2024-12-18 Nr. AB-18501-3-63-3-00730-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-748-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00730-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 21RE2-(AG2-74/17-2024); 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. STS-5635 „Dėl darbingumo lygio“; 3) panaikinti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Agentūra) Sprendimų kontrolės skyriaus 2024 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SS-461; 4) paskirti pakartotiną pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą ir nustatyti nedarbingumo priežastis.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo reikalavimų, todėl teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui, be kita ko, buvo nurodyta, kad skundas dėl LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo galėjo būti paduotas vėliausiai 2024 m. gegužės 22 d. Paaiškinta, kad prašant atnaujinti terminą skundui paduoti būtina įrodymais pagrįsti praleisto termino praleidimo priežastis.

Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė procesinį dokumentą „Apeliacinis skundas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2024 04 22 d. sprendimo <...>“, kuriuo prašė: 1) panaikinti LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 21RE2-(AG2-74/17-2024) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. STS-5635 „Dėl darbingumo lygio“; 3) panaikinti Agentūros Sprendimų kontrolės skyriaus 2024 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SS-461; 4) įpareigoti Tarnybą paskirti pakartotiną pareiškėjo darbingumo lygio nustatymą ir nustatyti nedarbingumo priežastis.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Nurodė, kad LAGK Klaipėdos apygardos skyriuje jo skundas buvo nagrinėjamas 2024 m. balandžio 17 d., nagrinėjime jis dalyvavo, buvo pranešta, kad sprendimas bus skelbiamas 2024 m. balandžio 22 d., tačiau LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo jis negavo. Nuo 2024 m. balandžio 17 d. jo sveikatos būklė itin pablogėjo, todėl neturėjo galimybės dalyvauti sprendimo priėmime, nepavyko telefonu susisiekti su jam antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Sveikatos būklė pagerėjo 2024 m. gegužės mėnesio pabaigoje, pareiškėjas nuvyko į advokatų kontorą, tačiau advokatas atostogavo, todėl su juo susitiko ir su sprendimu susipažino tik 2024 m. birželio 13 d. Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimą, neturi, nes yra neįgalus, gydymo įstaigos dėl ligos pateisinamų dokumentų jam neišduoda. Terminą praleido dėl ligos, neįgalumo ir dėl to, kad turi kalbos bei judėjimo problemų.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 28, 30, 34 straipsniais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2024 m. rugpjūčio 23 d., o tai yra pakankamai ilgas (daugiau nei vieno mėnesio) terminas. Pareiškėjas termino praleidimą grindė liga, neįgalumu, kalbos ir judėjimo problemomis, advokato atostogomis. Taip pat nurodė, kad gydymo įstaigos dėl ligos pateisinamų dokumentų jam neišduoda, tačiau nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl dokumentų į gydymo įstaigas, taip pat nepridėjo jokių duomenų iš E.sveikatos portalo apie sveikatos pablogėjimą aktualiu laikotarpiu.

Pareiškėjas nurodė, kad su LAGK sprendimu susipažino 2024 m. birželio 13 d., jame nurodytas apskundimo terminas (mėnesis nuo priėmimo), tačiau dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kreipėsi tik 2024 m. liepos 24 d. (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-A-2024-00333), t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą nuo jam palankiausios, jo paties nurodytos susipažinimo su LAGK sprendimu datos.

Nors teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartyje buvo nurodyta įrodymais pagrįsti termino praleidimo priežastis ir nuo 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjui buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, tačiau pareiškėjas termino praleidimo priežastis (ligą, kalbos bei judėjimo problemas, advokato atostogas) patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 17 d. rekomendacija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjui specialiosios pagalbos poreikis nenustatytas.

Įvertinęs skundo turinį, prie skundo pridedamus dokumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti apdairaus ir rūpestingo elgesio variantą ir skundą dėl sprendimų panaikinimo teismui paduoti nepraleisdamas ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Nagrinėjamu atveju termino praleidimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti buvo netenkintas, kartu buvo atsisakyta priimti skundo dalį dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 21RE2-(AG2-74/17-2024) panaikinimo ir juo atmestų pareiškėjo reikalavimų.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl LAGK sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei pažymi, kad pagal galimybes pašalino didžiąją dalį trūkumų, nurodytų teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartyje. Skundžiama teismo nutartis užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti teismine gynyba. Pareiškėjas yra neįgalus, tačiau Agentūra nenustato realios pareiškėjo sveikatos būklės, neįgalumo laipsnio ir priežasčių.

Pareiškėjas objektyvių įrodymų, kad dėl ligos praleido terminą skundui paduoti, pateikti negalėjo, nes yra neįgalus ir jam jokie medicininiai dokumentai neišduodami (pareiškėjas pats negalėjo nuvykti į gydymo įstaigas, jam sunku bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis). Pareiškėjo sveikatos pablogėjimai pasireiškė mobilumo ir šnekos trūkumais. Tokiu būdu taip pat pažeidžiami teisingumo ir protingumo principai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas neatnaujino pareiškėjui praleisto termino skundui dėl LAGK sprendimo panaikinimo paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, pateikti motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti aplinkybės nebuvo įrodytos ir nesudarė pagrindo atnaujinti minėtą terminą, todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad yra neįgalus, todėl laiku negalėjo pateikti skundo teismui, neturi ir negali gauti savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas patikslintu skundu teismo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 21RE2-(AG2-74/17-2024) panaikinimo ir minėtą sprendimą panaikinti. Pažymėtina, kad sprendime nurodytas apskundimo terminas – per vieną mėnesį nuo priėmimo. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 4 d. (pagal spaudą ant voko ir akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ siuntos sekimo duomenis). Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs skundo padavimo terminą. Ši išvada nebūtų paneigta net ir vertinant, kad pareiškėjas su sprendimu susipažino tik 2024 m. birželio 13 d., kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjas nurodė sveikatos problemas (teigė, kad turi mobilumo ir kalbos problemų, yra neįgalus), advokato atostogas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminą skundui dėl LAGK sprendimo panaikinimo praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (be kita ko, ir pateikti objektyvias priežastis, sutrukdžiusias laiku kreiptis teisminės gynybos) – iki 2024 m. rugpjūčio 23 d., buvo pakankamas ir proporcingas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011; 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013 ir kt.).Terminas skundui paduoti dėl sveikatos būklės gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu sveikatos sutrikimas buvo tokio pobūdžio, kad jis apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens sveikatos sutrikimai laikytini svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti, ar jie buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl šių sveikatos sutrikimų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimo jų pažeidimo ir tinkamai į jį reaguoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-234-415/2021).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, susijusias su jo sveikatos būkle, įgūdžių naudotis informacinėmis technologijomis trūkumu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas, be kita ko, grįsdamas prašymą atnaujinti praleistą terminą sveikatos problemomis, šiuo aspektu nepateikė jokių įrodymų. Nors pareiškėjas teigė, kad jam sveikatos priežiūros įstaigos neišduoda medicininių dokumentų, patvirtinančių jo sveikatos problemas, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į minėtas įstaigas, byloje taip pat nepateikta jokių duomenų iš E. sveikatos portalo apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą aktualiu laikotarpiu. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir atskirajame skunde. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas, kuriam nebuvo pateikti įrodymai ginčui aktualiais aspektais, neturėjo pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti. Kartu atmestini argumentai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis į sveikatos apsaugos įstaigas, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra neveiksnus, iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, suformavo reikalavimą, pateikė skundžiamus dokumentus. Taigi argumentai, kad pareiškėjas negalėjo kreiptis į kitas įstaigas, vertintini kritiškai.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą (nuo nurodytos susipažinimo su LAGK sprendimo dienos operatyviai jo neginčydamas), pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino skundui dėl LAGK sprendimo panaikinimo paduoti yra pagrįsta, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad šis terminas praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis