikoma, jog teismas, vertindamas eksperto nušalinimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimus civilinėje byloje, galėjo tinkamai įvertinti ir įvertino pareiškėjo, kaip teismo eksperto, kompetenciją ir kvalifikaciją, kaip tinkamai paskirtai statybos (apdailos darbų) ekspertizei atlikti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, Taryba Sprendimu įvertino ir įspėjimą skyrė ne už atliktos teismo ekspertizės ir surašyto ekspertizės akto turinio teisėtumą, tai nepatenka į Tarybos kompetencijos ribas, tačiau, atsižvelgdama į trečiojo suinteresuoto asmens skundo medžiagą, vertino pareiškėjo, kaip teismo eksperto, veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, t. y. veikė savo įgaliojimų ribose. Taryba taip pat detaliai išnagrinėjo jo skunde iškeltus klausimus, atliko išsamų tyrimą, teisingai vadovavosi SSVA rašte pateiktomis išvadomis dėl pareiškėjo kompetencijų ir turimos kvalifikacijos, aiškiai motyvavo ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės normas ir taikė pareiškėjui poveikio priemonę – įspėjimą, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

23. Pažymėjo, kad byloje sprendžiamo ginčo objektas yra Sprendimo dalies teisėtumas, o ne pareiškėjo kompetencijų vertinimas, todėl šioje byloje pareiškėjo argumentai dėl jo kompetencijų ir specialiųjų žinių neturi ir negali būti vertinami. VAT civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 buvo paskirta statinio – buto – statybos ekspertizė, o ne pareiškėjo turimos ekspertinės srities – statybos techninės veiklos – ekspertizė, taigi pareiškėjas ėmėsi atlikti ekspertizę, kuriai atlikti neturėjo kvalifikacijos ir pakankamai specialiųjų žinių, tą patvirtina ir SSVA raštas, todėl skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas, neturėdamas kompetencijų ir kvalifikacijos atlikti statybos ekspertizę, turėjo atsisakyti ją atlikti, o to nepadaręs ir pats susigalvojęs, kad gali byloje paskirtą statybos (apdailos darbų) ekspertizę atlikti, teisingai buvo Tarybos įvertintas ir nubaustas įspėjimu, kaip pažeidęs Etikos kodekso profesionalumo ir sąžiningumo principus.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog SSVA neturėjo kompetencijos vertinti pareiškėją pagal Tarybos paklausimą, nes tie, kas išduoda ekspertams jų kompetencijas ir kvalifikaciją pagrindžiančius atestatus, taip pat turi teisę ir pasisakyti dėl ekspertų kvalifikacijų bei kompetencijų pagal šiuos atestatus. Teigė, jog SSVA rašte Tarybai nurodė, ką pareiškėjas pagal jo turimus atestatus gali daryti, todėl viską padarė teisingai. Pabrėžė, jog Tarybos patvirtinto Teismo ekspertizių rūšių sąrašo 54 punkte yra aiškiai numatyta, kad statybos ekspertizė apima ir apdailą, o pareiškėjo ekspertinė sritis – statybos techninės veiklos ekspertizė – neapima statybos apdailos darbų defektų vertinimo.

II. 25. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. KT-170 dalį, kuria teismo ekspertui D. V. paskirtas įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.1. ir 7.3. papunkčių pažeidimo. Taip pat priteisė pareiškėjui iš Tarybos 4 031,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26. Teismas nustatė, kad VAT civilinėje byloje Nr. e2-189-656/2024 atsakovo A. Z. prašymu buvo paskirta statybos (apdailos) darbų ekspertizė, skirta buto apdailos defektų nustatymui ir jų taisymo kainos tiksliam įvertinimui, atsakant į klausimus, ją pavedant atlikti teismo ekspertui D. V.. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 14 d. sutiko atlikti teismo ekspertizę VAT byloje, patvirtindamas, kad turi reikiamą kvalifikaciją pateikti atsakymus į teismo užduotus klausimus.

27. Teisingumo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1R-88 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“ 3 punktu pareiškėjas yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą – statybos techninės veiklos ekspertizė (kvalifikacijos atestatas Nr. 25771 galioja neterminuotai, šiuo atestatu suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai. Projekto dalis: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo. Kvalifikacijos atestatas Nr. 29501 galioja neterminuotai, šiuo atestatu suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės); inžineriniai tinklai: vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo; kiti statiniai). Mokslo baigimo diplomai patvirtina, jog pareiškėjas 2006 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto statybos programos pagrindines universitetines studijas ir jam suteiktas inžinerijos bakalauro laipsnis, taip pat 2008 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerinės ekonomikos ir vadybos magistratūros studijų programą ir jam suteiktas vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis.

28. Kvalifikacijos atestatai patvirtina, jog pareiškėjui: 1) 2009 m. balandžio 24 d. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; projekto dalis: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo); 2) 2012 m. balandžio 27 d. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (gatvės), inžineriniai tinklai (vandentiekio, šilumos, nuotekų šalinimo), hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje); 3) 2020 m. liepos 28 d. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo).

29. Teismo ekspertų sąrašas patvirtina, jog pareiškėjas yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą 14 punktą (Statybos techninės veiklos ekspertizės (ypatingo statinio, pastatų energetinio naudingumo, teritorijų planavimo ir kt.); žemėtvarkos darbų ekspertizės), kurio ekspertizės rūšis: 1) neterminuotai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo; 2) neterminuotai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (gatvės), inžineriniai tinklai (vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo), hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; 3) neterminuotai suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo.

30. VAT 2023 m. sausio 10 d. teismo nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta statybos teismo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui D. V., atsakant į nutartyje nurodytus klausimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje pareiškė nušalinimą teismo paskirtam ekspertui D. V., tačiau VAT 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi prašymas netenkintas.

31. Teismas nustatė, kad teismo ekspertas D. V. 2023 m. rugsėjo 6 d. parengė Teismo ekspertizės aktą Nr. 2023/09/06, kurį pateikė į civilinę bylą. Ieškovas minėtoje civilinėje byloje I. J. 2023 m. rugsėjo 21 d. pareiškė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, prašydamas ją paskirti atlikti kitam teismo ekspertui E. L..

32. Teismas nurodė, kad I. J. 2023 m. spalio 10 d. pateikė skundą Tarybai dėl pareiškėjo, kaip teismo eksperto, Etikos kodekso pažeidimų, kuriuo prašė D. V. taikyti poveikio priemonę – panaikinti teismo eksperto kvalifikaciją dėl padarytų teismo eksperto etikos pažeidimų civilinėje byloje ir siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Teismo ekspertų sąrašo. I. J. skundą Tarybai grindė aplinkybėmis, jog: teismo ekspertas atliko statybos ekspertizę, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, nes, kaip pats teismo ekspertas nurodo ekspertizės akte, jo kvalifikacija yra „Statybos techninės veiklos ekspertizė“; teismo ekspertas šališkas, nes atlikdamas teismo ekspertizę naudojo tik jo kandidatūrą siūliusios proceso šalies – A.

Z. procesinius dokumentus, juos perrašydamas, iš jų pasiimdamas fotonuotraukas ir visiškai nesiremdamas kitais byloje esančiais įrodymais; teismo ekspertas parengęs ir surašęs ekspertizės aktą į bylą jį įkėlė prieš pat teismo posėdį, kad I. J. ir jo atstovas neturėtų jokių galimybių su juo susipažinti ir jį išstudijuoti, jog akivaizdžiai nebūtų galimą identifikuoti ne tik jo ydingumo, bet ir teismo eksperto Etikos kodekso pažeidimų; teismo ekspertas teismui pateikė papildomą išlaidų sąmatą dėl laiko sąnaudų, kurios buvo ypač didelės surašant ekspertizės aktą, nors iš ekspertizės akto akivaizdžiai matyti, kad jis nėra atlikęs jokios analizės; susipažinus su ekspertizės aktu, aiškiai matyti, jog teismo ekspertas jį rašydamas rėmėsi mokslinio tyrimo metodais, tačiau jau analizuojant pačią ekspertizės akto tiriamąją dalį, tokių metodų nėra galimybės rasti ir su jais susipažinti.

Ekspertizės akte nėra iškelta jokių klausimų, nėra jokių samprotavimų, jokių hipotezių. Teismo ekspertas šališkai parenka ir selektyviai pateikia tik A. Z. (asmeniui, kuris pasiūlė teismo eksperto kandidatūrą) palankią informaciją, kurią šis asmuo pateikė į bylą, tačiau visiškai nesivadovauja antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kurie yra civilinėje byloje; ekspertizės akto tiriamosios dalies analizė aiškiai atskleidžia, kad teismo eksperto išvados neturi mokslinio pagrindimo, tai akivaizdžiai suponuoja, jog teismo ekspertas veikė nesilaikydamas Etikos kodekse įvirtintų veiklos principų.

Be to, teismo ekspertas į jam užduotus klausimus neatsakinėjo ir vengė konkretaus atsakymo, todėl beveik visi ekspertizės akte pateikti atsakymai yra tikėtini ir (ar) teismo eksperto nuomonė. Pačiame ekspertizės akte yra pateiktas subjektyvus vertinimas, daug fakto klaidų ir (ar) vienos bylos šalies procesinių dokumentų perrašymo, tai leidžia abejoti eksperto kompetencija bei nešališkumu. Iš ekspertizės akto yra akivaizdu, kad teismo ekspertas vietoj atsakymų į klausimus pateikė teorinio - metodologinio lygio samprotavimus ar išvadas, tačiau konkretaus atsakymo ir (ar) jo pagrindimo nėra ekspertizės akto tiriamojoje dalyje; ekspertizės akte naudojama titulinė nuotrauka yra akivaizdus teismo eksperto tyčiojimasis iš I.

J.. Pažymėta, kad minima fotonuotrauka nėra niekaip susijusi su atlikta teismo ekspertize ir ji yra tiesiog paimta iš socialinių tinklų, siekiant pašiepti ieškovą civilinėje byloje, o tai niekaip nesuderinama su teismo ekspertų etika; teismo ekspertas ne tik kritikuoja kito savo kolegos atlikto vertinimo akto išvadas, bet, kaip galima suprasti iš jo teiginių, laiko, jog kitas jo kolega pateikė melagingas išvadas, o tai akivaizdžiai nesuderinama su Etikos kodekso principais.

33. Teismas nurodė, kad Taryba, nagrinėdama I. J. skundą, vadovaudamasi Reglamento 12.3 papunkčiu, 14 punktu, 2023 m. spalio 19 d. raštu Nr. KT-S-113(23) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į SSVA, prašydama suteikti informaciją, ar teismo ekspertas D. V., atsižvelgiant į jo turimą kompetenciją ir specialiąsias žinias, galėjo atsakyti į civilinėje byloje 2023 m. sausio 10 d. nutartyje užduotus klausimus. Tarnyba 2023 m. spalio 17 d. raštu paprašė D. V. pateikti paaiškinimus dėl trečiojo suinteresuoto asmens I. J. 2023 m. spalio 10 d. skundo.

34. Pareiškėjas D. V. 2023 m. spalio 30 d. pateikė Tarybai rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis, kaip teismo ekspertas, yra kvalifikuotas atlikti apdailos darbų (paprastojo remonto) statybos ekspertizę ir tai patvirtina pridedami kvalifikacijos atestatai (Nr. 29501, 25771, 39858). Be to, šioje teismo ekspertizėje ir nereikėjo spręsti klausimų, susijusių su statiniais, jų konstrukcijomis bei jų elementų suirimo priežastimis, tai buvo tik apdailos darbų ( paviršių glaistymo, dažymo, grindjuosčių sudėjimo, dušo maišytuvo montavimo ir kitų smulkių apdailos darbų) kokybės nagrinėjimas bei šių darbų pataisymo fakto konstatavimas.

Teismo ekspertui pavesti klausimai buvo išnagrinėti objektyviai, pagal byloje surinktos ir pateiktos medžiagos kiekį. Faktinių aplinkybių protokolai, filmuota antstolio medžiaga ir statybos specialisto D. K. vertinimo akto išvada bei buto nuotraukos, taip pat paties ieškovo filmuota medžiaga buvo detaliai išnagrinėta ir padėjo teismo ekspertui susivokti buto erdvėje. I. J. Tarybai pateiktame skunde net nenurodo, kurių būtent faktinių duomenų teismo ekspertas neįvertino, o pateikia tik visiškai emocinius, neįrodytus ir neargumentuotus, labai apibendrintus kaltinimus.

Teismo ekspertui, atliekant teismo ekspertizę ir vertinant butą tik iš interjero projekto ir virtualios aplinkos (vaizdinės medžiagos) buvo sunaudota žymiai daugiau darbo laiko ir protinių sąnaudų, dėl to teismo ekspertas paprašė papildomo apmokėjimo. Teismas nebuvo nurodęs termino iki kurio turi būti parengtas ir pateiktas ekspertizės aktas, todėl akivaizdu, jog ekspertizės aktas byloje buvo pateiktas nepažeidžiant procesinių terminų. Ekspertizės akte (2.1.2 skyriuje „Ekspertinio tyrimo organizavimo tvarka“) yra aiškiai nurodyti moksliniai tyrimo metodai, kuriais remiantis buvo atlikta teismo ekspertizė: dokumentinis tyrimo metodas, lyginamasis tyrimo metodas ir dedukciniai bei indukciniai samprotavimai.

Šie moksliniai metodai tiek teismui, tiek bylos šalims detaliai ir išsamiai buvo paaiškinti 2023 m. spalio 19 d. vykusiame VAT posėdyje, taip pat ekspertizės akto antraštiniame (tituliniame) lape panaudota nuotrauką iš I. J. socialinių tinklų. Panaudota fotonuotrauka yra labai graži ir meniška, be asmens atvaizdo, viešai randama ir bet kuriam asmeniui prieinama internete, nes pats ieškovas yra ją ne tik patalpinęs savo viešoje socialinio tinklo Facebook paskyroje, bet ją patalpinęs ir kitame viešame socialinio tinklo puslapyje „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi tokios nuotraukos panaudojimas, priešingai nei nurodoma skunde, yra kaip tik ieškovo, kaip menininko, išaukštinimas, jo darbo įvertinimas, papuošiant ekspertizės akto antraštinį lapą. Ieškovas skundžia teismo eksperto veiksmus, kad neva šis kritikavo kito teismo eksperto (D. K.) vertinimo akto išvadą ir neva galima suprasti, jog laiko kito teismo eksperto išvadas melagingomis, tačiau tokios kritikos teismo ekspertas neišsakė ir neparašė, tai tik ieškovo visiškai subjektyvi interpretacija arba nuomonė. Skundo teiginiai neatitinka realybės, jie yra visiškai subjektyvi ieškovo interpretacija ir nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo skunde pateiktus argumentus teismo eksperto atžvilgiu.

Teismo ekspertizė atlikta nešališkai ir objektyviai, teismo ekspertas nėra įsipareigojęs nei vienai ginčo šaliai, neturi išankstinių nusistatymų byloje, neturi jokių socialinių ar giminystės ryšių, todėl ieškovo skundas Tarybai yra visiškai nepagrįstas.

35. Teismas nurodė, kad SSVA 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-3736-(4.4) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydama į Tarybos paklausimą, pateikė nuomonę, jog D. V. turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikė teisės atlikti VAT 2023 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje paskirtos teismo ekspertizės bei nurodė, jog Statybos įstatymas bei Reglamentas SSVA neįpareigoja ir nesuteikia jokių įgaliojimų vertinti teismo proceso dalyvių – teismo ekspertų kompetenciją ir kvalifikaciją, taip pat, ar teismo ekspertų pateiktos išvados atitinka teismo eksperto turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias.

36. Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi bei Reglamento 25.1, 25.2. 9.2.1. 25.3 papunkčiais, 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė Sprendimą, kuriuo teismo ekspertui D. V. dėl Etikos kodekso 5.1, 7.3 papunkčių pažeidimų paskyrė įspėjimą, o skundo dalį dėl ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo bei teismo eksperto tyrimo metodų ir priemonių pasirinkimo paliko nenagrinėtą. Skundo dalį dėl teismo eksperto nešališkumo, ekspertizės akto pateikimo termino, papildomo užmokesčio už atliktą teismo ekspertizę pareikalavimo atmetė kaip nepagrįstą.

37. Teismas nurodė, kad Taryba Sprendime aptarė skundą padavusio asmens ir pareiškėjo paaiškinimus, civilinėje byloje susidariusią situaciją dėl teismo ekspertizės paskyrimo bei pavedimo atlikti pareiškėjui, Tarybos įgaliojimus vertinti pareiškėją bei kitas aplinkybes. Taryba vertino, kad teismo ekspertas D. V. viršijo teismo eksperto turimų specialiųjų žinių ribas atsakydamas į teismo jam užduotus klausimus, todėl Taryba dėl ginčo dalykui aktualaus skundo 1 argumento – „teismo ekspertas atliko statybos ekspertizę, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, nes kaip pats teismo ekspertas nurodo ekspertizės akte, jo kvalifikacija yra „Statybos techninės veiklos ekspertizė“ – konstatavo, jog D. V. pažeidė Etikos kodekse įtvirtintų profesionalumo (5.1 papunktis) ir sąžiningumo (7.3 papunktis) principus.

38. Teismas nurodė, kad Teismo ekspertų veiklos principus, jų turinį, atsakomybę už šių principų pažeidimą, skundų dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties nustatytiems veiklos principams nagrinėjimo tvarką nustato Teismo ekspertizės įstatymas, Etikos kodeksas bei Reglamentas.

39. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, šalių teisme duotus paaiškinimus, skundžiamo Sprendimo turinį, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nurodė, kad sutinka su pareiškėjo argumentais, jog Tarybos Sprendimas skundžiamoje dalyje neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų bei Reglamento 27 punkto reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam sprendimui, nes skundžiamame Sprendime tik formaliai nurodomas Tarybos konstatavimas apie padarytą Etikos kodekso principų pažeidimą bei įspėjimo pareiškėjui skyrimo teisinis pagrindas. Sprendimo dalyje dėl Tarybos nustatytų aplinkybių, jų teisinio vertinimo ir išvadų Taryba tik konstatavo, jog vadovaujasi SSVA rašte pateiktais duomenimis, kuriuos laiko svarbiu įrodymu ir jais remdamasi vertino, kad teismo ekspertas viršijo teismo eksperto turimų specialiųjų žinių ribas atsakydamas į teismo jam užduotus klausimus, tačiau iš Sprendimo turinio visiškai neaišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasi Taryba pareiškėjo veiksmuose nustatė Etikos kodekso principų pažeidimus, bei dėl kokios priežasties (kokiais Tarybos atlikto tyrimo metu surinktais įrodymais bei kokio individualaus pareiškėjo situacijos tyrimo, nustatytų faktinių aplinkybių bei argumentų, išvadų pagrindu) buvo konstatuoti minėti pažeidimai.

40. Teismas akcentavo, kad Sprendimo ginčijamoje dalyje nėra nei vieno duomens, kuris rodytų, jog Taryba atliko individualų pareiškėjo situacijos dėl ginčo teismo ekspertizės atlikimo vertinimą, t. y., jog Taryba ištyrė ir objektyviai nustatė teismo ekspertizės rūšį pagal VAT 2023 m. sausio 10 d. teismo nutartyje suformuluotus klausimus, išanalizavo ir nustatė pareiškėjo, kaip teismo eksperto, kompetenciją ir turimas specialiąsias žinias bei kokios kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo teismo ekspertizei minėtoje civilinėje byloje atlikti. Taip pat nėra duomenų, kad įvertino SSVA rašto įrodomąją reikšmę atsižvelgiant į jame nurodomas aplinkybes, kuriomis SSVA konstatavo savo nuomonę (kuria vienintele Sprendime rėmėsi Taryba priimdama skundžiamą Sprendimo dalį) – D. V. turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikė teisės atlikti VAT 2023 m. sausio 10 d. nutartimi paskirtos teismo ekspertizės – pateikianti neturėdama tam įgaliojimų, o būtent, kad: „Reglamentas SSVA neįpareigoja ir nesuteikia jokių įgaliojimų vertinti teismo proceso dalyvių – teismo ekspertų kompetencijos ir kvalifikacijos, vertinti ar teismo ekspertų pateiktos išvados atitinka teismo eksperto turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias. Taryba, spręsdama pareiškėjo etikos principų laikymosi (sutikus atlikti paskirtą teismo ekspertizę) klausimą, Sprendime nevertino (nenurodė) paminėtų bei kitų aktualių duomenų, o taip pat nevertino, ar Tarybai pateiktas I. J. skundas, siejamas su teismo eksperto (pareiškėju byloje), atliktais veiksmais, patenka į Tarybos kompetencijos ribas. Teismas vertino, jog šioje konkrečioje byloje nustatyti Sprendimo ginčijamos dalies faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl kurių skundžiama Sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta, nes šiuo konkrečiu atveju Taryba neįvykdė pareigos individualiai įvertinti susidariusią situaciją, tokiais savo veiksmais neužtikrindama objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių (faktų) įvertinimo.

41. Nors Taryba atsiliepime į skundą pažymėjo, jog spręsdama klausimą dėl pareiškėjo kompetencijos ribų viršijimo, vadovavosi teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kurioje nurodoma, kad tam tikroje srityje asmenims kvalifikaciją suteikiančių institucijų pateikiama informacija laikytina svarbiu įrodymu Tarybai sprendžiant dėl teismo eksperto kompetencijų ribų ir Etikos kodekso pažeidimų nustatymo, tačiau skundo tyrimą (informacijos ir įrodymų rinkimą) bei vertinimą atlieka bei sprendimą pagal pareikštą skundą dėl galimo teismo eksperto profesinės etikos pažeidimo priima būtent Taryba. Taigi būtent Tarybai kyla teisės aktų nustatyta pareiga išsamiai ir objektyviai ištirti individualią eksperto, kurio profesinės etikos klausimas sprendžiamas, situaciją bei savo veikla, nagrinėjant bei priimant sprendimus dėl skundų, susijusių su galbūt teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimais, nepažeisti teisės aktų reikalavimų, t. y., Tarybos priimamu sprendimu įvertinti individualią nagrinėjamą situaciją bei visus reikšmingus tyrimo metu nustatytus faktus ir juos Sprendime pagrįsti ir motyvuoti. Teismas pažymėjo, kad SSVA yra tik vienas iš Tarybos atliekamam tyrimui reikalingos informacijos gavimo šaltinių (subjektų), į kurį Taryba galėjo kreiptis, manydama, jog tokių duomenų reikia siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti skundą (Reglamento 12.3. papunktis). Tačiau SSVA raštas privalėjo būti Tarybos vertinamas visos kitos tyrimo metu surinktos informacijos bei įrodymų visumos apimtyje. SSVA nuomonę rašte pateikė iš esmės pati pripažinusi neturinti tam kompetencijos, dėl to ši nuomonė iš esmės ginčo situacijoje galbūt neturėjo jokios įrodomosios reikšmės, kai Sprendimu Taryba šios nuomonės nepagrindė jokiu kitu leistinu įrodymu.

42. Reglamento 14 punktas numato Tarybos teisę priimti sprendimą dėl teismo eksperto profesinės etikos ir be teismo ekspertizės įstaigos ar kitos kvalifikaciją suteikiančios institucijos informacijos ir paaiškinimų (ar ekspertiniai tyrimai buvo atlikti pagal kvalifikaciją ir tai sričiai taikomų teisės aktų reikalavimus). Tokiu atveju Taryba priima sprendimą atsižvelgdama į jos turimą tyrimo metu surinktą informaciją ir įrodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju, to neneigė ir pati Taryba atsiliepime į skundą, jog ginčijama Sprendimo dalis iš esmės buvo priimta atsižvelgus tik į SSVA raštą.

43. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsiliepime į skundą Taryba nurodė Sprendime įvertinusi pareiškėjo veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, atsižvelgdama į skundo medžiagą. Iš Sprendimo matyti, kad jame yra pateikti tiek skundą padavusio asmens I. J. skundo argumentai, tiek teismo eksperto D. V. paaiškinimai dėl skundo, tačiau Sprendimo motyvuojamoje dalyje (aktualioje ginčijamai Sprendimo daliai) iš esmės nėra nei vieno Tarybos argumento, kuris pagrįstų, jog priimant ginčijamą Sprendimo dalį Taryba ištyrė ir įvertino jai pateiktuose teismo eksperto D. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog ekspertizėje, kurią jis atliko, nereikėjo spręsti klausimų, susijusių su statiniais, jų konstrukcijomis bei jų elementų suirimo priežastimis, o tai buvo tik apdailos darbų: paviršių glaistymo, dažymo, grindjuosčių sudėjimo, dušo maišytuvo montavimo ir kitų smulkių apdailos darbų kokybės nagrinėjimas bei šių darbų pataisymo fakto konstatavimas. Taigi ginčijama Sprendimo dalis buvo priimta formaliai, objektyviai neištyrus individualios pareiškėjo D. V. ginčo situacijos. Teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo paskirtas įspėjimas už Etikos kodekso principų pažeidimą.

44. Teismas kitus šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateiktus argumentus, nustatęs, kad Sprendimas neatitinka faktinio pagrindimo bei motyvuotumo reikalavimų, t. y. buvo priimtas pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus ir todėl pagal teismų formuojamą praktiką tokio individualaus administracinio akto motyvų pagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas, vertino kaip neturinčius esminės teisinės reikšmės ir nekeičiančius šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakė.

45. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 031,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Trečiojo suinteresuoto asmens I. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

III. 47. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

48. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

49. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, jog Taryba privalėjo nustatyti ginčo teismo ekspertizės rūšį, tačiau to nepadarė, kadangi Tarybai yra suteikta kompetencija nagrinėti skundus dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties Etikos kodekso nuostatoms ir nėra suteikti įgaliojimai nustatyti teismo ekspertizės rūšies pavadinimo, kurią paveda atlikti teismas. Be to, sprendžiant klausimą dėl teismo eksperto kompetencijos, teismo ekspertizės rūšies pavadinimas nėra svarbus aspektas. Šiuo atveju teismas tai pačiai teismo ekspertizės rūšiai įvardinti yra panaudoja pavadinimus: statybos ekspertizė, statybos techninės veiklos ekspertizė, vidaus apdailos darbų ekspertizė, statybos (apdailos darbų) ekspertizė, apdailos darbų įvertinimo ekspertizė. Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, įvardijus teismo ekspertizės rūšies kitokį pavadinimą, pasikeis pastarosios turinys, spendžiami uždaviniai. Priešingai, sprendžiant klausimą dėl teismo eksperto galimo kompetencijos ribų viršijimo, vertinamas ne teismo ekspertizės rūšies pavadinimas, tačiau teismo ekspertizei pateiktų klausimų turinys. Atitinkamai, siekiant nustatyti, ar teismo ekspertas, pagal turimą kvalifikaciją, kurios pagrindu jis buvo įtrauktas į Teismo ekspertų sąrašą, t. y. veikiantis teismo eksperto statusu, turėjo teisę atsakyti į teismo užduotus klausimus, yra kreipiamasi su paklausimu, kuriame yra pateikiami teismo užduoti klausimai, o nenurodomas teismo ekspertizės rūšies pavadinimas.

50. Taryba, nesutikdama su teismo sprendime nurodytu argumentu, jog Taryba neišanalizavo D. V., kaip teismo eksperto, kompetencijos ir specialiųjų žinių, pažymi, kad teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teismo ekspertas į Teismo ekspertų sąrašą yra įrašomas teismo ekspertizės įstaigos ar valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose suteiktos kvalifikacijos pagrindu. Be to, asmeniui, įrašytam į Teismo ekspertų sąrašą yra suteikti įgaliojimai atlikti ekspertinį tyrimą ir veikti teismo eksperto vardu tik toje srityje, kurios kvalifikaciją pastarasis turi. Tai reiškia, kad asmuo, veikdamas teismo eksperto statusu, atlikti ekspertinius tyrimus turi teisę tik kvalifikacinių atestatų, kurių pagrindu įgijo teismo eksperto statusą, ribose. Taigi kompetencijos tinkamumo klausimo vertinamą dėl teismo eksperto kompetencijos apibrėžia būtent kvalifikaciniai atestatai. Nagrinėjamu atveju, D. V. kvalifikacinius atestatus išdavė VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, kurio vykdytas viešojo administravimo funkcijas nuo 2022 m. gegužės 1 d. vykdo SSVA. Taigi Taryba, siekdama nustatyti, ar teismo eksperto turima kompetencija yra pakankama atsakyti į užduotus klausimus kreipėsi į kvalifikaciją suteikiančią instituciją. Taryba neturi įgaliojimų suteikti asmenims kvalifikacijas ir spręsti, ar suteiktos kvalifikacijos yra pakankamos atsakyti į pateiktus klausimus. Atitinkamai, Taryba, atlikdama individualų tyrimą, turimos kompetencijos ribose SSVA pateikė paklausimą, ar teismo ekspertas, atsižvelgiant į jo turimą kompetenciją ir specialiąsias žinias, galėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus. Pažymi, kad būtent kvalifikaciją suteikianti institucija privalo pateikti Tarybai informaciją ir paaiškinimus, ar ekspertiniai tyrimai buvo atlikti pagal kvalifikaciją ir tai sričiai taikomų teisės aktų reikalavimus.

51. Atsakovas pažymi, kad Taryba įvertino teismo eksperto pateiktus paaiškinimus, Tarybos Sprendime taip pat atsispindi paaiškinimų santrauka dėl esminių aspektų, tačiau vien teismo eksperto pasakymas, jog turimi kvalifikaciniai atestatai yra pakankami spręsti pateiktus klausimus, arba nurodymas, jog jis turi reikiamą kompetenciją, nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis Taryba galėtų vertinti teismo eksperto kompetencijos klausimą. Taryba neneigia D. V., kaip savo srities specialisto, turimos kompetencijos, kurią sudaro ne tik kvalifikaciniai atestatai, tačiau ir kitos žinios, patirtis. Tačiau, nagrinėjamu atveju, jis veikė teismo eksperto statusu, todėl privalėjo neperžengti jam suteiktų kvalifikacinių atestatų ribų, kadangi jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nurodyta, jog teismo ekspertas privalo ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją bei atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis.

52. Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertas, atlikdamas ekspertinius tyrimus, negali peržengti kvalifikacinių atestatų suteiktų kompetencijos ribų, tačiau tai neapriboja teismo teisės pavesti teismo ekspertizę atlikti teismo ekspertui ar kitam asmeniui, kuris tam tikrose srityje neturi teismo eksperto statuso, bet teismas įsitikina, jog jis yra kompetentingas atsakyti į užduodamus klausimus. Tokiu atveju asmuo, kuris turi teismo eksperto kvalifikaciją kitoje srityje, tačiau neturi teismo eksperto kvalifikacijos teismo paskirtoje srityje, privalo informuoti teismą ir proceso dalyvius, kad pavestai teismo ekspertizei atlikti teismo eksperto kompetencijos neturi, tačiau ją gali atlikti kaip tam tikros srities specialistas. Šiuo konkrečiu atveju Taryba, nustačiusi, kad pareiškėjas veikė teismo eksperto statusu, kurio kompetenciją apibrėžia kvalifikaciniai atestatai, pagrįstai kreipėsi į įstaigą, kuri teismo ekspertui suteikė kvalifikacinius atestatus.

53. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, jog Taryba turėjo nurodyti, kokios kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo ginčo teismo ekspertizei byloje atlikti. Akcentuoja, kad Taryba nėra tinkamas subjektas skirti teismo ekspertizę, nustatyti, kokių specialiųjų žinių poreikis yra iškilęs teisminiame procese. Tarybos kompetencijai priskirtina vertinti teismo ekspertų veiksmus profesinės etikos principų atžvilgiu, t. y. nustatyti, ar asmuo, veikdamas teismo eksperto statusu, nepažeidė Etikos kodekso nuostatų.

54. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimo argumentais dėl SSVA rašto vertinimo, nurodo, kad SSVA, kaip kvalifikaciją suteikiančios institucijos, kuri nustato egzaminų tvarką, siekiant įgyti kvalifikaciją, atestuoja, suteikia kvalifikacinius atestatus, atlieka kvalifikacijos patikrinimą ir kt., nėra prašoma vertinti proceso dalyvių kompetencijų ir kvalifikacijų. SSVA prašoma ir ji įvertina, ar asmuo, turintis atitinkamas SSVA suteiktas kvalifikacijas, yra kompetentingas atsakyti į suformuluotus klausimus. Nėra aktualu ir tai, ar tuos klausimus pateikė teismas, fiziniai asmenys ar juridiniais asmenys, kadangi esminiai elementai į kuriuos atsižvelgia SSVA, teikdama atsakymą į paklausimą, yra suteiktų kvalifikacinių atestatų ribos ir pateikti klausimai. Be to, nei SSVA, nei Tarybai nėra suteikta kompetencija vertinti, ar teismo ekspertų pateiktos išvados atitinka teismo eksperto turimą kvalifikaciją ir specialias žinias, kadangi ekspertizės akto išvadų vertinimas išimtinai priskirtinas teismo kompetencijai. Taryba, teikdama paklausimą SSVA, prašo informuoti, ar asmuo pagal turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias (kurias apibrėžia SSVA suteikti kvalifikaciniai atestatai) galėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus. SSVA įvertina, ar pateikti klausimai priskirtini asmens turimai kompetencijai, kurią apibrėžia jos suteikti kvalifikaciniai atestatai, o Taryba, gavusi atsakymą iš SSVA, įvertina duomenis ir nustato, ar buvo padarytas profesinės etikos pažeidimas.

55. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo argumentais, jog iš Sprendimo visiškai neaišku, iš kokių faktinių aplinkybių Taryba nustatė Etikos kodekso pažeidimus pareiškėjo veiksmuose ir kokiu pagrindu buvo konstatuoti etikos pažeidimai. Tarybos Sprendimo dalies „Tarybos nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir išvados“ 3 pastraipoje yra pateikiami duomenys, kuo remiantis ir kokias aplinkybes nustačiusi, Taryba konstatavo profesinės etikos kodekso pažeidimus.

56. Atsakovo vertinimu, Taryba surinko įrodymus ir juos tinkamai įvertinusi priėmė Sprendimą.

57. Taryba teigia, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog žino, kad yra asmenų, turinčių apdailos darbų kvalifikacinius atestatus (kuriuos taip pat išduoda SSVA) ir samprotaudamas pripažino, jog jis tokio kvalifikacinio atestato neturi, bet, jo nuomone, jo turimi kvalifikaciniai atestatai apima ir tą kompetenciją, kurią suteikia apdailos darbų kvalifikaciniai atestatai. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Atsakovas teigia, kad kvalifikaciniais atestatais suteiktos kompetencijos ribos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl nėra pagrindo aiškinti, jog pareiškėjo kvalifikaciniai atestatai apima ir tas kompetencijas, kurios nėra nurodytos kvalifikaciniuose atestatuose.

58. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į tai, jog administracinės bylos apimtis nebuvo didelė, sprendžiami klausimai sureglamentuoti teisės aktais bei susiformavusia teismų praktika (sprendžiamų teisinių klausimų naujumo nebuvimas), teismo sprendimas priimtas įvykus vienam teismo posėdžiui. Taigi jeigu nebūtų tenkinamas apeliacinis skundas, Taryba prašo, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalies patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

59. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

60. Pareiškėjas, pakartodamas faktines aplinkybes bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai pagrįstai konstatavo, jog Sprendimo ginčijamoje dalyje nėra nei vieno duomens, kuris rodytų, kad Taryba ištyrė ir objektyviai nustatė ginčo teismo ekspertizės rūšį pagal VAT 2023 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, suformuluotus klausimus.

61. Atsižvelgdamas į šiuos Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše grafoje „Ekspertizės rūšis“ pateikiamus duomenis, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo nustatyti ne ginčo teismo ekspertizės rūšies pavadinimą (kaip teigia Tarnyba apeliaciniame skunde), o pirmiausia turėjo nustatyti kokį kvalifikacijos atestatą teismo ekspertas privalo turėti, siekdamas atsakyti į VAT 2023 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, suformuluotus klausimus, ir tik po to spręsti, ar pareiškėjo turimi kvalifikacijos atestatai (ne)suteikia jam teisę atsakyti į teismo suformuluotus klausimus. Tačiau Taryba, priimdama Sprendimą, tokio vertinimo neatliko ir nenustatė kokios gi kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo teismo ekspertizei civilinėje byloje atlikti, t. y. neištyrė ir objektyviai nenustatė teismo ekspertizės rūšies pagal VAT nutartyje suformuluotus klausimus, tą visiškai pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo įsitikinimu, nenustačiusi teismo ekspertizės rūšies, Tarnyba nagrinėjamu atveju neatliko individualaus pareiškėjo situacijos dėl teismo ekspertizės atlikimo vertinimo, dėl to Sprendimo dalis stokoja faktinio pagrindimo ir motyvacijos, šie trūkumai iš tiesų yra esminiai, kadangi neužtikrino objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimo.

62. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendime taip pat visiškai pagrįstai konstatuota, kad Sprendimo ginčijamoje dalyje nėra nei vieno duomens, kuris rodytų, jog Taryba išanalizavo ir nustatė pareiškėjo, kaip teismo eksperto, kompetenciją ir turimas specialiąsias žinias bei kokios kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo ginčo teismo ekspertizei byloje atlikti. Nagrinėjamu atveju būtent VAT, nustatęs kokių specialiųjų žinių poreikis yra iškilęs teisminiame procese, ir paskyrė teismo ekspertizę civilinėje byloje, pavesdamas jos atlikimą pareiškėjui. Taigi VAT, prieš pavesdamas pareiškėjui atlikti ekspertizę civilinėje byloje, įvertino jo turimą kvalifikaciją, laikė ją tinkama, todėl teismo ekspertizei atlikti paskyrė būtent jį.

63. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, jokio vertinimo neatliko ir nenustatė kokios gi kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo teismo ekspertizei civilinėje byloje atlikti. Taryba apeliaciniame skunde, kaip ir atsiliepime į skundą, neneigia, kad Sprendimo dalis iš esmės buvo priimta atsižvelgus tik į SSVA 2023 m. spalio 27 d. raštą Nr. S-3736-(4.4) „Dėl informacijos pateikimo“, tačiau šiame SSVA rašte taip pat nėra nurodyta, kokios gi kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo teismo ekspertizei civilinėje byloje atlikti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju Taryba tokios savo pareigos neįvykdė, tokiais savo veiksmais neužtikrino objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių įvertinimo, tą visiškai pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

64. Teismo sprendime visiškai pagrįstai konstatuota ir tai, kad Sprendimo ginčijamoje dalyje nėra nei vieno duomens, kuris rodytų, jog Taryba įvertino SSVA rašto įrodomąją reikšmę atsižvelgiant į jame nurodomas aplinkybes, kuriomis SSVA konstatavo savo nuomonę (kuria vienintele Sprendime rėmėsi Taryba priimdama Sprendimo dalį). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog SSVA yra tik vienas iš Tarybos atliekamam tyrimui reikalingos informacijos gavimo šaltinių (subjektų), į kurį Taryba galėjo kreiptis, manydama, jog tokių duomenų reikia siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti skundą, tačiau SSVA raštas privalėjo būti Tarybos vertinamas visos kitos tyrimo metu surinktos informacijos bei įrodymų visumos apimtyje.

65. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Tarybai pateiktas I. J. skundas buvo siejamas su pareiškėjo, kaip teismo eksperto, civilinėje byloje atliktais veiksmais, todėl atsakovas pirmiausia turėjo vertinti, ar I. J. skundo nagrinėjimas nėra priskirtinas civilinę bylą nagrinėjusio VAT kompetencijai.

66. Akcentuoja, kad Taryba nagrinėjamu atveju visiškai neatsižvelgė ir į tai, jog priimant Sprendimą, civilinė byla dar nebuvo baigta, ekspertizės aktas yra vienas iš civilinės bylos įrodymų, todėl civilinę bylą nagrinėjančiam teismui neįvertinus pareiškėjo atliktos teismo ekspertizės bei pateikto teismui ekspertizės akto teisėtumo tuo aspektu, kad pareiškėjas atliko teismo paskirtą ekspertizę neva neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, Taryba neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo, kaip teismo eksperto, kompetencijos ir kvalifikacijos Etikos kodekse įtvirtintų nuostatų kontekste.

67. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino administracinės bylos sudėtingumą ir pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 031,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių mažinti nėra jokio pagrindo.

68. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

69. Nurodo, kad palaiko Tarnybos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir su jais sutinka.

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Todėl pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams šiuo klausimu. Taip pat pritaria ir argumentams, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Taryba neišanalizavo pareiškėjo, kaip teismo eksperto, kompetencijos ir specialiųjų žinių. Taryba visiškai pagrįstai nurodo, kad ji siekdama nustatyti, ar teismo eksperto turima kompetencija yra pakankama atsakyti į užduotus klausimus, galėjo tik vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir Reglamento 12.3 papunkčiu ir 14 punktu kreiptis į kvalifikaciją suteikiančią instituciją, jog būtent kvalifikaciją suteikusi institucija ir nurodytų, kokią kvalifikaciją turi konkretus ekspertas, o ne pati imti vertinti, ar pareiškėjas turi reikiamą kvalifikaciją ar jos neturi.

71. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad Tarybos Sprendimo dalis buvo priimta formaliai, objektyviai neištyrus individualios pareiškėjo ginčo situacijos. Pažymi, kad šiuo atveju Taryba kaip tik veikė visiškai priešingai ir išsiaiškino visą situaciją, kuri yra susijusi su asmens kvalifikacija ir galėjimu atsakyti į konkrečius klausimus.

72. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Taryba teisingai savo apeliaciniame skunde pažymi, jog vertindama pareiškėjo elgesį Etikos kodekso prasme, visiškai pagrįstai vertino ir atsižvelgė kokius pareiškimus VAT davė pareiškėjas ir ką patvirtino, o taip pat įvertino ir tai, ar pareiškėjas jam paskirtą atlikti ekspertizę atliko kaip ekspertas ar specialistas, galintis turėti ir (ar) turintis tam reikiamų žinių.

73. Sutinka su Tarybos apeliacinio skundo argumentu, kad teismo ekspertas, atlikdamas ekspertinius tyrimus, negali peržengti kvalifikacinių atestatų suteiktų kompetencijos ribų. Tačiau tai neapriboja teismo teisės pavesti teismo ekspertizę atlikti teismo ekspertui ar kitam asmeniui, kuris tam tikroje srityje neturi teismo eksperto statuso, tačiau teismas įsitikina, jog jis yra kompetentingas atsakyti į užduodamus klausimus. Tokiu atveju, asmuo, kuris turi teismo eksperto kvalifikaciją kitoje srityje, tačiau neturi teismo eksperto kvalifikacijos teismo paskirtose srityje, privalo informuoti teismą ir proceso dalyvius, kad pavestai teismo ekspertizei atlikti teismo eksperto kompetencijos neturi, tačiau ją gali atlikti kaip tam tikros srities specialistas. Taryba nustatė visas aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, todėl teismo argumentai, jog Taryba tik formaliai priėmė Sprendimą, objektyviai neištyrusi individualios pareiškėjo situacijos, nepagrįsti.

74. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat visiškai sutinka su atsakovo argumentu, kad Taryba nėra tinkamas subjektas skirti teismo ekspertizę, nustatyti, kokių specialiųjų žinių poreikis yra iškilęs teisminiame procese. Tarybos kompetencijai priskirtina vertinti teismo ekspertų veiksmus profesinės etikos principų atžvilgiu, t. y. nustatyti, ar asmuo, veikdamas teismo eksperto statusu, nepažeidė Etikos kodekso nuostatų, todėl teismo motyvai, kad Taryba savo sprendime nenurodė, kokios kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo ginčo teismo ekspertizei byloje atlikti, yra visiškai nepagrįsti.

75. Nesutinka su teismo argumentu, kad Taryba turėjo įvertinti SSVA rašto įrodomąją reikšmę, atsižvelgiant į jame pateiktas aplinkybes, jog SSVA pateiktas atsakymas nėra svarus įrodymas, kuriuo galėjo remtis Taryba, priimdama sprendimą, ir laiko jį nepagrįstu.

76. Pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Taryba netinkamai nustatė faktines aplinkybes, kurios yra susijusios su pareiškėjo pažeidimo tyrimu bei, kad Taryba neatliko individualaus tyrimo. Kaip matyti iš Tarybos Sprendimo, Taryba savo Sprendime yra išsamiai ir aiškiai išdėsčiusi visas pažeidimui vertinti reikšmingas aplinkybes, taip pat išsiaiškinusi visas reikšmingas jam ištirti aplinkybes, o kartu ir surinkusi visą tam reikalingą informaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 77. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo dalies, kurioje pareiškėjui skirta drausminė nuobauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

78. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ginčijama Tarybos Sprendimo dalis yra visiškai nemotyvuota VAĮ prasme, pareiškėjo skundą tenkino.

79. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėjo prie nepagrįstų išvadų. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ginčijama Tarybos Sprendimo dalis yra motyvuota, priimant Sprendimą buvo įvertintos visos nagrinėjamam atvejui reikšmingos aplinkybės, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

80. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

81. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

82. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

83. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir atsakovo Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad VAĮ 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Pažymėtina, kad sprendimais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

84. Minėta, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

85. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus), ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016; 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.).

Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų.

Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.).

86. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamą Sprendimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčijama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.

87. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog Tarybos Sprendimas ginčijamoje dalyje dėl įspėjimo pareiškėjui skyrimo neatitinka paminėtų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų bei Reglamento 27 punkto reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam sprendimui, nes skundžiamame Sprendime tik formaliai nurodoma Tarybos konstatacija apie padarytą Etikos kodekso principų pažeidimą bei įspėjimo pareiškėjui skyrimo teisinis pagrindas. Teisėjų kolegija sutinka, kad ginčijamas Sprendimas dalyje, susijusioje su Tarybos nustatytomis aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu ir išvadomis yra neargumentuota, joje vadovaujamasi išskirtinai tik SSVA rašte pateiktais duomenimis, jog pareiškėjo, SSVA ekspertų nuomone, turimi kvalifikaciniai atestatai nesuteikė jam teisės atlikti minėtos ekspertizės, tačiau iš Sprendimo turinio visiškai neaišku kokių faktinių aplinkybių visumoje Taryba nustatė ginčo Etikos kodekso principų pažeidimus pareiškėjo veiksmuose. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad Taryba, siekdama nustatyti, ar teismo eksperto turima kompetencija yra pakankama atsakyti į užduotus klausimus kreipėsi į kvalifikaciją suteikiančią instituciją, kuri pateikė savo nuomonę į paklausimą, tačiau SSVA raštas yra vienas iš įrodymų visumos, kuriuo, priimdama ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Taryba, tačiau jokio savarankiško aplinkybių ir įrodymų vertinimo pareiškėjo individualioje situacijoje neatliko.

88. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo, kad ginčijamo Tarybos Sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kiek tai susiję su ginčijamu klausimu, nėra duomenų, jog Taryba atliko individualų pareiškėjo situacijos dėl ginčo teismo ekspertizės atlikimo vertinimą. Taryba, spręsdama pareiškėjo etikos principų laikymosi klausimą, Sprendime nevertino kitų aktualių duomenų. Todėl šiuo konkrečiu atveju nustatyti ginčijamo Sprendimo dalies faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl kurių skundžiama Sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta. Taryba neįvykdė pareigos individualiai įvertinti nagrinėjamą situaciją, tokiais savo veiksmais neužtikrindama objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių (faktų) įvertinimo. Teismas pagrįstai akcentavo, jog skundo tyrimą (informacijos ir įrodymų rinkimą) bei vertinimą atlieka bei sprendimą pagal pareikštą skundą dėl galimo teismo eksperto profesinės etikos pažeidimo priima būtent Taryba, todėl jai kyla teisės aktų nustatyta pareiga išsamiai ir objektyviai ištirti individualią eksperto, kurio profesinės etikos klausimas sprendžiamas, situaciją bei savo veikla, nagrinėjant bei priimant sprendimus dėl skundų, susijusių su galimai teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimais, įvertinti individualią nagrinėjamą situaciją bei visus reikšmingus tyrimo metu nustatytus faktus ir juos Sprendime pagrįsti ir motyvuoti. Teisėjų kolegija sutinka, kad SSVA raštas yra reikšmingas sprendžiant byloje nagrinėjamą klausimą, tačiau jis yra tik vienas iš Tarybos atliekamam tyrimui reikalingos informacijos gavimo šaltinių (subjektų), į kurį Taryba galėjo kreiptis, manydama, jog tokių duomenų reikia siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti skundą, todėl jis turėjo būti vertinamas kitų tyrimo metu surinktų įrodymų visumoje.

89. Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjui priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašė priteisti jam 4 008,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme: už pozicijos ir esminių skundo argumentų dėl Sprendimo dalies, kuria paskirtas įspėjimas, aptarimą – 125 Eur; už skundo teismui parengimą – 3 125 Eur; už lydraščio dėl skundo trūkumų šalinimo parengimą – 62,50 Eur.

90. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalaus dydžio už suteiktas teisines paslaugas, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į tai, jog procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 4 008,13 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 23 Eur žyminį mokestį.

91. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui advokatės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, be kita ko, pažymi, kad ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodyta, jog už pozicijos ir esminių skundo argumentų dėl Sprendimo dalies, kuria paskirtas įspėjimas, aptarimą mokėtina suma 125 Eur, o už lydraščio dėl skundo trūkumų šalinimo parengimą – 62,50 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1. Pareiškėjo prašoma priteisti suma – 62,50 Eur yra už lydraščio šalinant skundo trūkumus parengimą, todėl negalėjo būti priteisiama pareiškėjui, o prašoma priteisti 125 Eur suma už pozicijos ir esminių skundo argumentų aptarimą, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negalėjo būti priteista kaip už atskirą teisinę paslaugą, todėl pirmosios instancijos teismas šias sumas pareiškėjui priteisė nepagrįstai.

92. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, jog buvo ginčijama tik dalis Tarybos Sprendimo, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą už nurodytą teisinę paslaugą sumažinti iki 2 500 Eur ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą bei sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

93. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau priteisė pareiškėjui iš atsakovo nepagrįstai didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, sumažinant pareiškėjui iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 443 Eur, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui D. V. iš atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos priteista 4 008,13 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni eurai 13 ct) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 23 Eur (dvidešimt trys eurai) žyminis mokestis, pakeisti.

Priteisti pareiškėjui D. V. iš atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos iš viso 2 523 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei sumokėtą žyminį mokestį.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė