ed99c105-d7d4-4e55-bdd6-e6272445e118 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. B2-1587-264/2017Teisminio proceso Nr. nesuteiktas.Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.7.3. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. vasario 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo K. S. pareiÅ¡kimÄ dėl 2016 m. gruodžio 15 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo protokolu priimto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir nustatė:

PareiÅ¡kėjas K. S. praÅ¡o panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo protokolu priimtÄ nutarimÄ Nr. 2 ir įpareigoti bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų. Nurodo, kad 2016 m. gruodžio 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sÄ lygų, tačiau nutarimas Å¡iuo klausimu nebuvo priimtas. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-1094-264/2017 pagal A.

J. ir I. J. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Reikalaujamo turto vertė sudaro 33 450 Eur. Teismui tenkinus ieÅ¡kinį, nekilnojamojo turto vertė sumažėtų daugiau nei 33 450 Eur, kadangi Å¡is turtas, grÄ Å¾inus daiktus, bÅ«tų komerciÅ¡kai nepatrauklus. J. yra suinteresuoti įsigyti šį turtÄ , kadangi jame gyvena ir Å¡iai dienai, tačiau įsigijimo kaina turi bÅ«ti protinga. 2016 m. vasario 29 d. kreditorių susirinkimo protokolu nustatyta gyv. namas (u. n. (duomenys neskelbtini)), garažas (u.n. (duomenys neskelbtini)), Å«kinis pastatas (u.n. (duomenys neskelbtini)), Å¡iltnamis (u.n. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (aikÅ¡telė) (u.n. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (u.n. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 100 000 Eur. Kalbant apie minėto nekilnojamojo turto priverstinį realizavimÄ , jo kaina antrose varžytinėse bÅ«tų 10 procentų mažesnė, tai yra 90 000 Eur, neabejojama, kad Å¡i kaina nebÅ«tų patraukli potencialiam pirkėjui, todėl labai tikėtina, kai kaina, kuri sudomintų potencialų pirkėjÄ , bÅ«tų apie 70 000 Eur.

Todėl J. siÅ«lė iÅ¡ realios 70 000 Eur kainos atimti ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ 33 450 Eur. Tokiu bÅ«du J. sutiko sudaryti taikos sutartį atsisakant savo reikalavimų su sÄ lyga įsigyti aukščiau nurodytÄ turtÄ už 36 550 Eur. Po derybų su atsakovo bankroto administratoriumi, J. sutiktų sumokėti 40 000 Eur. Kreditoriai nesiekia greitai ir racionaliai realizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ , juo labiau žinant, kad dėl Å¡io turto vyksta teisminiai ginčai, kas dar labiau užtęsia įmonės likvidavimo procesÄ .

Bankroto administratorė 2016 m. gruodžio 15 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo protokolo 2 punkto neginčija, todėl spręstinas klausimas iÅ¡ naujo svarstyti taikos sutarties sÄ lygas. Bankrutuojančios K. S. prekybos įmonės bankroto administratorė UAB „Orinata“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad sutinka su pateiktu pareiÅ¡kimu, kadangi sudarant taikos sutartį laimėtų visos Å¡alys. Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi K.

S. prekybos įmonei iÅ¡kelta bankroto byla; 2009 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as; 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi K. S. prekybos įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedÅ«roms vykdyti pratęstas iki 2015 m. kovo 16 d; 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedÅ«roms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi terminas bankrutavusios K.

S. prekybos įmonės likvidavimo procedÅ«roms vykdyti pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi terminas bankrutavusios K. S. prekybos įmonės likvidavimo procedÅ«roms vykdyti pratęstas iki 2017 m. vasario 28 d.Dėl kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo teisėtumo.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Teismas, nustatęs tiek esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , tiek tai, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

PareiÅ¡kėjas nenurodo aplinkybių bei neginčija pakartotinio kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant pakartotinio kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos pažeidimų. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta esminių procedÅ«rinių pažeidimų suÅ¡aukiant 2016 m. gruodžio 15 d. pakartotinį kreditorių susirinkimÄ , kurie bÅ«tų nulėmę neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Dėl taikos sutarties.Nustatyta, kad 2016 m. vasario 29 d. kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu buvo nutarta S. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti skelbiant varžytynes. Pirmosiose varžytynėse pradinė pardavimo kaina – turto rinkos vertė pagal turto vertintojo pažymas, minimalus kainos didinimo intervalas – ne mažiau kaip 0,2 procentų nuo pradinės pardavimo kainos. Nepardavus pirmosiose varžytynėse, antrosiose turto kainÄ mažinti 10 procentų. Nepardavus antrose varžytynėse, kviesti kreditorių susirinkimÄ dėl turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo.

Turto vertinimÄ atliko J. P. IÄ®. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr.162005 (ataskaitos suraÅ¡ymo data 2016-02-10) nustatyta 2.1.1. punkte iÅ¡vardinto turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė 100 000 Eur. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.B2-1094-264/2017 pagal ieÅ¡kovų A. J., I. J. ieÅ¡kinį bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, K.

S. (ieÅ¡kinio suma 33 450 Eur). Byla neiÅ¡nagrinėta. 2016 m. gruodžio 15 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkime 2 darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl taikos sutarties sÄ lygų. Kreditoriams buvo pateiktas A. J. ir I. J. siÅ«lymas dėl taikos sutarties sÄ lygų civilinėje byloje Nr. B2-1094-264/2017 (B2-2372-264/2016) pagal ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, kuriame siÅ«loma iÅ¡ realios turto 70 000 Eur kainos atimti ieÅ¡kinio reikalavimo sumÄ 33 450 Eur.

Tokiu bÅ«du J. sutiko sudaryti taikos sutartį atsisakant savo reikalavimų su sÄ lyga įsigyti turtÄ (esantį adresu (duomenys neskelbtini)) už 36 550 Eur (b. l. 11). Kreditoriai balsavo „už“ – 12,405 procentų dalyvavusių kreditorių, „prieš“ – 87,595 procentų dalyvavusių kreditorių. Nutarimas Å¡iuo klausimu nepriimtas. Bankroto administratorė pasiÅ«lė, kad dėl vykstančių teisminių bylų nebÅ«tų vilkinamas bankroto procesas, pats protingiausias bÅ«das bÅ«tų iÅ¡spręsti šį klausimÄ abipusiu nuolaidų bÅ«du, todėl siÅ«lė įpareigoti administratorių derėtis, kad taikos sutartis bÅ«tų sudaroma didinant mokamÄ sumÄ iki 45 000 Eur.

Kreditoriai balsavo „už“ – 24,521 procentų dalyvavusių kreditorių, „prieš“ – 69,745 procentų dalyvavusių kreditorių. UAB „Bendida“ generalinis direktorius pasiÅ«lė įpareigoti administratorių derėtis, kad taikos sutartis bÅ«tų sudaroma didinant mokamÄ sumÄ iki 50 000 Eur. Kreditoriai balsavo „už“ – 5,735 procentų dalyvavusių kreditorių. 2017 m. sausio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu taip pat buvo svarstoma dėl taikos sutarties sÄ lygų, siÅ«lant mokamÄ sumÄ didinti iki 45 000 Eur, tačiau „už“ šį nutarimÄ balsuota 15,03 procentų dalyvavusių kreditorių, o „prieš“ – 84,97 procentų dalyvavusių kreditorių.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kreditoriai nesiekia greitai ir racionaliai realizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ , juo labiau žinant, kad dėl Å¡io turto vyksta teisminiai ginčai, kas dar labiau užtęsia įmonės likvidavimo procesÄ .Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal galiojančio Ä®BÄ® 23 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimas yra aukščiausia kreditorių teisių ir interesų apsaugos forma, leidžianti priimti sprendimus esminiais su bankrutuojančios įmonės veikla susijusiais klausimais, tarp jų – ir dėl taikos sutarties sudarymo.

Apie tai yra pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-334/2014). Kreditorių susirinkimo teisė priimti nutarimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įtvirtinta Ä®BÄ® 23 straipsnio 12 punkte. Bankroto administratorė, siekdama sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, turi suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ , t. y. atlikti bankroto įstatyme numatytas procedÅ«ras, net jeigu Å¡ios taikos sutarties sudarymo tikslas nesutampa su Ä®BÄ® 28 straipsnyje nurodytu tikslu – taikos sutartimi nebuvo siekiama užbaigti bankroto bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-81-464/2017).

Turint ketinimų sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, kurioje bankrutavusiai įmonei pareikÅ¡tas reikalavimas ir įmonės bankroto administratorei veikiant ne tik įmonės, bet ir visų kreditorių interesais, yra reikalinga gauti kvalifikuotos kreditorių daugumos pritarimÄ (sutikimÄ ) tokiam procesiniam veiksmui atlikti, ir tik tokio pritarimo buvimas leistų identifikuoti Å¡alių valiÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų. Å iuo atveju kreditoriai balsuodami prieÅ¡ pateiktos taikos sutarties sÄ lygas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ t. y. nepritarimÄ taikos sutarties sÄ lygoms. IÅ¡ 2016 m. gruodžio 15 d. protokolo 2.2.2 punkto matyti, kad net ir pasiÅ«lius bankroto administratorę įpareigoti derėtis dėl kainos didinimo iki 50 000 Eur, kreditoriai Å¡iuo klausimu nutarimo nepriėmė, nes „už“ jį balsavo tik 5,735 procentų dalyvavusių kreditorių.

Taigi, esant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tai kreditorių valiai ginčo klausimu, teismas neturi pagrindo įpareigoti kreditorius taikos sutarties sÄ lygas svarstyti iÅ¡ naujo. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedÅ«rų ir savo sprendimais paprastai negali iÅ¡spręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. IÅ¡ 2016 m. vasario 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 2 darbotvarkės klausimu buvo nustatyta ne tik nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina ir tvarka, bet ir kito turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) pardavimo tvarka ir kaina.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad daugiau nėra kito turto, dėl kurio neužbaigiamos bankroto procedÅ«ros (CPK 178 str.),. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad kreditoriai nesiekia greitai ir racionaliai realizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ , dėl kurio vyksta teisminiai ginčas, kas dar labiau užtęsia įmonės likvidavimo procesÄ . Pažymėtina ir tai, kad bankroto procese aktualus ne vien operatyvus bankroto procedÅ«rų vykdymas, bet ir efektyvus kreditorių interesų užtikrinimas siekiant kuo maksimaliau užtikrinti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimÄ .

Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu jau yra pasisakyta, kad panaikinti kreditorių priimtÄ nutarimÄ remiantis ekonominio pobÅ«džio argumentais bÅ«tų reikalinga tuomet, kai toks nutarimas akivaizdžiai prieÅ¡tarautų ekonominei logikai ir negalėtų bÅ«ti pateisintas jokiais racionaliais motyvais. Tuo tarpu vien tik skirtingas kreditorių suvokimas dėl konkrečiu atveju ekonomiÅ¡kai naudingesnio sprendimo nėra pagrindas paneigti teisėtai nutarimÄ priėmusių kreditorių valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570/2012).

Darytina iÅ¡vada, kad 2016 m. gruodžio 15 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriai įvertino ekonominio tikslingumo santykį tarp taikos sutarties sÄ lygų ir Å¡io turto vertės, dėl ko nepriėmė nutarimo dėl taikos sutarties sÄ lygų. Be to, net šį klausimÄ pakartotinai svarstant ir 2017 m. sausio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime 1 darbotvarkės klausimu siÅ«lant ginčo nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ didinti iki 45 000 Eur, „už“ šį nutarimÄ balsuota 15,03 procentų dalyvavusių kreditorių, o „prieš“ – 84,97 procentų dalyvavusių kreditorių.

Esant prieÅ¡ tai minėtoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo K. S. pareiÅ¡kimas dėl bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo kreditorių susirinkimÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų, yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 185 str.).Teismas atkreipia dėmesį, kad nėra užkertamas kelias ateityje teikti kreditorių susirinkimui pasiÅ«lymus dėl taikos sutarties sudarymo kitomis sÄ lygomis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Teismo turėtos iÅ¡laidos (1,51 Eur), susijusios su procesinių dokumentų iÅ¡siuntimu, nesiekia 3 Eur, todėl valstybei nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, nutaria: atmesti pareiÅ¡kėjo K.

S. skundÄ dėl bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo kreditorių susirinkimÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų.Nutartis per 7 dienas nuo Å¡ios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja             AuÅ¡ra Baubienė