eda1a95b-2c1c-4cd4-8645-89d83fa0c4e6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1673-331/2017                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-04658-2016-5                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.2.3; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui R.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Patalpų, kuriose jis buvo laikomas, plotas neatitiko nustatytų minimalių reikalavimų, buvo įrengtos tik dvi sėdimos vietos (kiekvienam asmeniui neužtekdavo taburečių), stalas buvo nedidelis, nebuvo įrengtų spintelių maistui, higienos priemonėms susidėti. LukiÅ¡kių TI-K administracija tyčia, sÄ moningai pažeidinėdama teisės aktų reikalavimus, nesudarė sÄ lygų, mažinančių pažeidinėjimų pasekmes (pasivaikščiojimo gryname ore laiko pailginimo, užsiėmimų (renginių) ne kameros sÄ lygomis, sporto salės lankymo laiko pailginimo ir pan.). Tyčia ir sÄ moningai sudarius netinkamas pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, ilgÄ laikÄ varžant jo teises ir nesistengiant paÅ¡alinti trÅ«kumų, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21, 29 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnis.

PareiÅ¡kėjas patyrė judėjimo suvaržymus, nepatogumus, buvo pažeista jo teisė į orumÄ , jam padaryta neturtinė žala. Netinkamos laikymo sÄ lygos padarė jam dvasinę ir fizinę žalÄ , kuri yra sunkiai atstatoma per ilgÄ reabilitacijos laikotarpį. LukiÅ¡kių TI-K administracija nesistengė paÅ¡alinti nurodytų trÅ«kumų, tokiu bÅ«du diskriminuodama pareiÅ¡kėjÄ dėl jo socialinės padėties. Psichologiniai sukrėtimai ir fiziniai nepatogumai palaužė pareiÅ¡kėjÄ dvasiÅ¡kai, sugniuždė kaip asmenybę.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje prašė skundÄ patenkinti, palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , atlyginti 4,56 Eur dokumentų rengimo iÅ¡laidas. Atsiliepime (b. l. 25–35) pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ , paaiÅ¡kino, jog maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų.Vadovaujantis teisės aktais, LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Sanitarinių mazgų atitvėrimo nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių nenumato ir teisės aktai. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos, vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dieninis ir naktinis elektros apšvietimas kamerose įrengiamas pagal dirbtinio apšvietimo normas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos.

Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV, AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti.

Norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžių ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ .Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis SVÄ® 10 straipsnio reikalavimų.

Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tarimai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo praÅ¡omos atlyginti žalos sumos dydžio.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 21–23) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos kalinimo sÄ lygoms apibÅ«dinti.

PareiÅ¡kėjas jokių objektyvių įrodymų dėl žalos nepateikė, rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nesistengė pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas.Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).S k u n d a s t e n k i n t i n a s i Å¡ d a l i e s.Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė, pasak pareiÅ¡kėjo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. rugsėjo 14 d.IÅ¡ teismui pateiktų duomenų (b. l. 25–35) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2014 m. kovo 13 d.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiÅ¡kėjo ginčas dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio 22 d. yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-11738-596/2015.Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Remiantis Å¡ia nuostata ir atsižvelgus į tai, kad teisme yra iÅ¡nagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, byla dalyje dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio 22 d., nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).

Taigi, teismas Å¡iuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ K. prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjo teigimu LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas.Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma – 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014).Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas kamerose Nr. 123 (plotas 7,42 m2), Nr. 122 (plotas 7,38 m2), Nr. 379 (plotas 6,94 m2), Nr. 110 (plotas 7,48 m2), Nr. 404 (plotas 17,02 m2), Nr. 124 (plotas 7,31 m2), Nr. 346 (plotas 7,88 m2), Nr. 108 (plotas 7,38 m2), Nr. 289 (plotas 7,78 m2), Nr. 370 (plotas 7,01 m2), Nr. 278 (plotas 7,92 m2), Nr. 313 (plotas 7,79 m2), Nr. 270 (plotas 7,79 m2), Nr. 302 (plotas 8,05 m2), Nr. 111 (plotas 7,45 m2), Nr. 224 (plotas 5,33 m2), Nr. 277 (plotas 7,99 m2) kartu su 1-7 asmenimis.

PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 25-35) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visÄ laikÄ buvo stabilus, 2015 m. lapkričio 4 d. – 2015 m. lapkričio 18 d., 2015 m. lapkričio 23 d. – 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 7 d. – 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 11 d. – 2016 m. birželio 20 d. pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Å iaulių tardymo izoliatorių, Marijampolės apskrities areÅ¡tinę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2015 m. lapkričio 20 d., 2015 m. lapkričio 21 d.

– 2015 m. lapkričio 22 d., 2015 m. gruodžio 3 d., 2015 m. gruodžio 4 d. – 2015 m. gruodžio 6 d., 2016 m. liepos 31 d. (iÅ¡ viso 8 paras) LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimÄ patalpose pažeidžiant minimaliÄ 3,6 m2 gyvenamojo ploto normÄ kamerose, nustatytÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, t. y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista 8 paras, atskaičiavus baldų ir kito inventoriaus užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui tekdavo mažas gyvenamasis plotas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, dėl ko pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos.Kiek tai susiję su Konvencijos 3 straipsnio galimu pažeidimu, teismas pabrėžia, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ ). Teismas, atsižvelgęs į pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas truko gana trumpÄ laikotarpį, taip pat tai, kad nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju buvimas pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, pažymi, jog administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl netinkamo kamerų įrengimo.Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kad kameroje turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 punkte); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas).

Pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų spintelių maistui, higienos priemonėms susidėti paneigia atsakovės atsiliepimo teiginiai, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti (b. l. 25–35). Byloje nėra duomenų, kad kamerų įrengimas Lukiškių TI-K būtų neatitikęs teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl stalo dydžio, per mažo taburečių kiekio, teismas pažymi, kad didesnių ar papildomų baldų kamerose neįmanoma įrengti dėl pakankamai nedidelio kamerų ploto.

Kadangi teismas nustatė pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę į minimalų gyvenamÄ plotÄ , minėtų pareiÅ¡kėjo nurodytų nepatogumų, susijusių su baldų dydžiu ir kiekiu, teismas atskirai nevertins.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija tyčia, sÄ moningai pažeidinėdama teisės aktų reikalavimus, nesudarė sÄ lygų, mažinančių pažeidinėjimų pasekmes (pasivaikščiojimo gryname ore laiko pailginimo, užsiėmimų (renginių) ne kameros sÄ lygomis, sporto salės lankymo laiko pailginimo ir pan.), todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21, 29 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnis.Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais, nes, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, teismas nenustatė tyčinių, sÄ moningų atsakovės atstovo veiksmų.

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 25–35) teigia, kad suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos šv. mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai.

Ä®staigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV, AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos pasinaudoti teise į teisės aktų nustatytos trukmės pasivaikščiojimÄ gryname ore, sporto salės lankymÄ ir pan.

PareiÅ¡kėjo pateiktas LukiÅ¡kių TI-K 2016 m. liepos 27 d. raÅ¡tas Nr. 96-2607 „Dėl praÅ¡ymo pagerinti gyvenimo sÄ lygas“ (b. l. 14–15) patvirtina, kad gyvenimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K (įskaitant pasivaikščiojimų trukmę, kamerų įrengimo sÄ lygas ir pan.) atitiko teisės aktų reikalavimus. Pasisakant dėl kitų pareiÅ¡kėjo teiginių, kuriais remdamasis jis prašė atlyginti neturtinę žalÄ , atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus vieÅ¡osios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, bylose, kurie ne kartÄ akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė pakankamai aiÅ¡kių ir detalizuotų paaiÅ¡kinimų dėl, jo teigimu, netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K: nors teigė, jog kamerose nebuvo taburečių, spintelių kiekvienam asmeniui, konkrečių laikotarpių kamerų neįvardijo; teigė, buvo pažeidžiamos jo teisės dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo gryname ore, užsiėmimų ne kameros sÄ lygomis, sporto laiko pailginimo, tačiau nenurodė konkrečių su tokiais teiginiais susijusių aplinkybių, neįvardijo, kokie konkretÅ«s duomenys galėtų tai patvirtinti.

Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai, patalpindami pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ patalpas, kuriose neužtikrinta jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, Nr. A756-122/2010).Apibendrindamas iÅ¡vardintų nuostatų visumÄ teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bÅ«tent teismo prerogatyva ir vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įvairiais pirmiau nurodytas aplinkybes. Todėl vertinant pareiÅ¡kėjui priteistinÄ neturtinę žalÄ visų pirma pabrėžtina, jog atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, viso 8 paras, į kitus pareiÅ¡kėjui nepagrįstai sukeltus nepatogumus nurodytus Å¡iame sprendime, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d.

– minimali mėnesinė alga 350 Eur), į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, už patirtÄ neturtinę žalÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje 5 dienas neužtikrinant jam privatumo naudojantis tualetu, administracinėje byloje Nr. A-603-756/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 60 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas 14 dienų areÅ¡tinėje buvo laikomas sÄ lygomis, neužtikrinančiomis privatumo naudojantis tualetu), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 100 Eur neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė 4,56 bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios yra priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso - 76 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 euro (0,22 lito).

Tokiu bÅ«du, LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 76 x 0,06, t. y. 4,56 Eur.Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį (b. l. 17), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 103 straipsnio 2 punktu, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : administracinę bylÄ Nr. I-1673-331/2017 dalyje dėl pareiÅ¡kėjo R.

K. skundo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio 22 d., nutraukti.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Henrikas Sadauskas