Legislator Case Law & Legislation
ed8f9fa6-310f-45d0-9cf6-c03e93d3977e AI generated

ed8f9fa6-310f-45d0-9cf6-c03e93d3977e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number ed8f9fa6-310f-45d0-9cf6-c03e93d3977e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu nurodydamas, kad 2019 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu Kasko draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas D. P., vairuodamas transporto priemonę BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio važiuojančia transporto priemone VOLVO, valst.

Legislator headnote

AI generated

ed8f9fa6-310f-45d0-9cf6-c03e93d3977e · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Užvažiuoti ant brÅ«kÅ¡ninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitÄ eismo juostÄ , kirsti iÅ¡tisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra iÅ¡tisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti deÅ¡iniau nuo jos. Dvipusio eismo kelyje iÅ¡ keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamÄ ja juosta draudžiama įvažiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, važiuoti skiriamÄ ja juosta arba jÄ pervažiuoti.

Keywords

AI generated
motor vehicle expenses mission, travel and accommodation expenses imminent financial damage credit insurance financing of accident insurance Dublin transfer to Hungary
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-4528-566/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00017-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.39.2.6.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant Rasai Kaupinytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui D. P. dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu nurodydamas, kad 2019 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu Kasko draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas D. P., vairuodamas transporto priemonę BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio važiuojančia transporto priemone VOLVO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo D. P. kaltės. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, ieÅ¡kovas draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 7442,00 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus. IeÅ¡kovas nurodė, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas atsakovas, todėl jam tenka pareiga atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas nurodė, jog siuntė pretenzijÄ atsakovui, ragindamas atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta.

IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 7442,00 Eur žalos atlyginimÄ , 438,36 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko, nurodė, jog jo materialinė padėtis yra sunki, todėl prašė iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ dalimis. IeÅ¡kovas ir atsakovas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai ir laiku, į teismo posėdį ieÅ¡kovas ir atsakovas neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, byla nagrinėjama nedalyvaujant ieÅ¡kovui ir atsakovui (CPK 246 straipsnis).

IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 7 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu atsakovas D. P., vairuodamas transporto priemonę BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - BMW 523i) iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio važiuojančia transporto priemone VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Eismo įvykis). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. IÅ¡ byloje pateiktos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono PK 2019 m. liepos 11 d. pažymos matyti, jog atsakovas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio važiuojančia transporto priemone VOLVO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VOLVO), dėl eismo įvykio pripažintas kaltu atsakovas D. P.. Nustatyta, jog ieÅ¡kovas su T. V. 2019 m. kovo 22 d. sudarė Transporto priemonių valdytojų draudimo sutartį (KASKO) (toliau - Draudimo sutartis) TIA Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas apdraudė transporto priemonę VOLVO valdytojų civilinę atsakomybę nuo Draudimo sutartyje nurodytų rizikų. Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas, vadovaujantis 2019 m. liepos 9 d. techninės apžiÅ«ros aktu, 2019 m. liepos 11 d. remonto sÄ mata Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 11 d.

žalos sÄ mata Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 11 d. iÅ¡vada apie likutinę transporto vertę Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais žalÄ pagrindžiančiais dokumentais iÅ¡mokėjo 7442,00 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio VOLVO sugadinimus. Byloje pateiktas ieÅ¡kovo siųstas atsakovui 2019 m. liepos 26 d. praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriame ieÅ¡kovas prašė atlyginti iÅ¡mokėtÄ 7442,00 Eur žalÄ . CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui.

Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016). Pagal Kelių eismo taisyklių 117, 118 ir 119 punktus jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti Å¡iomis juostomis.

Užvažiuoti ant brÅ«kÅ¡ninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitÄ eismo juostÄ , kirsti iÅ¡tisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra iÅ¡tisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti prieÅ¡ingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti deÅ¡iniau nuo jos. Dvipusio eismo kelyje iÅ¡ keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamÄ ja juosta draudžiama įvažiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, važiuoti skiriamÄ ja juosta arba jÄ pervažiuoti.

Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas iÅ¡važiavo į prieprieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su iÅ¡ priekio atvažiuojančiu automobiliu VOLVO. Vertinant pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas nesilaikė KET 117-119 punktų reikalavimų laikytis kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir dėl to sukėlė eismo įvykį, todėl jis laikomas kaltas dėl įvykusio Eismo įvykio.

Atsakovo veiksmų pasėkoje buvo apgadintas automobilis VOLVO. Atsakovas savo kaltės neginčija. CK 6.1015 str. 1 d. suteikta teisė draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už žalos atsiradimÄ asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. TPVCAPDÄ® 19 str. 10 d. nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

Taigi, draudiko pareiga atlyginti žalÄ asmeniui, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs, yra aiÅ¡kiai reglamentuota įstatymuose. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas dėl minėto Eismo įvykio iÅ¡mokėjęs 7442,00 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , pareiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ už žalÄ atsakingam asmeniui (atsakovui). Kaip minėta, byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės patvirtina, jog automobilis VOLVO buvo apgadintas dėl atsakovo kaltės, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo netaikyti atsakovo civilinės atsakomybės. IeÅ¡kovo patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas žalos bylos medžiagoje esančiomis transporto priemonės VOLVO nuotraukomis, remonto sÄ mata ir mokėjimo nurodymu.

Žalos dydžio atsakovas taip pat neginčija. Remiantis iÅ¡dėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieÅ¡kovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, CK 6.1015 straipsniu, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 7442,00 Eur žalos atlyginimo. Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

Å iuo atžvilgiu palÅ«kanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrÄ Å¾inus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natÅ«ra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė.

Tai reiÅ¡kia, kad jai bÅ«dingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palÅ«kanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palÅ«kanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali bÅ«ti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (LR CK 6.261 straipsnis).

Kompensuojamosios palÅ«kanos iÅ¡ delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtÄ nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės nustatytu laiku, ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius palÅ«kanų forma.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 438,36 Eur palÅ«kanų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nėra įvykdęs savo prievolės ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovui už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. sausio 2 d. iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, atliekančios minimalių nuostolių kompensavimo funkcijÄ , paskaičiuotos nuo 7442,00 Eur nesumokėtos skolos sumos, kurios sudaro – 438,36 Eur sumÄ (7442,00*0,05/365*430) CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 7880,36 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. sausio 11 d. dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas sumokėjo 177,00 Eur žyminio mokesčio, 455,58 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, viso 632,58 Eur. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 632,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Atsakovas atsiliepime prašė skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, aktualÅ«s Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.

Teismas taip pat turi nustatyti, ar, iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai ir lÅ«kesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs nuostatÄ , kad sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti iÅ¡dėstomas iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimÄ sunku įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2006).

Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo, aktualÅ«s Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar iÅ¡dėsčius teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.

Sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymas visada turi bÅ«ti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi bÅ«ti siekiama Å¡alių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomos aplinkybės apie sunkiÄ turtinę padėtį pagrindžia įstatyme numatytų pagrindų sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymui buvimÄ . Vertinat turimus duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas bei jo nurodytas aplinkybės (mažos pajamos, kilnojamojo nekilnojamojo turto neturi) vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog ekonomiÅ¡kai yra teisinga iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ atsakovo atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡dėstoma lygiomis dalimis priteista 7880,36 Eur skola ir 632,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 8512,94 Eur. Ä®vertinus atsakovo argumentus, teismo vertinimu, yra pagrindas sprendimo atsakovo atžvilgiu vykdymÄ iÅ¡dėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, mokant skolÄ lygiomis dalimis 17 mėnesių po 472,95 Eur per mėnesį, paskutinį 12-tÄ mėnesį sumokant 472,79 Eur, pirmÄ Ä¯mokÄ sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo Å¡is sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palÅ«kanas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iÅ¡ atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 7442,00 Eur (septynis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 00 ct) žalos atlyginimo, 438,36 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 36 ct) palÅ«kanų, 5,00 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už teismo sprendimu priteistÄ 7880,36 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 632,58 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismo sprendimo vykdymÄ atsakovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡dėstyti 18 mėnesių terminui, mokant 8512,94 Eur sumÄ lygiomis dalimis 17 mėnesių po 472,95 Eur per mėnesį, paskutinį 18-tÄ mėnesį sumokant 472,79 Eur, pirmÄ Ä¯mokÄ sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo Å¡i nutartis, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palÅ«kanas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja [pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u] Diana Butrimienė