2020-01-15 Nr. AB-980-3-61-3-01910-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2403-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01910-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. G. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 155/2019-05 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Klaipėdos TM) posto vyresniajam inspektoriui, atliekančiam pareigas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste, D. G..

2. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1B-177 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl D. G. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2019 m. balandžio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-1545 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad pareigūnas 2019 m. vasario 12 d. privalėdamas atlikti konkrečias funkcijas (išpakuoti, rūšiuoti, skaičiuoti ir sverti tikrinamas prekes) uždarosios akcinės bendrovės „Rikusta“ (toliau – Bendrovė) muitinės sandėlyje, piktnaudžiavo tarnyba, nes savavališkai, niekam nežinant, viršydamas įgaliojimus, paėmė iš Bendrovės muitinės sandėlio nenustatytam subjektui priklausiančius daiktus (prekes).

3. Pareiškėjas teigė, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą, kilusias pasekmes, atsižvelgus į tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į nustatytą lengvinančią aplinkybę, paimtų daiktų nedidelę vertę, taip pat įvertinus nustatytas svarbias priežastis, lėmusias tarnybinio nusižengimo padarymą, pareigūno tarnybos eigą iki nusižengimo padarymo dienos ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas – siūlyti posto vyresniajam inspektoriui skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Atsižvelgęs į tai, kad minimas pareigūnas yra profesinės sąjungos renkamo organo narys, Muitinės departamentas 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (5.34) 3B-3683 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. G.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas teigė, jog nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, Profesinė sąjunga negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą ją skirti. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nei vienos pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Profesinė sąjunga turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Pareiškėjas vertino, jog Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Muitinės departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien buvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

5. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

6. Atsakovas nurodė, kad atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jam suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Atsakovas teigė, jog vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo, parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas, bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsižvelgęs į D. G. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, atsakovas aiškino, kad šiuo atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

7. Atsakovas teigė, jog darbdavys ketino skirti Profesinės sąjungos nariui, šios organizacijos deleguotam ir išrinktam Profesinės sąjungos Darbo saugos komiteto nariu, tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Įvertinęs tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, tarnybinės nuobaudos skyrimą vertino kaip poveikio priemonę jam ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino, panaikino Profesinės sąjungos Rašto dalį, kuria buvo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui, atliekančiam pareigas Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste, D. G..

9. Teismas nustatė, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1B-177 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl D. G. veiksmų. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, surašė 2019 m. balandžio 30 d. Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareigūnas 2019 m. vasario 12 d., privalėdamas atlikti konkrečias funkcijas (išpakuoti, rūšiuoti, skaičiuoti ir sverti tikrinamas prekes) Bedrovės muitinės sandėlyje, piktnaudžiavo tarnyba, nes savavališkai, niekam nežinant, viršydamas įgaliojimus, paėmė iš Bendrovės muitinės sandėlio nenustatytam subjektui priklausiančius daiktus (prekes) ir, įvertinusi tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą, kilusias pasekmes, atsižvelgusi į tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į nustatytą lengvinančią aplinkybę, paimtų daiktų nedidelę vertę, taip pat įvertinusi nustatytas svarbias priežastis, lėmusias tarnybinio nusižengimo padarymą, pareigūno tarnybos eigą iki nusižengimo padarymo dienos ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, siūlė posto vyresniajam inspektoriui skirti tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

10. Teismas pažymėjo, kad pareigūnas yra profesinės sąjungos renkamo organo – Darbo saugos komiteto – narys, todėl Muitinės departamentas 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (5.34) 3B-3683 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. G.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.

11. Teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga Raštu nepritarė siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemenes pareigas – skyrimui ir siūlė pakeisti nuobaudos rūšį švelnesne. Profesinė sąjunga vertino, kad priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, siūloma skirti tarnybinė nuobauda yra neadekvati. Taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas ne tik taiko dvigubus standartus, bet ir persekioja Profesinės sąjungos narius.

12. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas, redakcija galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.

13. Teismas aptarė Tvarkos aprašo 28 punktą, kuriame nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

14. Teismas nurodė, kad pagal Statuto 61 straipsnio 1 dalį, pareigūnai įstatymų ir šio Statuto nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Teismas taip pat analizavo Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas profesinės sąjungos teises, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio ginčuose (žr., pvz., 2010 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012).

15. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pobūdžio (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011), dėl teismo galimybės panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012) bei darė išvadą, kad nors Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi Muitinės departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyti argumentai Rašte ir atsiliepime dėl galimo pareigūno persekiojimo dėl jo narytės profesinėje sąjungoje yra abstraktūs ir nenurodyta, dėl kokių konkrečių pareiškėjo veiksmų (ar sprendimų) jis galėjo būti persekiojamas.

16. Teismas darė išvadą, kad Profesinė sąjunga Rašte išreiškė nuomonę dėl jos nario (renkamojo valdymo organo nario) padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutiko, kad Išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad D. G. tarnybinė nuobauda skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

17. Teismas pažymėjo, jog Rašte nurodoma, kad Muitinės departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas vertino, jog šie atsakovo Rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nurodė, jog nors Profesinė sąjunga teigė, kad dėl aktyvaus pareigūno dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje jam skiriama nuobauda, tačiau pateiktuose dokumentuose jokių prašymų D. G. nerengė ir nepasirašė. Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, kad tarnybinę nuobaudą pastarajam nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad tarnybinė atsakomybė šiam pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Teismas pažymėjo, kad Muitinės departamento direktoriaus diskrecija yra taikyti tarnybinę atsakomybę ir spręsti, kokią tarnybinę nuobaudą parinkti.

18. Teismas nurodė, kad Rašte Profesinės sąjungos nurodyti motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Muitinės departamentas, tirdamas šio pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Teismas nustatė, jog argumentų, kaip D. G. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė, tik abstrakčiai teigė, kad jis persekiojamas dėl aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad byloje vertino konkretų atvejį dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą.

19. Teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga Raštu nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. G., todėl Muitinės departamento prašymą tenkino ir Raštą panaikino.

III. 20. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Muitinės departamento prašymą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, jog Profesinė sąjunga gali pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo bet kuriuo momentu. Rašte nurodė faktus ir aplinkybes dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo, tačiau nei pareiškėjas, nei pirmosios instancijos teismas nesigilino į jas, bylą nagrinėjo paviršutiniškai ir sprendime nepasisakė dėl darbdavio veiksmų, vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, teigia, jog Muitinės departamentas teismui turėjo pateikti įrodymus, kad Rašte nurodyti argumentai nepagrįsti, o Raštas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Atsakovas pabrėžia, kad Muitinės departamentas nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o Raštas pažeidė jo interesus, pakenkė įvaizdžiui, padarė esminę žalą, ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu.

22. Atsakovas teigia, jog jo pateikti argumentai ir įrodymai parodo pareiškėjo nuostatą Profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per Profesinės sąjungos narius. Atsakovas nurodo, jog tai, kad Muitinės departamentas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos Profesinės sąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir kolektyvinė sutartis, kai tuo tarpu Profesinės sąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus, laikytini įrodymais dėl persekiojimo už narystę Profesinėje sąjungoje. Atsakovas pažymi, kad Muitinės departamento nevienodų standartų taikymo Profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems profesinės sąjungos nariais, yra poveikio priemonės ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Atsakovas pabrėžia, kad teismo išvada dėl Profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą yra deklaratyvi ir nepagrįsta.

23. Atsakovas nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir Profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – veikiančios Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

24. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į atsakovo Profesinės sąjungos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas teigia, jog teismas sprendime detaliai pasisakė, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirtį tarnybinę nuobaudą D. G. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus – trukdo vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir operatyviai reaguoti į pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad statutiniai valstybės tarnautojai yra sugriežtintos drausmės pareigūnai, jų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. G., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudamas Statuto reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino Išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Pareiškėjas akcentuoja, kad nepagrįstas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teisę operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilęs ginčas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017 ir kt.).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 29-31 punktuose išdėstytas teisės aktų nuostatas, suformuotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bei teismų praktiką, pažymi, kad teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, todėl dėl trečiojo suinteresuoto asmens D. G. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų, šio pareigūno kaltės bei jam parinktos nuobaudos rūšies šioje byloje nepasisako.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad Profesinės sąjungos nariai persekiojami ir, kad tokiu būdu Muitinės departamentas bando daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti apelianto teiginiai neįrodyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas, įvertinęs pareigūnui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnui yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūnų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokio pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Šios išvados niekaip nepaneigia ir apelianto teiginiai, kad pareigūnams, kurie nėra Profesinės sąjungos nariai, nuobaudos nėra skiriamos, nes šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Muitinės departamentas įrodė, jog Profesinės sąjungos Rašte išreikštas nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, užtikrinti viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat kad muitinės pareigūnas laikytųsi vidinių muitinės taisyklių.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė