2021-09-08 Nr. AB-18242-3-64-3-00839-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-718-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00839-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Šiaulių TI 2020 m. gegužės 8 d. buvo perkeltas iš kameros Nr. 96 į kamerą Nr. 7, kurioje buvo laikomas iki 2020 m. gegužės 18 d. Visą jo buvimo laiką kameroje Nr. 7 nebuvo lango stiklo. Apie tai pareiškėjas informavo į kamerą atėjusį pareigūną, kuris į knygą įrašė, jog kameroje Nr. 7 nėra lango stiklo. Taip pat raštu dėl to kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, tačiau jo skundas liko neužregistruotas. Tuo laiku, kai buvo kalinamas kameroje Nr. 7, pareiškėjas kreipėsi į psichologę, kuriai taip pat pasakė apie pablogėjusias kalinimo sąlygas, tame tarpe ir tai, kad kameroje Nr. 7 nėra lango stiklo. Nesant lango stiklo, ypač nakties metu, kada temperatūra būdavo apie 00C, jis jautė neigiamus pojūčius, dažnai nubusdavo, pykdavo, kad nieko nedaroma, pergyveno, tačiau nesusirgo ir sveikata nesiskundė. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Šiaulių TI neturi duomenų apie nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 7 netvarkingą langą. Kaip matyti iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 4 d. pažymos Nr. 62-173, šioje kameroje langas sutvarkytas 2020 m. kovo 13 d., tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo Šiaulių TI inventorių, todėl neatmetama galimybė, kad langas buvo sugadintas dar kartą. Nors remonto darbai atliekami nuolat ir operatyviai, dažniausiai tai neturi ilgalaikio efekto. Šiaulių TI darbuotojai, pastebėję, kad inventorius sugadintas, arba gavę kalinamų asmenų prašymą dėl inventoriaus trūkumo, jį nuolat atnaujina. Prasidėjus šiltajam metų laikotarpiui Šiaulių TI laikomi asmenys dažnai paprašo išimti vieną iš lango stiklų, todėl gali būti, kad stiklas buvo išimtas paties pareiškėjo prašymu. Pareiškėjas nenurodė, ar stiklo nebuvo dar prieš jo apgyvendinimą minimoje kameroje, ar jis buvo išdaužtas / išimtas vėliau (jau jam gyvenant kameroje Nr. 7), todėl neatmetama galimybė, jog stiklą išėmė ar išdaužė pats pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė, jog būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl stiklo nebuvimo, taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, jei ir buvo nurodytos aplinkybės, patyrė neigiamus išgyvenimus ar nepatogumus. Kaip matyti iš Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 4 d. pažymos, pareiškėjas jokių skundų ar prašymų įdėti stiklą neteikė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo pažeista.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, pažymėjo, kad nors iš byloje esančios Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 4 d. pažymos Nr. 61-1300 matyti, jog nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. pareiškėjas ir kiti kameroje Nr. 7 buvę asmenys į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais dėl kameroje Nr. 7 nesančio lango bei temperatūros nesikreipė, tačiau iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. pažymos Nr. 61-1286 „Dėl suimtojo T. K.“ ir Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 25 d. pažymos Nr. 61-1467 „Dėl suimtojo T. K.“ taip pat matyti, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 13 d. lankėsi pas psichologę asmeniniam pokalbiui. Pokalbio metu buvo aptartos pablogėjusios įkalinimo sąlygos, išsakyti skundai dėl pareigūnų elgesio. Pareiškėjas pokalbio metu nurodė, kad kameroje Nr. 7 nėra lango stiklo ir tai kelia jam neigiamus pojūčius. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat patvirtino, jog apie tai, kad kameroje Nr. 7 nėra lango stiklo, sakė psichologei. Teismo nuomone, šiuo atveju abejoti pareiškėjo paaiškinimu psichologei nėra pagrindo, todėl nurodytas pažeidimas vertintinas pareiškėjo naudai.

6. Teismas atmetė atsakovo atstovo teiginius, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 7 lango stiklas galėjo būti išimtas paties pareiškėjo prašymu, ar kad lango stiklą galėjo išdaužti pats pareiškėjas. Teismas šiuos atsakovo atstovo argumentus vertino kaip subjektyvius ir nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais.

7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 4 d. pažyma Nr. 62-173, kurioje nurodyta, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 7 lango remonto darbai atlikti 2020 m. kovo 13 d., nepatvirtina, jog Šiaulių TI kameroje Nr. 7 nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo lango stiklas. Be to, pats atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo Šiaulių TI inventorių, todėl neatmeta galimybės, kad langas buvo sugadintas dar kartą.

8. Įvertinęs į bylą atsakovo atstovo pateiktus įrodymus ir duomenis, teismas sprendė, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimų, kad Šiaulių TI kameroje Nr. 7 nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. nebuvo lango stiklo.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio) už nustatytą jo teisių pažeidimą, teismas atsižvelgė į tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, į Šiaulių TI medicinos specialistus nesikreipė. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

10. Vertindamas gyvenamojoje kameroje Nr. 7 lango stiklo nebuvimo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas nurodė, kad pareiškėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 7 buvo neilgą laiko tarpą (nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.), todėl nustatytas pažeidimas galėjo jam sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas sprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikomas pakankama ir teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais jam nepriteistinas.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, subjektyvus, šališkas, prieštaraujantis teisingumo, lygiateisiškumo principams, neatitinkantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos.

11.2. Teismas savo sprendime akcentavo netinkamas kalinimo sąlygas, konstatavo pažeidimo faktą, bet atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tyčia ir sąmoningai sudarius netinkamas laikymo sąlygas, varžant pareiškėjo teises ir nesistengiant pašalinti trūkumus, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 18, 21, 29 straipsniai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnis. Pareiškėjui buvo padarytas rimtas pažeidimas, todėl žalos atlyginimas turi būti adekvačiai įvertintas ir atlygintas (pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo pavyzdžius bylų, kuriose už nustatytus pažeidimus buvo priteisti neturtinės žalos atlyginimai).

12. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Nesant pagrįstų įrodymų apie tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI, teismas pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie lango nebuvimą vertino būtent pareiškėjo naudai, todėl jo skundo dalis dėl netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nepagrįsta.

12.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kameroje ne tik nebuvo lango, bet buvo ir netinkama ventiliacija, apšvieta, kameros neatitiko higienos normų, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių pareiškėjas pirmosios instancijos teismui neskundė, todėl dėl minėtų aplinkybių atsakovo atstovas išsamiau nepasisako.

13. Atsakovas sutinka, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio neigiamus išgyvenimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų neturtinėms vertybėms padarytą žalą, tačiau, kita vertus, EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

14. Nagrinėjamu atveju Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimų mąstą, trukmę, intensyvumą ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo neturtinę žalą atlyginti pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad kameroje Nr. 7 nesant lango stiklo pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo parinktu neturtinės žalos kompensavimo būdu, padavė apeliacinį skundą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo išvada, kad kameroje Nr. 7 nustatytas pažeidimas nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertintas pinigais. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, yra subjektyvus ir šališkas, prieštaraujantis teisingumo, lygiateisiškumo principams, neatitinkantis EŽTT praktikos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo pavyzdžius bylų, kuriose už įvairius pažeidimus buvo priteisti neturtinės žalos atlyginimai, ir prašo jomis vadovautis.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

20. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, t. y. teismo sprendimu nepriteisti jam prašomo neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021).

21. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia teismo šališkumo.

22. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1046-624/2017 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo (lango stiklo kameroje Nr. 7 nebuvimo) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Pareiškėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 7 buvo neilgą laiko tarpą (nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pagrįstai nepriteistas.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė