ed986f5c-16e2-4bdb-a700-d8d3d0dbafeb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešejas Valentinas JanonisPranešejas Valentinas Janonis                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-113/2010Teisejas Virginijus Gedeikis                           Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.; 1.1.7.1.;       1.1.8.1.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.7.3.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.2. (S)                                                                                                                                                              KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 29 d.Klaipeda Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio, teiseju Eduardo Maškeviciaus, Remigijaus Preikšaicio, sekretoriaujant Aušrai Cybienei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Betkiui,nukentejusiajam D.

B., jo atstovui advokatui Mariui Griciui,nuteistajam T. P., jo gynejui advokatui Romanui Lupeikai,teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. P. ir nukentejusiojo D. B. apeliacinius skundus del Plunges rajono apylinkes teismo 2010-05-31 nuosprendžio, kuriuo T. P. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisves atemimu 2 metams pataisos namuose. Iš T. P. priteista D. B. 1014,68 Lt turtines žalos ir 15000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Teiseju kolegija n u s t a t e: T. P. nuteistas už tai, kad jis 2007-11-25, tarp 4 val. ir 5 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, daugiabucio gyvenamojo namo antroje laiptineje, ant laiptu virš treciojo aukšto butu i balkona, Gandingos g. 12, Plunges m., kilus asmeniniam konfliktui su nukentejusiuoju D.

B., netiesiogine tycia rankomis i krutine pastume stovejusi laiptineje nugara i laiptus D. B., kuris, neišlaikes pusiausvyros, griuvo galva atsitrenkdamas i siena ir laiptus, taip nukentejusiajam D. B. padare galvos sumušima su veido, smilkinio srities ir paakio srities didele poodine kraujosruva, nosies kaulu lužimu, vidutinio sunkumo smegenu sukretimu, smegenu pabrinkimu, dešinio akytkaulio (etmoidalinio kaulo) ir pleištikaulio (sfenoidalinio)-kaktikaulio siules lužimais – sunku sveikatos sutrikdyma.Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plunges rajono apylinkes teismo 2010-05-31 nuosprendi, pripažinti ji kaltu pagal BK 137 str. 1 d., skirti bausme sankcijos ribose bei taikyti BK 75 str. 1 d. ir bausmes vykdyma atideti, sumažinti priteisto neturtines žalos atlyginimo dydi iki 5000 Lt.

Apeliantas nurodo, kad jis yra nuteistas, netinkamai pritaikius baudžiamaji istatyma. Pirmiausia, pasak nuteistojo, darydamas nusikalstama veika, jis nesuvoke savo veiksmu pavojingumo. Nukentejusiji pastume tik atsakydamas i jo priešiškus ir agresyvius veiksmus, tai yra tik tada, kuomet jis sudave ranka per ausinuka. Pastumdamas nukentejusiji, jis tik norejo nutraukti jo agresyvius veiksmus, neturejo tikslo jam pakenkti ar sunkiai sužaloti. Nukentejusysis buvo sužalotas tik esant atsitiktinem aplinkybem, šias aplinkybes jis, nuteistasis, turejo numatyti, taciau esant dideliam susijaudinimui, kuri sukele priešiškas nukentejusiojo elgesys, apie tokias galimas pasekmes jis visiškai negalvojo ir ju nesieke.

Iprastomis salygomis pastumus asmeni, jam nera padaroma jokia žala, ir jis nenukencia. Tai žinodamas, jis ir pastume nukentejusiji. Darydamas nusikalstama veika, jis lengvabudiškai tikejosi išvengti galimu pasekmiu, neivertino situacijos pavojingumo, t. y. neatsižvelge i aplinkybe, jog nukentejusysis stovi ant laiptu, yra išgeres. Asmens pastumimas ranka negali buti suvokiamas kaip rizikingas poveikis asmeniui, del kurio gali kilti sunkus padariniai. Apelianto nuomone, nukentejusiojo pastumimas buvo pats švelniausias budas nutraukti jo priešiškus neteisetus veiksmus.

Del kilusiu padariniu yra ir nukentejusiojo kaltes. Byloje nustatyta, jog nusikalstamai veikai itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo elgesys. Jeigu nukentejusysis nebutu nusiteikes priešiškai jo atžvilgiu, butu stengesis situacija išsiaiškinti taikiai, nebutu naudojes agresyviu veiksmu, nebutu kile ir mineti padariniai. Antra, negalima atmesti versijos, jog atsiradusiems padariniams itakos galejo tureti ir nukentejusiojo girtumas. Išgeres asmuo tampa agresyvesnis, jo judesiai tampa nekoordinuoti, sunkiau išlaikyti kuno pusiausvyra.

Specialisto išvadoje nurodyti kuno sužalojimai ant nukentejusiojo kuno atsirado jam neišlaikius pusiausvyros ir nuvirtus nuo laiptu. Nukentejusiojo pusiausvyros neišlaikymui neabejotinai turejo itakos girtumas. Nuteistojo manymu, jeigu nukentejusysis butu buves blaivus, po pastumimo galimai jis butu išlaikes pusiausvyra ir nebutu nukrites nuo laiptu ir taip patyres sunku kuno sužalojima. Teismas, taikydamas istatyma ir nustatydamas kaltes forma, skirdamas bausme, turejo atsižvelgti i nusikaltimo objektyvias aplinkybes. Pirmiausia atkreiptinas demesys, jog sužalojimai atsirado nukentejusiajam susitrenkus galva i siena ir krintant laiptais, tai yra sužalojimai buvo padaryti ne tiesioginiais priešiškais veiksmais, jie buvo veiksmu pasekme, kurios jis, nuteistasis, negalejo numatyti ir nujausti.

Darydamas nusikalstama veika, jis nenaudojo jokiu kunui sužaloti skirtu irankiu. Tai reiškia, jog jis neturejo išankstinio sumanymo ivykdyti nusikalstama veika. Viskas ivyko staiga ir neplanuotai. Nei prieš nusikalstamos veikos padaryma, nei po to jis nebuvo nusiteikes prieš nukentejusiji ir nenorejo jam tokiu padariniu. Nukentejusiojo prieš nusikalstamos veikos ivykdyma nepažinojo. Konflikta sukele nukentejusysis, nes jam nepatiko neva garsiai leidžiama muzika ir keliamas triukšmas. Pirmiausiai nukentejusysis panaudojo priešiškus veiksmus, tai yra nieko nesakes, nepaaiškines savo nepasitenkinimo priežasties, trenke per ausinuka.

Jo, T. P., elgesys tiek prieš nusikalstamos veikos ivykdyma, tiek po to nebuvo agresyvus ar priešingas istatymams, viešajai tvarkai. Po nusikalstamos veikos ivykdymo pamates, kokias pasekmes sukele jo veiksmai, jis kiek galedamas stengesi išvengti dar sunkesniu padariniu – padejo nukentejusiajam, iškviete greitaja pagalba, padejo užkelti nukentejusiji ant neštuvu. Jo nusikalstamos veikos intensyvumas pasireiške tik vieninteliu nukentejusiojo pastumimu, del kurio ir atsirado minimi sužalojimai. Pastumimas buvo i peties sriti, kuri nera gyvybiškai svarbi kuno vieta.

Tai reiškia, jog darydamas nusikalstamus veiksmus, jis nesieke sukelti nukentejusiajam kokiu nors sveikatai ar gyvybei pavojingu padariniu. Nuteistojo teigimu, teismas privalejo pagal BK 15 ir 16 straipsniu reikalavimus išsiaiškinti visus jo psichinio santykio (intelektinio ir valinio) su daromais veiksmais nukentejusiojo atžvilgiu ir tu veiksmu padariniais turinio elementus, t. y. išsiaiškinti, kaip jo samoneje atsispindejo (buvo suvokti) visi BK 135 ir 137 straipsniu 1 dalyse itvirtintu sudeciu požymiai ir kokios buvo jo valios pastangos del atsiradusiu nusikalstamu padariniu.

Pirmosios instancijos teismas kaltes forma konstatavo išsamiai neišsiaiškines, kaip jis, nuteistasis, suvoke visus daromo nusikaltimo sudeties požymius, kokios buvo jo valines pastangos del kilusiu padariniu – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Jeigu teismas jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotu pagal BK 137 str. 1 d., skirtu sankcijoje numatyta bausme, galetu buti taikomas BK 75 str.Nuteistasis nurodo nesutinkantis su priteistu 15000 Lt neturtines žalos atlyginimu. Jis nusikalstama veika padare neatsargia kaltes forma, nusikaltimo padarymui iš esmes turejo itakos vien tik pacio nukentejusio veiksmai, jie buvo rizikingi ir akivaizdžiai provokuojantys.

Esant šioms aplinkybems, apeliantas mano, kad yra pakankamas pagrindas neturtines žalos atlyginima sumažinti iki 5000 Lt.Nukentejusysis D. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plunges rajono apylinkes teismo 2010-05-31 nuosprendi, pagriežtinti T. P. pagal BK 135 str. 1 d. paskirta bausme, iš T. P. priteisti 40000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Nukentejusysis nurodo, kad šioje byloje apylinkes teismas netinkamai vertino surinktus irodymus, netinkamai taike teises normas. Apeliantas nesutinka su tuo, kad konfliktas prasidejo del netinkamo, agresyvaus jo elgesio, todel šalintina nuteistojo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo elgesys.

Pasak nukentejusiojo, byloje nera jokiu irodymu, kad jis butu atlikes netinkamus, provokuojancius veiksmus. Butent T. P. su draugu elgesi netinkamai viešoje vietoje tamsiu paros metu. Jis, kaip namo gyventojas, turejo teise paprašyti nuteistojo elgtis tinkamai. Teismas nepagristai nepripažino nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe to, kad jis veika padare del chuliganišku paskatu, siekdamas pažeminti ji, nukentejusiji, parodyti draugui savo fizinius sugebejimus, neturedamas jokio pagrindo tokiems veiksmams atlikti. Teismas nekreipe demesio i tai, kad T.

P. nepripažino savo kaltes, nebuvo nuoširdus, nesigailejo del savo veiksmu, neatlygino žalos per gana ilga laika. Atsižvelgdamas i šias aplinkybes, D. B. mano, kad nuteistajam turetu buti paskirta didesne nei straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytos bausmes vidurkis laisves atemimo bausme.Nukentejusysis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagristai sumažino priteistino neturtines žalos atlyginimo dydi. Pasikesinta i viena svarbiausiu vertybiu – sveikata, jam padaryti sužalojimai nuteistojo tyciniais, smurtiniais, ižuliais veiksmais, nusikaltimas padarytas viešoje vietoje.

Jis patyre didžiulius skausmus po smugiu ir sužalojimo, operacijas, ju padariniai yra išlike iki dabar, sveikatos bukle niekada nebebus tokia, kaip iki nusikaltimo, jis negali gyventi pilnavercio gyvenimo, negali dirbti kaip anksciau, greiciau pavargsta, ji kamuoja skausmai ir buve išgyvenimai. D. B. mano, kad 15000 Lt yra pernelyg maža suma patirtai žalai atlyginti. Pasak jo, teismu praktikoje šios kategorijos bylose priteisiamos daug didesnes neturtines žalos atlyginimo sumos, o apylinkes teismas nukrypo nuo šios praktikos ir pažeide jo interesus bei teisingumo principa.  Teismo posedžio metu nuteistasis prašo jo apeliacini skunda tenkinti, o nukentejusiojo apeliacini skunda atmesti, nuteistojo gynejas palaiko toki nuteistojo prašyma.Nukentejusysis prašo jo apeliacini skunda tenkinti, o nuteistojo apeliacini skunda atmesti, nukentejusiojo atstovas palaiko toki nukentejusiojo prašyma.Prokuroras prašo abu apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.

Del nuteistojo T. P. veikos kvalifikavimo ir BK 75 str. taikymo Nuteistojo T. P. prašymas jo nusikalstama veika perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. i BK 137 str. 1 d. nepagristas. Teiseju kolegija, išanalizavusi bylos medžiaga, daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus ir teisingai nuteistojo veika kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d.Iš esmes vienintelis šiu dvieju nusikalstamu veiku atribojimo požymis – skirtinga kaltes forma, kuria jos padaromos, t. y. tycia ir neatsargumas.

Nuteistasis teisingai apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinejamoje byloje esmine reikšme turi kaltes, kuria jis padare sunku nukentejusiojo sveikatos sutrikdyma, turinio ir jo pagrindu kaltes formos nustatymas. Apie kaltes turini, forma, ruši, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudeties požymius, sprendžiama pagal byloje nustatytas ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdestytas irodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi apie kaltes turini sprendžiama atsižvelgiant i visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentejusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamu veiksmu pobudi ir intensyvuma, ju nutraukimo priežastis, sužalojimu pobudi ir laipsni, kaltininko ir nukentejusiojo elgesi prieš nusikalstamus veiksmus, šiu veiksmu metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir pan.

T. P. skundo argumentai, kad jis nukentejusiojo D. B. sunku sveikatos sutrikdyma padare del neatsargumo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustate kaltes forma, nepagristi. Kuno sužalojimas pripažistamas padarytas del neatsargumo, jei kaltininkas numato galimybe padaryti žala kito žmogaus sveikatai, taciau lengvabudiškai tikisi to išvengti arba tokios galimybes nenumato, nors gali ir turi tai numatyti (BK 16 str.). Nagrinejamu atveju pagal nuosprendžiu nustatytus objektyviuosius nusikaltimo požymius nera pagrindo laikyti, kad sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam buvo padarytas del neatsargumo.

Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam D. B. padarytas T. P. veikiant netiesiogine tycia. Nuosprendžiu nustatyta, jog T. P., kilus konfliktui su nukentejusiuoju, tycia ji rankomis pastume, del pastumimo šis nugriuvo, galva atsitrenkdamas i siena ir laiptus, del to buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Taigi nustatytos bylos aplinkybes pagristai leido daryti išvada, jog tarp T. P. padarytos veikos – pastumimo – ir kilusiu padariniu – D. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra priežastinis ryšys.

Apelianto nurodytos aplinkybes, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo elgesys, kad ivykio metu nukentejusysis buvo neblaivus, nepaneigia priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmu ir atsiradusiu padariniu buvimo, neturi itakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes nustatyta, kad tiesiogine ir pagrindine padariniu (sunkaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo priežastis ir salyga buvo T. P. nusikalstamas veiksmas. Tai, kad, pasak nuteistojo, sužalojimai atsirado nukentejusiajam susitrenkus galva i siena ir krintant laiptais, t. y. sužalojimai padaryti ne tiesioginiais veiksmais (pastumimu), taip pat nepaneigia priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmu ir atsiradusiu padariniu buvimo, nes nukentejusiojo pastumimas buvo vienintele priežastis, del kurios jis neišlaike pusiausvyros, nugriuvo ir galva trenkesi i siena bei laiptus.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nesuvoke, neivertino savo veiksmu, situacijos pavojingumo, lengvabudiškai tikejosi išvengti galimu pasekmiu, apie galimas pasekmes jis visiškai negalvojo ir ju nesieke, atmestini. Pavojingu padariniu numatymas – tai padariniu, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstama veika, nenori konkreciame BK straipsnyje numatytu padariniu, taciau samoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tycia.Ivertinus irodymu visuma, nustatyta, kad T.

P., pats stovedamas laiptu aikšteleje ir tycia pastumdamas prieš ji ant laiptu pora pakopu žemiau stovejusi nukentejusiji (iš viso buvo devynios laiptu pakopos), be to, kaip pats teigia, itardamas, kad nukentejusysis buvo neblaivus, suvoke tokio savo veiksmo pavojinguma, galejo numatyti, kad nukentejusysis gali neišlaikyti pusiausvyros, griuti nuo laiptu ir susižaloti, taciau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, todel atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius T. P. nusikalstama veika atitinka BK 135 str. 1 d. požymius.

Teismu praktikoje, jeigu nustatoma, kad kaltininkas, suduodamas smugi nukentejusiajam, suvoke tokio savo veiksmo pavojinguma, numate, kad del to nukentejusiajam gali buti sutrikdyta sveikata, taciau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentejusysis, be tiesioginiu smugio padariniu, patiria ir kitu sužalojimu (pvz., krisdamas) ir del to sunkiai sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tycinis sunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 135 str. (kasacines nutartys Nr. 2K-854/2007, 2K-194/2008, 2K-368/2009, 2K-174/2010).

T. P. kaltes turinys nuosprendyje yra pakankamai atskleistas, nuteistojo argumentai del tariamo jo neatsargumo motyvuotai atmesti. Pagal nustatytas bylos aplinkybes teiseju kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamaji istatyma pritaike tinkamai, nuteistojo T. P. veika perkvalifikuoti i BK 137 str. 1 d. nera teisinio pagrindo.Nesant teisinio pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veikos, nera pagrindo jam taikyti ir BK 75 str. Pirmine salyga, sudaranti prielaidas spresti bausmes vykdymo atidejimo klausima ir nustatanti BK 75 str. taikymo ribas, yra asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltima.

Iš BK 75 str. 1 d. turinio analizes išplaukia, jog bausmes vykdymo atidejimo taikymo klausimas gali buti pradetas svarstyti tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai pagal BK 11 str. nepriskiriami sunkiu nusikaltimu kategorijai, nesvarbu, kokia konkreti bausme jam paskirta. T. P. padare tycini nusikaltima, už kuri numatyta bausme yra laisves atemimas iki dešimties metu, todel jo padarytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 str. 5 d.), o tai savaime panaikina galimybe taikyti bausmes vykdymo atidejima. Del nukentejusiojo D. B. apeliacinio skundo argumentu Nukentejusiojo prašymas pagriežtinti nuteistajam paskirta bausme yra nepagristas.

Skirdamas bausme T. P., teismas vadovavosi bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, pobudi, stadija, kaltes forma ir ruši, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvima. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas ivertino tai, kad T. P. padare baigta tycini sunku nusikaltima kito žmogaus sveikatai, ivertino jo asmenybe, tai, kad jis nusikalto budamas neteistas, charakterizuojamas teigiamai, pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusio asmens elgesys, atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustate.

Ivertines bausmes skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, ju visuma, teismas pagristai ir motyvuotai T. P. skyre žymiai mažesne negu straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytos bausmes vidurkis laisves atemimo bausme. Tuo BK 61 str. nuostatos nebuvo pažeistos. Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmes skyrima reglamentuojancias nuostatas pritaike tinkamai ir nuteistajam paskyre teisinga, savo dydžiu atitinkancia BK 41 str. nurodyta bausmes paskirti bausme, todel jos griežtinti nera teisinio pagrindo.Teismas nenustate nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltes, savo noru atlygino nusikaltimu padaryta žala, todel nepagristas nukentejusiojo aiškinimas, jog teismas nekreipe i tai demesio, skirdamas bausme.

D. B. teigia, jog teismas nepagristai pripažino nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas jo, nukentejusiojo, elgesys. Ši aplinkybe apibudina nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Provokuojanciu elgesiu BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme pripažistamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kuri buvo padaryta nusikalstama veika, samoningai (tycia) atlieka veiksmus, formuojancius ar stiprinancius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstama veika prieš ji, t. y. formuojancius ar stiprinancius nusikalstamos veikos padarymo motyva.

Šiuo atveju byloje pagristai nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentejusiojo prasidejo del netinkamo, agresyvaus nukentejusiojo elgesio. Byloje nera duomenu (pvz., kitu namo gyventoju parodymu), patvirtinanciu, jog T. P. laiptineje kele triukšma, elgesi netinkamai, trikde namo gyventoju ramybe, kaip teigia nukentejusysis. Priešingai, bylos duomenimis, T. P. su draugu išejo i laiptine parukyti, stovedami laiptineje klausesi muzikos per ausinuka. Pats nukentejusysis T. P. atžvilgiu elgesi provokuojanciai – paryciais, budamas neblaivus, ejo neva raminti laiptineje rukiusiu jaunuoliu, užuot tuo tikslu kvietes policija, priejes griebe už ausinuko laidu, taip, suprantama, išprovokavo konfliktine situacija.

Taigi aptariama nuteistojo atsakomybe lengvinanti aplinkybe konstatuota pagristai. D. B. taip pat nepagristai apeliaciniame skunde nurodo, jog T. P. nusikalto del chuliganišku paskatu. Chuliganiškas paskatas apibudina tyciniai asmens veiksmai, šiurkšciai pažeidžiantys viešaja tvarka ir rodantys aišku visuomenes negerbima, elementariu morales bei elgesio normu niekinima. Kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiuri i juos, pasinaudojant savo veiksmais bet kokia, net mažareikšme dingstimi.

Nustatytos faktines bylos aplinkybes nesuteikia jokio pagrindo daryti išvados, jog T. P. veike del chuliganišku paskatu. T. P. pastume D. B., kilus tarp ju asmeniniam konfliktui, o ne siekdamas ji pažeminti, pademonstruoti niekinanti požiuri i aplinkinius, nuteistojo veiksmas buvo nukreiptas tik i nukentejusiji, o ne i viešaja tvarka. Todel nera jokio pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybe sunkinancios aplinkybes. Del nusikaltimu padarytos neturtines žalos atlyginimo Nukentejusysis D. B. byloje pareiške civilini ieškini, kuriuo praše priteisti jam iš nuteistojo T.

P. 40000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Apylinkes teismas patenkino nukentejusiojo civilini ieškini iš dalies: nukentejusiojo naudai iš nuteistojo priteise 15000 Lt neturtines žalos atlyginimo.Apeliaciniame skunde nukentejusysis nesutinka su priteisto neturtines žalos atlyginimo dydžiu ir prašo priteisti jam 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat gincija priteisto neturtines žalos atlyginimo dydi ir prašo ji sumažinti iki 5000 Lt.Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino neturtines žalos atlyginimo dydi, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojanciomis neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatyma, tinkamai jas pritaike, išsamiai ir tinkamai savo sprendima motyvavo.

Teismas atsižvelge ir aptare visus reikšmingus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, ivertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes – kad buvo kesintasi i asmens sveikata, kokias tai pasekmes sukele, kad nuteistasis veike tycia, kad nusikaltimo padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo elgesys, taip pat ir nuteistojo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taciau pastaruju dvieju kriteriju nelaike lemianciais neturtines žalos atlyginimo dydi. Todel teismo nustatytas 15000 Lt neturtines žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžianciu sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis, vadovaujantis teises normu, reglamentuojanciu žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaike skirtingu nukentejusiojo ir nuteistojo interesu pusiausvyra, kartu, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismu praktikos. Iš teismu sprendimu baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtines žalos atlyginimo dydis tycinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra ivairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant i konkrecias bylos aplinkybes, kuriu visuma lemia šios žalos atlyginimo dydi.

Atsižvelgiant i tai, kas iÅ¡destyta, nera pagrindo tenkinti apeliantu praÅ¡ymu del priteisto neturtines žalos atlyginimo dydžio sumažinimo ar padidinimo.Apskritai, iÅ¡analizavus bylos medžiaga, keisti skundžiama nuosprendi del apeliaciniuose skunduose nurodytu motyvu nera teisinio pagrindo.    Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo T. P. ir nukentejusiojo D. B. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                  Valentinas Janonis                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Teisejai                                                                                                         Remigijus PreikÅ¡aitis                                                                                                                           Eduardas MaÅ¡kevicius                                                                                                                                                  Â