eda28bfa-48d3-43fb-b75e-7ae2af769f72 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-396/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00054-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.1; 1.2.20.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, išteisintiesiems V.

V., K. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Stanislavo Barsulio (Stanislav Barsul) ir nukentėjusiojo I. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalį, o V. V. dėl kaltinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. K. K. ir V. V. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu su P. G., kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliucijÄ , nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, trukdė atlikti aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas, susijusias su baudžiamosios bylos tyrimu. Veikos padarymo aplinkybės: 1.1. Žinodami, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (toliau – Generalinė prokuratÅ«ra) Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M. 2016 m. kovo 1 d. spaudos konferencijoje pranešė apie tai, jog Generalinė prokuratÅ«ra baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 planuoja kreiptis į Europos ParlamentÄ ir praÅ¡yti panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas vadovo bei Europos Parlamento nario R.

P. teisinę neliečiamybę, nes įtariama, jog „L“ vadovas G. V. susitarė su R. P. dėl 15 000 Eur kyÅ¡io, siekiant per Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojus paveikti valdininkus dėl prekybos centro „N“ pastato statybų įteisinimo, P., siekė padaryti psichologinį poveikį Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M., t. y. kad jis baudžiamosios bylos Nr. 02-7-00003-16 tyrimÄ nukreiptų R. P. palankia linkme. 1.1.1. 2016 m. kovo 2 d. apie 11 val., Lietuvos Respublikos Seime vykusioje spaudos konferencijoje, asmuo, kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliucijÄ , nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pranešė masinės visuomenės informacijos priemonių atstovams apie planuojamÄ piketÄ prie prokuroro I.

M. Å¡eimos gyvenamosios vietos, ir žinodami, kad prokuroro Å¡eimoje gyvena nepilnamečiai vaikai, nurodė tikslų Å¡eimos gyvenamojo namo adresÄ . 1.1.2. Taip pat, 2016 m. kovo 2 d. nuo 15 val. iki 15 val. 30 min., prie Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. Å¡eimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, surengė piketÄ , kurio metu K. K. laikė iÅ¡kabÄ su užraÅ¡u „M., tramdyk STT!”, o V. V. laikė iÅ¡kabÄ su užraÅ¡u „M. + U. = SAVIVALĖ” bei žurnalistams filmuojant I.

M. namo fone, abu atsakė į žurnalistų klausimus. Be to, piketo metu, savo veiksmų nenutraukė žinodami ir matydami, o masinės informacijos priemonių atstovams filmuojant, kai į namus grįžo I. M. nepilnametis sÅ«nus, taip sukeldami I. M. Å¡eimos nariams nesaugumo jausmÄ , siekiant padaryti I. M. psichologinį poveikį. 1.2. Tokiais veiksmais, K. K. ir V. V. trukdė Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. atlikti aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16.

2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Stanislavas Barsulis apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: 2.1. K. K. ir V. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, paskiriant 250 MGL dydžio baudas. 2.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į BPK, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo bei Generalinio prokuroro įsakymais įtvirtintų teisės aktų normas, netinkamai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.3.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė nepagrįstÄ vertinimÄ apie aukÅ¡tesnįjį prokurorÄ I. M. bei jo atliekamas funkcijas ikiteisminiame tyrime, konstatuodamas, jog aukÅ¡tesnysis prokuroras nėra ikiteisminio tyrimo subjektas, kuriam galima trukdyti atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas arba tokių pareigų iÅ¡ viso neturi. 2.4. Prokuroras nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. kovo 2 d. nukentėjusysis I. M. ėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas.

Taip pat, be suteiktų specialių teisių ir pareigų (t. y. vadovauja departamento prokurorams, nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ir nepagrįstus jų nutarimus, duoda prokurorams privalomus nurodymus ir kt.), I. M. turėjo visas procesines prokuroro teises ir pareigas tiriant bei nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas. 2.4.1. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad I. M. bÅ«damas vyriausiuoju prokuroru, kontroliavo ir prižiÅ«rėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-7-0003-16 organizuojantį ir kontroliuojantį prokurorÄ G.

N., t. y. turėjo įgaliojimÄ veikti Å¡iame tyrime, nustatyti tyrimo kryptis ir ribas. Todėl akivaizdu, kad iÅ¡teisintieji realiai trukdė nukentėjusiajam I. M. atlikti jo kaip aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas Å¡ioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. 2.5. Skunde prokuroras kritikuoja skundžiamo nuosprendžio motyvus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad iÅ¡teisintieji ar kiti susirinkimo dalyviai, tiesiogiai ir tyčia bÅ«tų planavę psichologiniu spaudimu paveikti prokurorÄ I.

M. vykdyti savo pareigas. 2.5.1. Pažymima, kad BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra prokurorų normali veikla, atliekant ar organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminio tyrimo bylų tyrimÄ , užtikrinanti jų nepriklausomumÄ atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. Todėl BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiÅ¡kia bet kokios formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro profesinei veiklai, nepriklausomai nuo to, ar pareigÅ«nų veiklÄ tik buvo siekiama trikdyti ar buvo realiai sutrikdyta.

Be to, trukdymas gali būti kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-697/2015; Nr. 2K-169-489/2016; Nr. 2K-80-976/2017; Nr. 2K-350-693/2017). 2.5.2. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatos nurodo, kad prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams.

Be to, asmenims draudžiama duoti prokuratÅ«rai įstatymuose nenustatytų pavedimų, įpareigojimų ar kitaip kiÅ¡tis į prokuroro veiklÄ . Mėginimas paveikti prokurorÄ siekiant, kad jis priimtų neteisėtÄ sprendimÄ , yra kiÅ¡imasis į prokuroro veiklÄ ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Taip pat, mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratÅ«ros patalpose bei prie prokuratÅ«ros pastatų, arčiau negu 25 metrai, yra draudžiami. Apelianto vertinimu, prokurorų privatus bÅ«stas taip pat yra saugomas ir neliečiamas, todėl Å¡io imperatyvo pažeidimas traktuotinas kaip neteisėtas kiÅ¡imasis į prokuroro veiklÄ , prokuroro bauginimas mėginant jį paveikti. 2.5.3.

Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad prie nukentėjusiojo I. M. namų buvo surengtas neteisėtas piketas, kurio metu buvo iÅ¡sakomi nepagrįsti priekaiÅ¡tai, reikalavimai ir kritika dėl prokuroro profesinės veiklos bei tariamos nukentėjusiojo ir jo brolio neteisėtos veiklos. Nurodo, kad piketas vyko apie valandÄ , kurį stebėjo prokuroro Å¡eimos nariai, nepilnamečiai vaikai. Be to, piketas vyko prie privataus Å¡eimos bÅ«sto, kurį saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai. 2.6.

Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad iÅ¡teisintieji bÅ«dami Seimo nariais ir politinės partijos Tvarka ir teisingumas nariais, negalėjo nesuvokti savo veiksmų neteisėtumo. Å ias aplinkybes patvirtina ir iÅ¡teisintųjų duoti paaiÅ¡kinimai žurnalistams, piketo metu. Todėl prokuroro nuomone, iÅ¡teisintieji skleisdami tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ bei pavojingumÄ , norėjo taip veikti ir veikė tiesiogine tyčia, t. y. darydami psichologinį poveikį tiek prokurorui I.

M., tiek jo Å¡eimai, siekė tokiu bÅ«du sudaryti jiems nesaugumÄ , baimę ir nepatogumÄ dėl sukelto visuotinio susidomėjimo. 2.7. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo J. I. parodymų, kurių metu tvirtino, jog susirinkimas prie prokuroro namų buvo organizuotas bÅ«tent dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 02-7-00003-16 bei siekio panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas vadovo bei Europos Parlamento nario R. P. teisinę neliečiamybę. Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir piketo metu iÅ¡teisintųjų laikomų plakatų užrašų turinys bei liudytojo V.

S. parodymai.

3. Nukentėjusysis I. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo K. K. ir V. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. 3.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, Å¡aliÅ¡kai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neiÅ¡tyrė, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikÅ¡mingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 3.2.

Apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į formuojamÄ kasacinę teismų praktikÄ ir pažymi, kad objektyviai BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiÅ¡kia bet kokia formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro profesinei veiklai, t. y. atsakoma tik už trukdymÄ konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-697/2015). Pagal subjektyviuosius požymius BK 231 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai yra bÅ«dinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas supranta, kad trukdo pareigÅ«nui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas ir nori taip veikti.

Be to, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė savo veiksmus ar neveikimÄ , tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. kaltininko atliktus veiksmus ar neveikimÄ , jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-648/2016; Nr. 2K350-693/2017). BK 231 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl tokios veikos baigtumas siejamas su konkrečių kliudymo veiksmų atlikimo pradžia, neatsižvelgiant į tai, ar pareigÅ«nų veikla buvo tik trikdomÄ ar realiai sutrikdyta. 3.3.

Nukentėjusiojo vertinimu, K. K. ir V. V., veikdami kartu su P. G., kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliucijÄ , nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, veikė tiesiogine tyčia ir tokiu bÅ«du, siekė sutrukdyti ir trukdė jam (apeliantui) atlikti aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas baudžiamosios bylos Nr. 02-7-00003-16 tyrime, bei pakreipti ikiteisminį tyrimÄ sau ir savo artimų asmenų naudai. Tai, kad iÅ¡teisintieji veikė siekdami padaryti poveikį konkrečiam tyrimui, akivaizdžiai, patvirtina ir iÅ¡teisintųjų atsakymai į žurnalistų klausimus, duoti piketo metu prie prokuroro Å¡eimos gyvenamosios vietos. 3.4.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog jis (nukentėjusysis) aptariamame ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikęs jokių tyrimo veiksmų. Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime buvo atlikęs Å¡iuos BPK veiksmus, t. y. Specialiųjų tyrimų tarnybai pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , sprendė kas toliau atliks šį ikiteisminį tyrimÄ ; priėmė sprendimÄ dėl konkretaus prokuroro paskyrimo organizuoti šį tyrimÄ (BPK 174 straipsnio 3 dalis); paskelbė ikiteisminio tyrimo duomenis (BPK 177 straipsnio 1 dalis); rengė Generalinio prokuroro vardu kreipimÄ si į Europos ParlamentÄ dėl Europos Parlamento nario R.

P. imuniteto atÅ¡aukimo ir pan. Be to, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis (apeliantas) kaltinime nurodytu laikotarpiu, pavieÅ¡ino ne mažiau kaip dviejų kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminių tyrimų medžiagÄ , pažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, BPK 181 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ . 3.5. Nukentėjusysis pažymi, kad iÅ¡teisintieji piketo metu pateikė neigiamÄ , faktiniais duomenimis nepagrįstÄ ir jo (apelianto) garbę, orumÄ bei reputacijÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , tvirtindami, jog gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Ä¯sigijo iÅ¡ neteisėtai įgytų lėšų, o bÅ«damas prokuroru nevykdo įstatymų reikalavimų, nekontroliuoja Specialiųjų tyrimo tarnybos veiklos, taip pat siekdamas politinių tikslų bei vykdydamas politinius užsakymus vieÅ¡ina ikiteisminius tyrimus ir tokiu bÅ«du, pažeidžia įstatymus. 3.5.1.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad psichologinis poveikis skleidžiant melagingÄ informacijÄ buvo daromas ne tik jam (apeliantui), bet ir jo Å¡eimos nariams, t. y. nepilnamečiams vaikams. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog piketas buvo baigtas netrukus po to, kai į namus grįžo jo (apelianto) sutuoktinė su nepilnamečiu sÅ«numi. 3.5.2. Skunde apeliantas tvirtina, kad iÅ¡teisintieji neteisėtus veiksmus atliko prie jo gyvenamojo namo, esant Å¡eimos nariams. Be to, prieÅ¡ pradedant piketÄ , per visuomenės informavimo priemones buvo paskelbtas jo (apelianto) gyvenamosios vietos adresas, o piketo metu – buvo filmuojama privati gyvenamoji valda bei Å¡eimos nariai (sutuoktinė ir nepilnametis sÅ«nus).

Nukentėjusiojo vertinimu, tokiu bÅ«du buvo pažeistas jo (apelianto) ir Å¡eimos narių privatumas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos Žmogaus Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. 3.6. Nukentėjusiojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas K. K. ir V. V. kaltės klausimÄ , privalėjo įvertinti ir P. G. neteisėtus veiksmus, kuriems pritarė iÅ¡teisintieji. 3.7. Nepagrįsta skundžiamojo nuosprendžio iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintieji K. K. ir V. V. pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose suteikta saviraiÅ¡kos laisve.

Apelianto vertinimu, laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus ir skleisti informacijÄ yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, Å¡meižtu bei dezinformacija. Be to, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 28 straipsniai). Pažymi, kad saviraiÅ¡kos laisvės (teisė skleisti informacijÄ , žodžio laisvė) ribos yra nustatytos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. 3.8.

Apeliantas skunde pažymi, kad prokurorams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie gali turėti įtakos jų priimamiems sprendimams (Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 11 straipsnis). Akivaizdu, kad iÅ¡teisintieji organizuodami piketÄ prie baudžiamajame procese dalyvaujančio prokuroro namų, siekė daryti poveikį baudžiamajam procesui, todėl Å¡ie neteisėti veiksmai negali bÅ«ti pateisinami ir vertinami kaip saviraiÅ¡kos laisvė bei teisė į kritikÄ .

4. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintieji K. K., V. V. ir jų gynėjas prašo prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stanislavo Barsulio (Stanislav Barsul) ir nukentėjusiojo I. M. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, K. K. ir V. V. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, pagrįstai išteisino nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 6.2. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras ir nukentėjusysis I.

M. apeliaciniuose skunduose nesutikdami su pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu dėl K. K. ir V. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai bei neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, neįvertino bylos duomenų visumos, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nukentėjusysis skunde pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, o šį argumentÄ grindžia netinkamu įrodymų vertinimu. 6.3.

Pažymėtina, kad BPK normos reglamentuojančios įrodinėjimÄ , sudaro svarbiausiÄ ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas Å¡ių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimÄ . 6.4.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliaciniuose skunduose nurodytas Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reikalaujančias bylos įrodymus įvertinti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu, o iÅ¡teisinamasis nuosprendis neatitinka tokio nuosprendžio turiniui įstatymo keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjamu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyvÄ . Kiti proceso dalyviai, tarp jų tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis, gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

Aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka apeliantų lÅ«kesčių, nėra iÅ¡teisinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ir prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino visus proceso dalyvių parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus kaip visumÄ , nė vienam įrodymų Å¡altiniui nesuteikė iÅ¡skirtinės prioritetinės reikÅ¡mės bei tinkamai vadovaudamasis baudžiamosios teisės principais pateikė motyvuotas iÅ¡vadas.

Tuo tarpu, tiek Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, tiek nukentėjusysis I. M. apeliaciniuose skunduose, priešingai, vadovaujasi tik tam tikrais byloje esančiais įrodymais, kuriuos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. 6.5. Atmestinas nukentėjusiojo I. M. skundo argumentas ir dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nacionalinėje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus.

Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendra prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Be to, konstatuoti neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-677/2016; Nr. 2K-66-942/2017 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016; Nr. 2K-251-1073/2018; Nr. 2K-37-689/2018 ir kt.). 6.5.1. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo I. M. skundo argumentÄ dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ , t. y. nei objektyviÄ ja, nei subjektyviÄ ja prasme.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturi bÅ«ti grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu, ar vien tai, jog pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl bylos įrodymų vertinimo neatitinka apelianto lÅ«kesčių. Todėl Å¡is skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, kuris grindžiamas iÅ¡ esmės tik nesutikimu su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. 6.6.

Nukentėjusysis I. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir P. G. neteisėtus veiksmus, kuriems pritarė iÅ¡teisintieji. Remiantis nagrinėjama baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas PaÅ¡ilis 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos SeimÄ dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį P. G. (t. 2, b. l. 55–56). Tačiau 2017 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas pateikė rezoliucijÄ , kurioje nurodoma, kad nesutinka, jog Lietuvos Respublikos Seimo narys P. G. bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė (t. 2, b. l. 64).

BPK 3² straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetÄ nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali bÅ«ti suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , jis negali bÅ«ti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali bÅ«ti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino P. G. veiksmų, nes teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų, ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jį perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis).

Akivaizdu, kad šioje nagrinėjamoje byloje P. G. kaltinimas nepateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas savo kompetencijos ribose neturėjo pagrindo svarstyti šio asmens veiksmų bei kaltumo klausimo. Dėl K. K. ir V. V. išteisinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį 7. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Stanislavas Barsulis ir nukentėjusysis I. M. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išteisino K. K. ir V. V. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį.

Remiantis apeliacinių skundų turiniais matyti, kad apeliantams nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo. 7.1. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.

Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. 7.2. Remiantis Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro pateiktu pirmosios instancijos teismui 2017 m. gegužės 9 d. kaltinamuoju aktu (t. 2, b. l. 96–117) matyti, kad K. K. ir V. V. buvo kaltinami pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, dėl to, jog veikdami kartu su P. G., kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliucijÄ , nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, trukdė Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I.

M. atlikti aukštesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16. 7.3. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas K. K. ir V. V. buvo grindžiamas nukentėjusiojo I. M. parodymais, liudytojų D. M., G. N., B. J., V. A., T. Š. (T. Š.), R. R., S. R., A. P., J. I., R. J., V. J. K., V. S. parodymais, specialiuoju liudytoju apklausto P. G. parodymais, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolais, Vilniaus rajono savivaldybės 2016 m. birželio 13 d. raštu. 7.4.

Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismas kruopščiai išnagrinėjęs, įvertinęs ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo pačių kaltinamųjų K. K. (t. 3, b. l. 10–11), V. V. (t. 3, b. l. 11–13) parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, specialiuoju liudytoju apklausto P. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 138–139), nukentėjusiojo I. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 48–49, 51–52) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 20–24), liudytojų G.

N. (t. 1, b. l. 59–60; t. 3, b. l. 24–25), D. M. (t. 1, b. l. 55–56; t. 3, b. l. 25–26), J. I. (t. 1, b. l. 108–109; t. 3, b. l. 42–43), V. S. (t. 1, b. l. 142; t. 3, b. l. 63–64), A. P. (t. 1, b. l. 96–97, 99; t. 3, b. l. 41–42), R. J. (t. 1, b. l. 114–115; t. 3, b. l. 43–44), V. J. K. (t. 1, b. l. 120–121; t. 3, b. l. 44), R. R. (t. 1, b. l. 84–85; t. 3, b. l. 62–63), B. J. (t. 1, b. l. 65–66; t. 3, b. l.

25) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 2 d. spaudos konferencijos garso įrašas ir jo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 185, 188), 2016 m. balandžio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas piketas (t. 1, b. l. 156, 187), 2016 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 189, 190–191), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 13 d. raštas (t. 1, b. l. 2), nenustatė K.

K. ir V. V. veiksmuose jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių ir juos išteisino. 7.5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad buvo vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai, taip pat jų visuma bei tokio vertinimo pagrindu buvo daromos atitinkamos išvados dėl K.

K. ir V. V. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai K. K. ir V. V. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog iÅ¡teisintieji veikdami kartu su P. G., kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliucijÄ , nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, trukdė Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I.

M. atlikti aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16. 7.6. Apeliantai skunduose grįsdami K. K. ir V. V. kaltę nurodo, kad iÅ¡teisintųjų neteisėti veiksmai, t. y. 2016 m. kovo 2 d. neteisėtai surengtas piketas prie I. M. Å¡eimos gyvenamojo namo, kurio metu buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, sukeldama I. M. Å¡eimos nariams nesaugumo jausmÄ , siekiant tokiu bÅ«du padaryti prokurorui psichologinį poveikį, atliekant aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16, turi bÅ«ti vertinami kaip pavojinga tyčinė nusikalstama veika, kuri atitinka BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius. 7.7.

Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal BK 231 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas bet kokiu bÅ«du trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigÅ«nui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimÄ . BK 231 straipsnyje (1 ir 2 dalyse) numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tarptautinių teisminių institucijų pareigÅ«nų, antstolių normali veikla, atliekant bylų tyrimÄ ar nagrinėjimÄ ar vykdant teismų sprendimus.

Veika pasireiÅ¡kia bet kokios formos trukdymu teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, tarptautinių teisminių institucijų pareigÅ«nų, antstolių profesinei veiklai, t. y. pagal šį straipsnį atsakoma tik už trukdymÄ konkrečios bylos tyrimui. Nors įstatymas nepateikia trukdymo bÅ«dų sÄ raÅ¡o, tačiau trukdymas gali bÅ«ti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliÅ«tis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kiÅ¡antis į atitinkamo pareigÅ«no veiklÄ ar sudarant fizines kliÅ«tis.

Pažymėtina ir tai, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veikla buvo tik trikdoma ar realiai sutrikdyta. Be to, šiai nusikalstamai veikai yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad trukdo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės ar tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu, nagrinėjimu ar vykdymu susijusias pareigas, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-648/2016;

Nr. 2K-80-976/2017; Nr. 2K-350-693/2017; Nr. 2K-215-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad trukdymas kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatomas ir pripažįstamas automatiškai. Todėl vertinant objektyviuosius veikos požymius reikšminga tai, kokie veiksmai buvo atlikti, kiek jie tęsėsi ir kaip pasireiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-719/2018 ir kt.). 7.8.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar I. M. būdamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras tiesiogiai atliko su baudžiamosios bylos Nr. 02-7-00003-16 tyrimu susijusias pareigas. Pažymėtina, kad apeliantai skunduose taip pat nurodo, jog I. M. pagal savo pareigas turėjo įgaliojimus veikti šiame ikiteisminiame tyrime, nustatyti tyrimo kryptis ir ribas, todėl išteisintieji K. K. ir V. V. savo neteisėtais veiksmais realiai trukdė I.

M. atlikti jo, kaip aukÅ¡tesniojo prokuroro, pareigas. 7.8.1. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba (toliau – STT Vilniaus valdyba) ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 pradėjo 2016 m. vasario 17 d. ir apie tai pranešė prokurorui (BPK 171 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal BPK 171 straipsnio 2 dalies nuostatas, gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«no praneÅ¡imÄ , prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimÄ .

IÅ¡ praneÅ¡imo turinio matyti, kad Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M. surašė rezoliucijÄ ir šį ikiteisminį tyrimÄ tÄ pačiÄ dienÄ pavedė organizuoti bei jam vadovauti Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui G. N. (t. 2, b. l. 153–157). 7.8.2. Liudytoju apklaustas G. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad vyriausiasis prokuroras I.

M. 2016 m. vasario 17 d. pavedė jam organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16. Tuo tarpu, jis (G. N.) Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo veiksmus pavedė atlikti STT Vilniaus valdybos pareigÅ«nams. Liudytojas paaiÅ¡kino ir tÄ aplinkybę, kad nustatyta tvarka 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 1 d., jis (G. N.) leido Generalinės prokuratÅ«ros ir STT pareigÅ«nams pavieÅ¡inti Å¡io ikiteisminio tyrimo duomenis apie atliekamÄ tyrimÄ (t. 1, b. l. 59–60; t. 3, b. l. 24–25). 7.8.3.

I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 organizavo ir vadovavo prokuroras G. N. Nurodė ir tai, kad pradėjus šį ikiteisminį tyrimÄ , jis kaip vyriausiasis prokuroras jokių procesinių sprendimų nepriėmė, tačiau jei proceso dalyviai bÅ«tų pateikę skundus dėl ikiteisminį tyrimÄ organizuojančio prokuroro veiksmų, juos bÅ«tų nagrinėjęs. I. M. paaiÅ¡kino ir tai, kad 2016 m. kovo 1 d. vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje pranešė apie tai, jog Generalinė prokuratÅ«ra pradėtame ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 planuoja kreiptis į Europos ParlamentÄ ir praÅ¡yti panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas vadovo bei Europos Parlamento nario R.

P. teisinę neliečiamybę, nes įtariama, kad „L“ vadovas G. V. susitarė su R. P. dėl 15 000 Eur kyÅ¡io, siekiant per Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojus paveikti valdininkus dėl prekybos centro „N“ pastato statybų įteisinimo, P., dalyvavo generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R. pavedimu, suderinus su tyrimÄ organizuojančiu ir vadovaujančiu prokuroru G. N., siekiant tokiu bÅ«du apsaugoti prokurorÄ nuo galimo poveikio ir įtakos. Patvirtino ir tai, kad Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas generalinio prokuroro pavaduoto iniciatyva, o pradėjus ikiteisminį tyrimÄ su juo jokie klausimai, t. y. kokie asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo derinami ir pan. (t. 1, b. l. 48–49, 51–52; t. 3, b. l. 20–24). 7.8.4.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ aukščiau nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog I. M. bÅ«damas Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras ir pagal savo pareigas turėjęs įgaliojimus veikti Å¡iame ikiteisminiame tyrime, tiesiogiai neatliko jokių pareigų susijusių su Å¡iuo ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16. Tai, kad STT Vilniaus valdybai pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , I. M. pavedė jį organizuoti ir kontroliuoti prokurorui G.

N. bei generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R. pavedimu 2016 m. kovo 1 d. vykusioje spaudos konferencijoje pranešė apie šį ikiteisminį tyrimÄ , ar tai, jog atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pateikė dvejus 2015 m. rugsėjo 1 d. ir 2015 m. spalio 8 d. teikimus Å iaulių apygardos teismui sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus (t. 2, b. l. 162–165, 166–168), nepatvirtina, kad I. M. bÅ«damas vyriausiuoju prokuroru, tiesiogiai atliko aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas Å¡iame ikiteisminiame tyrime.

Todėl akivaizdu, kad iÅ¡teisintieji taip pat realiai negalėjo trukdyti prokurorui atlikti aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigų Å¡ioje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16. 7.9. Remiantis bylos medžiaga, kuri atskleidžia reikÅ¡mingų aplinkybių eigÄ , matyti, kad 2016 m. kovo 2 d. nuo 15 val. iki 15 val. 30 min., prie Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. Å¡eimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, buvo surengtas piketas, kurio metu K.

K. laikė iÅ¡kabÄ su užraÅ¡u „M., tramdyk STT!”, o V. V. laikė iÅ¡kabÄ su užraÅ¡u „M. + U. = SAVIVALĖ” bei žurnalistams filmuojant I. M. namo fone, abu atsakė į žurnalistų klausimus. Dėl Å¡io įvykio 2016 m. kovo 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad piketas įvyko po to, kai Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I.

M. 2016 m. kovo 1 d. vykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad prokuratÅ«ra planuoja kreiptis į Europos ParlamentÄ ir praÅ¡yti panaikinti partijos Tvarka ir teisingumas vadovo bei Europos Parlamento nario R. P. teisinę neliečiamybę, nes įtariama, jog „L.“ vadovas G. V. susitarė su R. P. dėl 15 000 Eur kyÅ¡io, siekiant per Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojus paveikti valdininkus dėl prekybos centro „N“ pastato statybų įteisinimo. Pažymima ir tai, kad nors ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-7-00003-16 organizuoja ir jam vadovauja prokuroras G.

N., tačiau šio prokuroro priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų teisėtumo procesinę kontrolę šiame ikiteisminiame tyrime vykdys I. M. kaip aukštesnysis prokuroras, todėl šie veiksmai vertinami kaip trukdymas prokurorui I. M. atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusiais pareigas (t. 1, b. l. 2–6). 7.9.1. Iš išteisintųjų K. K. (t. 3, b. l. 10–11) ir V. V. (t. 3, b. l. 11–13) parodymų duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad 2016 m. kovo 2 d. surengto piketo prie Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I.

M. Å¡eimos gyvenamojo namo, tikslas buvo iÅ¡reikÅ¡ti nepasitikėjimÄ prokuroro veikla kontroliuojant STT atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimus, nes visuomenėje neteisėtai vieÅ¡inami slapti ikiteisminio tyrimo duomenys, o prokuroras, kuriam buvo pavesta kontroliuoti didžiÄ jÄ dalį visų STT atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimų, neužtikrina jų slaptumo. Be to, piketo metu siekė tiek Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, tiek visuomenės atkreipti dėmesį į tai, kad I.

M. nebÅ«tų pakartotinai paskirtas Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigoms. IÅ¡teisintieji patvirtino ir tÄ aplinkybę, kad piketo metu neturėjo tikslo trukdyti konkrečiam atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. atlikti aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16. 7.9.2. Liudytojas P. G. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 138–139), kurie pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti (t. 3, b. l. 44–45), patvirtino, kad piketo tikslas buvo atkreipti Generalinės prokuratÅ«ros ir visuomenės dėmesį į nesÄ Å¾iningÄ I.

M. veiklÄ , siekiant, jog prokuroras nebÅ«tų pakartotinai paskirtas Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigoms. Pažymėjo ir tai, kad surengtame pikete, nesiekė daryti įtakos atliekamam ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-7-00003-16. Be to, liudytojas nurodė, kad jam nebuvo žinoma kas šį ikiteisminį tyrimÄ vykdo. 7.9.3. IÅ¡ liudytojų A. P. (t. 1, b. l. 96–97, 99; t. 3, b. l. 41–42), J. I. (t. 1, b. l. 108–109; t. 3, b. l. 42–43), V.

S. (t. 1, b. l. 142; t. 3, b. l. 63–64), R. J. (t. 1, b. l. 114–115; t. 3, b. l. 43–44), V. J. K. (t. 1, b. l. 120–121; t. 3, b. l.

44) parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos metu taip pat matyti, kad organizuoto piketo tikslas buvo iÅ¡reikÅ¡ti nepasitikėjimÄ prokuroro I. M. veikla dėl vieÅ¡inamų slaptų ikiteisminių tyrimų duomenų. Nors prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad liudytojai J. I. ir V. S. parodymų metu tvirtino, jog piketas prie prokuroro I. M. namų buvo organizuotas bÅ«tent dėl pradėto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pateikia tik savo subjektyvius samprotavimus dėl to, kaip jo nuomone, turėjo bÅ«ti vertinami byloje pateikti duomenys bei akivaizdžiai, tam tikras liudytojų nurodytas aplinkybes iÅ¡skirdamas iÅ¡ jų bendro konteksto.

Pažymėtina ir tai, kad liudytojų J. I. ir V. S. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apie jiems žinomas piketo aplinkybes, buvo įvertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, o ne atsietai nuo visos bylos medžiagos. 7.9.4. Tai, kad iÅ¡teisintieji K. K. ir V. V. piketo metu, neturėjo tikslo konkrečiai trukdyti Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M. atlikti aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16, o siekė iÅ¡reikÅ¡ti nepasitikėjimÄ prokuroro veikla kontroliuojant STT atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimus, nes jų vertinimu visuomenėje neteisėtai buvo vieÅ¡inami slapti ikiteisminio tyrimo duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai patvirtina ir nagrinėjamoje byloje pateikta bei pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirta ir įvertinta raÅ¡ytinė bylos medžiaga, t. y. politinės partijos Tvarka ir teisingumas internetiniame puslapyje pateiktas praneÅ¡imas „Protesto akcija prieÅ¡ prokurorÄ I.

M.“ su fotonuotraukomis iš vykusio 2016 m. kovo 2 d. piketo, kuriame nurodoma, jog šis piketas organizuojamas dėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. neatsakingų pareiškimų, teisėsaugos institucijų diskreditavimo bei jų įtraukimo į politinius procesus, nes STT atliekami ikiteisminiai tyrimai yra tapę pagrindiniu viešųjų ryšių akcijų šaltiniu dėl ko pažeidžiant įstatymus viešinami ikiteisminio tyrimo duomenys (t. 1, b. l. 189, 190–191; piketo metu iškeltų plakatų užrašai – „M., tramdyk STT!”, „M. + U. = SAVIVALĖ”; taip pat vykusio piketo vaizdo įrašas su išteisintųjų ir kitų asmenų, dalyvavusių pikete pasisakymais, iš kurių taip pat matyti, kad išteisintasis K.

K. piketo metu atsakydamas į žurnalistų klausimus apie vykdomÄ ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16 net neužsimena, o iÅ¡teisintasis V. V. interviu metu informuoja, jog Å¡io piketo tikslas nėra trukdymas (spaudimas) konkrečiam ikiteisminiam tyrimui (t. 1, b. l. 156, 158–184, 187). 7.9.5. Atsižvelgus į aukščiau nustatytas ir įvertintas bylos aplinkybes, akivaizdu, kad 2016 m. kovo 2 d. vykusio piketo metu, tiek iÅ¡teisintieji K. K. ir V. V., tiek kiti asmenys dalyvavę Å¡iame pikete, iÅ¡sakė savo prieÅ¡iÅ¡kÄ nusiteikimÄ ir nepasitenkinimÄ prokuroro I.

M. veikla kontroliuojant STT atliekamų kriminalinės žvalgybos tyrimus bei galimai neužtikrinant jų slaptumo, o nesiekė tokiu bÅ«du tiesiogiai trukdyti atlikti aukÅ¡tesniojo prokuroro pareigas baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-00003-16, ar daryti kitokį neteisėtÄ poveikį, kuris galėtų turėti įtakos jo priimamiems sprendimams. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuose K. K. ir V. V. veiksmuose, nėra nusikaltimo, numatyto BK 231 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. 7.10.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apeliantų skundų argumentai, kad vykusio piketo metu buvo siekiama daryti psichologinį spaudimÄ tiek pačiam prokurorui, tiek jo Å¡eimos nariams, ar tai, jog į namus grįžus prokuroro sutuoktinei su nepilnamečiu sÅ«numi, piketas buvo tęsiamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir skundžiamojo nuosprendžio turinio, kuriame iÅ¡samiai, logiÅ¡kai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai bei iÅ¡analizuotos įvykio aplinkybės matyti, kad piketo nariai neturėjo tyčios daryti psichologinio spaudimo prokurorui ar jo Å¡eimos nariams, o piketu metu atsitiktinai grįžus į namus sutuoktinei D.

M. su nepilnamečiu sÅ«numi, piketas netrukus buvo baigtas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo pateiktų iÅ¡vadų tam, kad bÅ«tų paneigti Å¡ie apeliantų skundų argumentų. Be to, ir apeliantai apeliaciniuose skunduose nenurodo konkrečių ir įtikinamų kitų argumentų, pagrindžiančių Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių panaikinimÄ . 7.11. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas ir nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas K.

K. ir V. V. pagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 7.12. Skunduose atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iÅ¡teisintieji piketo metu pateikė neigiamÄ , faktiniais duomenimis nepagrįstÄ ir prokuroro I. M. garbę, orumÄ bei reputacijÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ bei kritikÄ dėl jo profesinės veiklos, tariamos nukentėjusiojo ir jo brolio neteisėtos veiklos. Be to, prieÅ¡ pradedant piketÄ , per visuomenės informacijos priemones buvo paskelbtas nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresas, o piketo metu – buvo filmuojama privati gyvenamoji vieta, Å¡eimos nariai.

Apeliantų vertinimu, Å¡iais veiksmais buvo pažeistas nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos narių privatumas, kuris įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje. Tuo tarpu, saviraiÅ¡kos laisvės (t. y. teisė skleisti informacijÄ , žodžio laisvė ir pan.) ribos yra nustatys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. 7.12.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodomi galimi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų reikalavimų pažeidimai dėl garbės, privatumo, orumo bei reputacijÄ Å¾eminančios ir faktiniais duomenimis nepagrįstos informacijos pateikimo, akivaizdžiai, nėra Å¡ios nagrinėjamos bylos tiesioginis dalykas.

Tuo tarpu, asmuo manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, pvz., apÅ¡meižtas (BK 154 straipsnis) ir pan., turi visas galimybes jas ginti bendra tvarka, taip pat ginti savo garbę ir orumÄ civilinėmis teisinėmis priemonėmis. 7.12.2. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas (toliau – Susirinkimų įstatymas) užtikrina, jog teisė į taikius susirinkimus bÅ«tų įgyvendinama tinkamai ir dėl to nustato pagrįstus ribojimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvoje gyvenantys asmenys, taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai.

Nors Susirinkimų įstatymas nedraudžia asmenims rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akcijÄ , kurie gali vykti vieÅ¡ose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikÅ¡tėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitėmis dienomis nuo 8 iki 22 valandos (Susirinkimų įstatymo 4 dalis), tačiau vykdant tokiÄ veiklÄ bÅ«tina paisyti įstatymų nuostatų ir vykdyti Susirinkimų įstatymo reikalavimus bei Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas, ja naudotis sÄ Å¾iningai bei atsakingai, laikantis geros moralės ir dorovės nuostatų, gerbiant kitų asmenų teises ir laisves.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Susirinkimų įstatymo 6 straipsnyje yra nustatyti praneÅ¡imų apie organizuojamÄ susirinkimÄ pateikimo tvarka ir terminai. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneÅ¡a savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamÄ susirinkimÄ , kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Tačiau iÅ¡ byloje pateikto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 13 d. praneÅ¡imo matyti, kad nei piketo organizatorius, t. y. asmuo, kurio Lietuvos Respublikos Seimas pagal 2017 m. kovo 21 d. rezoliucijÄ , nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kuris Lietuvos Respublikos Seime vykusioje spaudos konferencijoje pranešė masinės visuomenės informacijos priemonių atstovams apie planuojamÄ piketÄ prie prokuroro I.

M. Å¡eimos gyvenamosios vietos, nei kiti piketo dalyviai, apie 2016 m. kovo 2 d. organizuojamÄ piketÄ prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai nepranešė (t. 2, b. l. 2). Akivaizdu, kad Å¡ie veiksmai, t. y. nepraneÅ¡imas apie organizuojamÄ piketÄ , vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas, kuris atitiko tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1887straipsnio sudėties požymius. Teisėjų kolegijos nuomone, toks Lietuvos Respublikos Seimo narių elgesys bei veiksmai yra netoleruotini, nes buvo pažeista piketo (susirinkimo) organizavimo procedÅ«ra, veiksmai buvo neapgalvoti ir spontaniÅ¡ki, nors ir nenusikalstami, todėl turėtų bÅ«ti svarstomi Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedÅ«rų komisijos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stanislavo Barsulio ir nukentėjusiojo I. M. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Kęstutis Jucys Regina Pocienė