2016-11-22 Nr. BB-4789-1-30-1-00129-2014-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-366-895/2016

Teisminio proceso numeris: 1-30-1-00129-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.1; 1.2.17.5; 2.1.7.4; 2.1.16.2.21

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,

nuteistajam S. Z. ir jo gynėjui advokatui Mariui Navickui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį paskiriant jam bausmę – 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendžiu pripažinta, kad A. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas grupe su S. Z.. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu S. Z. dėl kaltinimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiuo nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, tačiau byla dėl to kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo prašiusių skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. S. Z. apeliacinės instancijos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. liepos 4 d., veikdamas grupe su A. A., (duomenys neskelbtini), Plungės r., miške, neteisėtai pasigamino aparatą, skirtą namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 4 d., veikdamas grupe su A. A., (duomenys neskelbtini), Plungės r., miške, turėdami tikslą pagaminti ir realizuoti daugiau kaip 50 l naminės degtinės: neteisėtai iki 2014 m. liepos 4 d. 11.18 val. pagamino 40 l naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 44,5 proc., 6532 l raugalo, tinkamo naminei degtinei gaminti, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 4,7–8,4 proc., o raugale 472,48 litro absoliutaus 100 proc. etilo alkoholio, taip pasikėsino pagaminti 472,48 l naminės degtinės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių, nes 2014 m. liepos 4 d. 11.18 val. nusikalstamą veiką nutraukė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Z. ir jo gynėjas advokatas M. Navickas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

2.1. Skunde nurodoma, kad prokuroro apeliaciniame skunde buvo prašoma pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir S. Z. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, taigi, pasak kasatoriaus, skunde nebuvo prašoma panaikinti išteisinamojo nuosprendžio. Nesant tokio reikalavimo apeliacinis skundas neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų (BPK 312, 313 straipsniai) ir negalėjo būti nagrinėjamas. Be to, nesant prašymo naikinti išteisinamąjį nuosprendį, negalėjo būti svarstomas nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnį klausimas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo skundą grąžinti apeliantui (BPK 323 straipsnio 1 dalis).

2.2. Apeliacinės instancijos teismas nenaikindamas išteisinamojo nuosprendžio, pripažino S. Z. kaltu dėl tų veikų, dėl kurių jis buvo išteisintas. Taip, pasak kasatoriaus, buvo pažeisti BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte išdėstyti reikalavimai ir non bis in idem principas, o tai yra esminiai proceso pažeidimai (BPK 326 straipsnis), nes, nesant įstatyminio pagrindo, S. Z. nuteistas už tos pačios nusikalstamos veikos padarymą, galiojant ankstesniam pirmosios instancijos teismo išteisintajam nuosprendžiui. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis neatitinka BPK 326 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kurioje nenaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priimti naują nuosprendį nėra galimybės.

2.3. A. A. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad įgijo naminės degtinės gamybos aparatą iš tyrimo metu nenustatyto asmens. Taigi S. Z. negalėjo būti nuteistas apeliacinės instancijos teismo už bendrininkų grupe atliktus veiksmus, t. y. aparato, stipriems namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti pagaminimą. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, pripažindamas, kad S. Z. šį aparatą pasigamino su A. A., nesant skundo dėl BK 201 straipsnio dispozicijoje inkriminuotų A. A. veiksmų išplėtimo. Apeliacinės instancijos teismas, manydamas, jog kaltinimas dėl naminės degtinės aparto pagaminimo iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo pašalintas nepagrįstai, tai turėjo konstatuoti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas negalėjo viršyti apeliacinio skundo ribų ir, nenaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria A. A. buvo pripažintas kaltu tik dėl pasikėsinimo neteisėtai pagaminti naminės degtinės, nesant prokuratūros apeliacinio skundo, pripažinti A. A. bendrininkų grupe su S. Z. dar ir pagaminus aparatą naminei degtinei gaminti. Taigi S. Z. inkriminavus veikimą bendrininkų grupe su A. A., buvo pasunkinta jo teisinė padėtis nesant jokio įstatyminio pagrindo, taip padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, suvaržęs S. Z. teises.

2.4. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų, nes nuosprendyje nėra nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, taip suvaržant S. Z. teisę gintis nuo konkretaus kaltinimo. Taip pat nuosprendyje nenurodyti, kokie konkretūs S. Z. veiksmai rodo, kad jis veikė kaip bendrininkas. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnyje ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų. Teismas privalėjo pasisakyti dėl veikų kvalifikavimo klausimo, t. y. turėjo konkrečiai įvardyti, kokiais veiksmais S. Z. prisidėjo prie nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimo ir kokie apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuoti S. Z. veiksmai buvo nustatyti bylos nagrinėjimo teisme metu ir traktuotini kaip nusikalstami.

2.5. Kasaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl skirtingos veikos, negu ta, dėl kurios vėliau pareikštas kaltinimas ir S. Z. nuteistas. Veikos sutampa tik veiklos pobūdžiu. O nusikalstamos veikos laikas skiriasi: kaltinime nurodoma iki 2014 m. liepos 4 d., o slapti veiksmai buvo vykdomi dėl veikos daromos nuo 2014 m. balandžio iki birželio mėn., taip pat skiriasi ir vieta: tyrimas ir slapti veiksmai buvo atliekami dėl (duomenys neskelbtini), I. P. sodyboje daromos nusikalstamos veikos, o kaltinime inkriminuota, jog S. Z. nusikalstamą veiką padarė Plungės r., (duomenys neskelbtini), taip pat skiriasi ir būdas, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas neva turint duomenų apie tai, kad jis su kitais asmenimis organizuoja naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybą ir realizaciją, o kaltinimas pateiktas dėl to, kad jis pats pagamino aparatą naminei degtinei gaminti ir pasikėsino pagaminti naminę degtinę; kitos aplinkybės nesutampa, S. Z. nėra kaltinamas kada nors anksčiau realizavęs, dalinęsis pinigus ar atlikęs kokius nors kitus nusikalstamus veiksmus, kurie galėtų būti traktuojami, kaip sudarantys šio nusikaltimo sudėtį. Pasak kasatoriaus, nustačius naujos nusikalstamos veikos požymius turėjo būti pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas ir sprendžiamas klausimas dėl kitame procese, tiriant kitą nusikalstamą veiką (vykdytą (duomenys neskelbtini), I. P. sodyboje) gautų duomenų panaudojimo.

Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje byloje reglamentuojamas pagal BK 162 straipsnio nuostatas. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal OVĮ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009). Byloje nėra duomenų, kad pokalbių įrašų perdavimas tam, kad jie būtų prijungti prie šios baudžiamosios bylos, buvo atliktas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas. Be to, skunde pažymima, kad S. Z. tuo laikotarpiu, kai buvo užfiksuoti pokalbiai, nėra kaltinamas jokios nusikalstamos veikos padarymu.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas S. Z. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, rėmėsi vien tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje perklausytais telefoninių pokalbių metu užfiksuotais garso įrašais, kurių didžioji dauguma yra 2-3 mėnesių senumo iki inkriminuojamo įvykio. Apeliacinės instancijos teisme neapklaustas nė vienas telefoninio pokalbio dalyvis, išskyrus pačius S. Z. ir A. A., neatliktas kitų įrodymų tyrimas, be to, pats teismas pripažino, kad pokalbiai užmaskuoti, turinys nėra aiškus ir suprantamas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad kaltinimas grindžiamas iš esmės vieninteliu įrodymu – duomenimis, gautais telefonų kontrolės metu, tačiau šie duomenys kelia abejonių, nes iš pokalbių stenogramų neaišku, apie ką asmenys kalbasi, o kaltės įrodinėjimas vieninteliu tokiu įrodymu prieštarauja teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-2010, 2K-413/2011).

2.7. Kasatoriai tvirtina, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti liudytojų M. D. ir T. L. parodymais, jog degtinę kartu gamino S. Z. ir A. A., tačiau tokių aplinkybių nenurodė nė vienas liudytojas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jie davė iš esmės tam prieštaraujančius parodymus.

3. Nuteistojo S. Z. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

4. Kasaciniame skunde nurodomi apeliacinės instancijos teisme padaryti pažeidimai, kurie, pasak kasatorių, buvo esminiai, nes lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą.

4.1. Visų pirma, teigiama, kad prokuroro skundas neatitiko apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes jo prašymas buvo netinkamas, taigi toks skundas negalėjo būti nagrinėjamas, turėjo būti grąžintas prokurorui, to nepadarius buvo padaryti BPK 312, 313 straipsnių, 323 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

4.1.1. BPK 313 straipsnio 1 dalis įtvirtina pagrindinius reikalavimus, keliamus apeliaciniam skundui. Pagal šį straipsnį apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta: apeliacinės instancijos teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamos nuosprendžio dalies esmė; nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai; apelianto prašymai. Pažymėtina ir tai, kad ar įstatymo reikalavimus atitinka apeliacinio skundo turinys, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma kokia nuosprendžio dalis skundžiama, ar skundžiama tik dėl vieno kaltinamojo, ar dėl veikos kvalifikavimo, bausmės ir pan. Apeliantui netiksliai suformulavus savo prašymą, teismas apie skundo ribas turi spręsti iš skunde nurodytų nuosprendžio apskundimo pagrindų ir motyvų.

4.1.2. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Dačkauskienė padavė apeliacinį skundą. Priešingai negu tvirtinama kasaciniame skunde, šis apeliacinis skundas, be kitų nurodytų reikalavimų, atitinka ir reikalavimą pateikti prašymą. Prokurorė nurodė prašanti: „Pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir S. Z. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 120 MGL (4519,20 Eur) baudą. Pripažinti, kad A. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas grupėje su S. Z.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.“ Nors prokurorė apeliaciniame skunde pasisakė netiksliai prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau skundo turinys patvirtina, kad šiuo atveju prokurorės skundo tikslas buvo teisingas S. Z. bylos išsprendimas priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes pagal apeliacinio skundo turinį, pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas. Be to, prokurorė skunde prašė ir intervencijos į pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bendrininkavimo aplinkybės konstatavimo, o tai susiję su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl A. A. pakeitimu.

4.1.3. Taigi šiuo atveju, net jeigu prokurorės prašymas nebuvo tikslus prašant nuosprendį pakeisti, o ne jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį dėl S. Z., vis dėl to iš skundo turinyje nurodytų apskundimo pagrindų ir motyvų išplaukia išvada, kad apeliacinis skundas galėjo būti nagrinėjamas, o apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. Z., apeliacinio skundo ribų neviršijo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad buvo padaryti BPK 312, 313 straipsnių ir 323 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

4.2. Atmestinas ir skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 326 straipsnio 4 dalį, nes nuteisė S. Z. nenaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio.

4.2.1. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, tokio sprendimo teisinius pagrindus nurodė BPK 326 straipsnio 4 dalį, 329 straipsnio 2 punktą. BPK 326 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį šio kodekso 329 straipsnyje numatytais pagrindais. BPK 329 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. BPK 331 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, 2 punkte įtvirtinti reikalavimai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šių pagrindinių reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje laikėsi.

4.2.2. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstęs įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, aiškiai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad naikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį, o iš karto nurodė sprendimą S. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką ir paskirti jam baudą.

4.2.3. Atsižvelgęs į prieš tai minėtų BPK reikalavimų esmę ir nagrinėjamos bylos sprendimo priėmimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos nuosprendžio rezoliucinė dalis nevisiškai atitinka nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, susijusius su rezoliucinės nuosprendžio dalies surašymu, nes joje nenurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis dėl S. Z., tačiau šis trūkumas nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtą, nes iš nuosprendžio motyvų aiškiai galima suprasti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byloje S. Z. priimamas naujas nuosprendis. Toks rezoliucinės dalies trūkumas vertintinas tik kaip formalus trūkumas, kuris nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių S. Z., nesuvaržo jo teisių, taigi tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

4.3. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, nes pripažino S. Z. veikiant bendrininkų grupe su A. A. dėl aparato pasigaminimo, nesant skundo dėl BK 201 straipsnio dispozicijoje inkriminuotų A. A. veiksmų išplėtimo, atmestinas kaip prieštaraujantis bylos duomenims.

4.3.1. Kaip buvo nurodyta, bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme apibrėžia apeliacinio skundo turinys, teismas patikriną bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje vienas iš prokurorės apeliacinio skundo prašymų buvo pripažinti, kad A. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas grupe su S. Z.. Taigi prokurorės skundas buvo susijęs ir su nuteistuoju A. A., kuris pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį.

4.3.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė bendrininkavimo, nes S. Z. išteisino, tuo tarpu prokurorės skunde buvo prašoma A. A. ir S. Z. veikimą pripažinti kaip bendrininkų grupės veiksmus: tiek skundo argumentų dalis buvo skirta pagrįsti bendrininkavimą, tiek vienas iš prokurorės prašymų buvo pripažinti, kad abu asmenys, t. y. A. A. ir S. Z., nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį padarė veikdami bendrininkų grupe. Tai paneigia kasatorių teiginius apie neteisėtai apeliacinės instancijos teismo išplėstas bylos nagrinėjimo ribas ir S. Z. teisinės padėties pasunkinimą, nes ir kaltinimas šiems asmenims buvo pareikštas kaip veikiant bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje tiek nuosprendžio aprašomojoje, tiek rezoliucinėje dalyse aiškiai konstatuota, kad teismas nustato, jog S. Z. ir A. A. veikdami bendrai grupe pasigamino aparatą alkoholiniams gėrimams gaminti, neteisėtai laikė jį miške ir turėdami tikslą realizuoti neteisėtai pagamino 40 l degtinės, pasikėsino pagaminti 472,48 l naminės degtinės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jų valios priklausančių priežasčių.

4.4. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų, nes nenurodytas veikos padarymo laikas, S. Z. konkretūs veiksmai, kurie rodytų, jog jis veikė kaip bendrininkas.

4.4.1. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo būdas ir kiekvieno iš bendrininkų konkretus vaidmuo išplaukia iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateiktos įrodymų analizės, kuri patvirtina šių asmenų bendravimą, veiksmų derinimą dėl veikų, už kurias jie nuteisti, kartu ir nustatyta aplinkybė, jog nusikalstamos veikos vietoje buvo aptikti abu asmenys.

4.4.2. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad veikos padarymo laikas nebuvo ginčo objektas, teismas sprendė kaltės pagrįstumo klausimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad S. Z. ikiteisminio tyrimo laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. liepos 4 d. (nes tą dieną nusikalstama veika buvo nutraukta policijos pareigūnų) pasigamino ir laikė aparatą, skirtą namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti, ir turėdamas tikslą realizuoti daugiau kaip 50 l naminės degtinės neteisėtai pagamino 40 l naminės degtinės, pasikėsino pagaminti 472,48 l naminės degtinės. Taigi kaltinime nurodytas veikos padarymo laikas neapriboja galimybės išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą ir teisės žinoti, kuo yra kaltinamas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, S. Z. nurodė, kad jam pareikštą kaltinimą suprato. Iš to, kas išdėstyta, nėra pagrindo tvirtinti, jog buvo esmingai pažeistas BPK 331 straipsnis, nes iš nuosprendžio turinio aišku, kad tiek veikos padarymo laikas, tiek bendrininkavimo veiksmų pobūdis yra atskleisti.

4.5. Apibendrinus darytina išvada, kad esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymo garantuojamos kaltinamojo teisės ar kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta.

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir iš to gautų duomenų panaudojimo byloje

5. Kasaciniame skunde kaip procesinis pažeidimas nurodoma aplinkybė, kad S. Z. buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri nusikalstamos veikos laiku ir vieta bei būdu skiriasi nuo tos, dėl kurios buvo vykdomi slapti veiksmai, o duomenys panaudoti šioje byloje pažeidžiant BPK 162 straipsnį.

5.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti renkami tik BPK nustatyta tvarka. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę; tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Šioje byloje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės (slapti tyrimo veiksmai) paskirtos esant faktiniam ir teisiniam pagrindams, jų metu gautus duomenis patvirtina ir kiti teismų pripažinti įrodymais duomenys.

5.2. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 m. balandžio 23 d. tarnybinio pranešimo pagrindu, kuriame nurodyta surinkta informacija, kurioje nustatyti nusikalstamos veikos BK 201 straipsnio 2 dalies požymiai, t. y. kad asmenys, tarp kurių minimi S. Z., A. A., Plungės r., (duomenys neskelbtini) organizuoja naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybą ir realizaciją dideliais kiekiais. 2014 m. liepos 28 d. byloje pateiktas kitas tarnybinis pranešimas, kad atliekamame ikiteisminiame tyrime pagal BK 201 straipsnio 2 dalį buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir 2014 m. liepos 4 d. Plungės r. (duomenys neskelbtini) miške rastas aparatas namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, pagamintos 40 l naminės degtinės ir kito 6532 l skysčio, kuris specialisto išvada patvirtintas kaip namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas. Šiame pranešime nurodoma, kad ikiteisminį tyrimą dėl šitos veikos tikslinga atlikti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00129-4 dėl S. Z., A. A. ir kitų asmenų veikų pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

5.3. Iki 2014 m. liepos 4 d. įvykusios įvykio vietos apžiūros tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00129-14 buvo taikomos BPK įtvirtintos procesinės prievartos priemonės.

5.3.1. 2014 m. balandžio 24 d. buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl procesinių prievartos priemonių taikymo siekiant ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti asmenis, kuriems realizuojama naminė degtinė, surinkti kitus ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis, nes surinkta informacija, kad Plungės r., (duomenys neskelbtini) organizuojama naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamyba ir realizacija dideliais kiekiais. Vadovaujantis BPK 160, 173 straipsnio 1 dalimi, priimta nutartis slapta sekti S. Z., A. A., kitus asmenis ir sodybą Plungės r., (duomenys neskelbtini).

5.3.2. 2014 m. balandžio 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė ir kitą nutartį, kuria tenkintas prokuroro prašymas leisti atlikti S. Z., A. A. ir kitų nurodytų asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. birželio 24 d. siekiant gauti duomenų apie šių asmenų daromus nusikaltimus pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Iš nutarties matyti, kad joje nurodoma, jog yra surinkta informacijos apie Plungės r., (duomenys neskelbtini) vykdomas nusikalstamas veikas. Kartu nutartyje nurodoma, kad perduodamos informacijos kontrolė bei jos fiksavimas reikalingas siekiant nustatyti veikos padarymo aplinkybes, kitus reikšmingus duomenis, nustatyti asmenis, kuriems realizuojama naminė degtinė.

5.3.3. 2014 m. birželio 16 d. tyrėjas pateikė tarnybinį pranešimą dėl atliktų veiksmų ir veiksmų sankcionavimo, kuriame nurodė, kad 2014 m. gegužės 27 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo atlikti procesiniai veiksmai, kurių metu buvo apžiūrėta sodyba, esanti Plungės r., (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šioje sodyboje veikla nebevykdoma, tęsiant elektroninių ryšių perdavimo kontrolę ir fiksavimą nustatyta, kad nusikalstama veika pagal BK 201 straipsnio 2 dalį tęsiama Plungės r. miškuose. Taip pat pažymėta, kad atliekant kontrolę nustatyta, jog pakeitus stiprių naminių alkoholinių gėrimų gaminimo vietą S. Z. ir V. M. vyksta į naują gaminimo vietą, kartu ir jų darbuotojai, tarp kurių ir A. A.. Pranešime nurodoma, kad nėra kitų galimybių nustatyti tikslią naminių alkoholinių gėrimų gaminimo vietą, tikslinga atlikti slaptą transporto priemonių sekimą naudojant technines priemones.

5.3.4. Tarnybinio pranešimo pagrindu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė kreipėsi pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinės prievartos priemonės taikymo pratęsimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį pratęsti procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fiksavimo ir kaupimo – taikymą S. Z., A. A. ir kitiems asmenims nuo 2014 m. birželio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d.

5.3.5. 2014 m. birželio 23 d. prokurorė pateikė dar vieną prašymą dėl leidimo atlikti slaptą sekimą ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00129-14 dėl to, kad surinkta informacijos, jog S. Z. Plungės rajono miškuose organizuoja naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybą, A. A. šiuos gėrimus gamina, kiti asmenys realizuoja. Prašyme nurodoma, kad slaptas sekimas reikalingas irgi tam, kad būtų nustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta ir sulaikyti nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys. 2014 m. birželio 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėja vadovaudamasi BPK 160, 173 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutartį leisti nuo 2014 m. birželio 24 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. slapta sekti S. Z., A. A. ir kitus asmenis, jų vairuojamas transporto priemones ir slapto sekimo metu daryti vaizdo ir garso įrašus.

5.3.6. Taigi apibendrinus šiuos byloje esančius duomenis dėl taikytų procesinių prievartos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo matyti, kad procesinės prievartos priemonės buvo pradėtos taikyti ir visą laiką sprendžiamas jų taikymas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, turint informacijos apie tokių asmenų kaip S. Z., A. A. ir kitų, daromas nusikalstamas veikas. Ir nors iš pradžių nusikalstamos veikos vieta buvo nurodoma Plungės r., (duomenys neskelbtini), o S. Z. nuteistas už nusikalstamą veiką padarytą Plungės r., (duomenys neskelbtini), miške, tačiau pažymėtina, kad vėliau tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, jog nusikalstama veika (duomenys neskelbtini) nebevykdoma ir pagal gautą informaciją asmenys pakeitė nusikalstamos veikos padarymo vietą, dėl to buvo priimtos vėlesnės nutartys dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Nepaisant nusikalstamos veikos padarymo vietos pasikeitimo, pats nusikalstamos veikos pobūdis visą ikiteisminio tyrimo procesą nepasikeitė, buvo susijęs su nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, požymiais, asmenys, dalyvaujantys nusikalstamoje veikoje, liko tie patys.

Taigi procesinių prievartos priemonių taikymas atitinka teisėtumo reikalavimus, o jų panaudojimas pripažįstant bylos įrodymu taip pat neprieštarauja BPK reikalavimams, nes, priešingai negu teigia kasatoriai, S. Z. nebuvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri esmingai laiku, vieta ir būdu skirtųsi nuo tos, dėl kurios buvo taikomos procesinės prievartos priemonės. Šioje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika, dėl kurios sankcionuotos procesinės prievartos priemonės ir dėl kurios byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, savo pobūdžiu, kvalifikacija, pavojingumu yra tapačios.

5.4. BPK 162 straipsnyje nustatyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu taikant minėtas procesines prievartos priemones gauta informacija buvo panaudota ne kitoje, o toje pačioje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00129-4), todėl kasacinio skundo argumentas dėl teismo padarytų BPK 162 straipsnio pažeidimų laikytinas niekuo nepagrįstas ir tuo pagrindu atmestinas.

5.5. Iš to, kas išdėstyta, darytina apibendrinanti išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos (BPK 166 straipsnis), o jo metu panaudotų specialiųjų priemonių – slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo – panaudojimo teisėtumas taip pat nekelia abejonių. Šių procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir atlikimo tvarka nebuvo pažeista, jie buvo taikomi esant ir faktiniam, ir teisiniam pagrindui – prokuroras turėjo pagrindą prašyti taikyti BPK 154, 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones, dėl to teikė prašymus teismui ir dėl jų priimtos teisėjų nutartys, leidžiančios jas taikyti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoti, kad buvo pažeistas įrodymų leistinumo reikalavimus ir tuo pagrindu padarytos nepagrįstos išvados nustatant bylos aplinkybes, neturi pagrindo.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų

6. Kasaciniame skunde keliamas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas keliais aspektais: visų pirma, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien tik duomenimis, gautais taikant procesines prievartos priemones, neatliko įrodymų tyrimo, neapklausė nė vieno pokalbio dalyvių. Visų antra, skunde nesutinkama su liudytojų M. D. ir T. L. parodymų vertinimu, tvirtinant, kad jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prieštarauja tarpusavyje ir nepatvirtina, kad S. Z. ir A. A. kartu gamino naminę degtinę.

6.1. Teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus, visetu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas pagal skunde nurodytus argumentus nėra pagrįstas ir prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui.

6.2. Nepagrįstas skundo teiginys, kad S. Z. buvo nuteistas remiantis vien tik telefoninių pokalbių metu telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu ir pokalbių suvestinėmis. Pažymėtina, kad tokią išvadą padarė pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, tačiau šis nuosprendis apeliacinės instancijos teismo motyvuotai pripažintas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje pateikdamas įrodymų vertinimo analizę, nesutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodė, kad byloje, be šių įrodymų, yra ir policijos pareigūnų T. L. ir M. D. parodymai apie tai, kaip šie pareigūnai, tikrindami procesinių prievartos priemonių taikymo metu užfiksuotus duomenis, aptiko naminės degtinės aparatą bei pagamintus gėrimus, kartu toje pačioje vietoje po kurio laiko sulaikė A. A. bei S. Z.. Teismas pareigūnų parodymus lygino su įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, specialisto išvadomis, pačių kaltinamųjų parodymais, taigi nuosprendyje buvo atlikta išsami įrodymų visumos analizė ir pateiktas jų vertinimas.

6.3. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai atskleidė policijos pareigūnų T. L. ir M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, juos palygino tarpusavyje ir padarė motyvuotas išvadas apie šių parodymų patikimumą, nenustatęs esminių prieštarų tarp parodymų. Priešingai, teismas, aptaręs S. Z. ir A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, konstatavo, kad jie nėra nuoseklūs ir vienodi, atskleidė, kokios parodymų vietos skiriasi ir kokios nesutampa tarpusavyje, prieštarauja bylos aplinkybių logikai, pvz., kad jie skiriasi dėl bėgimo nuo policijos pareigūnų aplinkybių, dėl susitikimo su S. Z. miške aplinkybių ir kt. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta konkrečiais bylos duomenimis ir aiškiai motyvuota.

6.4. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo trūkumą ir byloje esančius garso įrašus išklausė, dėl jų apklausė S. Z. ir A. A., o tai paneigia kasatorių teiginį apie neatliktą įrodymų tyrimą kaip vieną iš apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų. Pats S. Z., įrodymų tyrimo metu turėjęs visas galimybes teikti papildomus prašymus, pateikė tik prašymą prijungti dokumentus, kuris teismo buvo patenkintas, daugiau jokių prašymų, susijusių su įrodymų tyrimu nenurodė.

6.5. Teismas nuosprendyje išdėstė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir pokalbių tarp A. A. ir S. Z., N. A. ir kitų asmenų suvestinių turinį. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pripažino, kad visi asmenys, kurių pokalbiai užfiksuoti, kalbasi užmaskuotai ir, nors A. A. su S. Z. tvirtino, kad jų pokalbio turinys susijęs su mėsa, teismas šią versija nepatikėjo, nurodė savo argumentus dėl tokio sprendimo vertindamas ir kitus bylos įrodymus tokius, kaip įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame užfiksuoti svarbus duomenys, jog nuo sodybos, kurioje gyvena S. Z., iki surasto aparato buvo padarytas fiskuotas elektros nuvedimas, kad malkinėje rastos talpyklos su naminės degtinės kvapu. Taigi remdamasis bylos įrodymų visuma teismas paneigė S. Z. versiją, jog jis nieko nežinojo apie naminės degtinės gamybą.

6.6. Apibendrinus darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas atliko bylos įrodymų visumos analizę nepažeisdamas BPK reikalavimų ir pateikė išsamiai motyvuotą vertinimą, kuriuo abejoti kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. Z. ir jo gynėjo advokato Mariaus Navicko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Audronė Kartanienė

Armanas Abramavičius