Legislator Case Law & Legislation
ed95bc48-7352-499b-bec3-9fe1e562d674 AI generated

ed95bc48-7352-499b-bec3-9fe1e562d674 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number ed95bc48-7352-499b-bec3-9fe1e562d674
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. 2S-279-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07769-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.12.12.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

Legislator headnote

AI generated

ed95bc48-7352-499b-bec3-9fe1e562d674 · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys grÄ Å¾intinas ir laikytinas nepaduotu, tačiau nenurodo, kokiomis aplinkybėmis remiasi ir kas taisytina ieÅ¡kovo pateiktame ieÅ¡kinyje. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas atmetamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2S-279-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07769-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.12.12.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

M. ieÅ¡kinį atsakovei S. S. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei S. S. dėl tėvystės nuginčijimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu suformulavo Å¡iuos reikalavimus – skirti genominę DNR ekspertizę atlikti sÅ«nui G.

M. ir ieÅ¡kovui V. M. dėl tėvystės nustatymo, įpareigoti atsakovę užtikrinti G. M. atvykimÄ DNR tyrimams atlikti ir paaiÅ¡kėjus, jog G. M. biologinis tėvas ne V. M., nutraukti iÅ¡laikymo mokėjimÄ G. M..

2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė, kad ieÅ¡kinio dalykas neatitinka ieÅ¡kinio pagrindo, tai yra ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio turinyje praÅ¡o nuginčyti tėvystę ir nutraukti iÅ¡laikymÄ , tačiau tokių materialinio pobÅ«džio reikalavimų ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje nereiÅ¡kia, todėl įpareigojo ieÅ¡kovÄ aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodyti, kada ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, nurodyti iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ , primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį, pateikti prie pareiÅ¡kimo pridedamų priedų CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintas kopijas ir atstovavimÄ pagrindžiančius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei S. S. dėl tėvystės nuginčijimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis buvo įteikta tinkamai per Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemÄ , tačiau ieÅ¡kovas nustatytu terminu ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, ieÅ¡kinys bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas V. M. praÅ¡o panaikinti 2018 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nutartį ir įpareigoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus nagrinėti 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateiktÄ ieÅ¡kinį.

Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 4.1. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. apeliantui buvo įteiktas Lietuvos pašto pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. 2018 m. rugsėjo 15 d. apeliantas atsiėmė procesinius dokumentus, tai yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad apeliantui 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo įteikta nutartis trūkumams šalinti. Apeliantas teigia, kad nutarties dėl trūkumų šalinimo nėra gavęs. 4.2.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo įteikta elektroniniu būdu, nors apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroniniu būdu. Nurodo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis. 4.3.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys grÄ Å¾intinas ir laikytinas nepaduotu, tačiau nenurodo, kokiomis aplinkybėmis remiasi ir kas taisytina ieÅ¡kovo pateiktame ieÅ¡kinyje. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas atmetamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimÄ byloje dalyvaujantiems asmenims. Dėl procesinių dokumentų įteikimo 7. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nutartis dėl trÅ«kumų Å¡alinimo apeliantui nebuvo įteikta, nes nebuvo davęs sutikimo įteikti procesinius dokumentus elektroninio ryÅ¡io priemonėmis.

8. Su Å¡iuo apelianto nurodytu argumentu nesutinkama. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijų naudojimÄ teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneÅ¡a proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryÅ¡ių priemones.

9. CPK 1751 straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.

Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras.

10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ buvo patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkos apraÅ¡as, kurio IV skyriuje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Å ios tvarkos 22 dalyje nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimÄ gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas iÅ¡siunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrÄ .

Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu praneÅ¡imu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paÅ¡tu. Patvirtinus dokumentų siuntimÄ LITEKO VEP posistemyje automatiÅ¡kai fiksuojamas jų iÅ¡siuntimo momentas.

11. Å ios tvarkos V skyriaus 25 dalyje taip pat nustatyta, kad naudojimosi LITEKO VEP posistemiu sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės (Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 6P-138-(1.1) patvirtintos Taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 7.2 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo – ieÅ¡kovas) aktyvuodamas paskyrÄ (pirmÄ kartÄ prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi minėtų Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sÄ lygų (davus šį sutikimÄ kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje).

12. Nagrinėjamo ginčo atveju iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas yra LITEKO VEP posistemės paslaugų gavėjas, tai yra LITEKO VEP posistemėje yra aktyvavęs paskyrÄ . Nors teismas neturi galimybės patikrinti, kada Å¡i sistema buvo sukurta bei aktyvuota, tačiau iÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad jis prie sistemos buvo prisijungęs 2018 m. rugsėjo mėnesį, tai yra po skundžiamos nutarties priėmimo.

13. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimÄ gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Å i nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atÅ¡aukia savo sutikimÄ gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrÄ . Duomenų, kad minėta paskyra bÅ«tų neaktyvi ar deaktyvuota, byloje nėra. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas buvo prisijungęs 6 dienos po skundžiamos nutarties priėmimo.

14. Byloje nustačius, kad apeliantas turi ir naudoja LITEKO VEP paskyrÄ , byloje nesant duomenų, kad paskyra yra deaktyvuota, atsižvelgiant ir į tai, kad apeliantas teikdamas teismui ieÅ¡kinį neprašė dokumentų įteikti registruotÄ ja paÅ¡to siunta, laikytina, kad apeliantas sutiko visus procesinius dokumentus, taip pat ir Å¡ioje byloje, gauti savo paskyroje. Todėl nesant duomenų, kad atsakovo LITEKO VEP paskyra bÅ«tų neaktyvi, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai siuntė atsakovui visus procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį.

15. Pažymėtina, kad, esant aktyvuotai LITEKO VEP paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje, bet ir nurodytu elektroniniu paštu (Taisyklių 32 punktas). Taigi apie įvykius VEP paskyroje asmuo turi galimybę sužinoti ne tik prisijungęs prie paskyros, bet ir naudodamasis elektoriniu paštu, tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo naudotis savo aktyvuota LITEKO VEP paskyra.

Todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nesutinkama su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįteikė apeliantui 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, kadangi, apeliantui vienÄ kartÄ aktyvavus LITEKO VEP paskyrÄ , teismas neturėjo pareigos atsakovui procesinius dokumentus siųsti jo gyvenamosios vietos adresu (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-413/2016).

16. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17. Esant nustatytoms nutarties 15 ir 16 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas. Atskirojo skundo netenkinus, byloje nesant duomenų apie apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, apeliantui nepraÅ¡ant jų atlyginti, apelianto turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Erinija Kazlauskienė