2019-09-18 Nr. AB-17564-3-63-3-01607-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1183-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01607-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė iš atsakovo V. K. priteisti 403,90 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T1-1046 „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių patvirtinimo” nuo 2010 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybėje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir patvirtinti Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas rėmėsi Nuostatų 4 punktu.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., ir nesumokėjo 403,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Atsakovui buvo siunčiami priminimai, tačiau jis į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas. Atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

4. Atsakovas V. K. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad jam komunalinių atliekų surinkimo paslauga nėra teikiama. V. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype nėra pastatytas šiukšlių konteineris, be to, nė vieno karto nebuvo atvykusi komunalinių atliekų surinkimo mašina. V. K. taip pat nebuvo nustatyta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kintamoji dalis, kadangi pilietis neturi komunalinių atliekų konteinerio ir neatvyko komunalinių atliekų surinkimo mašina.

6. V. K. sutinka pareiškėjui mokėti vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą pastoviąją dalį – 3,48 Eur nekilnojamojo turto objekto savininkui tenkančią per metus.

II. 7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš V. K. 403,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T2-263, (pakeistu 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-1046 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Nuostatai. Teismas išanalizavo Atliekų įstatymo 4 straipsnį, 32 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnį, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Nuostatų 4 punktą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo.

9. Teismas nurodė, kad Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 2011 m. lapkričio 3 d. atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., savininkas, todėl pagal Nuostatų 5 punktą ginčo laikotarpiu jis buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

10. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

11. Pažymoje apie skolą nurodyta, jog už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., apmokestintas 403,90 Eur vietine rinkliava. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

12. Teismas pažymėjo, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnis).

III. 13. Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

14. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo, kad su juo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl komunalinių atliekų išvežimo.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo prašyme pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad komunalinių atliekų tvarkymas nėra kildinamas iš sutartinių teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

17. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje A556-334/2014), pažymi, kad asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 403,90 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. K. už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

19. Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

20. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

22. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

23. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kuriais teigiama, jog pareiškėjas nėra sudaręs atitinkamos sutarties, todėl jis neprivalo mokėti šios rinkliavos ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-438/2019). Be to, pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl nagrinėjamu atveju vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jis neturėjo konteinerio atliekoms šalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje A-711-442/2016).

24. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakovas su sutuoktine yra nedarbingi, gauna mažas pensijas ir teismo priteista suma yra labai didelė, be kita ko, pablogintų gyvenimą, teisėjų kolegija pažymi, kad mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Byloje nagrinėjamu atveju tokiu teisės aktu galėtų būti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. TI-627 patvirtintas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų suteikimo aprašas (toliau – Aprašas), pagal kurio nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo galėtų įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo. Pagal minėto Aprašo 2.2 punktą suteikiama rinkliavos už komunalines atliekas lengvata – nuo 30 iki 50 proc. atleidimą nuo įmokos vienišiems nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims. Be to, Aprašo 2.2 punkte nurodyta lengvata suteikiama tik tiems pensinio amžiaus nedirbantiems asmenims, kurių nuosavybės teise valdomame, naudojamame, disponuojamame nekilnojamo turto objekte, esančiame Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, nėra gyvenamąją vietą deklaravusių ir/ ar realiai gyvenančių kitų asmenų ir jie įsipareigoja rūšiuoti buitines atliekas (Aprašo 5.1 punktas). Jeigu anksčiau minėtame turto objekte gyvena du pensinio amžiaus nedirbantys asmenys, taikoma 30 proc. lengvata, jeigu tik vienas – 50 proc. lengvata (Aprašo 5.2 punktas). Tačiau byloje duomenų, kad atsakovas atitinka Apraše nustatytas sąlygas lengvatai gauti visu ginčo laikotarpiu, nėra.

25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan