Legislator Case Law & Legislation
ed8d765d-abd1-4e10-a736-14006020b4fd AI generated

Administrative court dismissed prisoner's non-pecuniary damages claim for alleged overcrowding and poor conditions in Lithuanian prison.

Case Number ed8d765d-abd1-4e10-a736-14006020b4fd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Kaunas Regional Administrative Court dismissed the prisoner's claim for non-pecuniary damages alleging overcrowding and poor sanitary conditions in Alytus Correctional Institution. The prisoner argued that living space was insufficient and facilities were dangerous, but the court found the statutory minimum living area per person was met. The court rejected the claim because the prisoner failed to provide evidence proving violations of legal standards or specific unlawful acts by the prison authorities. Consequently, no liability was established, and the request for compensation was denied as unfounded.

Legislator headnote

AI generated

Administrative Procedure Code Art. 84-87; Administrative Procedure Code Art. 88(1): A claim for non-pecuniary damages based on alleged poor detention conditions is dismissed if the claimant fails to prove violations of statutory living space norms or unlawful acts by the authority.

Keywords

AI generated
non-pecuniary damages prison overcrowding living space norms administrative liability burial conditions evidence burden correctional institution

Cited Legislation

AI generated
Administrative Procedure Code Art. 84-87
Administrative Procedure Code Art. 88(1)
Administrative Procedure Code Art. 56

Cited Case Law

AI generated
ECHR 1994 judgment No. 16034/90 V. de H. v Netherlands
ECHR 1997 judgment No. 20772/92 H. v Finland
ECHR 1999 judgment No. 30544/96 G. R. v Spain
LVAT 2008-12-05 decision in case P444-196/2008
LVAT 2009-07-24 decision in case P756-151/2009

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-6782-402/2018 Proceso Nr. 3-62-3-01640-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; (S) 55.1.1.;55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, po 50 Eur už parÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo laikomas 3-čio lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose, o patalpose esantys baldai dar labiau sumažino gyvenamÄ jį plotÄ .

Gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, grindys išpuvusios, sienos ir lubos apipelijusios, nėra ventiliacijos, laikydavosi didelė drėgmė, būdavo šalta, veisėsi tarakonai, netinkamas apšvietimas, tiekiamas vanduo netinkamos kokybės, pats pastatas avarinės būklės. Sanitarinio mazgo patalpoje skersvėjai, nes nebuvo lango. Pareiškėjas pažymėjo, kad su juo kartu gyvenamojoje patalpoje buvo laikomi žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV) ir hepatitu sergantys asmenys.

Tvirtino, kad pataisos įstaigos stogai dengti sveikatai pavojingu asbestu. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigė patyręs sveikatos sutrikimus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalÄ . PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo po 50 Eur už parÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17-21). Nurodė, jog minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo užtikrinta.

Akcentavo, jog galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Jei pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtame bÅ«ryje, jis galėjo kreiptis į įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar jo perkėlimo į kitÄ bÅ«rį, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartÄ tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai.

Pažymėjo, kad pataisos namų gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Pataisos namų atskirame lokaliniame sektoriuje esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normos reikalavimus. Alytaus PN stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestu dengtų pastatų nėra, pastatų konstrukcijose ar Å¡iluminėse trasose nebuvo naudojamos asbestas. Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, neturtinę žalÄ dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.11 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. IÅ¡ bylos duomenų (b. l. 9, 16, 17) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., buvo kalinamas Alytaus PN 10 bÅ«ryje, 3 -oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 44,45 kv. m., įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,70 kv. m., todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, jog buvo įrengta nuo 11 iki 14 miegamųjų vietų, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Atsakovo pateikti oficialÅ«s duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti, todėl teismas vadovaujasi jais, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Taigi, pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Alytaus PN 10 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismas pažymi, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Â administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog gyvenamosios patalpos buvo avarinės bÅ«klės, grindys iÅ¡puvusios, sienos ir lubos apipelijusios, nėra ventiliacijos, laikydavosi didelė drėgmė, bÅ«davo Å¡alta, veisėsi tarakonai, netinkamas apÅ¡vietimas, duÅ¡e bėga netinkamos kokybės, pats pastatas avarinės bÅ«klės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) numatyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Higienos normoje įtvirtinta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo apgyvendintas ginčo laikotarpiu, netinkamos ventiliacijos, buvusio pelėsio, atsilupusių dažų, parazitų ir graužikų buvimo, netinkamos vandens kokybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos sutartys dėl deratizacijos ir dezinsekcijos darbų teikimo Alytaus PN gyvenamosiose bei buitinėse patalpose (b. l. 27-31). Byloje nėra duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi.

Taigi, pareiškėjo argumentai dėl patalpose esančių parazitų atmesti kaip nepagrįsti. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (ginčo laikotarpiu tikrintų gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas), kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, buvusio pelėsio, atsilupusių dažų, parazitų ir graužikų buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (ventiliacijos, buvusio pelėsio, atsilupusių dažų, parazitų ir graužikų buvimo, vandens kokybės) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ventiliacijos, buvusio pelėsio, atsilupusių dažų, parazitų ir graužikų buvimo, vandens kokybės ir jų neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikytini nepagrįstais.

Higienos normos HN 136:2015 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas nėra numatytas. PareiÅ¡kėjas duomenų apie tai, jog dėl netinkamo apÅ¡vietimo kreipėsi į administracijÄ ar kitas institucijas, teismui nepateikė. Atsakovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjo skundų dėl netinkamo apÅ¡vietimo nebuvo gauta. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad prastas apÅ¡vietimas kenkė regėjimui, tačiau į bylÄ nepateikė Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų.

Higienos normos HN 136:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C. Atsakovas tvirtino, jog Pataisos įstaigoje patalpų Å¡ildymo sistema yra kompiuterizuota ir Å¡ilumos temperatÅ«rÄ visÄ parÄ palaiko atitinkančiÄ higienos normos reikalavimus (b. l. 11). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos temperatÅ«ros bÅ«tų teikęs skundus pataisos namų administracijai ar pareigÅ«nams reiÅ¡kęs praÅ¡ymus dėl Å¡ildytuvo iÅ¡davimo, o tokie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl aukščiau minimų pažeidimų, yra nepagrįstos.

Ä® bylÄ pateikti Alytaus visuomenė sveikatos centro akto (b. l. 23-36) duomenys patvirtina, kad 2016 m. gruodžio mėnesį buvo atlikta patalpų kompleksinė patikra ir jokių neatitikimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta. Taip pat teismas mano, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog Alytaus PN pastatų konstrukcijose yra panaudota kenksminga medžiaga asbestas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN stogas padengtas rulonine stogo danga, asbestu dengtų pastatų nėra, pastatų konstrukcijose ar Å¡iluminėse trasose nebuvo naudojamos asbestas. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai. PareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų apie asbestÄ Alytaus PN pastatų konstrukcijose nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl, nesant tokių duomenų, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Alytaus PN jis buvo kalinamas higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, Alytaus PN patalpos pripažintos avarinėmis. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN patalpos bÅ«tų pripažintos avarinėmis. 2008 m. vasario 27 d. aktu (b. l. 36-37) Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 pripažintas ne avariniu, bet blogos bÅ«klės. Byloje pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (b. l. 23-26) nurodyti duomenys yra apie visas Alytaus PN patalpas ir nė viename iÅ¡ jų higienos normų pažeidimai nekonstatuoti.

Pats pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė, neprašė bÅ«ti perkeliamas į kitas gyvenamÄ sias patalpas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad su juo kartu gyvenamojoje patalpoje buvo laikomi žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ir ŽIV) ir hepatitu sergantys asmenys. Teismas pažymi, jog teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, iÅ¡skyrus, jei jie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Nors byloje ir nėra pateikta įrodymų, jog kartu su pareiÅ¡kėju buvo kalinami ŽIV infekuoti ar hepatitu C, tuberkulioze sergantys asmenys, ar kad tokie asmenys bÅ«tų pareiÅ¡kę norÄ bÅ«ti izoliuotais ar linkę elgtis nesaugiai ir neatsargiai, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , net ir pasitvirtinus pareiÅ¡kėjo nurodytai aplinkybei, jog kartu su juo vienoje gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami asmenys, infekuoti ŽIV ar hepatitu C, tuberkulioze, nesant atsakovo pareigos izoliuoti tokius asmenis, nėra pagrindo teigti, jog nurodytais veiksmais buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės ir teisėti interesai.

PareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai nurodė, jog sanitarinio mazgo patalpoje pastoviai pÅ«sdavo vėjas, nes nebuvo langų, tualetų sienelės per žemos, kad apsaugotų nuo skersvėjų, tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių jo teiginius. PareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus, pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja Natalja Zelionkienė