2016-06-22 Nr. AB-13098-3-62-3-00819-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-651-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00819-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės taryba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. sausio 13 d. žemės patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-2(14.7.73), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 15 d. raštą Nr.7SD-194-(14.7.104.), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. kovo 31 d. raštą Nr.1SS-961-(7.5).

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti skundžiamų sprendimų galiojimą, kol nebus išnagrinėtas pareiškėjos skundas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai skundo padavimo teismui terminą; priėmė pareiškėjos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 13 d. žemės patikrinimo akto Nr. 7ŽN-2(14.7.73), Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 15 d. rašto Nr.7SD-194-(14.7.104.), Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. kovo 31 d. rašto Nr.1SS-961-(7.5) panaikinimo; netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas, susipažinęs su tikrinamos bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjos įvardyti teiginiai grindžiami į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėja jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius apie galimas sienelės griovimo išlaidas, nesutvirtinto šlaito byrėjimą ir žalą sklypui grindė į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta argumentų, kurie pagrįstų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinybę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomas galimas žalos atsiradimas vykdant skundžiamą sprendimą nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes žala, jei ji būtų padaryta, nesudarytų kliūčių įgyvendinti teismo priimtą sprendimą, be to, žalos patyrę asmenys turi teisę reikalauti jos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

II. Atskiruoju skundu pareiškėja V. K. prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir tenkinti pareiškėjos prašymą.

Nurodo, kad skundžiami aktai jau yra vykdomi, tai, pasak pareiškėjos, patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, reikėtų skųsti pritaikytą administracinę nuobaudą, pareiškėja jau būtų patyrusi tvoros griovimo išlaidų, sumokėjusi baudą ir būtų laikoma bausta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos V. K. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, jog, nagrinėjant administracinę bylą, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis įtvirtina, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar neuždraudus atsakovui atlikti pareiškėjo nurodytų veiksmų, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad realus iki skundžiamo administracinio akto (veiksmo) priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas (veiksmas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų aktų, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 13 d. žemės patikrinimo akto Nr. 7ŽN-2(14.7.73), Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2016 m. sausio 15 d. rašto Nr.7SD-194-(14.7.104.), Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. kovo 31 d. rašto Nr.1SS-961-(7.5), galiojimo laikiną sustabdymą.

Pareiškėjos teigimu, laikinai nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo ir pareiškėjos skundą tenkinus, reikėtų skųsti pritaikytą administracinę nuobaudą, pareiškėja jau būtų patyrusi tvoros griovimo išlaidų, sumokėjusi baudą ir būtų laikoma bausta. Akcentuoja, kad byrantis šlaitas dar labiau didins nenaudojamą sklypo dalį.

Išanalizavusi pareiškėjos nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėjos įvardyti teiginiai grindžiami į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, kad, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o kilusios žalos būtų neįmanoma kompensuoti.

Pastebėtina, jog natūralu, kad atitinkamiems subjektams numatyti įpareigojimai (nagrinėjamu atveju – tvoros nugriovimas) sukelia nepageidaujamų suvaržymų, nepatogumų, tačiau, kaip minėta, teismui, sprendžiančiam reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, pagrindas jas taikyti nėra nurodomi galbūt patirtini nepatogumai, suvaržymai, bet ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, t. y. kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, akcentuotina, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011).

Pareiškėja taip pat argumentuoja, jog, nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo ir tenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėja turėtų inicijuoti teisminius procesus dėl paskirtų nuobaudų panaikinimo. Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS502-177/2008, Nr. AS442-314/2008, Nr. AS143-504/2012 ir kt.). Todėl, tai, kad, anot pareiškėjos, teismui priėmus jai palankų sprendimą, galbūt kiltų naujų teisminių ginčų, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Atsižvelgus į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas