ed8f9288-d0a0-457a-8e13-e52d143fcbe3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. eI-6047-189/2016                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-00683-16-6                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 1.10.5., 3.21.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 15 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka,             dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Danrasta“ atstovui advokatui Andrejui ProÅ¡kinui (Andrej ProÅ¡kin),             atsakovo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovei Andrei PakalniÅ¡kei,             trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai MeÅ¡kevič,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Danrasta“ skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė).             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti:              1) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016-01-25 sprendimÄ Nr. S-17(7-277/2015);              2) Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sprendimÄ Nr. 1A-486;              3) Vilniaus teritorinės muitinės 2015-02-27 sprendimÄ Nr. 18KP-17-162 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“;

             4) Pripažinti, kad pareiÅ¡kėja UAB „Danrasta“ nėra solidari skolininkė muitinei ir nutraukti mokestinį tyrimÄ pareiÅ¡kėjos UAB „Danrasta“ atžvilgiu.             PareiÅ¡kėja prieÅ¡taravo, kad Komisija neatsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėja siekdama apsidrausti nuo jai nepalankaus sprendimo dėl muitinės prievolės ir iÅ¡vengti galimų delspinigių, įvykdė mokestinės prievoles dalį (8332,25 Eur) pagal panaikintÄ jį 2014-02-28 sprendimÄ , tuo tarpu skundžiamu sprendimu yra patvirtintas nepagrįstas Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimas antrÄ kartÄ Ä¯vykdyti tÄ pačiÄ mokestinę prievolę.

PareiÅ¡kėjos teigimu, toks reikalavimas neatitinka protingumo kriterijaus ir tokie veiksmai reiÅ¡kia nepagrįstÄ ir neteisėtÄ pareiÅ¡kėjos teisių suvaržymÄ .             PrieÅ¡taraudama Komisijos sprendimo teisėtumui taip pat nurodė, kad Komisija pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes vertino siaurai ir neatsižvelgė į esminius aspektus. Nesutiko su Komisijos iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja žinojo, jog prekės gabenamos pagal Bendrijos tranzito procedÅ«rÄ , o paimant prekes žinojo, kad prekės yra paimamos iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros.

TokiÄ iÅ¡vadÄ Komisija darė iÅ¡ pateiktos bendrosios deklaracijos, kurioje nurodyta, kad prekės buvo gabentos su pareiÅ¡kėjos transportu, pateikti pareiÅ¡kėjos vairuotojo paso duomenys, važtaraÅ¡tyje Nr. (duomenys neskelbtini) prekių vežėja nurodyta pareiÅ¡kėja, nurodyti pareiÅ¡kėjos kontaktiniai duomenys, yra pareiÅ¡kėjos atstovo paraÅ¡as, krovinio pakrovimo vieta. Taip pat yra pateiktas UAB „Baltic Logistic Terminal“ įgaliojimas iÅ¡duotas pareiÅ¡kėjos vairuotojui atstovauti įmonę muitinėje, vykdant tranzito procedÅ«ras.

PareiÅ¡kėjos teigimu, vien tik Å¡ios faktinės aplinkybės neįrodo, kad pareiÅ¡kėja galėjo žinoti apie tai, kad prekės buvo gabenamos pagal Bendrijos tranzito procedÅ«rÄ , o paimant prekes pareiÅ¡kėja žinojo, kad prekės yra paimamos iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros. PareiÅ¡kėja neneigia minėtų faktų, tačiau pagrindinis tikslas buvo pristatyti prekes Lenkijos įmonei ir apie tai patvirtina CMR važtaraÅ¡tis (2013-08-19). PareiÅ¡kėja gavusi užsakymÄ nuvežti prekes į LenkijÄ perleido užsakymÄ vairuotojui, tuo trapu apie krovinio pristatymÄ Rusijos įmonei nebuvo net užsiminta ir nebuvo numatyta.

Pažymėjo, kad apie vairuotojui iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ pareiÅ¡kėja nieko nežinojusi, o vairuotojas pagal jam iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ galėjo su kroviniu tvarkytis savo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad iÅ¡ Komisijai pateiktų dviejų važtaraščių teisingas yra tas, kuriame prekių iÅ¡krovimo vieta nurodyta Lenkija. Be to, važtaraÅ¡tis buvo pasiraÅ¡ytas 2013-08-19, tuo tarpu Departamentas patikrinimÄ atliko tik prieÅ¡ priimant 2015-10-29 sprendimÄ , todėl aplinkybės dėl Lenkijos įmonės neegzistavimo jau galėjo bÅ«ti pasikeitusios, o tuo pagrindu priimtos pareiÅ¡kėjai nenaudingos iÅ¡vados laikytinos neobjektyviomis.

Be to, pareiÅ¡kėja Komisijai pateikė įrodymus, kad automobilis Lenkijoje buvo pakrautas kitu kroviniu vežti į ItalijÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų pareiÅ¡kėjos kaltei patvirtinti.             Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.             Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja žinojo, kad ji gabena Bendrijos statuso neturinčias prekes, jų nepristatė į paskirties muitinės įstaigÄ , todėl pareiÅ¡kėjai Bendrijos muitinės kodekso nuostatų prasme atsirado skola muitinei.

Pažymėjo, kad surinkti įrodymai yra logiÅ¡kai susiję, jais abejoti nėra pagrindo. Aplinkybes dėl krovinio iÅ¡gabenimo į Rusija Komisijos posėdžio metu patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjos vairuotojas. Dėl pakartotinės prievolės apskaičiavimo nurodė, kad pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuota mokėtina suma, kurios dalį pareiÅ¡kėja jau buvo sumokėjusi.             Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2016-01-25 sprendimo Nr. S-17(7-277/2015), Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sprendimo Nr. 1A-486 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2015-02-27 sprendimo Nr. 18KP-17-162 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjas taip pat prašė pripažinti, kad pareiÅ¡kėja UAB „Danrasta“ nėra solidari skolininkė muitinei ir nutraukti mokestinį tyrimÄ pareiÅ¡kėjos UAB „Danrasta“ atžvilgiu.             Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas keliamas dėl pareiÅ¡kėjos atžvilgiu įregistruotos mokestinės prievolės muitinei, nustačius aplinkybes, kad prekės, gabentos vykdant Bendrijos tranzito procedÅ«rÄ pagal tranzito deklaracijÄ (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai paimtos iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros, t. y. neužbaigus procedÅ«ros – dokumentai per nustatytÄ terminÄ nepateikti muitinės paskirties įstaigai.

Tuo pagrindu pareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo įregistruota mokestinė prievolė muitinei, kuri buvo patvirtinta byloje skundžiamais sprendimais.              Vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 37 str., į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės nuo jų įvežimo momento yra muitinės prižiÅ«rimos. Jos gali bÅ«ti muitinės tikrinamos vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis.

Ne Bendrijos prekės lieka muitinės prižiÅ«rimos tol, kol pakeičiamas prekių statusas, jos įvežamos į laisvÄ zonÄ , padedamos į laisvÄ sandėlį, reeksportuojamos ar sunaikinamos vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 182 straipsniu. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ muitinės priežiÅ«ra yra priemonės, kurias paprastai taiko Å¡i institucija, siekdama užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi muitinės veiklos taisyklių ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurios yra muitinės prižiÅ«rimos.

Muitinė turi teisę atlikti visų rÅ«Å¡ių tikrinimÄ , kuris, jos nuomone, bÅ«tinas, norint užtikrinti tinkamÄ muitų teisės aktų įgyvendinimÄ (Bendrijos muitinės kodekso 13 straipsnis). Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡orinio tranzito procedÅ«ra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedÅ«ra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedÅ«ros nuostatomis.

Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinė užbaigia procedÅ«rÄ , kai, palyginusi iÅ¡vykimo įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali patvirtinti, kad procedÅ«ra buvo atlikta tinkamai. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalį už prievolių, susijusių su iÅ¡orinio Bendrijos tranzito procedÅ«ra, įvykdymÄ atsako jos vykdytojas. Jis atsako:

a) už nesugadintų prekių pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties įstaigÄ , deramai prižiÅ«rint, kad nebÅ«tų pažeistos muitinės panaudotos prekių indentifikavimo priemonės;

b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedÅ«ra, laikymÄ si. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedÅ«ros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedÅ«rÄ , taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ . Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 2013 straipsnio 1 dalimi, importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros importo muitais apmokestinamas prekes. Skola muitinei atsiranda prekių paėmimo iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros momentu (Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 2 dalis). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1-4 punktus skolininkais laikomi:

1) asmuo, paėmęs prekes iš muitinės priežiūros, 2) bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros, 3) bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir 4) atitinkamais atvejais asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu.

Taigi iÅ¡ aptartų teisės aktų nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad procedÅ«ros vykdytojas visais atvejais yra atsakingas už skolÄ muitinei, kuri atsirado dėl iÅ¡orinio tranzito procedÅ«ros reikalavimų nesilaikymo. Be to, muitinės procedÅ«ros vykdytojas turi taip pat ir bendro pobÅ«džio pareigÄ nepažeisti su Bendrijos tranzito procedÅ«ra susijusių teisės aktų nuostatų, o, tokias nuostatas pažeidus, atsakomybė kyla bÅ«tent jam.             Ginčo dėl faktinių aplinkybių (prekių paėmimo iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros) byloje nėra.

Tačiau pareiÅ¡kėja prieÅ¡taraudama skundžiamų sprendimų teisėtumui laikosi pozicijos, kad apie tai, kad prekės gabenamos pagal Bendrijos tranzito procedÅ«rÄ , pareiÅ¡kėja nežinojusi, nors ir buvo nustatyta, kad prekės buvo gabenamos pareiÅ¡kėjos transportu, kurį vairavo pareiÅ¡kėjos vairuotojas, prekių vežėja nurodyta pareiÅ¡kėja, nurodyti pareiÅ¡kėjos kontaktiniai duomenys. PareiÅ¡kėja buvo gavusi užsakymÄ prekes nugabenti į LenkijÄ ir užsakymÄ perleido vairuotojui, kuris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, turėjo UAB „Baltic Logistic Terminal“ iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ suteikiantį pareiÅ¡kėjos vairuotojui įmonę atstovauti muitinėje.

Tai, kad prekės buvo iÅ¡gabentos Lenkijos įmonei apie tai patvirtina CMR 2013-08-19. Tuo tarpu atsakovas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos pagrindinius gynybinius argumentus vertino neįtikinančiais.             Pažymėtina, kad pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijančius, kad pareiÅ¡kėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.

Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieÅ¡taravimus skundui. Ginčo Å¡alių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiÅ¡kai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikÅ¡mės aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (LR ABTÄ® IX skirsnis, tame tarpe 56 str., 57 str.). Taip pat pažymėtina, kad negali bÅ«ti įrodymo Å¡altinis tik asmens pareiÅ¡kimas ar atsakovo paaiÅ¡kinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kuriÄ nors bylai turinčiÄ reikÅ¡mės aplinkybę (t. y. pareiÅ¡kėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodytas aplinkybes turi pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais bei, esant bÅ«tinybei, nurodyti ABTÄ® 57 str.

– neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).             Byloje nustatyta, kad prekės, kurioms buvo įforminta Bendrijos tranzito procedÅ«ra pagal 2013-08-19 tranzito deklaracijÄ (duomenys neskelbtini), nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai (Latvijos Respublikos muitinės postas), o tai nesuderinama su jau aptartais Bendrijos muitų teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad gabenamos prekės pagal minėtÄ tranzito deklaracijÄ , nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja (kaip prekių vėžėja), asmuo nurodytas Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. 2 punkte, neįvykdė prievolių, susijusių su minėtų tranzito procedÅ«rų taikymu.

Todėl, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja yra atsakinga už skolÄ muitinei, atsiradusiÄ dėl tranzito procedÅ«ros reikalavimų nesilaikymo. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja nei skundo argumentais, nei argumentais teismo posėdžio metu skundžiamų sprendimų ydingumo neįrodė. PareiÅ¡kėjos teiginiai apie tai, jog tai, kad prekės buvo gabenamos pagal Bendrijos tranzito procedÅ«rÄ , ji nežinojusi, atsakovės nustatytų faktinių aplinkybių (pareiÅ¡kėjai priklausantis automobilis, automobilio vairuotojas pareiÅ¡kėjos įmonės darbuotojas, vairuotojo paaiÅ¡kinimai Komisijos posėdžio metu (Komisijos byla, b. l. 176, CMR važtaraÅ¡tyje nurodyti pareiÅ¡kėjos duomenys ir kt.) nepaneigė.

Nors pareiÅ¡kėja ir akcentuoja, kad atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės pareiÅ¡kėjos nežinojimo nepaneigia, tačiau pareiÅ¡kėja į bylÄ nepateikė jokių svarių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Toks pareiÅ¡kėjos argumentas laikytina kaip subjektyvaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėja tik nurodė, kad galimai visas procedÅ«ras, kurios nebuvo suderintos su pareiÅ¡kėja ir dėl kurių vėliau pareiÅ¡kėjai atsirado mokestinė prievolė, galėjo bÅ«ti įvykdytos vairuotojo, kuriam buvo iÅ¡duotas įgaliojimas atstovauti įmonę muitinėje, tačiau tokių įrodymų byloje nenustatyta.

Be to, kaip praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimÄ , mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikÅ¡mingi, nes Å¡ie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalÄ ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusiÄ mokestinę prievolę 2008-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-59/2008).

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, kuris 2008 m. balandžio 3 d. sprendime byloje Nr. C-230/06 konstatavo, kad muitinės teisės aktuose nenumatyta procedÅ«ros vykdytojo atsakomybės apribojimų (44 punktas). Be to, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas nurodė, kad procedÅ«ros vykdytojas, kaip Bendrijos iÅ¡orinio tranzito procedÅ«rÄ vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolÄ muitinei, kuri atsirado dėl Å¡ios procedÅ«ros nuostatų nesilaikymo (18 punktas). Remiantis minėtomis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimo nuostatomis, tranzito procedÅ«ros vykdytojas yra laikomas skolininku net tuo atveju, jei tranzito procedÅ«ros pažeidimÄ sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2779/2011, 2011-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2362/2011).             PareiÅ¡kėjos teigimu, duomenis apie Lenkijos įmonę, kuriai turėjo bÅ«ti nugabentos prekės, atsakovas pradėjo rinkti tik prieÅ¡ priimant 2015-10-29 sprendimÄ Nr. 1A-486, todėl praėjus daugiau nei dviem metams nuo prekių gabenimo (2013-08-19 važtaraščio pasiraÅ¡ymas), minėtos Lenkijos įmonės ekonominė padėtis jau galėjo bÅ«ti pasikeitusi.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja, kuriai įstatymų nustatyta pareiga taip pat teikti įrodymus pagrindžiančius savo teiginius, prieÅ¡ingus atsakovui, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Lenkijos įmonė tuo metu tikrai buvo įsikÅ«rusi ir veikė važtaraÅ¡tyje nurodytu adresu nepateikė. Siekiant įrodyti Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų galima remtis duomenimis iÅ¡ atitinkamų viešųjų registrų ar kt. patikimų Å¡altinių. Atsakovas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie pareiÅ¡kėjos argumentai nelaikytini įtikinamais.

             Departamentas taip pat teisingai pažymėjo, kad naujos prievolės apskaičiavimas nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja tÄ pačiÄ prievolę (apskaičiuota ankstesniu sprendimu) turėtų sumokėti pakartotinai.              Nagrinėjamu atveju nustačius, kad prekės, gabentos vykdant Bendrijos tranzito procedÅ«rÄ pagal tranzito deklaracijÄ (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai paimtos iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros, t. y. prekių dokumentai per nustatytÄ terminÄ nebuvo pateikti paskirties muitinės įstaigai, pareiÅ¡kėjai atsirado importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 d., 3 d. 2 p. bei 96 str. 2 d., todėl pareiga pareiÅ¡kėjai sumokėti mokestinę prievolę apskaičiuota pagrįstai.

PareiÅ¡kėja skundo argumentais (teigdama, kad su prekių gabenimu susijusių aplinkybių nežinojo; rėmėsi prielaidomis teigdama, kad Lenkijos įmonė galima veiklos nevykdanti, vairuotojo teisės pagal įgaliojimÄ ir kt.) priimtų sprendimų neteisėtumo neįrodė.              Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais motyvais ir teisės aktų analize, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ ir panaikinti Komisijos 2016-01-25 sprendimÄ Nr. S-17(7-277/2015), Departamento sprendimÄ Nr. 1A-486 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2015-02-27 sprendimÄ Nr. 18KP-17-162 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais, reikalavimas dėl pripažinimo, kad pareiÅ¡kėja nėra solidari skolininkė muitinei bei reikalavimas nutraukti mokestinį tyrimÄ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu negali bÅ«ti tenkinami.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjos UAB „Danrasta“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                                                                  Bronius Januška