2022-11-30 Nr. AB-29138-3-61-3-02068-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-983-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02068-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN buvo kalinamas nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. 1 metus ir penkias dienas, bei nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., t. y. 7 mėnesius ir vieną dieną. Bendras kalinimo laikotarpis Vilniaus PN sudaro 1 metus, 7 mėnesius ir 6 dienas. Pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo kalinamas Vilniaus PN gyvenamojo korpuso 310 sekcijoje – (gyvenamoji patalpa). Kamera – sekcija buvo apie 14–16 kv. m, joje pareiškėjas buvo kalinamas dar su 2 asmenimis, tokiu būdu pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, juo labiau, sekcija buvo apstatyta baldais, t. y. miegamosios lovos, stalai, kėdės, spintelės, spinta drabužiams, pakaba rūbams.

Tokiu būdu buvo pažeisti ne tik nacionalinės teisės aktai, bet ir tarptautinės teisės aktai, Vilniaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad jo kūno svoris sudaro 125 kg, todėl buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, tuo labiau, dėl tokio mažo ploto kameroje pastoviai kildavo nesusipratimai su kitais kalinčiais asmenimis dėl apsivilkimo, batų apavo ir t. t., sekcijoje buvo jaučiama pastovi įtampa, buvo pastovus diskomforto jausmas, nebuvo nuotaikos, kalintieji negalėjo net normaliai kameroje prasilenkti vienas su kitu.

Šie nepatogumai ir neigiami išgyvenimai buvo intensyvūs ir truko gana ilgą laiką, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., esant tokioms aplinkybėms iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kompensacija. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus PN nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., sekcijoje Nr. 310, t. y. 3-ame aukšte, kameroje visiškai nebuvo įrengtos ventiliacijos, net nebuvo ventiliacinės angos. Kameroje nuolat buvo tvaiko kvapas.

Vilniaus PN 3-ame aukšte kitose sekcijose-kamerose gyvenamosiose patalpose, išskyrus sekciją Nr. 310, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengta ventiliacija. Taigi pareiškėjas sąmoningai buvo kalinamas ankštoje sekcijoje su kitais asmenimis, kurioje nebuvo įrengtos ventiliacijos, kas suteikia pagrindą manyti, kad Vilniaus PN pareigūnų veiksmai buvo sąmoningai nukreipti prieš pareiškėjo asmenybę. Kameros-sekcijos Nr. 310 neįmanoma išvėdinti per langą, kadangi Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso I-ame aukšte yra įrengta valgykla ir iš jos visada sklinda nemalonus kvapas, todėl pareiškėjas ir kiti kalintieji negalėjo vėdinti gyvenamosios patalpos nei žiemą, nei vasarą.

Nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 310 buvo labai silpnas dirbtinis apšvietimas, naktinio apšvietimo šviesa net neveikė, dėl to pareiškėjas ne sykį yra užkliuvęs už spintelės nakties metu keliantis į tualetą, dėl kilusio triukšmo pareiškėjas pažadindavo kitus 2 asmenis ir kildavo įtampa arba kuris nors iš kitų kartu kalinčių asmenų užkliūdavo ir pažadindavo pareiškėją, todėl pareiškėjas negalėjo normaliai pailsėti ir išsimiegoti. Dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 310 buvo labai silpnas, skaitant arba rašant pradėdavo skaudėti akis, akys labai greitai pavargdavo nuo tokios silpnos dirbtinio apšvietimo šviesos, todėl su laiku pablogėjo pareiškėjo regėjimas (pareiškėjui (duomenys neskelbtini)), iš pareiškėjo buvo atimta galimybė laisvalaikiu skaityti knygas, rašyti laiškus, dėl tokių aplinkybių sumažėjo pareiškėjo bendravimas su šeima ir artimaisiais, nes pareiškėjas rečiau rašė laiškus, kad nesugadinti regos.

Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog dėl natūralaus apšvietimo trūkumo gyvenamosiose patalpose kameroje Nr. 310 buvo labai silpnas natūralus apšvietimas, t. y. natūralaus apšvietimo šviesa buvo silpna, todėl, kad kameroje buvo tik vienas langas, tas pats langas dar yra su uždėtomis smulkiomis grotomis, todėl tai labai stipriai sumažina natūralaus apšvietimo ir šviesos patekimą į kamerą. Dėl natūralios šviesos stokos buvo ne kokia sveikata, tai paveikė vegetacinę akių sistemą, veikdavo nuotaiką. Vilniaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip numatyta tarptautinės teisės aktuose, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 1 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus PN 3-ame aukšte gyvenamojo korpuso Nr. 1 patalpose nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, taip pat nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos. Kai nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, tekdavo visą laiką praleisti ankštoje kameroje Nr. 310, taip pat tai turėjo įtakos judėjimo laisvei ir nebuvo suteikta galimybė užsiimti leistina veikla už kameros ribų, t. y. saviraiškos, kūrybos, kultūros veika, nebuvo galimybės žaisti stalo žaidimų.

Pareiškėjas negalėjo pasivaikščiojęs lauke (jeigu blogas oras, lietus, sniegas, šlapdriba) padžiauti striukės, sportinių batų, kojinių, pareiškėjas buvo priverstas drėgnus drabužius laikyti savo gyvenamojoje patalpoje, todėl pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 500 Eur.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrintos sąlygos naudotis tvarkingais, higieniškais sanitariniais įrenginiais užtikrinančiais privatumą, nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus PN 3-ajame aukšte bendrojo naudojimo patalpose buvo įrengtas labai mažas kiekis praustuvų, kas darė įtaką higienai, nes, jog atlikti būtinas higienos procedūras, reikėdavo laukti eilėse. 3-ajame aukšte buvo įrengtos tik 5 tualetų kabinos, nors kalinių apie 70. Dėl tokio mažo tualetų kiekio, rytais ir vakarais tekdavo laukti eilėse, tuo pačiu tualetu naudojosi ir Vilniaus PN pareigūnai. Tualetai bei prausyklos buvo techniškai netvarkingos, iš prausyklos bėgdavo vanduo, kranai buvo nesandarūs, o tualetų vandens nuleidimo sistema buvo netinkama, kranai aplaužyti, galima buvo nuo jų susižaloti, iš tualeto sklido nemalonus kvapas. Pareiškėjas jautė stresą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus dėl tokių kalinimo sąlygų. Pareiškėjui nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. nebuvo užtikrinta teisė naudotis sanitariniais įrenginiais užtikrinančiais privatumą, konkrečiai dušu. Bendrojo naudojimo dušuose nebuvo jokių pertvarų ar užuolaidų, tokiu būdu pareiškėjas negalėjo normaliai nusiprausti duše, pareiškėjui prausiantis, jį matydavo kiti nuteistieji, todėl jis jautė diskomfortą, stresą. Pareiškėjas buvo priverstas išgyventi dvasinius, emocinius išgyvenimus, patyrė žmogaus orumo pažeminimus, esant minėtų aplinkybių visumai pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 500 Eur. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN 3-ame aukšte I-ojo gyvenamojo korpuso 310 kameroje buvo labai drėgna ir šalta rudenį, žiemą ir pavasarį, nuo drėgmės sudrėkdavo rūbai, nes nebuvo ventiliacijos. 3-ojo aukšto koridoriuje, bendro naudojimo patalpose buvo labai šalta, žema temperatūra. 3-ojo aukšto tualeto bei prausyklos patalpose buvo didelė drėgmė, ant lubų buvo pelėsis, tualeto ir prausyklos patalpose buvo labai šalta. Prausykloje veidrodžiai buvo suskilę ir sutrupėję, galima buvo susižaloti. Pareiškėjui tokio žmogaus orumo pažeminimo, dvasinių ir emocinių išgyvenimų dar niekada neteko išgyventi, pareiškėjas tapo užsidaręs savyje. Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 500 Eur.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. I-ojo gyvenamojo korpuso 2-ame aukšte, sekcijoje Nr. 211 trečiame būryje. Visą šį laikotarpį buvo netvarkingi 4 šviestuvai, kurie be apsauginių gaubtų, todėl pastoviai būnant kameroje Nr. 211 pareiškėjas jautė baimės jausmą ir stresą, kad lempos iš šviestuvų nenukristų ant galvos. Gyvenamojoje patalpoje Nr. 211 nėra naktinės šviesos, todėl kuomet pareiškėjas naktimis kėlėsi į tualetą, teko tamsoje apgraibomis eiti per visą kamerą.

Taip pat kameroje Nr. 211 labai silpnas dirbtinis apšvietimas, pareiškėjas dėl tokio silpno apšvietimo negalėjo skaityti literatūros, nuo tokio apšvietimo skauda akis. Natūralus apšvietimas yra labai silpnas ir natūrali šviesa į kameros galą vos patenka. Pažymėjo, kad yra pažeistos pareiškėjo teisės naudotis sanitariniais įrenginiais ir dušais, kurie užtikrina privatumą. 2-ajame aukšte dušai atitverti tik sienele ir jokių užuolaidų ar durelių nėra, todėl naudojantis dušu nėra jokio privatumo, pareiškėjas yra priverstas praustis kitiems matant, o tai kelia pastovų diskomfortą, nepatogumo jausmą, žmogaus orumo pažeminimą.

Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso rūsyje yra įrengti bendro naudojimo dušai, kuriuose ant lubų ir sienų akivaizdžiai matosi pelėsis. Pro langus išvėdinti tokios patalpos yra neįmanoma, nes langai yra labai maži, be to, dušai yra lankomi kasdien. Už šiuos pažeidimus pareiškėjas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, prašė priteisti 1 000 Eur. Vilniaus PN 2 aukšte, rūsyje ir kitur nėra įrengtų dūmų detektorių, nors visų kalinių apgyvendinimo vietose turėtų būti įrengtos minimalios saugumo priemonės. Taip pat Vilniaus PN 2-ame aukšte gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo kameroje Nr. 211, poilsio kambaryje – virtuvėje, tualete, bendrame koridoriuje temperatūra yra labai žema.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN taksofonai įrengti 2-ojo aukšto koridoriuje, kur visada vaikšto kiti nuteistieji, todėl koridoriuje yra pastovus triukšmas ir susikalbėti telefonu yra labai sunku, beveik nieko nesigirdi. Nuo tokių pokalbių pareiškėjas tampa nervingas, nes Vilniaus PN administracija negali įrengti taksofonų su uždara kabina arba kitoje patalpoje. Taip pat tokiu būdu jo pokalbiams nebuvo užtikrinamas privatumas, nes koridoriuje nuolat vaikščiojantys nuteistieji viską girdi. Pareiškėjas už minėtus pažeidimus prašė priteisti 500 Eur.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog kai kurie pažeidimai, tokie kaip bendras dušas rūsyje ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimai, teisės į privatumą naudojantis dušu neužtikrinimas nebuvo šalinami beveik 2 metus. Pareiškėjas nurodė, kad ilgas kalinimo laikotarpis sukėlė jam rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią.

Šiuo atveju atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, nesistengė, kad pareiškėjas būtų laikomas kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei negerino sąlygų, nepašalino higienos normų pažeidimų.

5. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 310 plotas yra 11,92 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 3,97 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 211 plotas yra 31,02 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,10 kv. m ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno minėtoje gyvenamojoje patalpoje, Vilniaus PN neturi galimybės, nes tokie duomenys nėra kaupiami.

Vilniaus PN taip pat atkreipė dėmesį, jog net ir esant užimtoms visoms, tarp jų ir bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 m. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.

Šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinimas HN 134:2015 16 punktas. Vilniaus PN veikia automatinis šildymas teikiamas į visų gyvenamųjų patalpų radiatorius. Patalpų šildymo sistema veikia visada, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose. Tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Vilniaus PN gyvenamosios bendrabučio tipo patalpos aprūpinamos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, o šiose normose nėra numatytas reikalavimas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose įrengti rūbų bei batų džiovyklą, todėl teisės aktų reikalavimai nėra pažeisti.

7. Vilniaus PN pažymėjo, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos atitiko galiojantį teisinį reguliavimą. Vilniaus PN dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Pareiškėjo teiginiai dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų naudojantis dušu, suponuojančių neturtinės žalos kilimą, vertintini kaip akivaizdus bandymas pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai. Tiek I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, tiek nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, nustatyti naudojimosi dušu grafikai, pagal kuriuos nuteistiesiems buvo kartą į savaitę sudaryta galimybė nusiprausti duše. Tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai pareiškėjui pažeisti nebuvo. Taip pat kiekviename nuteistųjų būryje yra įrengti sanitariniai mazgai – prausyklos. Šiose patalpose nuolat teikiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos. I-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolat tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis viešuosiuose tualetuose. Nuteistiesiems užtikrinamas privatumas jais naudojantis.

8. Vilniaus PN nurodė, jog įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Taksofonai priklauso ir juos administruoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „CSC Telecom“, kuri ir vykdo visą šių prietaisų techninį palaikymą ir aptarnavimą. UAB „CSC Telecom“ perdavė pataisos įstaigos administracijai specialias T+ korteles, kurios buvo individualiai išdalintos nuteistiesiems. Nuteistieji šias korteles pasipildo asmeninėse sąskaitose turimomis lėšomis bei pasipildę turi galimybę skambinti telefonu. Teisės aktai nenustatė jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. Vilniaus PN nuomone, I-ame gyvenamajame korpuse įrengti taksofonai atitinka visus reikalavimus, nuteistiesiems galimybė paskambinti telefonu yra užtikrinama nepertraukiamai. Teisės aktai taip pat nenumato įrengiamų taksofonų skaičiaus. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti.

9. Atsakovas atstovas nurodė, kad Vilniaus PN patalpų būklė, visų pirma, priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, niokoja jį, sąmoningai blogina patalpų būklę, tarp jų nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kuo įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės. Pabrėžė, kad kiekvienoje Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje yra įrengti šviestuvai su apsauginiais gaubtais. Šviestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apšvietimą, nustatytą HN 134:2015 normoje. Tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų atsiranda tam tikri neženklūs apšvietimo trūkumai gyvenamosiose patalpose. Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose nuolat budi bei užtikrina tvarką Saugumo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos jaunesnieji specialistai. Gyvenamosiose patalpose esantys suimtieji ir nuteistieji bet kuriuo metu gali pasikviesti budintį pareigūną bei kreiptis į jį rūpimais klausimais. Eksploatuojamų pastatų priešgaisrinę saugą reguliuojantys teisės aktai nenumato prievolės įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą. Atsakovas atstovas pažymėjo, kad Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams), kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti.

10. Vilniaus PN teigimu, visos pareiškėjo skundo aplinkybės yra pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui A. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jam padarytų pažeidimų už laikotarpius nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 24 d.

13. Teismas pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas kameroje, kurioje tinkamas plotas pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį, kaip ir kameroje Nr. 211. Pareiškėjui visą nurodytą laikotarpį teko ne mažiau nei 3,6 kv. m (o kameroje Nr. 211 – ne mažiau kaip 3,1 kv. m) gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Todėl neteisėtų veiksmų Vilniaus PN šiuo aspektu neatliko.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo, atsakovo atstovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundo argumentus dėl kamerų mikroklimato (ventiliacijos, apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros) atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus PN 3-ame aukšte gyvenamojo korpuso Nr. 1 patalpose nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, taip pat nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos.

15. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo paaiškinimais, įrodymais nustatė, kad kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolat tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Įrengti tualetai su durimis, sanitariniai įrenginiai tiek kriauklės, tiek vandens čiaupai, pisuarai, dušinės, veidrodžiai yra tvarkingi, švarūs. Vilniaus PN nurodė, kad dušų patalpoms pastabų niekada neturėjo kontrolę atliekantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį sėkmingai naudojosi galimybe praustis įrengtame duše, nereikšdamas jokio nepasitenkinimo ar pretenzijų Vilniaus PN administracijai. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl netvarkingų sanitarinių mazgų, įrenginių ir inventoriaus juose atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismo vertinimu, atsakovas atsiliepime nepaneigė aplinkybės dėl privatumo užtikrinimo naudojantis dušu, nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta bent minimaliai. Teismas pažymėjo, kad pateiktos fotonuotraukos, jog įrengtos dušuose pertvaros, šiuo atveju nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl privatumo besinaudojant dušu teisės pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018).

Pareiškėjo teiginiai, jog būnant duše jis buvo matomas kitų asmenų, turi būti vertinami neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens buvimas duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (2018 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, kad dušo patalpa buvo įrengta taip, jog pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos.

Atsakovo atstovas taip pat nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis dušu ginčo laikotarpiu, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.

Atsakovo atstovas yra pateikęs į bylą nuteistųjų dušo patalpų naudojimosi grafiką, iš kurio matyti, kad dušu nuteistieji galėjo naudotis arba šeštadienį, arba sekmadienį (pagal tai, kuriame būryje buvo), todėl teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu per visą ginčo laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. bei nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 24 d., įvertinęs tai, kad turėjo teisę dušu naudotis vieną kartą per savaitę, kaip numato Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 17.5 punktas, buvo pažeistas apie 84 kartus.

17. Teismas pažymėjo, jog įkalinimo įstaigos pagal statinių naudojimo paskirtį yra priskiriamos specialiosios paskirties pastatams. Eksploatuojamų pastatų priešgaisrinę saugą reguliuojantys teisės aktai nenumato prievolės įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą. Be to, pareiškėjas savo reikalavimą grindė tik hipotetinio pobūdžio pavojumi, tačiau konkrečių atvejų, kai jam kilo realus pavojus, nenurodė. Pareiškėjo skundo argumentai dėl dūmų detektoriaus neįrengimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl teismas jų nevertino kaip pakankamus neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

18. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė skambinti telefonu buvo užtikrinta. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad telefonų pokalbių vietos įrengtos tose patalpose, kuriose nuteistieji praleidžia daugiausia laiko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu ir kad jam šiuo aspektu buvo trukdoma palaikyti socialinius, šeiminius ryšius. Tuo pačiu byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir pažeidimas įvykdytas sąmoningu Vilniaus PN elgesiu prieš pareiškėją ar siekiant išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismas nusprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo ir šiuo aspektu. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas su atitinkamo turinio prašymais buvo kreipęsis į įstaigos administraciją, tačiau jo visi prašymai buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti. Nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjas dėl konkrečių jo teisių pažeidimo ar konkrečių prašymų netenkinimo būtų teikęs skundus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio nustatyta tvarka.

19. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo: neužtikrinimo privatumo naudojantis dušu apie 84 kartus, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 500 Eur. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1 500 Eur suma neturtinei žalai dėl pažeisto privatumo atlyginti yra žymiai per didelė, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga, neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų dėl nustatyto pažeidimo.

III. 20. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

21. Atsakovas atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti dušo kabinų su užuolaidėlėmis. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos dušo patalpos skirtos I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems. Kartu su atsiliepimu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos dušo patalpų foto nuotraukos. Atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui, buvo nurodyta, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis.

Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos atitiko galiojantį teisinį reguliavimą ginčo laikotarpiu. Teisės aktai nereglamentuoja dušo vietų atskyrimo, tačiau iš EŽTT praktikos (žr. 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą) matyti, kad nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo.

Pareiškėjo reikalavimas grįstas vien abstrakčiais teiginiais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų. Teismas visus kitus pareiškėjo argumentus dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų atmetė kaip nepagristus. Teismas abstrakčiai pasisakė, kad nebuvo suteiktas privatumas pareiškėjui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad laisvėje esančiuose tiek sporto klubuose, tiek vandens pramogų parkuose ir panašiose vietose įrengtos analogiškos prausimosi patalpos, kuriose būna sienelės tarp prausimosi vietų be papildomų užuolaidų.

Nebuvo konstatuoti jokie Vilniaus PN neteisėti veiksmai ar neveikimas. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateikiamus argumentus, Vilniaus PN nuomone, net ir pripažinus, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, jog juos būtų galima įvertinti pareiškėjui priteista 500 Eur suma. Vilniaus PN nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo patirto minimalaus diskomforto lygį, teisės pažeidimo pripažinimas turėtų būti laikomas pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju, tuo labiau, kad būtent tokią praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Vilniaus PN ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis dušu apie 84 kartus, priteisė pareiškėjui A. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, teigia, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, o ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti dušo kabinų su užuolaidėlėmis. Atsakovo atstovas nurodo, kad net ir pripažinus, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušo patalpomis, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais už privatumo naudojantis dušu neužtikrinimą, nenustačius kitų pažeidimų, todėl pažeidimo pripažinimas būtų pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimu, pažymi, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas iš Vilniaus PN į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatė, jog dušo patalpos atskirtos pertvaromis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad toks dušų įrengimas užtikrina privatumą naudojantis jais, dėl ko tokio pobūdžio pažeidimas skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai konstatuotas visą pareiškėjo nurodytą ginčo laikotarpį, kai dušo patalpos buvo atskirtos pertvaromis. Taigi konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu ir dėl to pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nėra jokio pagrindo.

26. Visgi teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo Vilniaus PN argumentais, kad pareiškėjas visą ginčui aktualų laikotarpį galėjo pasinaudoti dušu, kuriame buvo įrengtos pertvaros, nes tokių duomenų byloje atsakovo atstovas nepateikė. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad 2018 metų antroje pusėje visos Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis, tačiau atsakovo atstovas nekonkretizavo, kada būtent pertvaros buvo įrengtos, o byloje tokių įrodymų taip pat nėra (pvz., pažymų/patvirtinimų apie atliktus darbus), kada konkrečiai Vilniaus PN dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dušuose pertvaros įrengtos tik 2018 m. lapkričio viduryje. Taigi galima daryti išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. lapkričio vidurio pertvaros dušuose (dušinėse) buvo įrengtos, todėl pripažįstama, kad pareiškėjui, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu šiuo laikotarpiu, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. lapkričio vidurio turėjo naudotis dušais, kurie nebuvo atskirti jokiomis pertvaromis, dėl ko buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, tam tikrus nepatogumus, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau įvertinus šio pažeidimo pobūdį, trukmę ir tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjas dėl šio pažeidimo būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes, daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, darytina išvada, jog paties pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai dėl šio pažeidimo kompensuoti, o neturtinės žalos atlyginimo pinigais nėra pagrindo priteisti.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą ir pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu Vilniaus PN nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. lapkričio vidurio. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. N. teisė į privatumą naudojantis dušu Vilniaus pataisos namuose nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. lapkričio vidurio.

Kitą pareiškėjo A. N. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais neužtikrinant privatumo naudojantis dušu atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė